Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „T.” ieškinį atsakovui D. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas UAB „T.” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. N. 13 994,85 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 315,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo UAB „T.” atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką ieškovas informuotas tinkamai, 2021 m. sausio 7 d. gautas ieškovo prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant. Prašyme ieškovas nurodė, kad savo poziciją bei turimus rašytinius įrodymus teismui bei proceso šalims jau yra pateikęs į bylos medžiagą, o kitų papildomų įrodymų pateikti negali. Ieškovas prašyme palaiko ieškinyje išdėstytą poziciją ir prašo priteisti iš atsakovo skolą, bylinėjimosi išlaidas ir procesines palūkanas.

2019 m. rugsėjo 6 d. ieškovas gavo užklausimo atsakymą iš Telšių apskrities VPK apie tai, jog motorolerio savininkas yra D. N. Gavęs informaciją, kas yra motorolerio savininkas, ieškovas 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešimu kreipėsi į atsakovą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės saugojimą, tačiau atsiskaitymo už suteiktas paslaugas negavo. 2019 m. spalio 2 d. atsakovo advokatė kreipėsi į ieškovą su pranešimu, kuriame išdėstė atsakovui rūpimus klausimus, o ieškovas 2019 m. spalio 17 d. elektroniniu paštu atsakė į atsakovo advokatės pranešimą ir išsamiai viską paaiškino atsakovui. Po šio atsakymo atsakovas dar kelis kartus rašė ieškovui nesutikdamas susimokėti už saugojimą. Ieškovas visą laiką bendravo su atsakovu, siūlė jam susitarti taikiai, buvo siūloma ir nuolaida bei skolos išsimokėjimas dalimis, tačiau atsakovui niekas netiko. Ieškovas 2020 m. birželio 30 d. dar kartą mėgino susisiekti su atsakovu siųsdamas jam pakartotinį pranešimą dėl susidariusios skolos už motorolerio saugojimą, tačiau atsakovas nereagavo. 2020 m. rugpjūčio 11 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau D. N. procesiniai dokumentai grįžo neįteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl teismas priimtą teismo įsakymą panaikino. Atsakovui nereaguojant į ieškovo geranoriškus pasiūlymus, ieškovas neturi kitos išeities kaip tik toliau saugoti motorolerį, nes ieškovui vadovaujantis CK 6.832 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.845 straipsniu, sutarties 5.9 ir 5.11 punktais, ieškovui tenka pareiga išsaugoti atsakovui priklausančią transporto priemonę bei atsakomybė už turto neišsaugojimą. Motoroleris ieškovo aikštelėje buvo saugomas nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki ieškinio iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2020 m. lapkričio 20 d., saugojimo terminas sudaro 1 181 dieną. Vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina yra 11,85 Eur, todėl atsakovo įsiskolinimas už jam suteiktas saugojimo paslaugas sudaro 13 994,85 Eur.

Atsakovui D. N. teismo procesiniai dokumentai įteikti ir apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 130 straipsnis). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas 2016 m. rugsėjo 5 d. UAB „T.” su Telšių apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nuostatomis ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties priede Nr. 1 . numatyta, kad paslaugos, aprašytos sutarties 2.1 punkte įkainiai yra 72,00 Eur (nuvežimo įkainis su PVM) ir 11,85 Eur (vienos paros saugojimo įkainis su PVM). Sutarties 5.16. punkte numatyta, kad ieškovas įsipareigoja savo lėšomis iš ankstesnių paslaugų vykdytojo saugojimo aikštelės nemokamai pergabenti saugomas arba konfiskuotas transporto priemones į savo saugojimo aikštelę. 2017 m. rugpjūčio 17 d. ieškovas ir Telšių apskrities VPK sudarė susitarimą dėl transporto priemonių pervežimo paslaugų, kurio nuostatomis ieškovas įsipareigojo pervežti tolimesniam saugojimui transporto priemones iš G. S. firmos automobilių saugojimo aikštelės į ieškovo aikštelę esančią, (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 7 d. priverstinai nuvežtų transporto priemonių pervežimo priėmimo ir perdavimo aktu, ieškovas iš G. S. firmos perėmė tolimesniam saugojimui priverstinai nuvežtą transporto priemonę – motorolerį Pegasus, be valstybinių numerių, kuris buvo sulaikytas dėl Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimo. 2014 m. balandžio 1 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 18, transporto priemonė Pegasus be valstybinių numerių, vilkiku VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pristatyta į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Iš 2019 m. rugsėjo mėnesio Telšių apskrities VPK pateiktos informacijos matyti, kad transporto priemonė – motoroleris Pegasus, mėlynos spalvos, 2014 m. balandžio 1 d. transporto priemonės nuvežimo aktu iš G. S. firmos pervežta į UAB „T.” saugojimo aikštelę yra grąžinta, o jos savininkas ar valdytojas yra D. N., gimęs (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro išrašo duomenimis D. N. savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), kur jam 2019 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. birželio 30 d. ieškovas registruotais laiškais išsiuntė pranešimus, informuodamas, kad jis gali atsiimti aikštelėje saugomą transporto priemonę bei turi padengti įsiskolinimą už saugojimą. 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešimu atsakovo atstovė advokatė Danutė Činčiuvienė, atstovaudama D. N. kreipėsi į UAB „T.” pateikdama atsakovo rūpimus klausimus apie tansporto priemonę ir jos saugojimą ieškovui. 2019 m. spalio 17 d. elektroniniu laišku ieškovas pateikė visą informaciją apie transporto priemonę ir jos saugojimą atsakovo atstovei. 2019 m. spalio 21 d. atsakymu į UAB „T.” laišką, atsakovas nurodė, kad jam nebuvo žinoma, kad ieškovas perėmė saugojimui motorolerį Pegasus be valstybinių numerių, su kuriuo jis pateko į avariją, jis apie tai informuotas nebuvo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir pats tik 2019 m. spalio 1 d. gavo informaciją iš Telšių apskrities VPK apie, kad jis yra motorolerio valdytojas, atsakovas sutiko padengti saugojimos išlaidas už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 21 d. taip pat nurodė, kad jam nesuprantama, kodėl eismo įvykio metu nepataisomai sugadintas motoroleris buvo saugojamas, mano, kad jis turėjo būti atiduotas metalo laužui.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nuostatose numatyta, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Vadovaujantis išdėstytu, tiek Sutarties, tiek ir įstatymo nuostatos ieškovui suteikia teisę už priverstinį transporto priemonių nuvežimą, pervežimą ir saugojimą savarankiškai iš transporto priemonės savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti saugojimo išlaidas pagal nustatytus įkainius.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo 13 994,85 Eur skolą už transporto priemonės saugojimą nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. iš G. S. firmos tolimesniam saugojimui perėmė priverstinai nuvežtą transporto priemonę motorolerį Pegasus, be valstybinių numerių, todėl prašo iš atsakovo priteisti saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2020 m. lapkričio 20 d., už 1 181 dieną. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. yra nepagrįstas.

Pagal teismų praktiką, tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, išlaidų už saugojimą dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Taigi sprendžiant klausimą dėl patirtų išlaidų dydžio svarbu ne tik formaliai vertinti saugojimo aikštelės įkainius, tačiau atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: savininko ar valdytojo elgesį, pareigūnų ir saugotojo veiksmus (neveikimą), saugojimo trukmę bei saugomos transporto priemonės vertę.

Ieškovas į bylą pateikė pateikė 2014 m. balandžio 1 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, tačiau pažymėtina, kad jame nėra transporto priemonės savinininko (valdytojo) parašo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas D. N. būtų buvęs informuotas, kad ieškovas 2017 m. rugsėjo 7 d. perėmė tolimesnį motorolerio saugojimą. Vadovaujantis 2017 m. rugpjūčio 17 d. sutartimi sudaryta tarp ieškovo ir Telšių apskrities VPK 3.3 punkto matyti, kad užsakovas (Telšių AVPK) įsipareigojo tinkamai ir laiku pranešti pervežamos transporto priemonės savininkui (valdytojui) apie priverstinai sulaikytos transporto priemonės saugojimo vietos pakeitimą. Iš to akivaizdu, kad pareigūnai turėjo pareigą (Sutarties 3.3 punktas) nustatyti transporto priemonės teisėtą valdytoją ir jį informuoti, kad transporto priemonė iš G. S. firmos perduodma saugoti UAB „T.”. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad tokie veiksmai buvo atlikti, todėl teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnai buvo pasyvūs ir nesiėmė Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų nustatyti bei informuoti transporto priemonės savininką ar teisėtą valdytoją. Byloje taip pat nepateikta jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. nebuvo atliekami jokie aktyvūs veiksmai, kad būtų išsiaiškinta, kodėl transporto priemone niekas nesidomi. Į bylą pateikta 2019 m. rugsėjo mėnesio Telšių apskrities VPK informacija apie transporto priemonių procesinius statusus patvirtina, kad motoroleris Pegasus, mėlynos spalvos, yra grąžinta, o jos savininkas ar valdytojas yra D. N., gimęs (duomenys neskelbtini). Iš to akivaizdu, kad du metus niekas nesidomėjo kas yra motorolerio Pegasus, be valstybinių Nr. savininkas ar valdytojas, nesistengė jo informuoti apie transporto priemonės saugojimą, nors tokią pareigą turėjo. Nors ieškovas ieškinyje ir nurodo, kad jis buvo aktyvus ir nuolat siųsdavo užklausimus Telšių apskrities VPK prašydamas pateikti duomenis apie transporto priemonės savininką ar valdytoją, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė.

Pažymėtina, kad CK 6.200 straipsnio 1 – 3 dalyse įtvirtintas sutartinių santykių šalies pareigas sutartį vykdyti sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, laikytis bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų. Ieškovas UAB ,,T.” būdamas atlygintinas saugojimo paslaugas teikiantis subjektas turėjo suprasti, kad saugojimo kaštai, kai kiekvieną dieną skaičiuojama po 11,85 Eur už saugojimo parą, ženkliai viršija saugomo motorolerio vertę. Iš to seka, kad didelė suma už transporto priemonės saugojimą susidarė ne tik dėl atsakovo nerūpestingumo ir pasyvumo, bet ir dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigą ignoravusio saugotojo kaltės.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas D. N. apie transporto priemonės nuvežimą bei 2017 m. rugsėjo 7 d. saugojimo perėmimą informuotas nebuvo, todėl negalėjo imtis aktyvių veiksmų susigrąžinti transporto priemonę, o ieškovas, nagrinėjamu atveju, nebuvo pakankamai aktyvus siekdamas informuoti transporto priemonės savininką apie saugojamą transporto priemonę, ypač atsižvelgiant į tai, kad motorolerio rinkos vertė yra ženkliai mažesnė nei saugojimo išlaidos, todėl taip pat yra atsakingas už išlaidas, kurios susidarė saugant transporto priemonę tokį ilgą laiką.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismui kyla pagrįstas pagrindas manyti, kad nagrinėjamu atveju, ieškovas veikdamas pasyviai, dirbtinai didino transporto priemonės saugojimo išlaidas, taip galimai siekdamas sau finansinės naudos. Tokie ieškovo veiksmai, kai už transporto priemonės saugojimo parą sutartyje nustatytas 11,85 Eur įkainis, negali būti vertinami kaip atitinkantys teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Netgi atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę pasaugos santykiai yra kilę iš viešųjų administracinės teisės normų, atsakovui kilusios pasekmės materialine prasme turi būti adekvačios ir realiai įgyvendinamos. Toks ieškovo elgesys neatitiko rūpestingam civilinių santykių dalyviui (o būtent taip turėtų elgtis ieškovas, sudaręs sutartį su valstybės institucija atlikti tam tikras funkcijas) keliamų elgesio reikalavimų.

Kita vertus, į bylą ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. birželio 30 d. registruotais laiškais ieškovas, informavo atsakovą, kad šis gali atsiimti aikštelėje saugomą transporto priemonę bei turi padengti įsiskolinimą už saugojimą. Taip pat pateikė ir iš atsakovo bei jo atstovės advokatės Danutės Činčiuvienės gautus pranešimus, kurie patvirtina, kad atsakovui nuo 2019 m. spalio 1 d. tapo žinoma, apie motorolerio saugojimo vietą bei saugojimo išlaidų susidarymą, kurias atsakovas sutiko padengti už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 21 d. Ieškovui nesutinkant, kad saugojimo išlaidos būtų padengtos už atsakovo siūlomą laikotarpį bei pasiūlius 30 proc. nuolaidą nuo susidariusių saugojimo išlaidų ir galimybę jas sumokėti dalimis, atsakovas 2019 m. spalio 22 d. pateikė ieškovui atsakymą, kad ieškovo siūlomos sąlygos jam yra nepriimtinos ir daugiau su ieškovo nebendravo, transporto priemonės neatsiėmė ir saugojimo išlaidų neapmokėjo. Šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, sužinojęs apie priverstinai saugomą transporto priemonės vietą bei saugojimo išlaidų susidarymą, taip pat nesiėmė jokių efektyvių veiksmų saugomai transporto priemonei susigrąžinti, jis, nagrinėjamoje situacijosje nesielgė kaip apdairus, rūpestingas, atidus žmogus ir savo pasyvumu prisidėjo prie padarinių – išaugusios skolos už saugojimo išlaidas – atsiradimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovas yra atsakingas už saugojimų išlaidų susidarymą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2020 m. lapkričio 20 d., tai yra už 416 dienų, kas pagal UAB „T.” ir Telšių apskrities VPK sutartyje dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo numatytą įkainį (11,85 Eur už parą) sudaro 4 929,6 Eur. Tačiau, teismo vertinimu, tokie automobilio saugojimo kaštai ne tik neproporcingai dideli, bet ir neprotingi esant ženkliai mažesnei transporto priemonės vertei. Be to, teismų formuojamoje praktikoje laikoma, kad už ilgalaikį automobilio saugojimą negali būti skaičiuojama pagal vienos paros tarifą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose: Nr. 3K-3-436/2009; 3K-7-309/2010).

Sprendžiant ar sutartyje nustatytas saugojimo paslaugų kaina yra protinga ir atitinka rinkoje teikiamų paslaugų kainą, būtina vertinti analogiškų paslaugų teikimo rinkos situaciją. Vertinant veikiančių, analogiškas paslaugas teikiančių įmonių įkainius, iš jų internetinių puslapių matyti, kad vidutinė transporto priemonės saugojimo kaina Kauno mieste vienam mėnesiui sudaro apie 35,00 Eur, vienos paros kaina 1,5 Eur (UAB „Degetas“ – 35,00 Eur/mėn., 1,50 Eur/parai; VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ – 29,00 Eur/mėn., 1,50 Eur/parai). Vertinant šiuos dydžius akivaizdu, jog įkainis už transporto priemonės saugojimą skaičiuojant po 11,85 Eur už parą, kas per mėnesį sudarytų 355,5 Eur, yra neproporcingai didelis, sudarantis prielaidas nepagrįstam ieškovės praturtėjimui ir dešimt kartų viršijantis analogiškų paslaugų rinkos įkainius. Dėl nurodytos priežasties, išlaidų už transporto priemonės saugojimą suma perskaičiuotina taikant 35,00 Eur mėnesį įkainį, kas sudaro 1,16 Eur už saugojimo vieną parą. Taikant minėtą įkainį, išlaidos už atsakovui priklausančios transporto priemonės saugojimą už 416 kalendorinių dienų sudarytų 482,56 Eur (1,16 Eur x 416). Tiek 1,16 Eur per parą (tiek 35,00 Eur per mėnesį) įkainis, tiek ir bendra 482,56 Eur transporto priemonės saugojimo išlaidų suma pripažintina atitinkančia protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus (Kauno apygardos teismo 2017-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2377-945/2017, Kauno apygardos teismo 2018-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-123-254/2018).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus aptartų aplinkybių visumą, transporto priemonės (motorolerio) vertę, į tai, kad už ilgalaikį saugojimą buvo taikomas neproporcingai didelis vienos dienos tarifas, teisinį reglamentavimą bei vadovaujantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.), ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant ieškovui iš atsakovo už motorolerio Pegasus, be valstybinių numerių, saugojimą 482,56 Eur. Likusi ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovo nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovo atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to ieškovas kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nustačius teisinį pagrindą atsakovui D. N. mokėti 482,56 Eur saugojimo išlaidas, nuo šios sumos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas UAB „T.“ kreipdamasis į teismą sumokėjo 315,00 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 3,4 proc. ieškovui iš atsakovo priteistinas 10,71 Eur žyminis mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 482,56 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 56 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (482,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 20 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 10,71 Eur (dešimt eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.