Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-03-14 · Civilinė byla Nr. e2A-255-357/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-14
Bylos Nr.
e2A-255-357/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
UAB „Talša“
Ieškovas
UAB „Bankroto vizija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-255-357/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06633-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.5.1.; 3.1.4.; 3.1.7.; 3.1.7.5.; 3.3.1.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Talša“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Bankroto vizija“ ieškinį atsakovei UAB „Talša“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Bankroto vizija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Talša“ 1853,57 Eur skolos, 106,02 Eur palūkanų, 5 proc. procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Talša“ ir pradinis kreditorius UAB „IDG auditoriai“ 2014-10-02 sudarė Audito sutartį Nr. 14-1002/001 AD, pagal kurią UAB „IDG auditoriai“ įsipareigojo atlikti audito paslaugas, o UAB „Talša“ už jas apmokėti 2027,34 Eur plius PVM. UAB „Talša“ 2014-12-04 mokestiniu pavedimu sumokėjo 599,51 Eur ir liko skolinga 1853,57 Eur. 2015-07-02 tarp UAB „IDG auditoriai“ ir UAB „Bankroto vizija“ buvo pasirašyta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 01/2015, kurios pagrindu UAB „IDG auditoriai“ perleido turėtą reikalavimo teisę išieškoti nurodytą skolą, netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas ir kitus mokėjimus bei su tuo susijusias prievoles iš UAB „Talša“, o UAB „Bankroto vizija“ įgijo skolos reikalavimo teisę ne tik į 1853,57 Eur skolos sumą, bet ir teisę skaičiuoti palūkanas. Atsakovė tinkamai informuota apie skolos ir reikalavimo perleidimą, kadangi užteko tik raštu informuoti apie tokį perleidimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Bankroto vizija“ iš atsakovės UAB „Talša“ 1853,57 Eur, skolos, 106,02 Eur palūkanų, 5 procentų procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (1959,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 544,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas vertino, kad ieškovė 2015-07-07 rašytine pretenzija kreipėsi į skolininkę UAB „Talša“, kuri ne tik raštu informuota apie reikalavimo perleidimą, pridedant Reikalavimo perleidimo sutarties kopiją, bet ir pretenzijoje pareikalauta skolininkei per nustatytą konkretų terminą sumokėti skolą su paskaičiuotomis palūkanomis. Pagal teisminę praktiką užteko tik skolininkui raštu pranešti apie perleidimą. Tai, kad ši sutartis nebuvo patvirtinta juridinių asmenų antspaudais ar kad sutarties kopija nebuvo patvirtinta nedaro nei šios sutarties nei perleidimo fakto negaliojančiais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Talša“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą mažinant ieškovei priteistas 500,00 Eur atstovavimo išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamos šiais argumentais:

1. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 44,00 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio bei 500,00 Eur atstovavimo išlaidų (300,00 Eur ieškinio bei 200,00 Eur dubliko rengimo išlaidų). Mano, jog šioje byloje ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos yra per didelės, bylą nagrinėjusio teismo prašė jas mažinti. Teismas šį prašymą nepagrįstai atmetė motyvuodamas tuo, jog bylos sudėtingumas, advokato ruoštų procesinių dokumentų kiekis ir atstovavimo teisme laikas neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių. Šioje civilinėje byloje ieškovės advokatas K. R. parengė du procesinius dokumentus - ieškininį pareiškimą bei dubliką, be to, advokatas taip pat atstovavo ieškovę 2015-11-16 teismo posėdyje, tačiau šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai į bylą nepateikti ir prašymas jas priteisti nepareikštas.

2. Ši civilinė byla nėra didelės apimties, be to, nėra ir sudėtinga teisinės problematikos prasme, kadangi nesutikdama su ieškiniu atsakovė ginčijo ne priteistinos pagrindinės skolos dydį, o tik reikalavimo teisės į minėtą skolą ir su ja susijusių mokėjimų perleidimo naujajam kreditoriui teisėtumą procedūriniu aspektu bei palūkanų skaičiavimo pradžios datą.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „Bankroto vizija“ pateiktu atsiliepimu prašo Šiaulių apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teisminio proceso metu, ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai. Ieškovės advokatas rengė teismui 1) ieškinį 2) dubliką, 3) konsultavo ieškovę visais, su šia civiline byla susijusiais, klausimais, 4) dalyvavo 2015-22-16 teismo posėdyje, dėl kurio 5) turėjo vykti iš Vilniaus į Šiaulius, tačiau teismo prašė priteisti tik išlaidas patirtas ruošiant procesinius dokumentus. Šiuo atveju vadovaujantis Rekomendacijomis maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį galėtų būti - 1 784,75 Eur ir už dubliką - 1 070,85 Eur. Tuo tarpu ieškovė sumokėjo 300 Eur už ieškinį ir 200 Eur už dubliką. Lyginant su rekomenduojamais maksimaliais dydžiais, šie atitinkamai yra net 6 ir 5 kartus mažesni. Bylinėjimosi išlaidų dydis siekia vos 17,5 proc. maksimalaus rekomenduojamo užmokesčio dydžio tik už ieškinio bei dubliko rengimą.

2. Nesutinka su apeliantės nuomone, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos, nes byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisiniai klausimai. Laikantis tokios logikos, apskritai bylinėjimosi išlaidos būtų priteisiamos tik ypatingais atvejais, o kita, bylą laimėjusi, šalis būtų priversta patirti nuostolius dėl to, jog savo teisių gynimą teisme patikėjo profesionaliam atstovui - advokatui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsakovė UAB „Talša“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą mažinant ieškovei priteistas 500,00 Eur atstovavimo išlaidas, todėl skundžiamas teismo sprendimas vertinamas tik priteistų bylinėjimosi išlaidų apimtyje.

Civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Bylinėjimosi išlaidos yra pinigų suma, kurią turi sumokėti bylos šalys už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus bei bylos šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidos yra pinigų suma, kurią valstybei ar viena kitai sumoka byloje dalyvavusios šalys ir kurios yra tiesiogiai susijusios nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos siekiant apginti pažeistą teisę, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Ieškovės UAB „Bankroto vizija“ ieškinį pilnai patenkinus, jai iš atsakovės teismas priteisė 44,00 Eur žyminio mokesčio ir 500,00 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė ginčija bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą pagrįstumą.

Atsakovė vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-923/2011 ir 2012 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-486/2012 suformuota teismų praktika, kad bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas pagrįstas ir protingumo reikalavimus atitinkančias išlaidas. Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką yra nurodęs, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju, būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.

Nustatant priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį teismai turi remtis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (nauja įsakymo redakcija, patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) (toliau - Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2. punkte nustatytas 2,5 koeficientas už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį rengimą, 8.3. punkte nustatytas 1,5 koeficientas už dubliko ar tripliko rengimą. Oficialiame Lietuvos statistikos departamento internetiniame tinklapyje nurodoma, jog 2015 metų II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 713,90 Eur. Kaip teisingai nurodo ieškovė, maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį galėtų būti 1784,75 Eur, o už dubliką - 1070,85 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovė advokatui už ieškinio rengimą sumokėjo 300 Eur, o už dubliką - 200 Eur. Taigi, ieškovės naudai priteistos atstovavimo bylinėjimosi išlaidos daugiau nei penkis kartus mažesnės už maksimalius nustatytus dydžius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus bylos sudėtingumą, advokato paruoštų procesinių dokumentų kiekį, atstovavimą teisme, nėra pagrindo mažinti ieškovės naudai priteistų atstovavimo bylinėjimosi išlaidų, kadangi jos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir nėra per didelės, atsižvelgiant į išnagrinėtos bylos pobūdį.

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė prašo priteisti patirtas 242 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje ir pateikė jas pagrindžiančius dokumentus, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės. Pažymėtina, kad apeliacinėje instancijoje patirtos ieškovės bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, atitinka sprendžiamo klausimo pobūdį, todėl nėra mažintinos.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Bankroto vizija“ (į. k. 303307527) iš atsakovės UAB „Talša“ (į. k. 144806535) 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bylos šalims.

Teisėja Rasa Bartašienė