Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui A. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei S. Č. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad R. B., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra A. B. ir S. Č.. Šalys santuokos sudarę nebuvo. Šiuo metu nepilnametė gyvena pas motiną. Byloje kilo ginčas dėl nepilnametės gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatyto, išlaikymo priteisimo. Abu tėvai pateikė reikalavimus, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su kiekvienu iš jų.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo įrodinėjama, kad atsakovo ar ieškovės gyvenamojoje vietoje nepilnametei yra nesaugu. Ieškovė teigė, kad ji geriau pasirūpina nepilnamete, o atsakovas nurodė, jog gyvendama su juo nepilnametė bus arčiau mokymo įstaigos, jai nereikės važinėti. Pati nepilnametė išreiškė norą gyventi su tėvu, tačiau pagrįstų argumentų, kodėl tai geriau atitiktų jos interesus, neįvardijo. Nepilnametė R. B. paaiškino, kad ji šiuo metu gyvena Simne su mama, o mokyklą lanko Alytuje, kur gyvena tėvas. Savaitgaliais ir per atostogas ji būna pas tėvą, kur jaučiasi gerai, tėvas draugiškas, padeda jai ruošti pamokas. Ji ilgą laiką gyveno pas mamą, todėl dabar norėtų pagyventi pas tėvą. Bylos nagrinėjimo metu nepilnametės nuomonė dėl gyvenamosios vietos nebuvo nuosekli, kalbėdama su vaikų teisių specialistais ji buvo išreiškusi ir norą gyventi su motina. Ieškovė ilgą laiką rūpinosi nepilnamete, sudarė jai tinkamas gyvenimo sąlygas, jokių problemų dėl mergaitės gyvenamosios vietos iki šiol nekilo. Byloje įrodyta, kad ieškovė aktyviai domisi nepilnametės akademine veikla, rūpinasi jos sveikata, ko atsakovas iki šiol nedarė, institucijos atstovas rekomendavo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, atsižvelgiant į tėvo amžių ir sveikatos būklę. Teismas vertina, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti nepilnametės gyvenamąją vietą, todėl ieškinio reikalavimas nustatyti nepilnametės R. B. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas, o priešieškinio reikalavimas nustatyti nepilnametės R. B. gyvenamąją vietą su atsakovu atmetamas (CK 3.174 straipsnis).

Dėl nepilnametės bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, skatinti priešingos šalies bendravimą, susitardami taikiai ir nesudarydami tam nereikalingų kliūčių. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas su nepilnamete dukra bendrautų tik kas antrą savaitgalį bei pusę šventinių dienų. Atsakovas prašė nustatyti tvarką, pagal kurią mergaitė pas jį praleistų pusę savaitgalių ir šventinių dienų, tėvo dieną.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų, todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nesutaria dėl bendravimo su nepilnamete, tėvų konfliktai ir dukrai daroma įtaka neigiamai veikia mergaitės psichologinę būklę, todėl tikslinga nustatyti konkrečią bendravimo tvarką. Nepilnametė išreiškė norą daugiau laiko praleisti su tėvu, nurodė, kad turi draugų tiek motinos, tiek ir tėvo gyvenamojoje vietoje. Taip pat vertintinas ir faktas, kad ji lanko mokyklą šalia tėvo gyvenamosios vietos. Teismo nuomone apriboti nepilnametės bendravimą su tėvu iki kas antro savaitgalio bei švenčių dienų neatitinka geriausių nepilnametės interesų, poreikių bei norų. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad bendrauti su tėvu jo gyvenamojoje vietoje nepilnametei šalių dukrai yra nesaugu, ieškovė ginčijo tik atsakovo gebėjimą įvertinti ir patenkinti augančius mergaitės akademinius bei saviraiškos poreikius. Šiuo metu nepilnametė yra trylikos metų amžiaus, praleidžia savaitgalius pas atsakovą ir norėtų daugiau laiko pagyventi su juo. Mergaitė nurodė, jog myli abu tėvus, juos sieja šilti santykiai, tėvas priešieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo grindė ir noru daugiau laiko praleisti su dukra. Byloje nėra pagrindo neatsižvelgti į šalių nepilnametės dukters norą daugiau laiko praleisti pas tėvą, todėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinami iš dalies ir nustatytina bendravimo tvarka, pagal kurią ji praleis vienodai laiko tiek su tėvu, tiek ir su motina. Teismo vertinimu nepilnametės interesus bei norus geriausiai atitiktų bendravimo tvarka, pagal kurią ji paeiliui praleistų po savaitę su motina ir su tėvu, taip pat su abiem tėvais paeiliui praleistų po pusę šventinių dienų ir nepilnametės gimtadienius, tėvo dieną su – atsakovu, motinos dieną – su ieškove. Įvertinus nepilnametės amžių, jos bendravimas su tėvais ryšio priemonėmis neribotinas. Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad ir atsakovas, ir ieškovė turi automobilius, vairuoja, todėl tikslinga nustatyti, kad kiekviena šalis, atėjus jos laikui bendrauti su nepilnamete, parsiveža ją į savo gyvenamąją vietą (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Konstitucijos 38 straipsnyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Nereikia įrodinėti, jog šalių vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turi skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 307 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Ieškovė teismui pateikė kasos kvitus, sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus ir kitus dokumentus, įrodančius ieškovės patirtas išlaidas dukters išlaikymui. Taip pat pateikė pažymą apie paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, kuria nustatyta, kad ieškovė uždirba iki 954 Eur per mėnesį, taigi gali teikti 307 Eur išlaikymą dukrai kas mėnesį. Pati nepilnametė, apklausiama institucijos specialistų patvirtino, kad didžiąją dalį jai reikalingų daiktų perka būtent ieškovė. Byloje nustatyta, kad atsakovas šiuo metu moka po 200 Eur išlaikymą dukrai. Jis teigė, kad ieškovės prašomos sumos mokėti neišgali dėl sveiktos būklės ir prastos finansinės padėties, pateikė neįgaliojo pažymėjimą, patirtinantį, kad jo dalyvumo lygis šiuo metu yra 50 procentų. Taip pat pateikė paskolos sutartį, iš kurios matyti, kad atsakovas turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims (gauta 14 000 Eur paskola, duomenys apie išmokėtą dalį nepateikti), pagal kuriuos įkeista dalis jo turimo nekilnojamojo turto. Iš sąskaitos išrašo bei pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad pagrindinės atsakovo pajamos yra iš valstybinių išmokų, o gaunamas darbo užmokestis nedidelis, viso atsakovas per mėnesį gauna iki 600 Eur pajamų. Byloje yra duomenų, kad atsakovas turi nekilnojamojo ir kito likvidaus turto bei neįrodyta, kad turimi įsiskolinimai viršija jo turto vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl tėvų pasyvaus elgesio, nepakankamo siekio gauti didesnes pajamas negali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Atsakovo dalyvumas apribotas tik iš dalies, jis gyvena Alytaus mieste, vairuoja automobilį, taigi turi galimybę ieškoti geriau apmokamo bei jo negalią atitinkančio darbo ir tokiu būdu gauti didesnes pajamas. Jis teigia, kad mergaitės poreikius pilnai patenkina 500 Eur išlaikymas po 200 Eur iš tėvų ir valstybės skiriami vaiko pinigai, o ieškovė pinigus, skiriamus vaiko poreikiams, naudoja neatsakingai. Teismas su šia pozicija nesutinka, kadangi byloje pateikti duomenys ir apskaičiavimai apie ieškovės patiriamas išlaidas nepilnametės išlaikymui yra racionalūs, netgi ekonomiški. Ieškovė neperka nepilnametei prabangos prekių, papildomos išlaidos nuotoliniams mokymams bei drabužiams yra pagrįstos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 punktas). Šiuo atveju, orientacinis vaikui teiktinas abiejų tėvų išlaikymas per mėnesį sudaro 709 Eur, tačiau kiekvienu atveju situacija vertinama individualiai, įvairių aplinkybių kontekste, t. y. atsižvelgiant į vaikų amžių, jų poreikius, kiekvieno iš tėvų finansines galimybes, vaikų su kiekvienu iš tėvų bendravimo tvarką bei jos intensyvumą ir kt. Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju nepilnametei jau dabar yra prašoma priteisti mažesnį nei orientacinis (pusės minimaliosios mėnesinės algos dydžio, t. y. 355 Eur) iš kiekvieno tėvo, išlaikymą per mėnesį. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad 200 Eur per mėnesį iš kiekvieno tėvo neužtenka patenkinti augančių nepilnametės poreikių. Pati ieškovė pateikė duomenis, kad ji neturi nekilnojamojo turto, jos pajamas sudaro tik gaunamas darbo užmokestis, taigi jos finansinė padėtis nėra geresnė už atsakovo, ji neišgali augančių nepilnametės poreikių patenkinti viena ar žymiai daugiau prisidėti prie dukters išlaikymo. Teismo vertinimu byloje yra pagrindas priteisti didesnį, nei šiuo metu nepilnametei teikiamas išlaikymą. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad nepilnametė pas tėvą praleis kas antrą savaitę ir tokiu būdu atsakovas patirs papildomų išlaidų nepilnametės maistui ir kitiems poreikiams, teismas sprendžia, kad tikslinga iš atsakovo A. B. priteisti išlaikymą nepilnametei R. B. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui 2023 m. gegužės 2 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nepilnametės motiną S. Č. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, vaikų poreikiams ir dėl kitų svarbių aplinkybių, tarpusavyje nesusitarus, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Ieškovė patyrė 850 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį už reikalavimą nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą su ieškove bei vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo atleista nuo 90 Eur ((307 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc.) žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovas pateikė mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 1 800 Eur už advokato teisinę pagalbą bei 110 Eur žyminį mokestį. Tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti iš dalies po 50 procentų. Atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, bylos pobūdį, patenkintus šalių reikalavimus, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju kiekviena šalis padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista, valstybei nepriteisiamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija 8 Eur, todėl iš šalių nepriteisiamos (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 282 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės R. B., gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su motina S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei R. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui 2023 m. gegužės 2 d. iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną S. Č..

Nustatyti atsakovo A. B. bendravimo su nepilnamete R. B. tvarką:

1. A. B. su dukra R. B. bendrauja kas antrą savaitę, pasiimdamas nepilnametę iš mokyklos po pamokų pirmadienį bei kitos savaitės pirmadienį ją pristatydamas į mokyklą.

2. Tėvai su dukra bendrauja mobiliomis ryšio priemonėmis neribotai, atsižvelgdami į poilsio laiką. Ryšio priemonėmis dukrą aprūpina ir apmoka ieškovė.

3. Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) A. B. praleidžia su dukra R. B., nepriklausomai nuo to ar tą savaitę numatytas tėvo bendravimo su dukra laikas. Jei tėvo dienos savaitę R. B. bendrauja su motina, tėvas ją pasiima iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir pristato į mokyklą pirmadienio rytą.

4. Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) S. Č. praleidžia su dukra R. B., nepriklausomai nuo to ar tą savaitę numatytas tėvo bendravimo su dukra laikas. Jei motinos dienos savaitę R. B. bendrauja su tėvu, motina ją pasiima iš tėvo gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. iki pristato į mokyklą pirmadienio rytą.

5. Neporiniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) bei Šv. Kalėdas (gruodžio 25-26 d.) dukra būna su motina, o tų pačių neporinių metų gruodžio 31 d. ir kitų metų sausio 1 d. būna su tėvu. Poriniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) bei Šv. Kalėdas (gruodžio 25-26 d.) dukra būna su tėvu, o tų pačių porinių metų gruodžio 31 d. ir kitų metų sausio 1 d. būna su motina. Neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną dukra būna su tėvu. Poriniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną dukra būna su motina. Priskirtų švenčių dieną šalys pasiima dukrą iš jos buvimo vietos 9 val. ir bendravimo laikui pasibaigus parveža dukrą iki 20.00 val. pas tą iš tėvų, su kuriuo tą savaitę numatytas bendravimo laikas.

6. Dukros R. B. gimtadienio dieną vaikas poriniais metais būna ir gimtadienį švenčia su motina, neporiniais metais – su tėvu.

7. A. B. gimtadienio dieną tėvas turi teisę praleisti su dukra, nepriklausomai su kuriuo iš tėvų dukra būna tą savaitę.

8. S. Č. gimtadienio dieną, motina turi teisę praleisti su dukra, nepriklausomai su kuriuo iš tėvų dukra būna tą savaitę.

9. Jeigu dėl svarbių aplinkybių (vaiko ligos, vaiko tėvų ar jų artimųjų ligos, vaiko mokyklinio, popamokinio, kito užimtumo, kitų svarbių aplinkybių) nėra galimybės vykdyti bendravimo tvarkos, vaiko tėvai privalo informuoti vienas kitą nedelsiant po šių aplinkybių atsiradimo telefonu ar elektroninio ryšio priemonėmis.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.