Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 7 kartus, paskutinius du kartus 2007-12-27 teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 283 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams ir 8 mėnesiams, 2012-12-05 teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 161 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. K. 2019-08-17, apie 21 val., Šilutės r. Bikavėnų k., Jūros gatvėje – viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką įžūliu elgesiu, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą A. M. į kairį šoną, vieną kartą į veidą bei alkūne sudavė vieną kartą pastarajam į veidą, dėl ko jis nugriuvo ant žemės, taip padarydamas nukentėjusiajam veido sumušimą su dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu kairio kampo srityje per 38 dantį ir kūno dešinėje per 45-46 dantis, kairio šono sumušimą, t. y. nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. K. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2019-08-17 Bikavėnų k. Šilutės r. vyko šventė. Į šventę jis atvyko apie 18 val., o apie 21 val. jam stovint prie scenos pamatė, kaip prie darželio vyksta konfliktas. Jo brolį V. K. buvo apstoję vaikinai iš šalia esančio kaimo. Dėl ko tarp jų kilo konfliktas nežino. Jam priėjus vienas vaikinas gulėjo ant žemės parvirtęs. Atėjęs liepė baigti konfliktą. Tada nukentėjusysis, kuris tuo metu buvo neblaivus, jam pasakė „pisk nachui gaidį“ ir jį pastūmė. Kad A. M. buvo neblaivus, suprato iš jo elgesio ir iš to, kad įvykio vietoje visi vartojo alkoholį. Kodėl nukentėjusysis sako, kad buvo blaivus nežino. Jis įvykio metu buvo blaivus. Jam rugsėjo mėnesį buvo padaryta nosies operacija, todėl siekdamas išvengti veido ar nosies sužalojimo, jis jam trenkė vieną kartą kumščiu į šoną, vieną kartą kumščiu į veidą, po to dar kartą. Tokį elgesį iššaukė nukentėjusiojo pasakyta replika jo atžvilgiu. Po smūgio nukentėjusiam į veidą šis nukrito, o jis nuėjo. Matė, kaip kitas vyriškis jį pakėlė ir nuėjo. Trenkė kumščiu, galėjo būti, kad vienas smūgis buvo suduotas ir alkūne. Smūgis galėjo būti stiprus ir sukelti nukentėjusiajam pasekmes. Dėl to smūgio galėjo jam lūžti žandikaulis, o krisdamas galėjo susižaloti šoną. Konfliktas truko nuo 5 iki 10 minučių. Nemano, kad dėl jo veiksmų galėjo sutrikti viešoji tvarka. Konfliktą matė tik tie asmenys, kurie kartu su nukentėjusiuoju vartojo alkoholinius gėrimus. Šventės eiga dėl konflikto nesutriko, nes policija nebuvo iškviesta. Vaikų aplinkui nebuvo, buvo tik vyrai kurie gėrė kartu su nukentėjusiuoju alkoholį. Valstybinės ligonių kasos ieškinį jau atlygino, o Sodros ieškinio dar neatlygino, nes šiuo metu neturi lėšų. Dėl paskirtos kardomosios priemonės negalėjo išvykti į užsienį užsidirbti pinigų. Kai tik galės išvyks dirbti į užsienį ir sumokės Sodrai. A. M. siūlė susitaikyti, siūlė jam sumokėti 2 000 Eur, bet jis nesutiko. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, nes mano, kad neturtinės žalos suma yra per didelė. Tačiau sutinka sumokėti Sodrai už nukentėjusiojo nedarbingumą. Pripažino, kad savo elgesiu persistengė ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo.

3. Teisiamojo posėdžio metu G. K. duoti parodymai iš esmės neprieštaravo ikiteisminio tyrimo metu jo duotiems parodymams (t. 1, b. l. 188-190, t. 2, b. l. 3-4, 10-11, 17-18).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikacijos

Dėl bausmės skyrimo

26. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

28. Teismas, skirdamas bausmę G. K., atsižvelgia į tai, kad jis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie yra nesunkūs (BK 138 straipsnio 1 dalis ir 284 straipsnis), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą (nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktai), taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – praeityje teistas (t. 2, b. l. 42-97), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 98-100), nėra įtrauktas į psichikos sveikatos centro ir (ar) priklausomybės ligų kabineto įskaitas (t. 2, b. l. 107), bylos svarstymui pateiktoje Bikavėnų kaimo bendruomenės pirmininkės charakteristikoje apibūdinamas, teigiamai, kaip pozityviai iniciatyvus visuomenės narys, bendraujantis, dėl kurio bendruomenė nedurti jokių nusiskundimo (t. 2, b. l. 110), šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnybos duomenų bazėje (t. 2, b. l. 112), jau atlygino žalą, padarytą teritorinei ligoninių kasai (t. 2, b. l. 181).

29. Pagal teismų praktiką, laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė galėtų būtų skiriama tik išskirtiniais atvejais (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-17 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-255/2019). Šiuo atveju teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad bausmės tikslai G. K. galėtų būti pasiekti skiriant švelnesnės rūšies bausmę, todėl BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti jam skirtina griežčiausia BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.

30. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu G. K. skirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir G. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

31. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors nagrinėjamoje byloje teismas ir konstatavo, kad yra pagrindas skirti kaltinamajam griežčiausią bausmės rūšį, vis tik mano, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti be realaus šios bausmės atlikimo, nes G. K. bendruomenės narių charakterizuojamas teigiamai, siekia pozityvaus užimtumo, jau atlygino dalį padarytos žalos ir sutinka su pareiga atlyginti likusią žalą, atsiradusią dėl jo nusikalstamų veiksmų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teismas mano, jog yra pagrindas G. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir skirti jam papildomas pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose bei taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareigų sąrašas kuri gali nustatyti teismas yra nuteistajam yra nebaigtinis BK 72 straipsnio 3 dalis) teismas sprendžia, kad yra pagrindas įpareigoti teismo nustatytu terminu atlyginti ir neturtinę žalą nukentėjusiajam, kadangi, teismo vertinimu, ir ši priemonė teigiamai įtakotų nuteistojo elgesį.

32. Kaltinamajam G. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 192-194) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

33. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti trys civiliniai ieškiniai: 1) Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 766,11 Eur žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimo t. 1, b. l. 146-148); 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 1 244,43 Eur sumai (t. 1, b. l. 162-171); nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamųjų 2 043,73 Eur turtinės ir 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei teisinio atstovavimo išlaidas (t. 1, b. l. 55-81).

34. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nuo 2019-08-17 iki 2019-08-21 buvo gydomas ligoninėje Traumatologijos departamento veido ir žandikaulių skyriuje dėl sutrikusio sąkandžio, hipoestezijos smakro srityje, kairės pusės šono skausmo. Gydymo eigoje nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis, uždėti individualūs antdantiniai įtvarai ant apatinio ir viršutinio žandikaulių, sąkandis fiksuotas elastikais į CO. Baigus gydymą ligoninėje mane gydantis gydytojas rekomendavo tęsti antibakterinę terapiją 6 dienas, pas veido žandikaulių chirurgą konsultacijos dėl tolimesnės gydymo taktikos kreiptis ambulatoriškai, po 4 savaičių nuo išrašymo. Dėl patirtų sužalojimų ir sveikatos sutrikdymo, laikotarpiu nuo 2019-08-17 iki 2019-10-07 teko gydytis ne vien tik asmens sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir namuose, ambulatoriškai. Nuo 2016-04-25 nukentėjusysis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas nedarbingu laikotarpiu (nuo 2019-08-19 iki 2019-10-07) negalėjo dirbti ir gauti darbo užmokesčio pajamų. Minėtu laikotarpiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba mokėjo ligos išmoką. Todėl patirtą turtinę žalą dėl negautų pajamų minėtu laikotarpiu sudaro 610,11 Eur (už laikotarpį nuo 2019-08-19 iki 2019-08-23 valdyba 2019-09-16 išmokėjo 136,54 Eur ligos išmoką, kuri lygi – 62,06 proc. jo kompensuojamo uždarbio, todėl negautos pajamos per šį laikotarpį sudaro – 84,74 Eur (37,94 proc. nekompensuojamo uždarbio dydžio); už laikotarpį nuo 2019-08-24 iki 2019-09-20 valdyba 2019-09-30 išmokėjo 546,16 Eur ligos išmoką, kuri lygi 62,06 proc. jo kompensuojamo uždarbio dydžio. Todėl jo negautos pajamos per šį laikotarpį sudaro 338,95 Eur (37,94 proc. nekompensuojamo uždarbio dydžio); už laikotarpį nuo 2019-09-21 iki 2019-10-07 valdyba 2019-10-14 išmokėjo 300,39 Eur ligos išmoką, kuri lygi 62,06 proc. jo kompensuojamo uždarbio dydžio. Todėl negautos pajamos per šį laikotarpį sudaro 186,42 Eur (37, 94 proc. nekompensuojamo uždarbio dydžio). Medikamentų įsigijimui nuo 2019-08-27 iki 2019-10-09 išleista 42,61 Eur. Dėl minėto sužalojimo papildomai patyrė 20 Eur išlaidų automobilio degalams. Specializuotam trintam maistui išleido ne mažiau kaip 140,98 Eur. Dėl išmušto danties tolimesnio gydymo (protezavimo) 2019-10-14 kreipėsi į UAB „Implantera“, kur chirurgas sudarė gydymo planą, kuriuo vadovaujantis yra planuojama po žandikaulio lūžio gydymo šalinti 37 danties šaknies likutį, implantuojant 37 dantį ir atlikti kaulo korekciją. Pagal sudarytą gydymo sąmatą numatyta, kad išmušto danties gydymas kainuos 1 230 Eur (30 Eur konsultacija ir panoraminė rentgeno nuotrauka, 700 Eur implantacija ir kaulo augmentacija, 500 Eur protezavimas). Iš viso dėl patirtų sužalojimų padaryta turtinė žala siekia 2043,70 Eur. Be to, dėl sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusysis buvo priverstas gydytis gydymo įstaigose ir namuose, iki šiol dėl nesugijusio žandikaulio lūžio negali kramtyti maisto, miegoti, kenčia ne tik didžiulius nepatogumus, bet ir skausmus. Jam tenka patirti nepatogumus dėl to, kad yra priverstas lankytis gydymosi įstaigose, rūpintis sveikatos atstatymu, apribota jo laisvė rinktis valgomą maistą. Dabartiniu metu viešumoje jaučiasi nesaugiai, išpuolis neigiamai paveikė ne tik fizinę, bet ir psichinę jo gerovę. (t. 1, b. l. 55-81).

35. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. K. patvirtino, kad jau atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, sutiko su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus reikalavimu, tačiau su nukentėjusiojo reikalavimais sutiko tik iš dalies, nurodydamas, kad nukentėjusiojo reikalaujamos priteisti žalos atlyginimo sumos yra pernelyg didelės.

36. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

37. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

38. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe.

39. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos, be kita ko, grindė: 2016-04-25 darbo sutartimi, duomenimis apie jam išmokėtas išmokas; 2019-10-14 UAB „Implantera“ parengtu gydymo planu, išrašais iš medicininių dokumentų, o taip pat UAB „Eurovaistinnė“ ir UAB „Jozita“, P. Daukšio įmonės, UAB „Maxima“, UAB „Egmina“ mokėjimo kvitais (t. 1, b. l. 62-77). Šiuo atveju teismas šiuos dokumentus laiko tinkamais įrodymais. Teismas laiko pagrįsta būsimų gydymo išlaidų apskaičiavimą, kadangi šios išlaidos susijusios su A. M. sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimu, yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, akivaizdžios, realios, būtinos, protingos ir atitinka rinkos kainas. Tokiu atveju teismas pripažįsta, kad išlaidos, susijusios su negautomis pajamomis nedarbingumo laikotarpiu (610,11 Eur), medikamentų įsigijimu (42,61 Eur), kuro išlaidomis (20 Eur) ir būsimomis implantacijos paslaugomis (1 230 Eur) yra pagrįstos ir vertintinos kaip žala, atsiradusi dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, kurią jis turėtų atlyginti (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

40. Kalbant apie nukentėjusiojo patirtas išlaidas, susijusias su pirktais maisto produktais (140,98 Eur) teismas pažymi, kad nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad jis turėjo vartoti išskirtinį, pagerintą maistą. Aplinkybė, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo veiksmų buvo apribota laisvė rinktis maisto produktus (jų konsistenciją) yra reikšminga vertinant patirtus emocinius išgyvenimus ir šie nepatogumai kompensuotini parenkant neturtinės žalos dydį. Todėl išlaidos maisto produktams nėra vertintina kaip žala, atsiradusi dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų.

41. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

42. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

43. Šiuo atveju nukentėjusysis A. M. civiliniu ieškiniu prašė priteisti jam iš kaltinamojo G. K. 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, už nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus.

44. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur , tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (ankstesnė valiuta – 10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016-02-11 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016 11.2. punktas).

45. Šiuo atveju įvertinus neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą: nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, kitus nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltus padarinius – be fizinio skausmo, patirtą pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, kai nukentėjusysis negalėjo dirbti, sumažėjusias bendravimo galimybes, maisto pasirinkimo laisvę, į tai, kad nenustatyta nepataisomų liekamųjų reiškinių (implantacijos operacijų tikslingumas savaime nesuponuoja liekamųjų reiškinių ateityje buvimo), taip pat nusikalstamų veikų pobūdis sudaro pagrindą nukentėjusiajam, priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuris vadovaujantis teismų praktika, teisingumo bei protingumo kriterijais šiuo atveju atitiktų 3 000 Eur sumą. Būtent tokia suma teismo vertinimu, yra adekvati nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir pasekmėms (CK 6.250 straipsnis).

46. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius pateikė dokumentus patvirtinančius, jog 1 244, 43 Eur ligos išmoka buvo išmokėta nukentėjusiajam dėl 2019-08-17 įvykio, už laikotarpį nuo 2019-08-19 iki 2019-10-07, kuomet nukentėjusysis laikinai buvo nedarbingas (t. 1, b. l. 162-178), todėl šis civilinis ieškinys taip pat tenkintinas ir nurodyta suma priteistina iš kaltinamojo (CK 6.263, 6. 283 straipsniai).

47. Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą; kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

48. Iš bylos medžiagos matyti, kad vienam iš civilinių ieškovų Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ieškiniu reikalaujamas priteisti 766,11 Eur žalos atlyginimas jau yra atlygintas (t. 2, b. l. 181). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir pateiktus į bylą duomenis, sprendžia, kad bylos dalis dėl minėto civilinio ieškinio nutrauktina BPK 107 straipsnio pagrindu.

Dėl proceso išlaidų

49. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis inter alia numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą.

50. Bylos nukentėjusysis naudojosi teisine advokato pagalba, kuris jį atstovavo ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjant bylą teisme metu (t. 1, 85, t. 2, b. l. 190). Nukentėjusiojo atstovas (advokatas) pateikė pinigų priėmimo kvitus (t. 1, b. l. 78-81, t. 2, b. l. 191-192), iš kurių matyti, kad nukentėjusysis advokatui sumokėjo 1 210 Eur už jo atstovavimą ir procesinių dokumentų parengimą. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, apimtį, nukentėjusiosios pateiktą civilinį ieškinį ir teisiamojo posėdžio trukmę, nukentėjusiosios reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant nukentėjusiajai iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti G. K. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, G. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją per visą šį laikotarpį:

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą nukentėjusiajam A. M..

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią G. K. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti – G. K. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 902,72 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai jos patirtas atstovavimo išlaidas – 1 210 Eur.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus (juridinio asmens kodas 190895432) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 244,43 Eur turtinei žalai atlyginti.

Bylos dalį dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783981) 766,11 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.