Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-938-275/2009

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-12-14
Bylos Nr.: 2A-938-275/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Kutrienė (pran.), Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas: K. J.
Atsakovas: A. L., Varėnos rajono savivaldybei, Alytaus apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo: E. M., J. B., Varėnos rajono 2-asis notarų biuras, VĮ „Registrų centras“

Kategorijos

34.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-938-275/09

Teisėjas Dalis Žilionis Procesinio sprendimo kategorija 34.1.; 34.3.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. gruodžio 14 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant A.Bajarūnaitei,

dalyvaujant ieškovui K. J., jo atstovui adv. A.Stankevič, atsakovės A. L. atstovui adv. G.Kaminskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo K. J. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimo ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo K. J. pareiškimą atsakovams A. L., Varėnos rajono savivaldybei, Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo panaikinimo, Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo panaikinimo ir nuosavybės teisių registracijos panaikinimo, tretieji asmenys - E. M., J. B., Varėnos rajono 2-asis notarų biuras, VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialas, Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas K. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. L., Varėnos rajono savivaldybei, Alytaus apskrities viršininko administracijai, kuriuo prašė pripažinti, kad jis priėmė palikimą po tėvo J. J., mirties 1974-08-19, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Tai pat, prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti 1975-07-27 Marcinkonių apylinkės tarybos vykdomojo komiteto sekretorės A. T. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr. 59, patvirtinantį, kad J. J., I., mirusio 1974-08-19, turtą paveldi A. J. – L. Panaikinti A. L. nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), registraciją, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registre, atliktą 2001-10-01 bei panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003-01-13 sprendimą Nr. 38-15-878 dėl nuosavybės teisių suteikimo A. L. į 0,8300 ha žemės sklypą (namų valdos), esantį (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisių registraciją VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registre. Tenkinant ieškinį priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jo motina J. J. mirė 1973-01-31, o tėvas – J. J. mirė 1974-08-19. Iki mirties tėvai gyveno (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko jo vardu seniūnijos ūkinėse knygose registruotas ir nuosavybės teise valdytas turtas: gyvenamasis namas ir jo priklausiniai (svirnas, kluonas, tvartas, šulinys). Šios namų valdos žemės sklypas, tuo metu, buvo išimtinė valstybės nuosavybė. Motina buvo ištekėjusi 2 kartus ir jos vyrai buvo broliai. Iš viso ji turėjo 6 vaikus – J., A., A., J., E. ir K. Antrojo vyro – J. J. vaikai yra trys: ieškovas ir jo seserys J. bei E. Po tėvo mirties per įstatymo – tuo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso 587 str. numatytą šešių mėnesių terminą dėl paveldėjimo nesikreipė, kadangi palikimą, nepraleisdamas šio termino, priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti ir niekas šios teisės neginčijo. 2006 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje sužinojo, kad atsakovė dar 1975-07-24 Marcinkonių apylinkės tarnybos vykdomajame komitete išsiėmė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, kad paveldi J. J., I. turtą. Nuosavybės teisės pagal šį liudijimą Nekilnojamo turto registre įregistravo 2001-10-01. Šis paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi A. L. nėra palikėjo J. J. dukra. Ginčijamas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms – 1964 m. CK 573 str. Atsakovė, viešai deklaruodama visos J. šeimos narių teisę į palikimą, faktiškai be ieškovo žinios ir sutikimo įsiformino visą jo tėvo J. J. paliktą turtą savo vardu, nenurodė notariniam organui – Marcinkonių apylinkės tarybos vykdomajam komitetui kitų, t.y. pirmos eilės įstatyminių įpėdinių, tuo pažeidė bendrus civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų atlikimo principus, galiojusius palikimo atsiradimo ir atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo metu, tai – 1964 m. CK 5 str. įtvirtintas nuostatas. Tėvo J. J. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), įrodo Alytaus apskrities archyvo 2006-09-20 pažyma Nr. A.1150(7.11) ir Marcinkonių apylinkės vykdomojo komiteto išrašas iš ūkinės knygos. Tuo pagrindu, kad atsakovė A. L. neturėdama teisės paveldėti pagal įstatymą, neteisėtai paveldėjo ginčo pastatus su priklausiniais, dėl ko jai buvo suformuotas namų valdos sklypas, naikintinas Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003-01-13 sprendimas Nr. 38-15-878 „Dėl nuosavybės teisių suteikimo A. L. į 0,8300 ha žemės sklypą (namų valdos), esančius (duomenys neskelbtini)” ir nuosavybės teisių registraciją VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registre.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2009-03-23 sprendimu ieškovo K. J. ieškinį atmetė.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Teismas nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu galiojo 1964 m. CK 84 str. reikalavimai ir bendras ieškininės senaties terminas buvo 3 metai. Atsakovė A. L. nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir kitus statinius, įgytas pagal paveldėjimo teisės liudijimą, įregistravo nekilnojamo turto registre 2001-08-27. Ieškovas, pretenduojantis į palikimą, galėjo ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.). Ieškovas K. J. ne vėliau, kaip 2006-09-18, sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, tačiau ieškinį teisme pareiškė tik 2007-09-27, t.y. praėjus daugiau, kaip vieneriems metams po to, kai palikimą priėmė kitas asmuo (atsakovė) ir tuo praleido CK 5.8 str. nustatytą terminą. Pagrindai atnaujinti ieškinio senaties terminą nenustatyti, ieškovas nepateikė jokių objektyvių priežasčių terminui atnaujinti. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str.1 d.). Teismas padarė išvadą, kad atsakovei A. L. prašant taikyti ieškinio senatį, ieškovas iki ieškinio pareiškimo teisme praleido sutrumpintą ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinys atmestinas. Dėl ieškinio senaties atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir kitus ieškinio reikalavimus, kurie yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo.

Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo po palikėjo J. J. mirties

Teismas sprendė, kad ieškovas nepriėmė palikimo po tėvo mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti 1964 m. CK 587 str. 2 d. pagrindu. Motyvavo, kad ieškovas, siekdamas paveldėti palikėjo tėvo J. J. nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, palikėjo palikimo atsiradimo laiku, turėjo paveldėjimo teisinius santykius sukurti pagal tuo laiku galiojusių įstatymų nuostatas. Tai reiškia, kad turėjo kreiptis pas notarą su pareiškimu nustatytu terminu per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, nes pagal tuo metu galiojančius įstatymus nebuvo galima įsigyti daugiau kaip vieną gyvenamąjį namą (1964 m. CK 112 str. redakcija, galiojusi iki 1991-07-30). Kadangi nuosavybės teisių atsiradimas susijęs su nekilnojamuoju turtu, tai toks sandoris galėjo būti atliktas tik notariškai patvirtinant šį sandorį (1964 m. CK 44 str.). Ieškovas per vienerių metų terminą nuo palikimo atsiradimo dienos 1974-08-19 turėjo realizuoti palikimo priėmimą (1964 m. CK 112 str.2 d., 587 str.). Ieškovas K. J. tėvo mirties metu gyveno (duomenys neskelbtini), o vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini), kur jam Buivydiškių tarybinio ūkio-technikumo įsakymu 1975-09-03 buvo suteikta gyvenamoji patalpa bendrabutyje, o 1980-10-16 Buivydiškių tarybinio ūkio-technikumo direktoriaus įsakymu suteiktas gyvenamasis plotas - 2 kambarių butas. Ieškovas 1991-11-20 išreiškė norą privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nuo 1992-03-30 tapo šio buto savininku. Pagal tuo metu galiojusią gyvenamųjų patalpų skyrimo tvarką, ieškovas buvo įtrauktas į eilę butui gauti, kaip neturintis savo buto arba turinčiam per mažai gyvenamojo ploto. Vėliau, 1980 m. ieškovui buvo suteiktas gyvenamasis plotas, o tai reiškia, kad ieškovas neturėjo kito gyvenamojo ploto, nebuvo paveldėjęs palikimo po tėvo mirties. Be to tokios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad ieškovas po palikėjo J. J. mirties 1974-1980 m. neveikė, kaip palikimą priėmęs asmuo pagal tuo metu galiojusius įstatymų reikalavimus, o palikimas turėjo būti priimtas net ir palikimą faktiškai valdant per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti kaip savo turtą.

Dėl pripažinimo neteisėtu ir Marcinkonių apylinkės tarybos vykdomojo komiteto 1975-07-27 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo

Teismas konstatavo, kad A. L. nebuvo palikėjo J. J. dukra. Taigi atsakovė A. J. (po santuokos L.), palikimo atsiradimo laiku 1974-08-19 turėjo teisę paveldėti pagal įstatymą, 1964 m. CK 573 str. pagrindu paveldint pagal įstatymą, jeigu ji buvo palikėjo podukra ir buvo išlaikoma palikėjo arba jo įvaikinta. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė buvo įvaikinta palikėjo, mirus jos tikrajam tėvui J. J. 1934-04-16, tačiau pagal byloje esančius įrodymus – ūkinių knygų įrašus, J. A. įrašyta šeimos galvos J. J. dukra (kitur – podukra). Šiuos įrodymus pats ieškovas laikė patikimais, kadangi grindžia savo reikalavimus dėl tėvo J. J. valdyto nekilnojamojo turto patvirtinimo. Paveldint pagal įstatymą podukra galėjo paveldėti tuo atveju, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus palikimo, arba kai atimta paveldėjimo teisė. Pagrindai, numatyti 1964 m. CK 572 str., kurie ribotų atsakovei teisę paveldėti, nenustatyti. CK 5.11 str. 5 p. numatyta, kad penktos eilės įpėdiniai, tai palikėjo brolio vaikai (dukterėčia), kuri paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių arba jeigu jie atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str.2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama įpėdinio valia ir tai atliekama per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo laiko. Šalys nenurodė, kad palikėjas J. J. neturėjo įstatyminių įpėdinių, kad nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Konstatavus tokias aplinkybes, palikimas būtų perėjęs valstybei, tačiau tokios aplinkybės nėra konstatuotos. Privalomus mokesčius už pastatus mokėjo atsakovė, o turtas valstybės balanse nebuvo apskaitytas. Palikimas pereidavo valstybei 1964 m. CK 593 str. numatytais pagrindais. Suinteresuoto asmens Alytaus apskrities VMI nurodė, kad neturi suinteresuotumo byloje ir laiko, kad ginčas kilęs tarp įstatyminių įpėdinių.

Dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003-01-13 sprendimo dalies dėl nuosavybės teisių suteikimo A. L. panaikinimo

Teismas nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003-01-13 sprendimu Nr. 38-15878 A. L. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininkės J. J. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypo tenkančią dalį (duomenys neskelbtini) su bendrasavininkiais K. J. ir kitais. Šis sprendimas dėl nuosavybės teisių įgijimo atsakovei nebuvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Tokios aplinkybės nurodo, kad ieškovas ir atsakovė pripažįsta aplinkybę, jog žemės sklypo savininke buvo J. J. Po motinos J. J. mirties, palikėjos vaikai, tiek ieškovas, tiek atsakovė turėjo teisę paveldėti pagal įstatymą, kaip pirmos eilės įpėdiniai (1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p.). Taip pat, tai reiškia, kad atsakovei atsirado nuosavybės teisės į J. J. nekilnojamąjį turtą – iki nacionalizavimo valdytą žemės sklypo dalį, o tokias aplinkybes atsakovas sužinojo nuo sprendimo priėmimo dienos, kadangi jis yra bendraturtis. 2002-09-20 ieškovas žinojo arba turėjo žinoti, kurioje vietoje yra A. L. grąžinamos žemės sklypo dalies vieta ir ta vieta buvo su ieškovu suderinta, ieškovas tokias aplinkybes patvirtino pasirašydamas grąžinamos natūra žemės valdos plane. Ieškovas sutiko su Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003-01-13 sprendimu Nr. 38-15878 dėl A. L. atkuriamų nuosavybės teisių į buvusio savininko J. J. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą, jo neginčijo įstatymų nustatyta tvarka per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2009-05-04 papildomu sprendimu priteisė iš K. J. A. L. 1 180 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl išreikalaujamo turto rinkos vertės nustatymo. Teismas nurodė, kad byloje buvo atliktas nekilnojamojo turto vertės nustatymas teisės aktų nustatyta tvarka vertinant ir nustatant ginčijamo turto vertę. Turto vertę nustatė UAB „Ober-Haus‘ Nekilnojamas turtas, kuriam pagal PVM sąskaitas-faktūras buvo sumokėta 1 180 Lt. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, numatytos CPK 88 str. Nagrinėjant turtinio pobūdžio ginčą, būtina nustatyti turto vertę (ieškinio dalyką). Ieškinio suma bylose dėl turto išreikalavimo nustatoma pagal reikalaujamo turto rinkos vertę (CPK 85 str. l d. 2 p.). Taigi atsakovė, nustatydama išreikalaujamo turto vertę teisės aktų nustatyta tvarka, turėjo pagrįstas išlaidas. Tokios sąlygos atitinka CPK 88 str. l d. 8 p. nuostatas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas K. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-03-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai, pripažinti atsakovės A. L. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl atsakovės palikimo priėmimo ir nuosavybės įregistravimo

Nurodo, kad teismas, pripažindamas, jog atsakovė nebuvo palikėjo dukra ar jo įvaikinta, visgi kartu pripažino jai teisę į palikimą kaip podukrai. Tačiau tokiu aiškinimu teismas nukrypo nuo palikimo atsiradimo metu galiojusių teisės normų. 1964 m. CK 573 str. (1974 m. redakcija), reglamentuojantis įstatyminių įpėdinių eiles, posūnių ir podukrų, taip pat sūnėnų ir dukterėčių, prie įpėdinių pagal įstatymą nepriskyrė. Todėl pirmosios instancijos teismas įstatymus aiškino neteisingai, nukrypo nuo tuometinės teismų praktikos. LAT 2006-03-01 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2006 konstatuota, kad pagal 1973 m. Lietuvoje galiojusius norminius aktus pastatų nuosavybės teisė kaimo vietovėje buvo registruojama apylinkių tarybose vedamose ūkinėse knygose. Todėl nuoroda ūkinėje knygoje, kad ginčo objektu esantį turtą valdė ieškovo tėvas yra pakankamas jo, bet ne ieškovo ir atsakovės motinos, nuosavybės įrodymas. Tėvo nuosavybė nenuginčyta, atsakovė neteikė teismui tokio ieškinio. Kita vertus, net jeigu atsakovė įrodytų ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų nustatyta, kad nuosavybė priklausė ieškovo ir atsakovės motinai, ir atsakovė įrodytų, kad paveldėjo po motinos, tai būtų papildomas pagrindas pripažinti jos paveldėjimo teisės liudijimą neteisėtu, kadangi jame nurodytas kitas paveldėjimo pagrindas. Be to, atsakovė nurodo, jog pareiškimą vykdomajam komitetui pateikė tik 1975 metais, tai yra praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams po motinos mirties, todėl paveldėjimas po motinos, mirusios 1973 metais, paduodant pareiškimą 1975 metais, nebuvo galimas dėl termino praleidimo. Atsakovės pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi išduotas pareigūno neturėjusio teisės jo išduoti ir taip pažeistos imperatyvios teisės aktų normos (1964 m. CK 47 str. 1 d.; 2000 m. CK 1.80 str. 1 d.), bei pažeista privaloma notarinė forma (1964 m. CK 58 str. 3 d.; 2000 m. CK 1.93 str. 3 d.). Vadovaujantis šiais argumentais, ir nustačius, kad atsakovės paveldėjimo teisinių pagrindų nebuvimą (paveldėjimo teisės liudijimo neteisėtumą pagal turinį), ir paveldėjimo teisės liudijimą išdavusio subjekto įgaliojimų viršijimą (paveldėjimo teisės liudijimo neteisėtumą pagal išdavimo procedūra, subjektą ir formą, notarinės formos nesilaikymą), atsakovei 1975-07-24 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pripažintinas niekiniu ir naikintinas. Panaikinus paveldėjimo teisės liudijimą naikintinas taip pat 2001-10-01 įvykdytas atsakovės nuosavybės teisių į ginčo turtą įregistravimas, kaip atliktas nesant teisinio pagrindo ir pažeidžiant privalomą notarinę formą (2000 m. CK 1.80 str. 1 d., 1.93 str. 3 d.).

Dėl ieškovo palikimo priėmimo fakto nustatymo

Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti faktą, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, būtent dėl to, jog nebuvo laiku kreipęsis į notarą (pažymėtina, kad į notarą nesikreipė ir atsakovė). Įstatymai numato tokią ieškovo teise, teismų praktikoje ji taip pat plačiai pripažįstama. Todėl teismo motyvacija, kad ieškovas nepriėmė palikimo faktiškai pradėjęs turtą valdyti ir dėl to, kad nesikreipė į notarą, yra ydinga, neatitinka įstatymų. Ieškovas įgijo teisę privatizuoti butą pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Teismas neįvertino, kad iki ieškovo buto naudojimo (o juolab, privatizavimo) pradžios palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti faktas, jau turėjo būti įvykęs. Galimybės nutraukti valdymą ir tokiu būdu atsisakyti jau priimto palikimo įstatymas nenumatė. Todėl teismo motyvas, kad paveldėjimas namo būtų įtakojęs ieškovui gauti butą pagal tuo metu galiojusias nuostatas, ir būtent dėl to ieškovas atsisakė paveldėjimo, nėra pagrįstas. Kitaip tektų pripažinti, kad ieškovas atsisakė gyvenamojo namo nuosavybės dėl hipotetinės galimybės ateityje apsigyventi valstybei priklausomame bute. Net jei ieškovo neskubėjimas įregistruoti palikimą savo vardu būtų aiškinamas siekiu nesukelti papildomų sunkumų gaunant butą, tokia situacija neturėtų būti aiškinama kaip ieškovo palikimo nepriėmimo įrodymas. Faktas, kad paveldėjimu esą apsunkinta atsakovė gavo butą tarybiniu metu, ir vėliau jį sėkmingai privatizavo, papildomai paneigia teismo motyvaciją, jog nuosavybė turėjo sukliudyti gauti butą ieškovui. Procese galioja lygiateisiškumo principas, ir todėl tapačios aplinkybės turėtų būti vertinamos analogiškai. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teisme iš naujo vertinti įrodymus, kad ieškovas priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti - faktą patvirtina ieškovo paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir t.t. Aplinkybė, jog ieškovas naudojosi turtu teismo pripažinta. Būtina nustatyti, kad ieškovas naudojasi turtu kaip savu.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Pripažinus, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas atitinkamų įgaliojimų neturinčio pareigūno ir pažeista privaloma notarinė forma, turėtų būti konstatuota, kad nuosavybė įregistruota niekinio dokumento pagrindu (1964 m. CK 47 str. 1 d., 58 str. 3 d.; 2000 m. CK 1.80 str. 1 d., 1.93 str. 3 d.). Todėl ieškinio senatis apskritai negali būti taikoma, nes neteisėtas aktas negali sukelti teisinių padarinių, nuosavybė atsakovei negalėjo atsirasti. Tačiau nuosavybė niekinio akto pagrindu įregistruota, pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir tęsiasi iki šiol. Ieškinio senatis prasideda kiekvieną pažeidimo diena, kol niekinis dokumentas ir jo pasekmės nėra eliminuoti. Pati atsakovė neginčijo, kad visą laiką leisdavo naudoti ginčo turtą. Tačiau atsakovė nutyli, kad ji taip pat visą laiką tvirtino, kad namas yra visų bendra nuosavybė bei ne ji yra vienintelė jo savininkė. Todėl ieškinio senatis negali būti laikoma pasibaigusia ir šiuo pagrindu.

Šalies argumentai

Ieškovas K. J. taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-05-04 papildomo sprendimo, kuriuo prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-05-04 papildomą sprendimą. Nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinimo procesine prasme yra išvestinis. Esant neteisėtam Varėnos rajono apylinkės teismas 2009-03-23 sprendimui, Varėnos rajono apylinkės teismas 2009-05-04 papildomas sprendimas irgi negali būti teisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovė A. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apelianto K. J. apeliacinį skundą, paliekant galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-03-23 sprendimą, Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-05-04 papildomą sprendimą, bei priteisti atsakovės A. L. patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei K. J. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Ieškovas apeliaciniame skunde pateikė naują argumentą, kurio nebuvo nurodęs nei pirmajame, nei antrajame ieškininiuose pareiškimuose ( b. l. 43-46, t. I ir b.l. 170-173, t.II ) – kad paveldėjimo teisės liudijimas pripažintinas niekiniu, nes išduotas įgaliojimų neturinčio pareigūno, todėl ieškinio senatis negali būti taikoma, nes atsakovės nuosavybė buvo įregistruota niekinio akto pagrindu, šis pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Nurodydamas šias aplinkybes, ieškovas kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tuo pažeidžia LR CPK 321 str. reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja tos apeliacinio skundo dalies, kuria prašoma, panaikinus teismo sprendimą, patenkinti ieškinį ir pripažinti 1975-07-24 paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą atsakovei A. L., negaliojančiu tuo pagrindu, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas ne valstybės notaro, bet apylinkės tarybos vykdomojo komiteto sekretorės.

Ieškovo reikalavimų, susijusių su paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimu neteisėtu ir panaikinimo nagrinėjimas betarpiškai susijęs su pirmojo ieškovo reikalavimo – pripažinti, kad ieškovas priėmė palikimą po tėvo mirties 1974-08-19, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, patenkinimu. Tik tuo atveju, jei būtų pagrindas pripažinti, kad ieškovas priėmė palikimą po tėvo mirties, jis turėtų subjektyvinę teisę reikalauti paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto atsakovei, pripažinimo negaliojančiu, nes šis liudijimas pažeistų ieškovo turtines teises tik tuo atveju, jei jis turėtų teisę į palikimą.

Byloje reikšminga aplinkybe yra tai, kad ieškovas tik 2007-09-27 kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti po tėvo mirties 1974-08-19. Ieškovas pareiškime teismui paaiškino, kad nesikreipimą į notarą iš karto po tėvo mirties sąlygojo ir tai, kad atsakovė patarė nieko dokumentaliai netvarkyti, kad nebūtų kliūčių gauti butus. Šie jo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nesiekė paveldėti po tėvo mirties likusio turto - gyvenamojo namo, nes buvo įsitikinęs, kad turto priėmimas bus kliūtimi jam gauti butą pagal gyvenamąją vietą Vilniaus mieste. Šios aplinkybės rodo, kad faktiškai ieškovas po tėvo mirties nesiekė paveldėti turto, nes buvo įsitikinęs, kad jam tai nenaudinga. Tai, kad praėjus 33 metams nuo palikimo atsiradimo ieškovas įgijo interesą turėti nuosavybėje tėvo paliktą turtą, negali būti pripažinta tinkamu savo teisių gynimu. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą tuo pagrindu, kad palikimą ieškovas turėjo priimti faktiškai per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai numatė 1964 m. CK 587 str. 3 dalis. Ieškovas įrodinėjo, kad visą laikotarpį po tėvo mirties iki ieškinio pareiškimo jis naudojosi tėvų sodyba, prižiūrėdamas ten laikomas bites, tvarkydamas pastatus, tačiau nepateikė įrodymų, kad šiuos veiksmus atliko iki 1975-02-19, t.y. per 6 mėn. nuo tėvo mirties. Tai, kad ieškovas paėmė tėvo karvę ir ją pardavė, nėra palikto turto – pastatų valdymu. Atskirų mirusiojo daiktų ar gyvulių paėmimas negali būti pripažįstamas palikimo priėmimu tuo atveju, kai asmuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiškai pradėjo valdyti mirusiojo paliktą gyvenamąjį namą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas gyveno ir dirbo Vilniaus mieste, 1975-09-03 jam buvo suteikta gyvenamoji patalpa bendrabutyje. Pagal teisminę praktiką faktiniu gyvenamosios patalpos kaip palikimo priėmimu paprastai pripažįstama toks atvejis, kai pretenduojantis į turtą asmuo nuolat gyvena patalpose. Kiti veiksmai, kuriais remiantis nustatoma faktinis turto valdymas po palikėjo mirties, turto tvarkymas, juo naudojimasis, mokėjimas mokesčių, susijusių su turtu, bei kitų panašių veiksmų atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. ir A. P. v. P. G., bylos Nr. 3K-3-560/2009). Lankymasis tėvų sodyboje, nuolatinai joje negyvenant, atlikimas tam tikrų darbų, kai kurio kilnojamojo turto paėmimas kitų paveldėtojų sutikimu, nėra pagrindu vertinti, kad ieškovas per 6 mėn. nuo tėvo mirties faktiškai valdė turtą. Tai, kad mokesčius, susijusius su turtu, ilgą laiką po palikimo atsiradimo mokėjo turtą paveldėjusi pagal paveldėjimo teisės liudijimą atsakovė A. L., kad ieškovas neapsigyveno nuolatinai po tėvo mirties jo sodyboje, kad žinodamas, jog turi būti sutvarkyti paveldėjimo dokumentai nesiėmė jokių veiksmų iki 2007 metų, leidžia daryti išvadą, kad jis neatliko iki kreipimosi į teismą jokių veiksmų, kuriais būtų parodęs, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ieškovo pakviesti liudytojai patvirtino faktą, kad ieškovas dažnai lankosi sodyboje, ją prižiūri, tačiau nei vienas jų nenurodė, kokius veiksmus ieškovas atliko betarpiškai po tėvo mirties, t.y. laikotarpiu, kuris nurodytas įstatyme kaip suteikiantis teisę būti palikimo įpėdiniu, faktiškai pradėjus paliktą turtą valdyti. Kolegija daro išvadą, kad ieškovui neįrodžius faktiško paveldimo turto valdymo, jis neturi teisės ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto atsakovei A. L., nes jo nuginčijamas nesukeltų ieškovui jokių teisinių pasekmių.

Ieškovo pateikti įrodymai dėl to, kad atsakovė visą laiką tvirtino, jog namas yra bendra visų nuosavybė, bet ne ji vienintelė yra jo savininkė, yra reikšmingi aplinkybei, ar ieškovas praleido ieškininę senatį ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 1975-07-17. Byloje taikytinos ieškininės senaties normos, galiojusios materialinio teisinio santykio – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu, t.y. 1964 m. LR CK 84 straipsnis. Pagal jį bendras ieškininės senaties terminas buvo treji metai, o ieškininės senaties termino eiga prasidėjo nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964m. CK 86 straipsnis). Ieškovo paaiškinimai dėl to, kad po tėvo mirties atsakovė patarė nieko dokumentaliai netvarkyti, leidžia daryti išvadą, kad asmuo, būdamas pakankamai rūpestingas galimai paveldimo turto atžvilgiu , galėjo sužinoti Marcinkonių apylinkėje ar kiti 5 jo tėvų vaikai nėra priėmę palikimo. Ne tik asmens sužinojimas apie teisės pažeidimą, bet ir turėjimas sužinoti yra ieškininės senaties termino pradžia. Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė jo netikra sesuo atsakovė. Ieškovas nenurodė, jog atsakovė jį suklaidino, nuslėpdama palikimo priėmimo faktą, nenurodė, kad būtų teiravęsis atsakovės apie palikimo priėmimą. Atsakovės aiškinimas, kad namas yra bendra visų nuosavybė, nėra ieškovo apgaudinėjimu dėl palikimo priėmimo fakto, bet tuo pareikštas siūlymas kitiems giminės nariams naudotis ir toliau tėvų sodyba lygiomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išklausius atsakovės pasisakymą giminės susirinkime tėvų sodyboje, buvo patvirtintas ieškovo aiškinimas, kad atsakovė teigia, jog namai priklauso visiems, tačiau tuo išreikšta atsakovės nuomonė dėl tolesnio turto naudojimo, bet ne dėl jo teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre. Tai, kad atsakovė neprieštarauja, jog sodyba gali naudotis visi mirusių tėvų vaikai ir jų vaikai, yra jos pareiškimu dėl naudojimosi turtu tvarkos. Dėl tokių atsakovės pareiškimų ieškovas kaip tik turėjo pagrindo pasidomėti, kieno vardu registruota sodyba, nes atsakovės pareiškimai tiesiogiai leido suprasti, kad ji, kaip savininkė, pareiškia, kas gali naudotis sodyba. Po sodybos įregistravimo atsakovės vardu 2001-10-01 VĮ Registrų centre ieškovas galėjo įsitikinti, kad ji registruota atsakovės vardu. Taigi, ir ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turėjo sužinoti apie atsakovės nuosavybės teises į sodybą žymiai anksčiau, negu jis teigia sužinojęs.

Nuosavybės teisių atkūrimo į ieškovo ir atsakovės motinos J. J. valdytą žemę procese ieškovas turėjo galimybę siekti, kad jam sugrąžintina motinos žemės dalis ( b.l. 99, T. I) būtų sugrąžinta kaip namų valda prie pastatų, kuriuos, kaip jis teigia, faktiškai valdė. Ieškovui buvo žinomas 2003-01-13 Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 38-15878 turinys, kuriame nurodyta, kad A. L. grąžinama 0,83 ha žemės. Tai leidžia daryti išvadą, kad iš sprendimo priedų - žemės sklypo planų ieškovas galėjo įsitikinti, kad atsakovei paskirta žemės sklypo dalis kaip namų valda, o tokia namų valda galėjo būti skiriama tik pastatų savininkui. Kadangi iki priimant apskrities viršininko sprendimą ieškovas turėjo sužinoti, kad dalis žemės grąžinama atsakovei kaip pastatų savininkei, todėl turėjo galimybę jau iki 2003-01-13 ginčyti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Namų valdos grąžinimas asmeninėn atsakovės nuosavybėn ir ieškovo žinojimas šio fakto yra aplinkybėmis, kurios leidžia daryti išvadą, jog ieškovas turėjo sužinoti šiuo laikotarpiu apie atsakovės nuosavybės teisėmis valdomą sodybą ir, nepraleidžiant 3 metų senaties termino, ginčyti jos teisę paveldėti. Ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima ginti jo tariamai pažeistą teisę.

Ieškovo nurodyti argumentai dėl senaties termino nepraleidimo atmestini, teismas turėjo pagrindo atmesti jo ieškinį ir dėl praleisto termino paveldėjimo teisei į pastatus ginčyti.

Ieškovo skundas dėl papildomo sprendimo panaikinimo atmestinas dėl to, kad nėra pagrindo tenkinti jo ieškovo skundo dėl 2009-03-23 teismo sprendimo. Ieškovas apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo grindė tik 2009-03-23 sprendimo neteisėtumu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 1p., teisėjų kolegija

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimą ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Dalia VišinskienėPetras Jaržemskis