Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas), Valdo Ciesiūno ir Jolantos Raščiuvienės,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Z. M. ir jos įgaliotam atstovui advokatui Vytautui Garlai,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. M. įgaliotam atstovui advokatui Audriui Leonavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2002-09-24 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, subendrinta bausme – laisvės apribojimu 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. J.;

2) Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu 2019 m. sausio 22 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 5 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis ar dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. J.;

3) Panevėžio apylinkės tesimo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 25 parų arešto bausme. Vadovaujantis 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ Nr. XIII-1640 1 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo neatliktos, t. y. 24 parų, arešto bausmės dalies atlikimo;

4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 7 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu arba mokslu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 metams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu arba mokslu, bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. J.;

5) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 20 parų areštu. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 69 straipsnio 9 dalimi, bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 45 parų areštas;

6) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant elgesio apribojimo metu tęsti mokslą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

7) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme prie jos pridedant šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės dalį ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. liepos 2 d. Bausmę paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose nuo 2020 m. gegužės 4 d., bausmės neatlikęs, bausmės pabaiga 2020 m. lapkričio 16 d.;

8) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, ir A. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, A. K. atliktas pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 4 d. nuosprendį. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 8 d., bausmę atlikęs 2020 m. lapkričio 16 d.,

L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. ir L. K. 2020 m. vasario 23 d., apie 1 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 66, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, bendrai veikdami, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip septyniolika smūgių nukentėjusiajam S. M. į rankas ir galvą, padarydami poodines kraujosruvas plaštakose ir kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimus plaštakose, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, kairiame antakyje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas kairio momens minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lūžius, kairio momenkaulio ir kaukolės pamato kairės vidurinės duobės kaulų lūžius, turkiabalnio ir dešinio akytkaulio lūžius, kraujo išsiliejimą po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties dangalu, kraujosruvas po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių skilčių ir po smegenėlių dangalais, dėl ko nuo stipraus galvos sumušimo nukentėjusysis mirė, tokiu būdu bendrais veiksmais dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė S. M. bei pagrobė jo turtą – pilkos spalvos grandinėlę už 100 eurų.

2. Kaltinamasis L. K. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, kad prieš jiems su A. išeinant iš baro „M.“, nepažįstamas vyriškis praeidamas kažką pasakė A. ir išėjo. A. paklausė jo, „kas jam negerai?“. Atsakė, kad girtas žmogelis, ir tiek. Tada abu išėjo iš baro ir eidami link namų kalbėjo, tarėsi, kad kitą dieną vėl reikėtų susitikti. Tuo metu buvo išgėręs, tačiau girtas nesijautė. Staiga A. jam parodęs, kad priekyje eina tas pats vyras, pasakė „bėgam“. Bėgo iš paskos A. A. pasivijęs tą vyrą pradėjo jį mušti – trenkė į pakaušį, todėl pastarasis suklupo, bet greit atsistojo, o jis pribėgęs prie jų skyrė juos vienas nuo kito, stūmė į šonus, kai atsisukinėdamas į to vyro pusę pamatė vyro kumštį ir gavo į kairę veido pusę. Po smūgio vyrą pastūmė, A. nustūmęs jį vėl puolė mušti tą vyrą. A. pakišo koją vyrui, jis nugriuvo ant nugaros. Tada A. apsižergęs pradėjo tam vyrui rankomis smūgiuoti į veidą. Mušimas trūko apie dvi minutes. A. buvo veidu į nukentėjusįjį, jis labiau iš už A. nugaros iš kairio šono, o nukentėjusysis labiau iš dešinės. A. sakė, kad baigtų jį mušti. Kai A. nustojo mušti, pakėlė grandinėlę, kuri gulėjo ant žemės šalia to vyro, ir pradėjo bėgti. Jis bėgo iš paskos. Pabėgęs atsisuko į tą vyrą, matė, kad jis judėjo ir aimanavo. Vyras buvo su striuke, gulėjo 3–4 metrai nuo sporto klubo. Jis pats vyrui nesudavė nė karto. Tada pasivijęs A. pasakė, kad reikia eiti namo, tačiau A. norėjo grįžti į barą „M.“. Jis dar pasakė A., kad jie nebeturi pinigų, tačiau A. ištraukė iš kišenės grandinėlę ir pasakė, kad parduos grandinėlę. Nuėjus atgal į barą A. barmenei pasiūlė pirkti grandinėlę, tačiau jai nereikėjo. Tada prisėdo prie staliuko, prie kurio jau sėdėjo vyriškis. A. jam pasiūlė pirkti grandinėlę už 10 Eur, tačiau jis pirkti atsisakė. Kaip tik tuo metu kažkoks vyras, nusipirkęs 6 butelius alaus, 3 padėjo ant stalo ir išėjo iš baro. Begeriant tą alų vyriškis klausė, kas nutiko A. lūpai. A. sakė, kad griuvo. Vėliau vyras užsiminė, kad gyvena netoli, todėl nusprendė eiti pas jį į namus. Nuėjus pas tą vyrą, jis parūkė ir išgėręs alaus išėjo namo. Netrukus išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Prieš išvažiuodamas nežinojo, kad tas vyras, kurį mušė A., miręs. Nežino, kaip to vyro drabužiai atsirado toliau nuo jo, gal kažkaip muštynių metu.

2.1. L. K., ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 26 d. apklausiamas kaip įtariamasis, paaiškino, kad kartu su A. K., išgėrę alaus bare „M.“, ėjo link namų. Einant kažkoks vyras, kurį matė pirmą kartą, aplenkdamas negražiai pavadino A. Tada A. liepė bėgti tam vyrui iš paskos. Bėgo. A. pribėgęs sudavė kumščiu tam vyrui į pakaušį, ir jie tarpusavyje pradėjo muštis. Bandė juos skirti, bet vyras matyt pagalvojo, kad jis ruošiasi pulti, todėl sudavė jam į žandikaulį. Jis tam vyrui nesudavė, tik atstūmė A. nuo to vyro, bet A. atstūmė jį ir vėl puolė vyrą. Matė, kad A. kumščiais sudavė tam vyrui į galvą, spardė jį nežiūrėdamas kur. Vyras gulėjo ant žemės ir gynėsi nuo A. rankomis. Tada atitraukė A. ir liepė bėgti. Pabėgus sėdo į taksį netoli parduotuvės „N.“ (duomenys neskelbtini) gatvėje ir nuvažiavo į naktinę alkoholio parduotuvę „P.“. Ten išgėrė alaus ir taksi grįžo į bendrabutį (duomenys neskelbtini). Po šių muštinių jam skaudėjo žandikaulį, o A. buvo išmuštas priekinis dantis, bėgo kraujas. Iki muštynių A. buvo sveikas, be to, jis matė, kaip tas vyras sudavė A. kelis smūgius į veidą. Kad po muštynių būtų atsiradę svetimi daiktai, jis nepamena. Vakaro metu su niekuo nesusipažino, svečiuose nebuvo (t. 8, b. l. 10).

2.2. L. K. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 21 d. apklausiamas papildomai paaiškino, kad atrodo, jog nukentėjusysis S. išėjo iš baro „M.“. Jie su A. išėjo pirmi. Prasidėjus muštynėms, kai jis pribėgo prie A. ir S., A. jau buvo sudavęs S. kokius aštuonis smūgius. Matė, kad S. bėgo kraujas iš nosies bei buvo prakirsta lūpa. Tada S. ir jam sudavė smūgį į žandikaulį. Dėl to jis grubiai pastūmė S., šis nugriuvo ant žemės, o A. ėmė jį spardyti ir smūgiuoti kumščiais. Dar matė, kad A. buvo įrėmęs savo kelį S. į krūtinę ir smūgiavo. Mėgino A. patraukti, bet jis liepė atstoti. Kai jie pabėgo, atrodo, kad nuvažiavo į naktinę parduotuvę „P.“. Apie įgytus svetimus daiktus A. nieko nesakė ir nieko jam nerodė. Jam atrodo, kad dantis A. turėjo būti išmuštas per tą įvykį (t. 8, b. l. 15).

2.3. Įtariamasis L. K. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino apklausų metu duotus parodymus (t. 8, b. l. 20–39).

3. Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2020 m. vasario 22 d. vėlai vakare kartu su L. K. atsidūrė bare „M.“, nes norėjo išgerti alkoholio. Bare alkoholio nepirko, susipažino su keliais vyrais, prie jų prisėdo, kalbėjo apie krepšinį, vaišinosi alumi. Daug kartų ėjo į kiemą parūkyti. Vėliau alumi juos vaišino byloje apklaustas liudytojas J., nes jie nebeturėjo pinigų. Dar vėliau į barą atėjo apie 40 metų amžiaus vyras. Jis taip pat visiems nupirko alaus, nors niekas jo neprašė. Tas vyras išgėrė ir išėjo. Jie su L. taip pat nusprendė eiti namo. Ėjo takeliu šalia „M.“, pasuko pro stadioną, nes arčiau, tačiau kelias buvo blogas, todėl ėjo pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini). Iš priekio ėjo minėtas vyras iš baro, tačiau kitoje gatvės pusėje. L. pradėjo bėgti link to vyro ir koja spyrė tam vyrui į nugarą. Vyras nukrito ant žemės. Jis pribėgo, bandė L. atitraukti nuo to vyro, nugriuvo, iškrito pinigai. L. atitraukus nuo vyro abu perbėgo sankryžą link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tuo metu L. iš kišenės išsitraukė grandinėlę. Pamatęs pradėjo šaukti ant L. ir paėmė iš jo grandinėlę. Vėl nuėjo atgal į tą patį barą. Grandinėlę pasiūlė pardavėjai, tačiau ji nepirko. Tada pasiūlė J. pirkti už 20 eurų, bet J. nepirko. J. pasakė, kad gyvena šalia degalinės ir pasiūlė eiti pas jį į namus. Po pirmos valandos nuėjo pas J., L. nebegėrė ir netrukus išėjo nieko nesakęs. Jis dar pusvalandį pabuvo pas J., J. jam atidavė kompiuterio dėžę, ir jis grįžo namo. Sužalojimai ant jo veido atsirado 19 val. po konflikto (duomenys neskelbtini) gatvėje. Grandinėlė turėjo būti pas jį namuose, nes jos nepardavė. Atliekant kratą pareigūnai grandinėlės nerado, kodėl nerado, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius paaiškinimus, nes nenorėjo pasakyti kito įtariamojo vardo. Mano, kad S. M. nužudė L. Nežino, kodėl L. sakė, kad būtent jis spyrė S. M. Nematė, kaip L. paėmė grandinėlę ir neklausė, iš kur ją gavo, nes jam buvo stresas, todėl nesuprato, kad grandinėlė S. M. Tiesiog L. pasiūlė eiti atgal į barą, o pinigų jie neturėjo. Tada L. ištraukė grandinėlę, jis ją paėmė ir mėgino parduoti. Kur konkrečiai padėjo grandinėlę, nepamena. Nežino, nematė, kaip vyras buvo išrengtas ir kas nuplėšė kapišoną. Gali būti, kad striukę nurengė bemušant L. Jis pats nukentėjusiajam nesudavė nė vieno smūgio. Ant jo drabužių esantis nukentėjusiojo kraujas galėjo atsirasti jam traukiant L. nuo nukentėjusiojo ir nugriuvus ant žemės. Po L. spyrio nukentėjusysis nugriuvęs gulėjo ant pilvo. L. užšoko ant nukentėjusiojo ir smūgiavo rankomis. Toje vietoje matė kraujo, todėl pagriuvęs galėjo susikruvinti.

3.1. A. K., ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 24 d. apklausiamas kaip įtariamasis, paaiškino, kad 2020 m. vasario 22 apie 21. 00 val. grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Tėtis jau miegojo. Tada taksi nuvažiavo į barą „M.“, nusipirko skardinę alaus. Bare buvo sutikęs L., keliems vyrams nupirko alaus ir po 5–10 minučių pėsčiomis grįžo namo. Namuose buvo apie 22.00 val. Teismo medicinos ekspertas jam nustatė dešinio kelio ir dešinio paakio sužalojimus. Jie atsirado, kai vasario 21 d. griuvo (duomenys neskelbtini) parke. Pats smūgių niekam nesudavė (t. 6, b. l. 20).

3.2. A. K. 2020 m. kovo 2 d. apklausos metu papildomai paaiškino, kad 2020 m. vasario 22 d. apie 22–23 val. grįžo į namus pas mamą adresu (duomenys neskelbtini) ir namuose išbuvo iki ryto. Iki grįžimo namo buvo kelis kartus nuvykęs į barą „M.“, vieną kartą į barą važiavo taksi (t. 6, b. l. 25).

3.3. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G236/2020(05) nurodyta, kad A. K. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje su viršutinio kairio pirmo danties išnirimu (netekimu), odos kraujosruva dešiniame dilbyje, odos įdrėskimai-nubrozdinimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir pirmame, antrame pirštuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais 7 trauminiais poveikiais prieš 1–3 dienas iki apžiūros. Nustatyti odos įdrėskimai-nubrozdinimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir pirmame, antrame pirštuose gali būti padaryti suduodant smūgius rankomis. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad A. K. galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 4, b. l. 155).

4. Nukentėjusioji D. Z. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. M. jos sūnus. Prieš pat įvykį jis grįžo namo, tačiau negalėjo užmigti, nes jos sesuo, klausydamasi radijo ir žiūrėdama televizorių, labai padidina garsą. Todėl apie 24.15 val. S. išėjo ir daugiau nebegrįžo. Grandinėlė, kurią S. nešiojo ant kaklo buvo nebrangi – kainavusi 20 ar 200 Eur. Sesuo jam davė pinigų, kad jis ją nusipirktų. Galbūt grandinėlę pirko turguje, tiksliai nežino. Su anūku K. ji nebendrauja, nes sūnus praeitų metų rugsėjo mėnesį išsiskyrė su savo šeima, tačiau S. labai mylėjo vaiką, visą laiką bendravo. Anūkas laidotuvėse buvo gal 10 minučių, po laidotuvių jo nematė. Sūnus S. jai daug padėdavo, atnešdavo maisto, nes ji neįgali, sunkiai vaikšto. Ji sūnui virdavo valgyti 15 metų, nes jis po darbo kiekvieną dieną užeidavo pavalgyti, kartais pernakvodavo. Dėl civilinio ieškinio palieka spręsti teismui.

5. Nukentėjusioji D. M. parodė, kad jos brolis S. M. buvo atėjęs pas juos vasario 22 d. vakare. Jis atsinešė sidro, alaus ir kebabą bei vienas išgėrė sidrą. Tada ji liepė S. eiti pas mamą ir niekur nevaikštinėti, nes S. buvo neblaivus. Dar per langą žiūrėjo, kad S. neužpultų, nes jų gyvenamasis rajonas nesaugus. Mama gyvena kitoje laiptinėje. S. pas mamą išėjo apie 19–20 val. S. nešiodavo grandinėlę, ji stora, sidabrinės spalvos, pinta. Neklausė, kiek grandinėlė kainavo ir nežino, kiek už ją brolis mokėjo. Su broliu gerai sutarė, kartu daug kur važiuodavo, dalyvaudavo šventėse, iki šiol po nelaimės sunku atsigauti, nes reikėjo atpažinti brolį, buvo šokiruota. Su broliu matydavosi labai dažnai, beveik kiekvieną savaitę. Jis eidavo pas mamą ir pas juos užeidavo. Po įvykio lankėsi pas gydytoją, kuri išrašė vaistų dėl nemigos. Prašo priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 2 720 Eur turtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro laidotuvių išlaidos. Kiek išleista pinigų surašyta civiliniame ieškinyje. Iš savivaldybės gautos 300 Eur pašalpos neminusavo, ji dokumentus pateikė advokatei ir ši paruošė ieškinį. K. M. yra brolio sūnus. S. jam duodavo pinigų, mokėjo alimentus, bet jo sūnus nenorėjo bendrauti su tėvu. 2019–2020 metais brolis nebendravo su sūnumi, nes brolio žmona neleido. Ir brolis niekada nėjo pas sūnų K. Jis pats sakydavo, kad nebendrauja su vaiku, kad jo sūnus su juo net gatvėje nesisveikina. S. buvo lėtokas, bet geros širdies, nelinkęs konfliktuoti. Vartodavo alkoholį ne tik per išeigines, bet ir šiaip išgerdavo, todėl žmona pykdavo. Laidojo brolį į jau esančią kapavietę, ne į naują. Sumokėjo 465 Eur už kapavietės sutvarkymą, t. y. trinkelių išklojimą ir akmenukų užpylimą. Toje kapavietėje palaidotas tėtis, močiutė ir dėdės. Iš viso su broliu palaidoti 5 žmonės.

6. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo nepilnamečio K. M. atstovė pagal įstatymą R. P. parodė, kad ji teikė civilį ieškinį dėl 8 750 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 eurų neturinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš kaltinamųjų. Nors K. ir nelabai gerai sutarė su žuvusiu tėvu, vaikui vis tik trūksta tėvo. Vaiko sveikatai buvo padaryta žala, nes dėl širdies problemų lankėsi pas gydytojus. Kartu su K. jo prašymu aplanko tėvo kapą, nuneša gėlių. K. prisimena tėvą. Gyvenant kartu K. sutardavo su tėvu, važinėdavo dviračiais, jeigu tik tėvas negerdavo. Paskutiniu metu daug gerdavo, todėl paliko jį. Jeigu S. gerdavo, skambindavo K., kviesdavo susitikti, bet pats neateidavo. K. tėvui neskambindavo, nes tėvas visada būdavo neblaivus. Po skyrybų S. mokėjo K. alimentus 200 eurų. Šiuo metu sūnus gauna našlaičio pašalpą 170 Eur. Turtinę žalą sudaro negauti alimentai.

6. Liudytojas S. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad policijoje pasakė viską, ką žino byloje. Jis taksi vairuotojas. Pamena, kad prieš vasario 24 d., tiksliai datos nepamena, apie 1.00 val. nakties nuvežė keleivį prie naktinės parduotuvės „M.“. Registratoriaus išraše turi matytis tikslus laikas, jį pateikė policijai. Keleivis užėjo į parduotuvę, kažką nusipirko ir grįžo kartu su dar dviem jaunuoliais. Manė, kad jie pažįstami, bet pradėjus kalbėti suprato, kad nepažįstami. Tada atsisukęs liepė išlipti iš mašinos. Jie išlipo. Ar vaikinai buvo blaivūs nežino, nepasakytų, kad būtų buvę labai girti, gal buvo išgėrę. Tie vaikinai kažką jam sakė, bet jis nekreipė dėmesio. Kadangi gerai neprisimena visų įvykio aplinkybių, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus, teisme pagarsintus, parodymus.

6.1. Liudytojas S. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai jo klientas įsėdo atgal į automobilį, iš baro išėjo du vaikinai, kurie atsisėdo į jo mašinos galą. Tie vaikinai jau buvo bare, kai jie atvažiavo, nes nematė jų ateinančių. Jie pradėjo sakyti, kad jis juos vežtų į (duomenys neskelbtini) gatvę. Klausė adreso, tačiau jie nesakė arba jis neišgirdo. Klientas neprieštaravo, kad juos vežtų, todėl liepė jiems mokėti pinigus. Jie pradėjo sakyti, kad neturi ar turi tik cigarečių ir siūlė jam pakelį. Po to tie vaikinai pradėjo sakyti, kad važiuotume pas tą vyrą į namus. Jis matė, kad nieko gero iš jų pokalbių ir tarimosi nebus, todėl liepė vaikinams išlipti. Jie nepatenkinti ir kažką lyg jam grasindami pasakė, kad „mes tave atsiminsim“ ar kažką panašaus ir išlipo. Vienas iš jų lyg tai jam buvo matytas iš to, kad jis jį galėjo vežti penktadienį 2020-02-21 apie vidurnaktį į 23 dieną, iš (duomenys neskelbtini) baro, (duomenys neskelbtini), pagal užsakymą per raciją. Tada jis liepė vežti į Staniūnų g. 70, tačiau neprivažiavus minėto adreso, liepė išleisti ir išleido prie to pačio baro „M.“. Tada jis buvo su vyresniu vyru, kuris buvo labai girtas. Tai šis vaikinas paskutinį vakarą buvo su pamušta lūpa, apie 25 metų amžiaus, lyg tai buvo su mėlynais džinsais ir truputį aukštesnis už antrą vaikiną. Lyg tai abu buvo su kapišonais, todėl plaukų nematė. Į kitą vaikiną jis labiau atkreipė dėmesį, kada jau juos varė lauk iš automobilio. Tas jaunuolis sėdėjo automobilio gale, už jo keleivio. Kai jaunuoliai turėjo lipti lauk iš automobilio, atsidarius durelėms automatiškai užsidegė salono apšvietimas. Pamatė, kad tas kitas jaunuolis, taip pat jauno amžiaus, panašiai kaip ir prieš tai apibūdintas vaikinas. Jis jam užstrigo kaip tamsiai, sportiškai apsirengęs, jaunuolis. Jis ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą, sportinio tipo striukę, vilkėjo sportines kelnes. Jam atrodo, kad jis po striuke vilkėjo džemperį, kurio gobtuvą ir buvo užsidėjęs ant galvos. Striukė galėjo būti ir be gobtuvo. Jis visą laiką mašinoje sėdėjo su gobtuvu ant galvos, todėl jo veido bruožų neįsidėmėjo (t. 2, b. l. 36–37, 39–40)

6.2. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokoluose nurodyta, kad S. T. 2020-02-24 pateikė 2020-02-23 vaizdo įrašą, užfiksuotą vaizdo registratoriumi „FHD 1080P“, kuris apžiūrėtas aprašant automobilyje vykusį keturių asmenų pokalbį (t. 3, b. l. 37–40, 41–44).

7. Liudytoja D. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba naktiniame bare „M.“. Ryte policijos pareigūnas pranešė, kad buvo rastas nužudytas žmogus. Peržiūrėjus vaizdo įrašus buvo išsiaiškinta, kad nužudytasis tą naktį buvo bare. Jos apklausos metu buvo rodomos nuotraukos ir vaizdo įrašas. Atpažino jaunuolius, nes buvo apklausinėjama ryte po nakties darbo bare. Pamena, kad vieno iš vaikinų veide buvo sužalojimas, kraujas nebėgo, tačiau buvo matyti ant veido ir rankos kažkiek išdžiūvusio kraujo dėmių. Taip pat pamena, kad bare buvo vyriškis, kuris dėvėjo akinius. Jis išeidavo į lauką parūkyti ir vėl sugrįždavo. Ar apklausos policijoje metu ji nurodė dėl vieno jaunuolio griuvinėjimo, ji nepamena. Negali pasakyti, ar tie jaunuoliai buvo blaivūs ar neblaivūs. Negali pasakyti, ar ilgai jaunuoliai buvo bare. Jai jie pasirodė per jauni, nes jie nelabai nori, kad tokie jauni ateitų į barą. Kilo abejonės, kad jie gali sukelti konfliktinę situaciją, bet jie tikrai nesukėlė jokio konflikto, elgėsi padoriai. Negali išskirti, kuris iš jų buvo aktyvesnis. Jaunuolis su nepraskelta lūpa nieko aktyvaus nedarė, nieko nesakė. Teigia, kad jos policijos pareigūnų užfiksuoti parodymai teisingi, ji juos tvirtina ir prašo remtis, nes įvykio aplinkybes policijos apklausos metu prisiminė geriau.

7.1. Liudytoja D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad naktiniame bare „M.“, esančiame Beržų gatvėje dirba apie metus laiko. Dirba naktimis, t. y. alaus baras atsidaro 20 valandą vakaro, užsidaro 8 valandą ryte. Baras nedidelis, jame yra keturi staliukai, dirba viena. 2020-02-22 (šeštadienis) darbą pradėjo 20 valandą. Apie 22 valandą vakaro (dėl laiko gali klysti, t. y. tai galėjo būti ir 23 val.), atėjo du jaunuoliai. Vienas jaunuolis išsiskyrė sumušta lupa, jo rankos pasirodė kruvinos (pagalvojo, kad jis galėjo trinti rankomis sumuštą lupą), jį pažino iš matymo, nes jis anksčiau yra lankęsis alaus bare. Kitas jaunuolis – panašaus amžiaus, bet jai pasirodė vaikiškesnių veido bruožų nei jos pirmas įvardintas jaunuolis, panašaus ūgio kaip ir pirmas jaunuolis, bet stambesnis, už pirmą ir tokio apvalaus veido. Apsirengęs tamsia striuke. Jaunuoliai įėję į barą atsisėdo prie bare buvusių vyriškių. Jaunuoliai kalbėjo apie krepšinį, jie prieidavo prie įvairių staliukų ir prisėdę kalbino bare buvusius žmones. Bare buvo ramu ir ji tikrai nekreipė į juos dėmesio. Jų elgsena nebuvo kažkokia iššaukianti ar agresyvi, ji galvojo, kad jie greičiau išeitų iš to baro, nes jie buvo tokie jauni ir girti ar apsvaigę nuo narkotikų (tai matėsi iš jų judesių, kalbos), vaikščiojo tai prie vieno, tai prie kito staliuko, todėl bijojo, kad jie nesukeltų konflikto. Jaunuoliai jai pasirodė nemalonūs, jie nieko nepirko, nieko neprašė. Pirmas jaunuolis į antrą kreipėsi vardu Mantu ar Matu, ar kažkaip panašiai, bet to gerai neatsimena. Jaunuoliai, pabuvę apie 15 minučių, išėjo. Antrą sykį tie patys jaunuoliai atėjo apytiksliai už valandos laiko. Kiek atsimena, tuo metu bare tarp kitų lankytojų (kurių galėjo būti kokie penki ar keturi), buvo atėjęs ir vyriškis, apie 50 metų amžiaus, su akinukais, stambokas. Buvo matyti, kad vyriškis buvo išgėręs, bet girtas nebuvo. Jis užsisakė degtinės du kartus po šimtą gramų. Atsiskaitė grynaisiais pinigais (kortelės bare nepriimamos). Jaunuoliai vėl vaikščiojo prie įvairių staliukų, matė, kaip buvo priėję prie to vyriškio. Vienu metu vos ne visi baro lankytojai išėjo į lauką parūkyti. Gal už kelių minučių vyriškis su akinukais grįžo į barą su vaikinu praskelta lupa. Vyriškis jos paprašė tušinuko ir lapelio užsirašyti. Jis neaiškino, ką nori užsirašyti. Ji padavė tušinuką ir lapelį. Vyriškis su akinukais paėmė tušinuką, padavė lapelį tam su praskelta lupa ir jam liepė jam kažką rašyti, tačiau jaunuolis atsakė, kad „aš savo nerašysiu, tu rašyk“, į tai vyriškis sakė, kad „aš ir savo nerašysiu, rašyk tu“. Jie nė vienas nieko neįrašė ir jai grąžino lapelį ir tušinuką. Tada vyriškis atsistojo ir išėjo iš baro. Jaunuolis su praskelta lupa atsistojo ir išėjo paskui vyriškį su akinukais. Tuo metu kiti baro lankytojai grįžo į barą (galbūt parūkę), o vyriškis su akinukais, kuris išeidamas atsisveikino su ja, ir tie jos įvardyti jaunuoliai atgal į barą negrįžo. Jai pasirodė, kad tas vyras su akinukais toks kultūringas ir ar gali turėti ką bendro su tais „pacanais“. Iš likusių bare lankytojų, kurie galėjo matyti vyriškį su akinukais ir jaunuolius buvo Jonas, kuris yra virš 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, tamsus, apie 40–50 metų amžiaus, raišas. Gal mažiau nei už valandos, tikslaus laiko nurodyti negali, galėjo būti apie 2 valanda nakties, į barą vėl grįžo jos minėti jaunuoliai, tai yra tas su praskelta lupa ir jo draugas apvaliu veidu. Grįžę jie pasitrynė prie staliukų. Po to, tas su praskelta lupa priėjo prie jos ir ištraukęs iš kišenės sidabrinės spalvos metalo grandinėlę pasiūlė jai pirkti. Grandinėlė buvo tokia stambi, nemoka apibūdinti. Kaip jis tiksliai pasakė siūlydamas grandinėlę ji neatsimena. Grandinėlės nežiūrinėjo ir paėmusi nebuvo, todėl detaliau jos apibūdinti negali. Ji jam pasakė ‚eik iš čia su savo grandinėle“. Jaunuolis neaiškino, iš kur gavo tą grandinėlę. Tada jaunuoliai priėjo prie bare buvusio Jono, kažką kalbėjo su juo. Kaip suprato, jie grandinėlę siūlė Jonui. Jonas nusipirko dar alaus, jie galėjo kartu gerti alų. Ar Jonas pirko iš jų grandinėlę, ji nežino, bet jis paprastai visą laiką turi pinigų. Antras jaunuolis (apvalaus veido) bare pradėjo nuo apsvaigimo griuvinėti ir jaunuolis su praskelta lūpa jam pasakė „einam į antro aukšto koridorių“. Apie ką kalba, ji nesuprato, pagalvojo, kad jie galbūt grįžta į kažkokį netoliese esantį bendrabutį, nes ten ilgi koridoriai. Jie regis kartu su Jonu išėjo iš baro ir nebegrįžo (t. 2, b. l. 57–58).

7.2. Iš 2020-02-25 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja D. Ž. atpažino A. K. kaip asmenį praskelta lūpa (t. 2, b. l. 61–65).

8. Liudytojas J. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamuosius naktiniame bare matė pirmą kartą, susipažinę kartu išgėrė. Nepamena tikslaus apsilankymo bare laiko, buvo tamsu. Šiuo metu nepamena, ar ant kurio nors iš vaikinų buvo veido sumušimo požymių. Neatsimena, ar jie buvo kur nors išėję jiems bendraujant bare. Taip pat nepamena, ar jie siūlė ką nors pirkti. Išeidamas iš baro pasikvietė juos eiti kartu.

8.1. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodė, kad juos tvirtina. Tyrimo metu buvo parodyti atpažinti vaikinai, rodė nuotraukas. Aukštesnis vaikinas buvo išmuštu dantimi, salėje sėdi dešinėje, parodo į kaltinamąjį A. K.. Apklausos metu jam taip pat rodė vaizdo įrašą. Jis nematė, ar vaikinai siūlė kam nors grandinėlę. Neatsimena, ar tuo metu, kai jam buvo siūloma pirkti grandinėlę, abu vaikinai buvo priėję prie jo. Vaikinai buvo girti. Pasirodė, kad vaikinas išmuštu dantimi buvo girtesnis.

8.2. Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vasario 22–23 d. naktį buvo „M.“ naktinio alkoholio parduotuvėje-bare, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Jis yra raišas, turi neįgalumą dėl klubo sąnarių, šlubuoja. Kada tiksliai atėjo į barą „M.“, nežino, išbuvo kelias valandas. Neprisimena, ar lauke šalia „M.“, ar baro viduje jis pasisveikino su už jo ėjusiais dviem jaunais vaikinais. Šviesesnis vaikinas buvo su ištinusia viršutine lūpa, išmuštu viršutiniu priekiu dantimi. „M.“ baro viduje prie stalo sėdėjo kartu su paminėtais dviem vaikinais. Bare jis paklausė to vaikino, kas buvo jo lūpai, sakė jam eiti apsiprausti, nes jo veidas buvo kruvinas ties ta vieta, kur ištinusi lūpa. Vaikinas jam pasirodė neblaivus ir gerokai apgirtęs, todėl nesistebėjo, kad galėjo susižaloti pats. Jis daugiau bendravo su tuo su išmuštu dantimi, nes kitas buvo tylesnis. Bare tą naktį buvo judėjimas – vieni klientai ateidavo, pasėdėdavo bare, po to išeidavo, kiti nauji į barą klientai ateidavo, prisėsdavo, kiti tik atvažiuodavo alkoholio nusipirkti. Kažkaip tų žmonių nemažai buvo, nesekė, kur kas eina ir kada ateina bei išeina. Jis pats beveik visą vakarą vienoje vietoje baro viduje prasėdėjo. Kažkuriuo metu, vienas iš vaikinų siūlė išeiti į lauką, pasėdėti lauke, ant šalia „M.“ esančių suoliukų. Sutiko, išėjo su jaunais vaikinais į lauką, prie suoliukų, bet barmenė jiems neleido lauke vartoti alkoholio, todėl teko grįžti atgal į baro vidų. Vienu metu, neprisimena kada tiksliai, vaikinas praskelta lūpa iš striukės kišenės išsitraukė pilkos spalvos metalinę grandinėlę. Jam pasirodė, kad grandinėlė pagaminta iš sidabro, skirta nešioti ant kaklo, nes buvo ilgesnė ir storesnė, gal cigaretės storio, paplota. Gerai nepamena ar buvo paėmęs grandinėlę į rankas, ar ją apžiūrinėjo, kad tiksliai apibūdintų, kaip ji atrodo. Paklausus kiek už ją nori, jam vaikinas su išmuštu dantimi pasakė, kad 10 eurų. Pasižiūrėjo, kad turi tik 4 eurus, todėl vaikinas grandinėlę įsidėjo atgal į striukės kišenę, ir tuo kalba apie grandinėlę pasibaigė. Ar tas vaikinas dar kam nors siūlė grandinėlę, jis nematė. Po to, pamena, pasiėmė po skardinę alaus ir su tais dviem jaunais vaikinais nuėjo pas jį į netoliese esantį butą (t. 2, b. l. 117–119, 131–132).

8.3. Iš parodymo atpažinti protokolų matyti, kad liudytojas J. B. atpažino L. K. ir A. K. kaip asmenis, su kuriais bendravo bare „M.“ (t. 2, b. l. 121–130).

9. Liudytojas policijos pareigūnas T. D. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog gatvėje guli sumuštas žmogus. Nuvykus į įvykio vietą rado sumuštą žmogų. Tuo pačiu laiku atvyko ir medikai. Sumuštas žmogus gulėjo prie sporto klubo pastato, prie laiptų į parduotuvę. Medikai suteikinėjo pirmąją pagalbą, jie padėjo įkelti į medikų automobilį. Įvykio vietoje rado suplėšytą striukę, striukės gobtuvą, akinius. Striukė buvo rasta prie praėjimo link stadiono. Gobtuvas ir akiniai buvo netoli to pastato, prie asfaltuoto takelio. Dar buvo rasta pirštinė, ji rasta netoli autobusų stotelės (duomenys neskelbtini). Gobtuvas ir akiniai buvo netoli vienas kito, striukė buvo toliausiai. Sumuštojo rūbų kišenių nustatant asmenybę netikrino. Mano, kad žmogus buvo sumuštas ne toje vietoje, kurioje gulėjo, nes striukė buvo kitoje vietoje, kiti daiktai dar kitoje vietoje.

10. Specialisto išvadoje Nr. M 58/2020905) dėl S. M. mirties priežasties pateikta išvada:

10.1. S. M. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, kairiame antakyje, odos nubrozdinimais kairiame skruoste, muštine žaizda apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvomis kairio momens minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lūžiais, turkiabalnio ir dešinio akytkaulio lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų pusrutulių momenininės skilties dangalu, kraujosruvomis po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių skilčių ir po smegenėlių dangalais, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu;

10.2. S. M. mirtis įvyko prieš maždaug 30–32 val. iki lavono tyrimo 2020-10-24 11.35 val., tai rodo stiprus lavoninis raumenų sustingimas, III lavondėmių stadija;

10.3. S. M. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, kairiame antakyje, odos nubrozdinimai kairiame skruoste, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvos kairio momens minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lūžiai, kairio momenkaulio ir kaukolės pamato kairės vidurinės duobės kaulų lūžiai, turkiabalnio ir dešinio akytkaulio lūžiai, kraujo išsiliejimas po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties dangalu, kraujosruvos po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių skilčių ir po smegenėlių dangalais, poodinės kraujosruvos plaštakose ir kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai plaštakose;

10.4. S. M. mirtis įvyko nuo galvos sužalojimo visumos;

10.5. Sužalojimai S. M. padaryti kietu buku daiktu ir galėjo atsirasti suduodant smūgius kumščiais ar spardant, tai rodo sužalojimų forma, pobūdis ir kiekis;

10.6. Sužalojimai S. M. padaryti ne mažiau kaip septyniolika bukų trauminių poveikių, tai rodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija;

10.7. Sužalojimai S. M. padaryti prieš mirtį vienu metu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, 2020-02-23 2–6 val.;

10.8. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai plaštakose S. M. galėjo būti padaryti kovos ar savigynos nuo smūgių metu;

10.9. Po padarytų sužalojimų S. M. galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus: judėti, gintis, šauktis pagalbos ar pan., tol, kol dėl kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu išsivystė galvos smegenų suspaudimo reiškiniai, jis neteko sąmonės ir mirė. Šis laiko tarpas nuo sužalojimų padarymo iki mirties galėjo būti iki kelių valandų trukmės;

10.10. Pomirtinių sužalojimų, kurie nurodytų tai, kad po mirties buvo keičiama lavono poza, nenustatyta;

10.11. S. M. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,25 promilės ir šlapime nustatyta mažiausia koncentracija – 3,42 promilės etilo alkoholio (t. 4, b. l. 79–83).

11. Įvykio vietos ir lavono 2020-02-23 apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietos (duomenys neskelbtini) teritorija apima nuo (duomenys neskelbtini) namo, netoli kurio rasta suplėšyta striukė, iki (duomenys neskelbtini) pastato, šalia kurio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje rasta odinė pirštinė. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vedančiame takelyje taip pat rasti ir paimti kairysis sportinis batelis, akinių rėmelis su vienu akinių stiklu, akinių stiklas, striukės gobtuvas, avalynės pėdsakai. Analogišku įvykio vietoje rastam batui ant dešinės kojos mūvi GMP automobilyje apžiūrėtas vyriškos lyties lavonas, jo džinsinių kelnių kišenės išverstos (t. 1, b. l. 17–60).

11.1. Iš tarnybinio pranešimo dėl tarnybinio šuns panaudojimo matyti, kad nuo vietos, kurioje buvo rasta striukė ties (duomenys neskelbtini) namu, šuo sekė apie 170 metrų iki (duomenys neskelbtini) esančių laiptų, kur buvo rastas nukentėjusysis (t. 1, b. l. 74).

11.2. Įvykio vietos 2020-02-23 apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), ant antro ir trečio aukšto durų tarp laiptinės ir koridoriaus, ant sienos ties butu Nr. 25, buvo rastos raudonos spalvos dėmės, ir paimtos šių dėmių nuoplovos (t. 1, b. l. 61–72).

12. 2020-03-31 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonas. Peržiūrėjus telefone esančią nuotraukų galeriją, joje 2017-08-12 užfiksuota nukentėjusiojo profilio nuotrauka su akiniais ir 2019-11-30 nuotrauka, kurioje jis ant kaklo pasikabinęs pilkos spalvos grandinėlę bei vilki juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis (t. 4, b. l. 1–7).

12.1. 2020-09-01 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2020-02-23 įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rasti ir paimti daiktai: akinių rėmelis su vienu stiklu, vienas akinių stiklas, sportiniai batai su užrašu „DK“, striukė, striukės gobtuvas (t. 4, 34–48).

13. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2020-02-24 A. K., gyv. (duomenys neskelbtini), pateikia tamsiai mėlyną striukę „Northwest“ ir džinsines kelnes „Fashione“ (t. 3, b. l. 108–110);

13.1. Poėmio protokole užfiksuota, kad 2020-02-24 poėmio metu iš A. K. buvo paimti juodos spalvos batai „Nike“ (t. 3, b. l. 142–149).

13.2. Kratos protokole užfiksuota, kad 2020-02-27 kratos (duomenys neskelbtini), metu, V. K. pareiškus, kad L. K. išvykęs į užsienį, vonios kambaryje rastos ir paimtos pilkos spalvos kelnės, juodos spalvos striukė su užrašu „Northwest outfitting“ (t. 3, b. l. 151–161);

13.3. 2020-09-01 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti A. K. (adr. Panevėžys, Žemaičių g. 16–45) pateikta striukė ir džinsinės kelnės; 2020-02-24 poėmio metu iš A. K. paimta avalynė „Nike“; 2020-02-26 kratos metu (adr. (duomenys neskelbtini)), pas V. K. rastos ir paimtos sportinės kelnės ir juodos spalvos striukė (t. 4, b. l. 13–24).

14. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad ant pateiktų tirti tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2020-02-23 adresu (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su A. K. lokusų genotipu (t. 4, b. l. 95).

15. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad:

15.1. Ant A. K. pateiktos (duomenys neskelbtini), tirti striukės šios striukės dešiniosios rankovės išorinėje nugarinėje pusėje, apie 15 cm nuo rankovės laisvojo krašto ir apie 3 cm nuo rankovės susiuvimo siūlės, rastos netaisyklingos formos apie 7x8 dydžio kraujo dėmės genotipas sutampa su S. M. genotipu;

15.2. Ant A. K. pateiktų (duomenys neskelbtini), tirti džinsinių kelnių, kelnių klešnės pusėje, apie 39 cm nuo juosmens prisiuvimo siūlės ir 4 cm nuo klešnės vidinės susiuvimo siūlės rastos 2x 4 dydžio kraujo dėmės genotipas sutampa su S. M. genotipu;

15.3. Ant A. K. pateiktų (duomenys neskelbtini), tirti džinsinių kelnių, kelnių užpakalinėje dešinėje pusėje, apie 11 cm nuo klešnės apatinio laisvojo krašto ir apie 3 cm nuo klešnės išorinės susiuvimo siūlės, rastos 2x2,8 kraujo dėmės genotipas sutampa su S. M. genotipu;

15.4. Ant pateiktų tirti sportinių kelnių, kratos metu paimtų (duomenys neskelbtini), kelnių dešiniosios klešnės užpakalinėje išorinėje pusėje, apie 19,5 cm nuo klešnės apatinio laisvojo krašto ir apie 4 cm nuo klešnės išorinės susiuvimo siūlės, rastos apie 1,5x2 cm kraujo dėmės genotipas sutampa su S. M. genotipu;

15.5. Ant pateiktos tirti striukės, kratos metu paimtos (duomenys neskelbtini), striukės dešiniosios rankovės išorinės pusės apie 4 cm nuo rankovės susiuvimo siūlės ir apie 18 cm nuo rankogalio prisiuvimo siūlės rastoje apie 1,5x1,8 rudos spalvos dėmėje yra S. M. biologinių pėdsakų (t. 4, b. l. 106–112).

16. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad du avalynės pėdsakų fragmentai, užfiksuoti gipsinėje išliejoje Nr. 10, yra palikti tokio pat tipo avalyne, kaip tyrimui pateikta įtariamojo A. K. avalynė NIKE (t. 4, b. l. 137).

17. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2020-02-25 UAB „G.“ („M.“) adresu (duomenys neskelbtini), pateikė 2020-02-23 23 val. – 2020-02-23 3 val. vaizdo įrašą. Protokole taip pat nurodyta, kad vaizdo įraše rodomas laikas atsilieka 20 minučių nuo realaus laiko (t. 3, b. l. 2–5).

17. 1. Pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad 2020-02-23 00.01.32 (+20 min) į barą „M.“ atėjo asmuo, dėvintis akinius (galimai S. M.); 00.07.23 į barą atėjo šlubuojantis asmuo (J. B.); 00.35.48 į taksi sėdasi L. K. ir A. K.; 00.43.12 – 19 A. K. lauke kalbasi su S. M., šalia yra ir L. K.; 00.49.21 S. M. išeina iš baro; 00.49.46 ta pačia kryptimi, kaip ir S. M., nueina A. K. ir L. K.; 01.22.17 A. K. ir L. K. grįžta (t. 3, b. l. 10–25).

18. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2020-02-28 VšĮ P. r. c. pateikė 2020-02-23 1 val. – 2020-02-23 2 val. vaizdo įrašus, fiksuojančius vaizdus į (duomenys neskelbtini) pastato pusę (t. 3, b. l. 45–47).

18.1. Pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad 2020-02-23 01.13.25 šalia autobusų sustojimo stotelės link (duomenys neskelbtini) pastato praeina asmuo (galimai S. M.); 01:14:05 paskui S. M. nubėga asmuo (galimai A. K. arba L. K.); 01:14:17 paskui nubėga asmuo (galimai L. K. arba L. K.); 01:14:22 – 01:27:55 nuo (duomenys neskelbtini) pastato iki (duomenys neskelbtini) vedančiame takelyje matyti aktyviai judančių asmenų siluetai; 01:35:10 į autobusų sustojimo stotelę, esančią priešais (duomenys neskelbtini) pastatą, grįžta asmuo (galimai L. K. arba A. K.) ir atsisėda ant suoliuko; 01:37:14 prie ant suoliuko sėdinčio asmens prieina kitas asmuo ir abu nueina baro „M.“ kryptimi.

19. Šioje byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 23 d., apie 1 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 66, turint tikslą pagrobti svetimą turtą, rankomis ir kojomis sudavus ne mažiau kaip septyniolika smūgių nukentėjusiajam S. M. į rankas ir galvą, dėl ko nuo stipraus galvos sumušimo nukentėjusysis mirė, dėl savanaudiškų paskatų buvo tyčia nužudytas S. M. ir pagrobtas jo turtas – pilkos spalvos grandinėlė už 100 eurų.

19.1. Kaltinamieji A. K. ir L. K. kaltės dėl S. M. nužudymo nepripažino, neneigė, kad dalyvavo pačiame įvykyje, tačiau kaltę nužudžius S. M. vertė vienas kitam.

19.2. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos įrodymus, neabejoja tuo, kad S. M. nužudė ne vienas iš kaltinamųjų, o abu, veikdami bendrai, suduodami smūgius nukentėjusiajam tiek rankomis, tiek kojomis.

19.3. Byloje esantys vaizdo įrašai nėra informatyvūs konkretiems asmenims identifikuoti, tačiau vertinant kaltinamųjų paaiškinimus, rodančius, kad tam tikros aplinkybės, tokios kaip kaltinamųjų atėjimas ir išėjimas iš baro „M.“, įsėdimas į taksi, vėliau bėgimas paskui nukentėjusįjį S. M. yra susijusios būtent su jais, todėl darytina išvada, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuoti nukentėjusysis ir kaltinamieji. Taigi, šie vaizdo įrašai patvirtina, kad nukentėjusysis S. M. išėjo iš baro „M.“ 01.09.21 val. ir nuėjo (duomenys neskelbtini) namo kryptimi. Už 25 sekundžių, ta pačia kryptimi, kaip ir S. M., nuėjo A. K. ir L. K.. Praėjus 4 minutėms, S. M. praėjo šalia autobusų sustojimo stotelės ir pasuko link (duomenys neskelbtini) pastato. Už 40 sekundžių paskui S. M. nubėgo vienas iš kaltinamųjų, o dar už 12 sekundžių ir kitas kaltinamasis. Toliau užfiksuotame ne itin kokybiškame, tačiau informatyviame vaizdo įraše matyti, jog nuo 01:14:22 val. iki 01:27:55 val., t. y. daugiau kaip 13 minučių, S. M. buvo mušamas ne vieno, o abiejų kaltinamųjų, nes matyti aktyviai judančių kelių asmenų siluetai. Ši aplinkybė taip pat paneigia kaltinamųjų paaiškinimus, kad vienas iš kaltinamųjų siekė kitą kaltinamąjį atitraukti nuo nukentėjusiojo. Be to, vertinant įvykio trukmę (apie 13 minučių), nukentėjusiojo mušimas užtruko daug ilgiau, nei teigė kaltinamieji. Taip pat buvo nustatyta, kad tam tikri nukentėjusiajam padaryti sužalojimai (nuosprendžio 10.8. punktas), galėjo būti padaryti kovos ir savigynos nuo smūgių metu, kas tik patvirtina įrašuose matomus grumtynių veiksmus ir aplinkybę, kad nukentėjusysis ginėsi. Nors kaltinamasis A. K. teigė, kad L. K. siekė atitraukti nuo nukentėjusiojo, kurį L. K. mušė, užfiksuoti A. K. rankų sužalojimai (nuosprendžio 3.3. punktai) patvirtina, kad jie galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis. Be to, kraujosruvos A. K. dešinės akies apatiniame voke, byloje apklausti liudytojai (D. Ž., J. B.) nepastebėjo, išskyrus sužalojimą lūpoje. Reiškia, šis apatinio voko sužalojimas atsirado po aptariamo įvykio, kas tik dar kartą patvirtina, kad nukentėjusysis gynėsi ir galėjo suduoti smūgius A. K.. Kad grumtynės tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų vyko, rodo ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Iš jų (nuosprendžio 11 punktas) matyti, kad įvykio vietoje buvo rasti pakankamai plačiai, galimai iki 170 metrų atstumu, ne vienoje vietoje išmėtyti nukentėjusiojo daiktai – suplėšyta striukė, batas, akinių rėmelis su vienu akinių stiklu, akinių stiklas, striukės gobtuvas. Tai rodo, kad įvykio aplinkybės buvo kitokios nei nurodė kaltinamieji – jos rodo, kad S. M. ilgai priešinosi, judėjo, iš karto nebuvo pargriautas vienoje vietoje ir mušamas (nužudytas). Vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad S. M. yra stambesnio sudėjimo nei kaltinamieji, todėl mažai tikėtina galimybė, kad vienas kaltinamasis pargriovė ir sumušė nukentėjusįjį S. M. be jokio jo pasipriešinimo.

19.4. Teisėjų kolegija, pateikdama 19.3. punkte išdėstytą įrodymų vertinimą ir darydama atitinkamas išvadas, kartu neatsietai vertina ir kitus įrodymus, patvirtinančius, kad ant A. K. striukės dešiniosios rankovės ir džinsinių kelnių klešnės bei kelnių užpakalinėje dešinėje pusėje buvo rastos kraujo dėmės, kurių genotipas sutampa su S. M. genotipu. Taip pat ir ant pateiktų L. K. sportinių kelnių dešiniosios klešnės užpakalinėje išorinėje pusėje ir jo striukės dešiniosios rankovės išorinės pusės taip pat buvo rasta kraujo ir rudos spalvos dėmės. Vienos jų genotipas sutapo su S. M. genotipu, kitoje dėmėje yra S. M. biologinių pėdsakų. Taigi visi šie duomenys tik patvirtina, kad S. M. smūgius sudavė ne vienas, o abu kaltinamieji. Kaltinamųjų paaiškinimai, kad vienas jų tik pastūmė nukentėjusįjį, kuomet pastarasis dar nebuvo pargriautas ant žemės, prieštarauja surinktiems ir aptartiems įrodymams, nes tokiu atveju kraujo dėmės ant kaltinamųjų rūbų nebūtų atsiradę. Pažymėtina, kad S. M. kraujo rasta ant specifinių kaltinamųjų rūbų dalių, t. y. kontakto (smūgių sudavimo) metu rūbams esant labai arti paviršiaus, su kuriuo kontaktuojama – atliekant smūgius dešine ranka ir spiriant dešine koja nukentėjusiajam į veidą.

19.5. Vertintini ir kaltinamųjų L. K. ir A. K. pateikti paaiškinimai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Iš jų matyti, kad kaltinamasis A. K. teisme nurodė, kad aptariamame įvykyje dalyvavo, tačiau dėl nužudymo kaltę vertė L. K.. Tuo tarpu L. K. dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykyje dalyvavo kartu su A. K., kuris ir nužudė S. M.. Šie kaltinamųjų parodymai nesutampa ne tik dėl esmės, bet ir detalėmis.

19.6. A. K. viso ikiteisminio tyrimo metu neigė dalyvavęs įvykyje, teigė, kad tą vakarą namo pas tėvą adresu (duomenys neskelbtini) sugrįžo apie 22 valandą iš baro „M.“ (t. 6, b. l. 19–20). Kitos apklausos metu pakeitė paaiškinimus ir teigė, kad nakvojo ne pas tėvą, o pas mamą – B. P. adresu (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 25–26). Neneigė, kad bare „M.“ buvo sutikęs L. K. Tuo tarpu L. K. pirminis paaiškinimas dėl aptariamo įvykio buvo gautas 2020 m. birželio 5 d. svarstant kardomosios priemonės skyrimo klausimą. Jis nurodė, kad nepamena, ką veikė iš 2020 m. vasario 22 dienos į 23 dieną (t. 8, b. l. 66). Papildomai apklausiamas L. K. išsamiau nurodė įvykio aplinkybes, jas prisiminė, tačiau ne visos aplinkybės sutapo su kitų jo apklausų metu nurodytomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, kaip konflikto priežastį jis įvardijo tai, kad nepažįstamas asmuo, kuris juos su A. K. aplenkė einančius namo iš baro „M.“, kažkaip negražiai pavadino A. K. Tačiau teisiamojo posėdžio metu jau teigė, kad nukentėjusysis A. K. negražiai pavadino ne juos aplenkdamas, o išeidamas iš baro „M.“.

19.7. L. K. paaiškinimai taip pat yra skirtingi dėl aplinkybių, įvykusių iš karto po įvykio. Pirmos apklausos metu jis nurodė, kad po įvykio jie kartu su A. K. sėdo į taksi ir nuvyko į barą „P.“. Įtariamasis nei apie grįžimą atgal į barą „M.“, nei apie atsiradusią grandinėlę, nei apie J. B., su kuriuo kartu išėjo iš baro, apklausų metu neužsiminė (nutylėjo). Be to, kaltinamasis L. K. aiškino, kad nukentėjusysis išmušė dantį A. K., nes pastarajam bėgo kraujas, tačiau pagal nustatytas aplinkybes A. K. padarytas sužalojimas lūpų srityje atsirado dar iki aptariamo įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu L. K. taip pat teigė, kad A. K. pargriovė nukentėjusįjį pakišdamas jam koją, o teisme nurodė, kad nukentėjusįjį pastūmė jis, ne A. K..

19.8. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, tokie nenuoseklūs kaltinamųjų paaiškinimai, kurie nesutampa ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais byloje ištirtais įrodymais, negali būti vertinami kaip jų nekaltumą patvirtinantys, todėl atmetami.

20. Įvertinus tai, kas išdėstyta vertinant įrodymus, darytina išvada, kad teisme nustatytos faktinės aplinkybės atitinka kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes.

Dėl bendrininkavimo ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 180 straipsnio 1 dalies taikymo

21. Baudžiamosiose bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Teismų praktika patvirtina ir tai, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-482-139/2015, Nr. 2K-292-693/2017 ir kt.). Inkriminuojant nužudymą, padarytą bendrininkų grupe, pakanka nustatyti, kad du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitarė šią nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, ir toks susitarimas nebūtinai turi būti išreikštas žodžiu. Susitarti įmanoma ir konkliudentiniais veiksmais, pvz., rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2011 ir kt.). Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikytini nužudymo vykdytojais (bendravykdytojais), ir tokiu atveju nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2014, Nr. 2K-200-696/2017, Nr. 2K-267-942/2017, Nr. 2K-167-693/2019).

21.1. Nors nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti, kuris iš kaltinamųjų į kurią konkrečiai kūno vietą sudavė smūgius nukentėjusiajam ir kiek tiksliai kartų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jie abu atliko smurtinius veiksmus – sudavė smūgius S. M. į galvą, ką patvirtina kraujo pėdsakai ant kaltinamųjų rūbų, o teismo medicinos ekspertizės metu nustatyta, kad nukentėjusiojo mirtį sąlygojo smūgių visuma į galvos sritį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. K. ir L. K. veikė bendrininkų grupe ir abu laikytini nusikaltimo vykdytojais. Be to, smūgių skaičius – 17 į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą rodo, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

21.2. Baudžiamosios bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tiek A. K., tiek L. K. matė vienas kito atliekamus veiksmus ir jiems pritarė, o netrukus po to, grįžus į barą „M.“, vienas jų – A. K. siūlė baro „M.“ barmenei ir baro lankytojui pirkti grandinėlę, kuri, kaip nustatyta ,priklausė nukentėjusiajam S. M., todėl teisėjų kolegija vertina, kad kaltinamieji S. M. nužudė dėl savanaudiškų paskatų, siekiant apiplėšti. Siekį užvaldyti svetimą turtą patvirtina ir įvykio vietos bei lavono apžiūros protokolas, kurio duomenimis, nukentėjusiojo S. M. kelnių kišenės buvo išverstos, striukės kišenės atsegtos, striukė nurengta ir palikta kitoje vietoje, nei buvo rastas S. M.. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis buvo apieškotas. Esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms, kaltinamųjų veika pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

22. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe ir apsvaigę nuo alkoholio.

22.1. Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į padaryto labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, veiksmų tikslus ir motyvus, į kiekvieno iš bendrininkų vaidmenį darant nusikaltimą, į jų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytos žalos atlyginimą, nepilnamečio baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

22.2. A. K. nusikalstamas veikas padarė dar būdamas nepilnametis, teistas aštuonis kartus už nusikaltimus nuosavybei ir du kartus už su smurtu susijusias nusikalstamas veikas, nusikalstamas veikas padarė bausmės, paskirtos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu ir nesilaikydamas įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, nes nesimokė, nedirbo, o atliekant bausmę Kauno nepilnamečių pataisos namuose buvo įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą (t. 6, b. l. 169–174, 183–192, t. 7, b. l. 12–22, 24–108).

22.3. L. K. neteistas, administracine tvarka baustas, nedirbo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 8, b. l. 103–111), nesimokė.

23. Teismas įvertinęs kaltinamojo A. K. asmenybę mano, kad aptarti faktoriai sąlygojo veikų padarymą, jo antivisuomeninės nuostatos buvo nusistovėjusios, kiek tai buvo įmanoma vertinant jo amžių ir turimus įgūdžius, jis nedėjo pastangų mokytis, taip pat ir dirbti, tuo labiau buvo probuojamas, tačiau sąmoningai nesilaikė probacijos sąlygų, kas ir sąlygojo, ypač pavartojus alkoholio ir susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, nusikalstamų veikų padarymą. Pažymėtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio, net ir nežymus, ypač nepilnamečiams, stokojantiems priežiūros, gyvenantiems tvirtų socialinių ryšių ir įgūdžių neturinčiose šeimose, iš esmės keičia aplinkos suvokimą bei įvertinimą, sudaro sąlygas pervertinti savo galimybes, ypač sumažina savikontrolę, keičia poelgių pobūdį – jie tampa impulsyvūs ir agresyvūs. Taigi vertinant A. K. charakterizuojančių duomenų visumą, jam, kaip veikos padarymo metu buvus nepilnamečiui, skirtina laisvės atėmimo bausmė maksimaliam dešimties metų terminui.

24. Teismas, taip pat įvertinęs kaltinamojo L. K. asmenybę, jo jauną amžių bei priežastis, galimai sąlygojusias nusikalstamų veikų padarymą, t. y. jis nesimokė, nedirbo, neturėjo tvirtų socialinių ryšių, vartojo alkoholį, daro išvadą, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima bausmės vidurkiui.

Dėl civilinių ieškinių

25. Nukentėjusioji D. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 720,50 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Patirtai turtinei žalai, susidariusiai dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo, pagrįsti nukentėjusioji pateikė rašytinius įrodymus (t. 1, b. l. 161–171). Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, turtinę žalą, atėmus 312 Eur laidojimo pašalpą, sprendimo priėmimo dieną sudaro 2 567 Eur.

25.1. Išties, tiek CK 6.291 straipsnyje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Tai reiškia, kad tokio atlyginimo dydis turi būti adekvatus, teisingas ir protingas. Teismas privalo įvertinti, kokius įrodymus pateikia civilinis ieškovas, įrodinėdamas prašomos priteisti turtinės žalos dydžio pagrįstumą, kokios konkrečiai laidojimo išlaidos buvo patirtos, ar jos susiję su laidojimo išlaidomis, ar jos yra perteklinės, ar būtinos.

25.2. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus dokumentus, konstatuoja, kad dalis laidojimo išlaidų, patirtų perkant alkoholinius gėrimus už 23,77 Eur (t. 1, b. l. 160), nepriskirtinos būtinoms išlaidoms. Kitos nukentėjusiosios nurodytos, jos turėtos ir pateiktais dokumentais bei jos parodymais pagrįstos laidojimo išlaidos, sudarančios 2 543,23 Eur, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai D. M. 2 543,23 Eur.

25.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismų praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tokiu atveju svarbu įvertinti mirusiojo ir nukentėjusiųjų artumą, jų dvasinius išgyvenimus dėl staigios labai artimo žmogaus netekties nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018). Taigi, nors neturtinė žala, patirta dėl artimo asmens netekties, yra asmeninio, o ne visuomeninio pobūdžio, teismas, įgyvendindamas savo pareigą nustatyti neturtinės žalos dydį, vadovaudamasis aptartais kriterijais bei laikydamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nagrinėjamu atveju turi nustatyti ir įvertinti nužudytojo ryšį su motina, seserimi ir sūnumi, jų bendravimo aplinkybes, tokio bendravimo intensyvumą ir kt.

25.4. Nukentėjusioji D. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinį neturtinei žalai atlyginti reiškia todėl, kad S. M. buvo jos brolis, su kuriuo ji palaikė glaudžius ryšius, kartu dažnai leisdavo laisvalaikį, bendraudavo. Sužinojusi, kad jis buvo nužudytas turėjo dalyvauti jo lavono atpažinime, patyrė šoką, vėliau nemigą, dėl ko jai buvo išrašyti vaistai. Dėl patirtų išgyvenimų negali atsigauti iki šiol. Teismui nekelia abejonių šios nukentėjusios nurodytos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios išgyvenimais, susirūpinimu. Akivaizdu, kad dėl brolio mirties nukentėjusioji galėjo patirti emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą dėl atsiradusių neatstatomų pasekmių. Aplinkybė, kad nukentėjusioji turėjo laidoti savo brolį yra itin skaudi. Tačiau atsižvelgiant į neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tai yra ne tik į padarytos nusikalstamos veikos padarinius, kaltinamųjų tyčinę veiką, bet ir į jų turtinę padėtį, amžių, galimybes atlikus bausmę dirbti, padarytos turtinės žalos dydį bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės reikalaujama 100 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, prieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu dėl brolio mirties akcentavo būtinybę reikšti civilinį ieškinį ne vien dėl dvasinio pobūdžio kančių, o ir dėl to, kad kaltinamieji daug labiau pajustų bausmės padarinius. Todėl darytina išvada, kad nukentėjusioji patyrė mažesnio laipsnio kančias ir išgyvenimus, taigi, esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, nukentėjusiajai priteisiant 10 000 Eur.

26. Nukentėjusioji D. Z. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

26.1. Nukentėjusioji reikalavimą atlyginti neturtinę žalą motyvavo tuo, kad sužinojusi apie sūnaus mirtį patyrė dvasinį sukrėtimą, staiga pablogėjo sveikata, todėl teko kviesti greitąją pagalbą ir vykti į ligoninę, kur jai buvo skirti raminantys vaistai. Vėliau kreipėsi į šeimos gydytoją dėl nemigos, patirto streso, todėl jai buvo skirti raminantys, miegą gerinantys, širdį stiprinantys vaistai. Ji pergyveno, kad sūnus buvo žiauriai sumuštas, patyrė skausmą ir kančias.

26.2. Teismui nekelia abejonių nukentėjusios D. Z. M. nurodytos aplinkybės, susijusios su jos išgyvenimais ir patirta kančia. Aplinkybė, kad nukentėjusioji turėjo laidoti savo sūnų yra itin skaudi. Todėl akivaizdu, kad dėl sūnaus mirties nukentėjusioji patyrė emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą dėl atsiradusių neatstatomų pasekmių. Tai patvirtina pateikti duomenys (t. 1, b. l. 176–177), kurie rodo, kad D. Z. M. 2020 m. vasario 24 d. kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių dėl ūmaus sukrėtimo žuvus sūnui, jai buvo skirti raminantys medikamentai. Vėliau šeimos gydytoja nukentėjusiajai nustatė ūminę reakciją į stresą, užmigimo sutrikimą, todėl taip pat skyrė medikamentinį gydymą. Iš D. Z. M. parodymų taip pat matyti, kad ji dalyvavo sūnaus gyvenime, žinojo apie jo darbinę veiklą, su kuo šis bendrauja, S. M. su motina pasidalindavo ir savo planais bei asmeniniais išgyvenimais, jie reguliariai susitikdavo, padėdavo vienas kitam buityje, beveik kiekvieną dieną bendraudavo, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi ir tai, kad nukentėjusioji yra garbaus amžiaus, o S. M. buvo išsituokęs, neabejoja, kad juos siejo stiprus emocinis ryšys, kuris yra prarastas ir niekada nebegalės būti atkurtas. Nors ir nėra konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima tiksliai nustatyti dvasinio skausmo dydį motinai, tačiau tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, išnagrinėtose 2015–2019 m., nužudytojo tėvams buvo vidutiniškai priteisiama apie 15 000 Eur (pvz., kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41-697/2015, Nr. 2K-162-895/2015, Nr. 2K-431-746/2015, Nr. 2K-179-699/2016, Nr. 2K-174-788/2017, Nr. 2K-57-697/2018, Nr. 2K-221-511/2018, Nr. 2K-88-788/2019 ir kt.), kas reiškia, kad šiuo atveju prašomas priteisti žalos dydis neatitinka formuojamos teismų praktikos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiajai D. Z. M. priteistina 15 000 Eur.

27. Nukentėjusiojo K. M. gim. 2005 m. rugsėjo 9 d., atstovė pagal įstatymą R. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 8 750 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

27.1. Atstovė pagal įstatymą nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis S. M. pagal 2019 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimą privalėjo teikti išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį sūnui K. M. iki šio pilnametystės. Be to, teismas priteisė 300 Eur skolą, dalį jos – 150 Eur S. M. buvo padengęs. Šiuo metu K. M. kas mėnesį gauna našlaičio pašalpą po 170 Eur. Teikdama civilinį ieškinį šios sumos neįvertino.

27.2. Išties, žalos, atsiradusios dėl gyvybės atėmimo skaičiavimo būdas, nustatytas CK 6.284 straipsnio 2 dalyje, pagal kurį asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jis gavo arba turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

27.3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu iš S. M. buvo priteistas materialinis išlaikymas sūnui K. M. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki sūnaus pilnametystės ir 300 Eur įsiskolinimas (t. 2, b. l. 13–15). Duomenų, kad šis išlaikymo dydis būtų pakeistas, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad mirus S. M., jo vaikas K. M. neteko galimybės gauti minėtu teismo sprendimu jam priteistos periodinės išmokos, kurią jis būtų gavęs iki pilnametystės mirusiajam esant gyvam, todėl patyrė būtent tokio dydžio žalą (CK 6.284 straipsnio 2 dalis).

27.4. Tačiau atstovei pagal įstatymą nurodžius, kad K. M. yra skirta 170 Eur per mėnesį valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija iki jo pilnametystės, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo bei protingumo kriterijus bei į ieškovės pareikštą reikalavimą, sprendžia, jog K. M. priteistinas skirtumas – 30 Eur tarp teisės gauti išlaikymą ir mokamos našlaičio pensijos, t. y. 1 290 Eur iki nepilnamečio K. M. pilnametystės ir 150 Eur S. M. skola, iš viso 1 440 Eur.

27.5. Teismui taip pat nekelia abejonių nurodytos aplinkybės, susijusios su K. M. išgyvenimais ir patirto sielvarto dėl tėvo mirties. Be to, atstovė pagal įstatymą nurodė, kad K. M. po laidotuvių sapnuoja košmarus, atsirado problemos su širdimi. Ji jaučia, kad K. M. trūksta tėvo, nes jis prisimena tėvą, aplanko kapavietę. Iš bylos duomenų taip pat žinoma, kad K. M. ir tėvo ryšys nebuvo itin artimas, jie matydavosi retai, dažniausiai dėl to, kad S. M. būdavo neblaivus, tačiau K. M. dvasinis sukrėtimas dėl tėvo netekties vis tik yra neabejotinas, o prarastas ryšys su tėvu nebegalės būti atkurtas. Akivaizdu, kad tokių pasekmių suvokimas turėjo neigiamos įtakos nepilnamečio nukentėjusiojo psichologinei būklei, be to, nėra aišku, kokie S. M. ir sūnaus santykiai būtų susiklostę ateityje, K. M. tapus pilnamečiu. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad atstovės pagal įstatymą reikalaujama 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

30. Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 1, 2 dalys).

30.1. Teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi kaltinamajam L. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas V. Kupcikevičius (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktai). Bylos nagrinėjimo metu buvo gauta Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad M. K. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 630 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei. L. K. iki suėmimo dirbo (duomenys neskelbtini), yra jauno amžiaus, be to, įkalinimo įstaigose nuteistieji taip pat turi galimybę dirbti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis turės galimybę atlyginti susidariusias antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Papildomai įvertinus antrinės teisinės pagalbos teikimo apimtį, 630 Eur suma laikytina proporcinga ir priteistina iš L. K..

31. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu (t. 9, b. l. 57, 61) nukentėjusiesiems atstovavo advokatai V. G., Lidija Blinkevičienė ir Audrius Leonavičius. Panevėžio apygardos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad K. M. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 750,06 Eur, D. M. ir D. Z. M. yra 848,78 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei (t. 9, b. l. 180, t. 10, b. l. 1).

31.1. Atsižvelgiant į baudžiamojo proceso trukmę ir sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo apimtį, į tai, kad nukentėjusiems tokia pagalba buvo būtina, siekiant efektyviai ginti savo pažeistas teises, teismas pripažįsta nurodytas išlaidas proporcingomis ir būtinomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš A. K. ir L. K. solidariai priteistina 1 598,84 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už nukentėjusiųjų atstovavimą pirmos instancijos teisme.

Dėl ekstradicijos išlaidų

32. Policijos departamentas prie LR VRM pateikė dokumentus (t. 7, b. l. 182–190) dėl L. K. ekstradicijos išlaidų, iš kurių matyti, kad ekstradicijos išlaidas sudaro 1 076,81 Eur. Prašoma spręsti dėl šių išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo iš L. K.

32.1. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidos atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jos paprastai priteisiamos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-114-699/2017).

32.2. Iš bylos duomenų matyti, kad L. K. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) Karalystę išvyko 2020 m. vasario 26 d. (t. 7, b. l. 168). Prokuroro 2020 m. vasario 28 d. nutarimu L. K. buvo pripažintas įtariamuoju ir buvo paskelbta jo paieška (t. 7, b. l. 156–159). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutartimi įtariamajam L. K. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas (t. 8, b. l. 56), o 2020 m. kovo 17 d. buvo išduotas Europos arešto orderis. 2020 m. birželio 5 d. L. K. pagal Europos arešto orderį buvo konvojuotas iš (duomenys neskelbtini) Karalystės.

32.3. Šios bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad L. K. po nusikaltimų padarymo pasislėpė, o būdamas vienas iš nužudymo dalyvių suprato, kad jis bus ieškomas, nes 2020 m. vasario 23 d. buvo sulaikytas jo bendrininkas A. K., be to, 2020 m. vasario 28 d. L. K. artimieji policijos pareigūnus klaidino teigdami, kad jis 2020 m. kovo 16 d. išvyko į (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 153).

32. 4. Taigi esant šioms aplinkybėms, ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo L. K.

Dėl kitų klausimų

33. Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ikiteisminio tyrimo metu perduoti saugoti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui – iš A. K. paimti striukė, džinsinės kelnės, avalinė „Nike“, iš L. K. paimti juodos spalvos striukė, sportinės kelnės (2020 m. rugsėjo 3 d. kvitas Nr. 0007706) grąžintini A. K. ir L. K., o jiems atsisakius – sunaikinti, S. M. priklausę striukė, batai, striukės gobtuvas akinių rėmelis su vienu stiklu ir akinių stiklas, S. M. kraujo pavyzdys (2020 m. rugsėjo 3 d. kvitas Nr. 0007706) sunaikintini, biologinio pėdsako pavyzdžiai, nuorūkos, dviejų ir vieno euro nominalo monetos, odinė pirštinė, žiebtuvėlis, A. K. ir L. K. DNR pavyzdžiai, nuoplova nuo žiebtuvėlio (2020 m. rugsėjo 3 d. kvitas Nr. 0007706) sunaikintini, dėmių nuoplovos, S. M., A. K. nagų nuokarpos, S. M. plaukų pavyzdžiai (2020 m. kovo 24 d. kvitas Nr. 0006914) sunaikintini, S. M. drabužiai (2020 m. balandžio 24 d. kvitas Nr. 0007036) sunaikintini, iš L. K. paimtos dvi poros avalynės (2020 m. rugsėjo 3 d. kvitas Nr. 0007753) grąžintinos L. K., o jam atsisakius – sunaikintinos, iš B. P. adresu (duomenys neskelbtini), paimti marškinėliai ir džemperis (2020 m. rugsėjo 9 d. kvitas Nr. 0007752) grąžintini B. P., o jai nesutikus – sunaikintini, dėžė su avalinės pėdsakų išliejomis (2020 m. rugsėjo 9 d. kvitas Nr. 0007754) sunaikintini (t. 4, b. l. 51–63) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti A. K. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti:

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, subendrinta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. K. paskirti galutinę 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendį, pakeistą Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 23 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. liepos 9 d.

Pripažinti L. K. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti:

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti L. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2021 m. liepos 9 d.

A. K. ir L. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Civilinės ieškovės D. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai solidariai iš A. K. ir L. K. 2 543,23 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės D. Z. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai solidariai iš A. K. ir L. K. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atstovės pagal įstatymą R. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam K. M. solidariai iš A. K. ir L. K. 1 440 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš L. K. valstybės naudai priteisti 630 Eur už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Pripažinti proceso išlaidomis ekstradicijos metu patirtas išlaidas ir iš L. K. priteisti 1 076,81 Eur Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ikiteisminio tyrimo metu, perduoti saugoti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui – iš A. K. paimtą striukę, džinsines kelnes, avalinę „Nike“, iš L. K. paimtą juodos spalvos striukę, sportines kelnes (2020 m. rugsėjo 3 d. kvitas Nr. 0007706) grąžinti A. K. ir L. K., o jiems atsisakius – sunaikinti;

S. M. priklausiusią striukę, batus, striukės gobtuvą, akinių rėmelį su vienu stiklu, akinių stiklą, S. M. kraujo pavyzdį (2020 m. rugsėjo 3 d. kvitas Nr. 0007706) sunaikinti;

biologinio pėdsako pavyzdžius, nuorūkas, monetas dviejų eurų ir vieno euro nominalo, odinę pirštinę, žiebtuvėlį, A. K. ir L. K. DNR pavyzdžius, nuoplovą nuo žiebtuvėlio (2020 m. rugsėjo 3 d. kvitas Nr. 0007706) sunaikinti;

dėmių nuoplovas, S. M., A. K. nagų nuokarpas, S. M. plaukų pavyzdžius (2020 m. kovo 24 d. kvitas Nr. 0006914) sunaikinti;

S. M. drabužius (2020 m. balandžio 24 d. kvitas Nr. 0007036) sunaikinti;

iš L. K. paimtas dvi poras avalynės (2020 m. rugsėjo 3 d. kvitas Nr. 0007753) grąžinti L. K., o jam atsisakius – sunaikinti;

iš B. P. adresu (duomenys neskelbtini), paimtus marškinėlius ir džemperį (2020 m. rugsėjo 9 d. kvitas Nr. 0007752) grąžinti B. P., o jai atsisakius – sunaikinti;

dėžę su avalinės pėdsakų išliejomis (2020 m. rugsėjo 9 d. kvitas Nr. 0007754) sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai).

Nuosprendis per 20 dienų, o suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.