- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- e2-2649-867/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00176-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stelga“
- Trečiasis asmuo
- R. B.
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Šilkuva“ įgaliotam asmeniui A. M., jos atstovei advokato padėjėjai S. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „Metalo gamybos inžinerija“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Šilkuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Stelga“, trečiajam asmeniui R. B., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo pripažinti ieškovės 2017 m. balandžio 4 d. bei 2017 m. balandžio 27 d. atliktus mokėjimus atsakovei 3 428,39 Eur sumai, negaliojančius; taikyti restituciją – grąžinti šalis į pradinę padėtį bei priteisti iš atsakovės 3 428,39 Eur ieškovės naudai; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovei yra iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Šilkuva“. Nurodo, kad įmonė jau 2016 metais buvo nemoki, įsiskolinimai buvo susidarę nuo 2016 m. liepos 4 d., todėl Klaipėdos apygardos teismas nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus 137 854,07 Eur sumai, darbuotojams atlyginimų nemokėjo nuo 2017 metų gegužės mėnesio.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovės ginčijami mokėjimai buvo atlikti pagal rašytinę tarp šalių sudarytą sutartį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė buvo nesąžininga. Ieškinyje nurodoma, kad bankroto administratorius apie ginčijamus sandorius sužinojo 2018 m. sausio 30 d., tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Mano, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas ir prašo jį taikyti, o ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad į teismą ieškovė kreipėsi, nes 2017 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Šilkuva“, o R. B. buvo įpareigotas bankroto administratorei pateikti visus įmonės dokumentus. R. B. dokumentų neperdavė, todėl bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo, teismo nutartimi jam skirta bauda. Teismas konstatavo, kad įmonė buvo nemoki 2016 metais. Iki 2018 m. sausio 30 d. bankroto administratorė negalėjo įverti įmonės padėties, nes jai nebuvo perduoti dokumentai. Gavus UAB „Tilta“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, tapo aišku, kad 2017 sausio 20 d. šiai įmonei įsiskolinimas buvo 20 000,00 Eur. Dalį dokumentų perdavė trečiojo asmens sutuoktinė, kitą dalį įmonės darbuotojai. Nurodo, kad įmonė turėjo skolinius įsipareigojimus, jų atidėjimo terminas buvo 30 dienų, todėl vasario 1 d. įmonė turėjo atsiskaityti su kreditoriais 138 000,00 Eur. Įmonė šių įsipareigojimų nevykdė, kas mėnesį atsirasdavo vis pradelstų mokėjimų. Įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčinis, teismai vadovavosi 2016 m. balansu, kada įmonė buvo nemoki, todėl vertinant visas aplinkybes, tada, kada buvo atlikti mokėjimai, t. y. 2017 m. balandžio 4 d. bei 2017 m. balandžio 27 d., įmonė jau buvo nemoki. Buvo suteiktos galimybės patenkinti savo finansinius įsipareigojimus atsakovei, o ne kitiems kreditoriams, be to, įmonei nepakako pinigų atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl atlikti mokėjimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais ir taikyta restitucija. Nurodo, kad prievolė pasidomėti ieškovės padėtimi atsirado atsakovei, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais. Nurodė, kad ieškovė atlikdama ginčijamus mokėjimus, pažeidė kitų kreditorių interesus, atsakovė turėjo pasidomėti, ar šitie mokėjimai nesukels kitų įmonių interesų pažeidimų.
Bankroto administratorės įgaliotas asmuo A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo iškelta bankroto byla, R. B. slapstėsi, dalį dokumentų grąžino darbuotojai, perdavimo aktų nenorėjo pasirašinėti, dalis buvo paimta iš jo namų. Nežino, kur yra įrenginys už kurį buvo apmokėta. Prasidėjus bankroto procesui jokia veikla nebuvo vykdoma. Nurodo, kad apie šiuos mokėjimus sužinojo, kai kreipėsi kreditoriai, pateikę kreditorinius reikalavimus. 2016 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki, todėl po to atliekami mokėjimai turėjo būti kreditoriams dalinami po lygiai. 2018 m. sausio 30 d. sužinojo apie mokėjimą. Į atsakovę per tą laiką iki ieškinio pateikimo nesikreipė. Nurodo, kad yra pažeistas eiliškumas.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kadangi jis yra nepagrįstas. Nurodo, kad actio Pauliana ieškinys turi būti reiškiamas, kai yra visos sąlygos, tačiau šiuo atveju visų sąlygų nėra. Sandoris yra sudėtinis, sutartis buvo sudaryta 2017 m. kovo 7 d., duomenų apie tai, kad įmonė būtų nemoki, kad sandoris apsimestinis, ar, kad daromas iš blogų paskatų, tokių įrodymų nei bankroto administratorius negali pateikti, nei atsakovė negalėjo turėti. Duomenų viešuose registruose nebuvo, kad įmonė įsiskolinusi, įmonė buvo pelninga, todėl negalėjo sukelti kažkokių nuogąstavimų, kad sandoris neįvyks, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad trečiasis asmuo elgėsi nesąžiningai. Sandoris yra didesnės apimties, sąskaita išrašyta mažesnė, pagaminus turtą buvo gauti pinigai, nebebuvo pagrindo abejoti, kad sandoris neįvyks, kadangi likusios dalies nesumokėjo, tai sąskaita buvo rašoma tai realiai daliai, nes vėliau trečio asmens pagauti nebepavyko. Skola buvo, bet kreditorinio reikalavimo atsakovė nereiškė, toks buvo atsakovės sprendimas. Tai buvo įprastinis sandoris, smulkus sandoris lyginant su apyvarta, jo sudarymo metu atsakovė neturėjo pagrindo abejoti ieškovės nemokumu, todėl nėra logiška kaltinti atsakovę neveikimu, ypač per du mokėjimus gavus pinigus. Atsakovė nieko bendro neturi nei su mokėjimų eiliškumu nei su kitų kreditorių žinojimu. Pati sutartis galėjo būti sudaryta, ieškovės atstovė sutarties neginčija, todėl iš sutarties kylanti prievolė taip pat negali būti ginčijama, kad ji neturėjo būti atliekama. Ieškinyje nurodyta, kad nemokumas atsirado 2016 m. liepos 4 d., todėl tie duomenys, kuriuos sužinojo bankroto administratorius, niekaip neatsispindėjo viešoje erdvėje. Nuo to laiko, kada buvo paskirtas bankroto administratorius, jis turėjo teisę gauti visus duomenis ar buvo tas sandoris ar buvo turtas perduotas. Nurodo, kad ieškovė piktnaudžiauja padėtimi, todėl jai turėtų būti skirta bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. spalio 13 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1631-524/2017 ieškovei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskirta UAB „Šilkuva“. Bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenis, nes UAB „Metalo gamybos inžinerija“ neįvykdė pareigos pateikti teismui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. Teismas konstatavo, kad iš įmonės 2016 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turimo turto vertė sudarė 178 285,00 Eur. Didžiąją dalį minėto turto sudarė trumpalaikis turtas 159 888,00 Eur, iš jo atsargos sudarė 111 111,00 Eur, per vienus metus gautinos sumos 45 568,00 Eur, kitas trumpalaikis turtas. Įmonės skolinius įsipareigojimus sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (e. b. 1 t., b. l. 13-14).
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. sausio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-745-524/2018 patvirtinti BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ kreditoriniai reikalavimai bendrai 109 584,34 Eur sumai (e. b. 1 t., b. l. 47-48). Kreditoriniai reikalavimai bankroto proceso metu buvo ne mažiau kaip septyniolika kartų tikslinami.
2018 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-745-524/2018 UAB „Metalo gamybos inžinerija“ bankrotą pripažino tyčiniu (e. b. 1 t., b. l. 21-23). 2018 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis palikta nepakeista (e. b. 1 t., b. l. 30-38).
2018 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-745-524/2018 BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (e. b. 1 t., b. l. 27-28).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2017 m. kovo 7 d. sutarties Nr. ST 017-0307, sudarytos tarp UAB „Stelga“ ir metu UAB „Metalo gamybos inžinerija“ (toliau - sutartis), nustatyta, kad šalys susitarė dėl sraigtinio transporterio ir kaušinio elevatoriaus pirkimo-pardavimo (e. b. 2 t., b. l. 18-23). Šalys 2017 m. balandžio 20 d. pasirašė prekių perdavimo-priėmimo aktą (e. b. 2 t., b. l. 24).
Iš 2017 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymo Nr. 2161 nustatyta, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ pervedė UAB „Stelga“ 2 147,75 Eur avansą pagal 2017 m. kovo 7 d. sutartį Nr. ST 017-0307 (e. b. 2 t., b. l. 26). Iš 2017 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymo Nr. 2338 nustatyta, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ pervedė UAB „Stelga“ 1 288,65 Eur pagal 2017 m. kovo 7 d. sutartį Nr. ST 017-0307 (e. b. 2 t., b. l. 27).
2017 m. birželio 22 d. UAB „Stelga“ už sraigtinį transporterį ir kaušinį elevatorių išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 017-0622/3 bendrai 3 436,40 Eur sumai (e. b. 2 t., b. l. 44).
Iš 2016 m. gruodžio 31 d. balanso nustatyta, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turto vertė ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 178 285,00 Eur, iš kurių 17 541,00 Eur ilgalaikis turtas, 159 888,00 Eur trumpalaikis turtas, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos 856,00 Eur (e. b. 1 t., b. l. 49-50).
Iš 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad ataskaitiniu laikotarpiu įmonės grynasis pelnas sudarė 34 203,00 Eur (e. b. 1 t., b. l. 51).
Iš gaunamų dokumentų registro už periodą nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. nustatyta, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ 2017 m. balandžio mėnesį gavo apmokėti 86 sąskaitas faktūras, tačiau kiek iš jų apmokėta, byloje duomenų nėra (e. b. 2 t., b. l. 84-85).
Dėl ieškinio senaties termino taikymo
Atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, motyvuojant tuo, kad bankroto administratorė praleido 1 metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti, nes ieškinyje nurodoma ieškinio senaties eiga nuo 2018 m. sausio 30 d. nėra objektyviai pagrįsta jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis.
Žemesnės instancijos teismas
Actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo.
Bankroto administratorės įgaliotas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad iki 2018 m. sausio 30 d. jis negalėjo įverti įmonės padėties, nes jam nebuvo perduoti įmonės dokumentai ir tik gavus UAB „Tilta“ pranešimą jam tapo aišku, kad jau 2017 sausio 20 d. šiai įmonei UAB „Metalo gamybos inžinerija“ įsiskolinimas sudarė 20 000,00 Eur.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. spalio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškelta bankroto byla. 2018 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi UAB „Metalo gamybos inžinerija“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nustačius, kad įmonės vadovas R. B. nevykdė pareigos, įmonei pasiekus nemokumo būseną, inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, o iškėlus bankroto bylą neperdavė bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų. 2017 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi įmonės vadovui R. B. už dokumentų neperdavimą skirta bauda. Taigi, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti bankroto administratoriaus teiginiais, kad apie ginčijamus mokėjimus su atsakove sužinojo 2018 m. sausio 30 d., todėl atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas.
Dėl actio Pauliana instituto taikymo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, kurioms esant galimas sandorio pripažinimas negaliojančiu: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Jeigu nenustatytos visos CK 6.66 straipsnyje actio Pauliana sąlygos, tai reikalavimas šiuo pagrindu negali būti patenkintas. Dėl to ieškovė, teikdama ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą. Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga jau kyla atsakovei.
Ieškovė ieškiniu ginčija UAB „Metalo gamybos inžinerija“ 2017 m. balandžio 4 d. bei 2017 m. balandžio 27 d. atliktus mokėjimus atsakovei actio Pauliana pagrindu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms, t. y. pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ieškinyje nurodo, kad bendra ginčijamų mokėjimų suma yra 3 428,39 Eur sumai, tačiau pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. mokėjimo nurodymus, nustatyta, kad bendra ginčijamų mokėjimų suma yra 3 436,40 Eur. Nurodo, kad atsakovė buvo nesąžininga, nes turėjo viešuose registruose pasidomėti, ar šie mokėjimai nesukels kitų įmonių interesų pažeidimų.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad actio Pauliana ieškinys turi būti reiškiamas, kai yra visos šiam ieškiniui pareikšti numatytos sąlygos, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė buvo nesąžininga, nurodo, kad tarp šalių sudarytas sandoris atitiko laisvą šalių valią ir įprastinę verslo praktiką, todėl tiek sandorio sudarymo metu, tiek jo vykdymo metu, atsakovei nekilo abejonių dėl to, kad sandoris neįvyks, taip pat nebuvo pagrindo abejoti ieškovės mokumu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. kovo 7 d. sudarytos sutarties Nr. ST 017-0307 pagrindu tarp UAB „Metalo gamybos inžinerija“ ir atsakovės susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. šalys susitarė, kad atsakovė pagamins sraigtinį transporterį ir kaušinį elevatorių ir perduos jį UAB „Metalo gamybos inžinerija“ už atitinkamą užmokestį. Minėtos sutarties 2.4. punktu šalys susitarė, kad bendra sutarties vertė yra 4 295,50 Eur įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Sutarties 3.1., 3.2., 3.3. punktais šalys susitarė, kad pasirašius šią sutartį UAB „Metalo gamybos inžinerija“ sumoka UAB „Stelga“ 50 procentų sutarties vertės dalį avansu, t. y. 2 147,75 Eur, 30 procentų sutarties vertės dalį, t. y. 1 288,65 Eur, sumoka gavusi raštišką pranešimą apie prekių paruošimą pristatymui bei 20 procentų sutarties vertės dalį, t. y. 859,10 Eur, sumoka per 14 kalendorinių dienų po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos. Nustatyta, kad šalys 2017 m. balandžio 20 d. pasirašė prekių perdavimo-priėmimo aktą. 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. UAB „Metalo gamybos inžinerija“ pervedė atsakovei atitinkamai 2 147,75 Eur avansą pagal sutartį ir 1 288,65 Eur pagal sutartį, taigi, pagal sutartį už prekes apmokėta bendra suma sudaro 3 436,40 Eur.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė neginčija tarp šalių sudarytos sutarties teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau teigia, kad pagal sutartį atlikti mokėjimai neturėjo būti atliekami, nes tuo metu įmonė jau buvo nemoki, jos nemokumo momentas nustatytas pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, todėl mokėjimai turėjo būti atliekami visiems kreditoriams atitinkamomis dalimis.
Byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ ginčijamų mokėjimų atlikimų metu, t. y. 2017 m. balandžio 4 d. bei 2017 m. balandžio 27 d., būtų buvusi faktiškai nemoki. Bankroto bylos iškėlimo metu, t. y. 2017 m. spalio 13 d., UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenis ir tuo metu byloje nebuvo duomenų, kurie pateikti šioje byloje, todėl Klaipėdos apygardos teismo vertinti nebuvo.
Iš 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Metalo gamybos inžinerija“ pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad ataskaitiniu laikotarpiu įmonės grynasis pelnas sudarė 34 203,00 Eur. 2019 m. birželio 5 d. ieškovė į bylą pateikė paaiškinimus, iš kurių nustatyta, kad įmonė 2017 m. sausio mėnesį gavo 107 521,96 Eur pajamų, likutis 2017 m. vasario 1 d. 70,95 Eur; 2017 m. vasario mėnesį gavo 140 792,92 Eur pajamų, likutis 2017 m. kovo 1 d. 15 902,15 Eur; 2017 m. kovo mėnesį gauta pajamų 230 547,25 Eur, likutis 2017 m. balandžio 1 d. 14 856,00 Eur; 2017 m. balandžio mėnesį gavo 82 311,07 Eur pajamų, likutis 2017 m. gegužės 1 d. 500,39 Eur (e. b. 2 t., b. l. 74-76). Per keturis 2017 metų mėnesius įmonė gavo 561 173,20 Eur pajamų, iš kurių buvo atliekami atsiskaitymai, tai įrodo sąskaitų išrašai laikotarpiais nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 9 d., nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. balandžio 16 d., nuo 2017 m. balandžio 17 d. iki 2017 m. balandžio 23 d., nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. spalio 13 d. (e. b. 1 t., b. l. 211-216; 181-190). Iš 2018 m. birželio 29 d. BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. birželio 7 d. sudarė 64 sutartis, iš kurių 25 yra sudarytos nuo 2016 m. gruodžio 31 d., su įvairiais juridiniais asmenimis, didžioji dalis sutarčių susijusios su pagrindine įmonės veikla, t. y. metalo gaminių apdirbimas ir gamyba (e. b. 2 t., b. l. 173-190). Iš byloje esančių Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimų nustatyta, kad įmonės darbuotojams atlyginimai nebebuvo mokami nuo 2017 m. gegužės mėnesio, įmonės vadovas dalyvavo nagrinėjant darbo ginčus ir skolas pripažino (e. b. 1 t., b. l. 83-147). „Rekvizitai.lt“ duomenimis 2017 m. birželio 2 d. įmonėje buvo 37 darbuotojai, o 2017 m. birželio 22 d. tik 10 darbuotojų, įmonė nuo 2017 m. gegužės 16 d. nuo turėjo 12 716,93 Eur socialinio draudimo skolą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Tarp UAB „Metalo gamybos inžinerija“ ir atsakovės buvo susiklostę prievoliniai rangos teisiniai santykiai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė pagamino šalių sutartus įrenginius, o UAB „Metalo gamybos inžinerija“ juos priėmė ir atliko dalį atsiskaitymų, kurių mokėjimų tvarka buvo numatyta tarp šalių sudarytoje sutartyje, teismo vertinimu, atlikti ginčijami mokėjimai atitiko įprastą verslo praktiką, todėl atmestini ieškovės argumentai, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ ginčijamų mokėjimų atlikti neprivalėjo, nes priešingu atveju būtų paneigti esminiai prievolių ir sutarčių teisės principai. Byloje įrodyta, kad iš 138 335 Eur 2016 m. gruodžio 31 d. buvusių per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų pradelstų buvo tik 54 589,59 Eur. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad įmonė tiek iki ginčijamų mokėjimų, t. y. 2017 m. balandžio 4 d. bei 2017 m. balandžio 27 d., tiek ir po jų atlikimo vykdė nemenko masto gamybinę veiklą, dirbo pagal anksčiau sudarytas rangos sutartis ir sudarinėjo naujas, didele apimtimi vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, mokėjo darbo užmokestį, todėl atsakovei atlikti mokėjimai negali būti laikomi nepagrįsto pranašumo suteikimu vienam kreditoriui. Byloje nėra duomenų, kad būtent po ginčijamų mokėjimų atlikimo būtų pasikeitęs įmonės mokumas, įsipareigojimų ir turto santykis, lėmęs įmonės nemokumą ir vėliau bankroto bylos iškėlimą, todėl darytina išvada, kad atsakovei prioritetas kitų kreditorių atžvilgiu suteiktas nebuvo ir kitų kreditorių teisės dėl ginčijamų mokėjimų pažeistos nebuvo.
Kaip buvo minėta, viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra skolininko nesąžiningumas, jo žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyvusis požiūris nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016). Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, bet konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).
Byloje neįrodyta, kad įmonės vadovas turėjo tikslą sąmoningai apgauti savo įmonės klientus, to kryptingai siekė, planavo sumokėtus avansus tyčia iššvaistyti ir šiam tikslui pasiekti pasirinko būdą nustatyta tvarka užsisakyti ir sumokėti už įmonės veikloje nenaudojamus įrenginius. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė UAB „Metalo gamybos inžinerija“ užsakymu pagamino sraigtinį transporterį ir kaušinį elevatorių, kurie, įvertinus įmonės veiklos sritį, tikėtina buvo naudoti įmonės veiklai vykdyti. Atsakovės atstovas posėdžio metu patvirtino, kad tai buvo vienkartinis sandoris ir tiek sandorio sudarymo metu, tiek jo vykdymo metu, atsakovei nekilo abejonių dėl to, kad sandoris neįvyks, taip pat nebuvo pagrindo abejoti įmonės mokumu, nes buvo atliktas avansinis mokėjimas pagal sutartį, o pagaminus įrenginius buvo atliktas dar vienas mokėjimas. Pažymėtina, kad vadovaujantis šalių sudarytos sutarties 2.4. punktu užsakovė per 14 kalendorinių dienų po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos turėjo sumokėti likusią 859,10 Eur sumą už pagamintus įrenginius, kurie taip ir nebuvo sumokėti. Nors atsakovė UAB „Metalo gamybos inžinerija“ nepareiškė kreditorinio reikalavimo dėl likusios nepamokėtos pagal sutartį sumos, tačiau vien ta aplinkybė, kad su atsakove nebuvo tinkamai atsiskaityta, suponuoja išvadą, kad įmonės vadovas sąmoningai nesiekė suteikti atsakovei prioriteto kitų kreditorių atžvilgiu, todėl atmestini ieškovės argumentai dėl įmonės vadovo nesąžiningumo. Ieškovė nurodo, kad atsakovė buvo nesąžininga, nes turėjo viešuose registruose pasidomėti, ar UAB „Metalo gamybos inžinerija“ mokėjimai nesukels kitų įmonių interesų pažeidimų, tačiau tokie ieškovės argumentai laikytini visiškai nelogiškais. Į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymu, kad tuo metu, kai šalys sudarė sutartį, t. y. 2017 m. kovo 7 d., atsakovė turėjo realią galimybę, pasinaudojusi viešais registrais, įvertinti užsakovės finansinę būklę. Atsakovės atstovas patvirtino, kad sudaryta sutartis atitiko įprastą verslo praktiką, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už įrenginius užsakovė sumokėjo per banką, nurodyta mokėjimo paskirtis, sumokėtos sumos sutampa su sutartimi sutartomis ir sąskaitoje faktūroje išrašyta bendra suma, ir nors užsakovė, gavusi įrenginius ir pasirašiusi priėmimo-perdavimo aktą, likusio 859,10 Eur mokėjimo atsakovei nebeatliko, vis dėl to, darytina išvada, kad atsakovei tiek sutarties sudarymo metu, tiek jos vykdymo metu, negalėjo kilti pagrįstų įtarimų, kad galbūt užsakymas padarytas neteisėtai, o gauti mokėjimai galbūt pažeidžia įmonės kreditorių teises, todėl atmestini ieškovės argumentai ir dėl atsakovės nesąžiningumo.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismui nenustačius visų actio Pauliana sąlygų viseto, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamus mokėjimus negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, todėl ieškinys šiuo pagrindu atmestinas.
Dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu
Ieškinys grindžiamas ne tik actio Pauliana pagrindu, bet ir tuo, kad atlikti mokėjimai prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), nes buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas (CK 6.930¹ straipsnis).
CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Taigi konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka.
Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad tam, jog atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma.
Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).
Iš byloje esančio sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 9 d. nustatyta, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ sąskaitos likutis 2017 m. balandžio 1 d. pradžiai buvo 105 998,34 Eur, o ginčijamo mokėjimo atlikimo metu, t. y. 2017 m. balandžio 4 d., teismo paskaičiavimu buvo 103 674,58 Eur (e. b. 1 t., b. l. 211). Iš byloje esančio sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. spalio 13 d. nustatyta, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ sąskaitos likutis 2017 m. balandžio 24 d. pradžiai buvo 9 500,39 Eur, o ginčijamo mokėjimo atlikimo metu, t. y. 2017 m. balandžio 27 d., teismo paskaičiavimu buvo 6 661,01 Eur (e. b. 1 t., b. l. 181-182).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atliktų mokėjimų dienomis nebuvo nė vieno įmonės kreditoriaus, pareiškusio reikalavimą apmokėti sąskaitą, skolą, įvykdyti kitą prievolę. Nebuvo turto areštų, iškeltų bylų dėl skolinių įsipareigojimų įvykdymo, neįvykdytų vykdomųjų dokumentų, darbo užmokesčio įsiskolinimų bei įsiskolinimo valstybės biudžetui. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Metalo gamybos inžinerija“ įmonės grynasis pelnas sudarė 34 203,00 Eur, ginčijami mokėjimai atlikti vykdant tarp šalių sudarytą sutartį, atsakovė pagamino įrenginius ir perdavė juos UAB „Metalo gamybos inžinerija“, įmonė tiek iki ginčijamų mokėjimų, tiek ir po jų atlikimo vykdė gamybinę veiklą, dirbo pagal anksčiau sudarytas sutartis ir sudarinėjo naujas, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, mokėjo darbo užmokestį, o įsiskolinimai darbuotojams ir valstybės biudžetui prasidėjo nuo 2017 m. gegužės mėnesio, pinigų likutis banko sąskaitoje ginčijamų mokėjimų atlikimo metu buvo teigiamas, todėl byloje neįrodyta, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ ginčijamų atsiskaitymų momentu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl pagrindo išvadai dėl CK 6.930¹ straipsnio pažeidimo, nėra (CPK 178, 185 straipsniai).
Atmetus reikalavimą pripažinti mokėjimus neteisėtais, atmestinas ir reikalavimas taikyti restituciją bei išvestinis reikalavimas pritiesti 6 procentų metines palūkanas.
Dėl baudos skyrimo
Atsakovė pateikė teismui prašymą ieškovės bankroto administratorei paskirti ne mažesnę kaip 1 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine padėtimi, pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį, pusę baudos įpareigojant atlyginti atsakovei, įskaitymo būdu padengiant bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bankrutuojanti įmonė yra privilegijuotoje padėtyje lyginant su kitais proceso dalyviais, ji yra atleista nuo žyminio mokesčio ir šiuo atveju nepatyrė jokių bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurių negalės atgauti iš karto, o privalės stoti į kreditorių eilę, kas šių išlaidų atlyginimą daro abejotinu.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.
Atsakovė nurodo, kad ieškovė neginčija tarp šalių sudarytos sutarties, tačiau ginčija atliktus mokėjimus pagal sutartį, kas yra teisiškai nepagrįsta. Nurodo, kad ieškovė nenurodo jokių objektyvių priežasčių, kurie patvirtintų atsakovės nesąžiningumą, bei nepateikė jokių duomenų, kurias vadovaujantis atsakovė turėjo nesudaryti sandorio, o gavusi pinigus juos grąžinti, be to, yra nepagrįstas ieškinio senaties terminas.
Nors ieškovės ieškinys buvo atmestas, tačiau byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovė pateikdama ieškinį piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovės bankroto administratore paskirta UAB „Šilkuva“, Klaipėdos apygardos teismas bankroto bylos iškėlimo metu konstatavo, kad įmonė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, vėliau įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, dėl ko ieškovė, vertindama aplinkybes atliktų mokėjimų metu, sprendė, kad įmonės vadovas nepagrįstai suteikė galimybės patenkinti savo finansinius įsipareigojimus atsakovei, o ne kitiems kreditoriams, be to, atliktų mokėjimų metu įmonei nepakako pinigų atsiskaityti su visais kreditoriais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu ieškovė turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, o Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte numatyta, kad administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl aukščiau aptartas ieškovės aplinkybių vertinimas, vykdant įmonių bankroto įstatyme numatytas pareigas, bei ieškinio pateikimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl teismui nenustačius aiškiai nepagrįsto šios teisės įgyvendinimo, atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovė atleista nuo byloje mokėtino žyminio mokesčio valstybei, todėl atmetus ieškinį šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, tačiau ieškovė privalo atlyginti atsakovei jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. 2 t., b. l. 193-194), kurios atmetus ieškinį atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnis, CPK 98 straipsnis). Ieškovė yra bankrutavusi įmonė, jos vardu ieškinį pateikė bankroto administratorė, taigi bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos iš įmonės administravimui skirtų lėšų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinys atmestinas.
Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stelga“ 500,00 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, jas atlyginant iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ bankroto administravimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.