Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-565-1181/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-15
Bylos Nr.
1-565-1181/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42404-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zina Vilnienė
Kaltinamasis
J. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-565-1181/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42404-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė,sekretoriaujant Gustei Ruibytei, Ramintai Braškienei,dalyvaujant prokurorams Gyčiui Ivanauskui, Dainai Dilbienei,kaltinamajam J. P. (J. P.), jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei – Butvilienei,vertėjai Erikai Vencevičienei,laiduotojai V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. P. 2022 m. lapkričio 7 d., apie 17.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 1,69 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Taip J. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis J. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną jis išgėrė du puodelius vyno, išvažiavo iš namų ir atsitrenkė į kitą automobilį. Jis nėra piktybinis pažeidėjas. Pirmo tikrinimo metu „įpūtė“ 1,76 promiles. Įvykis įvyko rudenį, gal rugsėjo pabaigoje, tiksliai nepamena. Buvo jo žmonos (su ja santuokos nėra sudaręs, gyvena kartu) dukros (duomenys neskelbtini), ta proga išgėrė vyno. Savo namuose išgėrė, tada važiavo pas sugyventinės dukrą ir jis atsitrenkė į kitą automobilį. Jautėsi apsvaigęs, nes yra išvis nevartojantis alkoholio, bet vis tiek nusprendė važiuoti. Padarė kvailystę. Jo draugas, dirbantis (duomenys neskelbtini), parvežė vyno pakuotę, gal pusantro litro. Jis išgėrė gal pusę šios pakuotės. Žino, kad negalima vairuoti išgėrus. Jis daugiau nebesės už vairo. Gali gyventi be automobilio. Visada taip ir gyveno, tik prieš (duomenys neskelbtini) metus įgijo teisę vairuoti. Į reikiamus nuvykti objektus jis be problemų nuvyksta autobusu arba traukiniu. Šiuo metu jau apie tris mėnesius yra be automobilio. Planuoja išeiti į išankstinę pensiją ir iš gaunamų išmokų sumokėti baudą. Jis, atsitrenkęs į kitą automobilį, pažiūrėjęs, kad jokių žymesnių apgadinimų nėra, siūlė kitam vairuotojui sumokėti ir skirstytis, tačiau tas vairuotojas nesutiko, iškvietė policiją. Automobilis nebuvo apgadintas, tik numeris buvo įlinkęs. Tikrai nedarys ateityje tokių nusikaltimų.

3. Laiduotoja V. K. apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji gyvena su J. P. Jis alkoholio nevartoja. Ji nevairuoja, tačiau žino, kad vairuoti neblaiviam negalima. Kai ji sužinojo, ką jis padarė, labai pergyveno. Nors ji tą dieną važiavo kartu su J. P., tačiau tikrai nepastebėjo, kad jis būtų buvęs išgėręs. Labai blogai vertina tokį J. P. poelgį. Ji su J. P. beveik kiekvieną vakarą kalba apie tai, kas buvo, kas bus. Jis jos klauso. Su J. P. kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų. Ji nėra nei teista, nei bausta administracine tvarka.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Liudytojas A. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 7 d., apie 17 val., išvažiavo iš darbo, esančio (duomenys neskelbtini), važiavo tarnybiniu automobiliu „Volkswagen T-Cross“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Važiuojant link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), prasidėjo spūstis ir automobilių judėjimas buvo sulėtėjęs. Ties (duomenys neskelbtini) pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pajuto, kad kažkas atsitrenkė į jo automobilio galą. Pažiūrėjęs per galinį veidrodėlį pamatė, kad į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis. Išlipus iš automobilio pamatė, kad į jį atsitrenkęs automobilis yra „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matė, kad vairuotojo pusėje sėdėjo vyras, o šalia jo, keleivio pusėje, moteris. Vyras, atsitrenkęs į jo automobilį, priėjo prie jo, pasakė kažką, kad reikia forminti įvykį, pildyti deklaraciją ir A. Z. pajuto, kad nuo to vyro sklinda alkoholio kvapas, taip pat pastebėjo, kad automobilio „Subaru“ langai buvo aprasoję. Suprato, kad reikia kviesti pareigūnus, nes įtarė, kad vairuotojas neblaivus. Vairuotojas, atsitrenkęs į jį, visaip bandė tartis su juo, kad jis nekviestų pareigūnų, kad jo nepakišinėtų. Tai A. Z. įtarimus, kad jis neblaivus, tik dar labiau patvirtino, ir jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai patikrino vairuotojo neblaivumą ir šis įpūtė pirmu pūtimu 1,79 promiles, antru pūtimu – 1,69 promiles. Tuomet policijos pareigūnai iškvietė dar vieną ekipažą, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą, o šie pirmieji pareigūnai suformino eismo įvykį. Daugiau nieko apie įvykį papasakoti negali (b. l. 25–28).

6. Liudytoja V. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai kaip liudytojai jos teisės ir pareigos buvo išaiškintos, parodymus prieš savo šeimos narį – sugyventinį J. P. duoti sutinka. 2022 m. lapkričio 7 d., prieš 17 val., grįžo namo iš darbo, gyvena (duomenys neskelbtini), šiame name gyvena su sugyventiniu J. Taigi, grįžusi iš darbo namie sutiko savo sugyventinį J. Jis ruošėsi kažkur važiuoti. Ji pasisiūlė važiuoti kartu, jis sutiko. Jie sėdo į jo automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Važiuodama ji su sugyventiniu kalbėjo ir net neįtarė, kad jis neblaivus, jis elgėsi adekvačiai ir įprastai, kaip ir kiekvieną dieną. Privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvę, pakliuvo į automobilių spūstį. V. K. sugyventinis J. užsižiopsojo ir ji pastebėjo, kad jis artėja link kito automobilio ir buvo labai arti jo, ji riktelėjo „stok“ ir jos sugyventinis tuoj pat pradėjo stabdyti. Tačiau jų automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, stovėjusį prieš juos. Smūgis buvo labai nestiprus ir nežymus. J. išlipo iš automobilio, priėjo prie kito automobilio vairuotojo, jie tarpusavyje bendravo, o ji sėdėjo automobilyje. Vėliau ir ji išlipo iš automobilio ir priėjo prie savo sugyventinio ir kito vyro. Girdėjo, kaip tas vyras, į kurį jie atsitrenkė, pasakė, kad kvies policijos pareigūnus. Kai atvyko policijos pareigūnai ir patikrino J. alkotesteriu, ji tik tuomet sužinojo, kad jos sugyventinis buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Iki to momento ji net nenujautė, pats J. jai irgi nesakė, kad vartojo alkoholį. Paklausus vyro, kodėl jis nesakė, kad yra išgėręs, jis jai atsakė, kad jis negėrė, kad tai tikriausiai po vakar vakaro užsilikęs alkoholis. Daugiau nieko jo neklausė. Po to, kai policijos pareigūnai suformino įvykį, juos paleido ir jie pėsčiomis grįžo namo, kadangi jų namai buvo netoli. Grįžęs namo jos sugyventinis J. labai pergyveno ir iki šiol pergyvena dėl šio įvykio. Dėl šio įvykio pergyveno ir ji pati, nes nesitikėjo, kad taip galėjo atsitikti. Daugiau nieko papasakoti negali (b. l. 31–34).

7. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2022 m. lapkričio 7 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2022 m. lapkričio 7 d., apie 17.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 1,79 promilių etilo alkoholio koncentraciją ir antrą kartą nustatė 1,69 promilių etilo alkoholio koncentraciją (b. l. 1–5).

8. Iš policijos įvykių registro išrašo be kita ko matyti, kad 2022 m. lapkričio 7 d. 17.10 val. gautas pranešimas, jog J. P., vairuodamas automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į priekyje važiavusį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Z. J. P. pirmu pūtimu nustatytas 1,79 promilių, antru pūtimu – 1,69 promilių girtumas (b. l. 8).

9. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) P. B. 2022 m. lapkričio 7 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2022 m. lapkričio 7 d., apie 17.15 val., nuvyko į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo įvykęs eismo įvykis. Į eismo įvykį pateko automobiliai „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas J. P. (kartu buvo keleivė – žmona V. P. (V. P.)), ir „Volkswagen“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Z. Automobilis „Subaru“ priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Volkswagen“ galinę dalį. Alkotesteriu Drager 7510 patikrinus J. P. neblaivumą, pirmu pūtimu 17.32 val. nustatytas 1,79 promilių girtumo laipsnis, antru pūtimu 17.54 val. – 1,69 promilių girtumo laipsnis. J. P. nurodė, kad automobilį vairavo jis, o alkoholį (vyną) vartojo 2022 m. lapkričio 5 d. ir 2022 m. lapkričio 6 d. (b. l. 9).

10. Iš 2022 m. lapkričio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra automobilis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi adresu (duomenys neskelbtini), automobilio priekine dalimi į (duomenys neskelbtini) miesto pusę. Automobilis yra apgadintas: apgadinta priekinių dešinės pusės durų apatinė plastikinė apdaila. Visas automobilio kėbulas purvinas, akivaizdžių apgadinimų nesimato. Automobilio bendra vidaus tvarka nepažeista, alkoholinių gėrimų nepastebėta, automobilio bagažinėje, dėkle yra atsarginis ratas (b. l. 10–20).

11. Iš 2022 m. lapkričio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti Body kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai:

11.1. apžiūrimas įrašas „2022_1107_173443_001“. Įrašo trukmė 1.22 min. Įrašo apatiniame kairiame kampe užrašas „VLN_TRK_609822“, žemiau „2022/11/07 17:34:41“. Vaizdo įraše policijos pareigūnas stovi prie automobilio, šalia stovi jaunas vaikinas, vyras (toliau – vyras A) ir dvi moterys. Pareigūnai paaiškina asmenims, kad yra daromas garso ir vaizdo įrašas. Kamerai pasisukus matosi, kad šalia stovinčio automobilio valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) Pareigūnas klausia vaikino, kas atsitiko, vaikinas sako: „Stovėjau atrodo ar važiavau, nes čia buvo kamštis, kaip visada, ir staiga smūgis toksai staigus“, pareigūnas klausia: „Į galinę dalį, taip ?“, vaikinas atsako: „Taip“. Šalia stovintis vyras A sako, kad važiavo su žmona, kiti asmenys prisistato kaip vaikino tėvai. Pareigūnas paaiškina, kad vaikinui kilo abejonių, jog vyras A gali būti neblaivus, todėl reikės patikrinti vyro A blaivumą alkotesteriu. Pareigūnas pradeda kalbėti su vyru A (duomenys neskelbtini) kalba. Pareigūnas klausia vyro A: „O tai gėrėt ar ne ?“, vyras A sako: „Šiandien ? Ne.“, kitas pareigūnas klausia: „O vakar ?“, vyras A atsako: „Vakar taip“, pareigūnas klausia: „Iki kelių ?“, vyras A atsako: „Iki 11“, pareigūnas klausia: „Nakties ?“, vyras A atsako: „Vakaro, šiandien negėriau“. Įrašas baigiasi.

11.2. apžiūrimas įrašas „2022_1107_173718_002“. Įrašo trukmė 5.01 min. Įrašo apatiniame kairiame kampe užrašas „VLN_TRK_609822“, žemiau „2022/11/07 17:37:16“. Vaizdo įraše pareigūnas aiškina šalia jo stovinčiam vyrui, kaip reikia pūsti į alkotesterį, vyras pučia, blaivumo patikrinti nepavyksta, nes pareigūnas sako, kad vyras pūtė per stipriai. Bandoma blaivumą patikrinti dar kartą. Alkotesteris parodo 1,79 promilių girtumą. Vyras sako, kad taip būti negali. Pareigūnai sako vyrui sėdėti policijos automobilyje. Vyras kelis kartus pakartoja, kad jis nėra girtas. Vyras paprašo kažkam paskambinti. Pareigūnas klausia: „Ar mašina jūsų ?“, vyras atsako: „Taip“. Taip pat vyras sako, kad supranta lietuvių kalbą, bet ne viską. Vyras kažkam skambina, kreipiasi „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Įrašas baigiasi.

11.3. apžiūrimas įrašas „2022_1107_174218_003“. Įrašo trukmė 5.00 min. Įrašo apatiniame kairiame kampe užrašas „VLN_TRK_609822“, žemiau „2022/11/07 17:42:16“. Vaizdo įraše policijos pareigūnas ir vyras stovi šalia policijos automobilio. Vyras sako: „Palaukit, tuoj iš jūsų sistemos atvažiuos, gal kažką kitaip galima bus padaryti“, pareigūnas pasako, kad kitaip nieko nepadarysi. Vyras sako: „Ką jis čia tokio blogo pridarė ?“, pareigūnas atsako, kad važiavo neblaivus ir atsitrenkė į kitą automobilį. Pareigūnas prieina prie atsitrenkusio automobilio, jo valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Vienas iš pareigūnų klausia vyro: „O ką gėrėt ?“, vyras atsako: „Vyną“. Vyras sako pareigūnui, kad jis yra blaivus. Pareigūnas sako: „Tai gal ne vieną dieną gėrėt ?“, vyras atsako: „Dvi dienas“. Vyras dar kartą sako: „Aš juk sako blaivas, vaikinai, tiesiog turbūt kvapas liko“. Vyras sako, kad šiandien tikrai negėrė, tas dvi dienas gėrė tik vyną, nerūko. Pareigūnas sako, kad nuo vyro jaučiasi kvapas. Prie pareigūnų prieina pašalinis asmuo, pareigūnai pasako, kad nieko komentuoti jam negali. Įrašas baigiasi.

11.4. apžiūrimas įrašas „2022_1107_174717_004“. Įrašo trukmė 5.00 min. Įrašo apatiniame kairiame kampe užrašas „VLN_TRK_609822“, žemiau „2022/11/07 17:47:15“. Vaizdo įraše vyras sėdi policijos automobilyje, šalia jo stovi pareigūnas. Vyras sako, kad jaučiasi blaivas. Pareigūnas klausia: „Už vairo jūs sėdėjot ?“, vyras atsako: „Taip“. Kitos reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra. Įrašas baigiasi.

11.5. apžiūrimas įrašas „2022_1107_175216_005“. Įrašo trukmė 5.00 min. Įrašo apatiniame kairiame kampe užrašas „VLN_TRK_609822“, žemiau „2022/11/07 17:52:14“. Vaizdo įraše policijos pareigūnai šalia policijos automobilio kalbasi tarpusavyje, policijos automobilyje sėdi vyras. Pareigūnas prieina prie netoliese stovinčio vaikino, paprašo jo dokumento. Kitos reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra. Įrašas baigiasi.

11.6. apžiūrimas įrašas „2022_1107_175715_006“. Įrašo trukmė 5.00 min. Įrašo apatiniame kairiame kampe užrašas „VLN_TRK_609822“, žemiau „2022/11/07 17:57:13“. Vaizdo įraše policijos pareigūnas kalbasi su vaikinu. Pareigūnas užsirašo vaikino telefono numerį, klausia kelintą maždaug valandą viskas įvyko, vaikinas atsako, kad maždaug 17.05 val. Kitas pareigūnas ruošia alkotesterį, sako, kad bus antras pūtimas. Vyras pučia į alkotesterį, alkotesteris parodo 1,69 promilių girtumą. Vyras sako: „Iš kur ?“, klausia: „Kaip taip gali būti ?“ Kitos reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra. Įrašas baigiasi.

11.7. apžiūrimas įrašas „2022_1107_180214_007“. Įrašo trukmė 5.00 min. Įrašo apatiniame kairiame kampe užrašas „VLN_TRK_609822“, žemiau „2022/11/07 17:02:12“. Vaizdo įraše vaizdas filmuojamas pro priekinį policijos automobilio langą, matosi kaip vienas iš policijos pareigūnų šnekasi su vyru ir moterimi. Kitos reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra. Įrašas baigiasi.

11.8. apžiūrimas įrašas „2022_1107_180713_008“. Įrašo trukmė 00.39 min. Įrašo apatiniame kairiame kampe užrašas „VLN_TRK_609822“, žemiau „2022/11/07 17:07:11“. Reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra (b. l. 37–41).

12. Iš 2022 m. lapkričio 7 d. neblaivumo nustatymo akto be kita ko matyti, kad J. P. alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0079, patikros Nr. 1747080, 17.32 val. nustatytas 1,79 promilių girtumas, 17.54 val. –1,69 promilių girtumas. J. P. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (b. l. 44).

13. Iš patikros sertifikato Nr. 1747080 matyti, kad alkotesterio Drager Alcotest 7510, Nr. ARJK-0079 patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. vasario 24 d. (b. l. 47).

14. Iš alkotesterio rodmenų registracijos žurnalo kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilės numeriais užregistruoti J. P. neblaivumo tikrinimo duomenys: 2022 m. lapkričio 7 d. 17.32 val. J. P. nustatytas 1,79 promilių girtumas, o 17.54 val. J. P. nustatytas 1,69 promilių girtumas (b. l. 45–46).

15. Iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Regitra pateiktų duomenų nustatyta, kad automobilis „Subaru Outback“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) priklauso J. P. (b. l. 50).

16. Iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) ,,Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė automobilio ,,Subaru Outback 2.5“, 2004 m., benzinas, rinkos vertė 2022 m. lapkričio mėn. duomenimis yra 3 020 Eur su PVM (b. l. 49).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

17. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

18. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. P. kaltė 2022 m. lapkričio 7 d., apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini) padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

19. Kaltinamasis J. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai nepamena, kada, bet sėdo už automobilio vairo, kai buvo išgėręs 2 puodelius vyno. Nors ir jautėsi apsvaigęs, tačiau nusprendė vairuoti, nes buvo jo sugyventinės dukros (duomenys neskelbtini), važiavo pas ją. Važiuodamas atsitrenkė į kito automobilio galą. Nors automobiliai nebuvo apgadinti žymiai, tačiau kito automobilio vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad jis neblaivus. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Z. parodė, 2022 m. lapkričio 7 d., apie 17 val., išvažiavo iš darbo, esančio (duomenys neskelbtini), važiavo tarnybiniu automobiliu „Volkswagen T-Cross“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), prasidėjo spūstis ir automobilių judėjimas buvo sulėtėjęs. Ties (duomenys neskelbtini) pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pajuto, kad kažkas atsitrenkė į jo automobilio galą. Į jo automobilio galą atsitrenkusio automobilio vairuotojas siūlė įforminti įvykį, tačiau jam pasirodė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę ir patikrinę vairuotojo blaivumą, nustatė jam pirmu pūtimu 1,79 promilių, antru pūtimu – 1,69 promilių girtumą. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta V. K. patvirtino, kad 2022 m. lapkričio 7 d., prieš 17 val., su sugyventiniu J. P. sėdo į jo automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Privažiavus (duomenys neskelbtini), pakliuvo į automobilių spūstį, kurioje jų automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, stovėjusį prieš juos. Ji girdėjo, kaip tas vyras, į kurį jie atsitrenkė, pasakė, kad kvies policijos pareigūnus. Kai atvyko policijos pareigūnai ir patikrino J. alkotesteriu, ji sužinojo, kad jos sugyventinis buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Be kaltinamojo, liudytojų parodymų, aplinkybę, kad kaltinamasis J. P. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina ir šioje baudžiamojoje byloje esantys policijos pareigūnų BODY kamera padaryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota J. P. blaivumo tikrinimo alkotesteriu procedūra, vaizdo įrašuose užfiksuota, kad Alkotesteriu Drager 7510 patikrinus J. P. neblaivumą, pirmu pūtimu 17.32 val. nustatytas 1,79 promilių girtumo laipsnis, antru pūtimu 17.54 val. – 1,69 promilių girtumo laipsnis (b. l. 37–41). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir (duomenys neskelbtini) P. B. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 9). Be to, šias aplinkybes patvirtina ir alkotesterio rodmenų registracijos žurnalo kopija, kurioje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilės numeriais užregistruoti J. P. neblaivumo tikrinimo duomenys: 2022 m. lapkričio 7 d. 17.32 val. J. P. nustatytas 1,79 promilių girtumas, o 17.54 val. J. P. nustatytas 1,69 promilių girtumas (b. l. 45–46). Šiuos duomenis detalizuoja 2022 m. lapkričio 7 d. neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, iš kurių, be kita ko, matyti, kad J. P. netrukus po įvykio nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, (b. l. 44). Byloje esantis alkotesterio Drager Alcotest 7510, Nr. ARJK-0079 patikros sertifikatas Nr. 1747080 patvirtina, kad neblaivumo nustatymo metu jis buvo tinkamas naudoti (b. l. 47). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

20. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog J. P. 2022 m. lapkričio 7 d., apie 17.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 1,69 promilių etilo alkoholio koncentraciją.

21. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo J. P. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

22. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja advokatė K. Sandaraitė Butvilienė prašė teismo atleisti kaltinamąjį J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos V. K. žinion, pateikė 2023 m. vasario 8 d. prašymą dėl kaltinamojo perdavimo pagal laidavimą. V. K. teismo posėdyje nurodė, jog sutinka laiduoti už savo sugyventinį J. P., prašė atleisti nuo atsakomybės be užstato, tačiau nurodė, kad paskyrus užstatą, ji laidavimo neatsisakytų. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

23. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

24. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką J. P. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas. Trečia, kaltinamasis J. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl J. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala.

25. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. P. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvena kartu su sugyventine V. K., paties teigimu, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nors įvykio metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau už vairavimą esant neblaiviam baustas nėra, anksčiau neteistas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų byloje iš esmės nėra. Duomenų apie gydymą viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip nepateisinamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų.

26. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. P. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

27. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

28. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019).

29. Nagrinėjamu atveju atleisti J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sugyventinė V. K. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. anksčiau neteista ir jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo ir nėra, pačios teigimu, administracine tvarka nebausta. Taip pat V. K. nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad apklausiama teismo posėdžio metu V. K. paaiškino, kad kaltinamojo elgesį ji vertina ypač kritiškai, po žinios apie jo padarytą veiką jiedu kas vakarą kalbasi apie tai, kas buvo ir kas bus, ateityje stengsis daryti jam teigiamą poveikį.

30. Teismas sprendžia, kad V. K. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kadangi jų tarpusavio ryšys yra glaudus, susietas šeiminiais santykiais. Taigi, V. K. pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jos asmenybė teigiama, ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra dirbanti, su kaltinamuoju gyvena kartu, todėl, teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja V. K. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus, su kuriuo bendrauja kasdien (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). V. K. skirtina kaltinamojo J. P. laiduotoja netaikant užstato, nes yra šeimos narys, šeimos pajamos nėra didelės (kaltinamasis nedirbantis ir pajamų negaunantis), kaltinamojo veika atsitiktinio pobūdžio, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad V. K. pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

31. Pažymėtina, kad BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę (priemones) (BK 68 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-256-303/2018, 2K-64-511/2019).

32. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę J. P. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė ypač pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus kaltinamąjį apibūdinančių reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad jis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau neteistas, veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, yra (duomenys neskelbtini) metų, gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumą, pats procesas turės įtakos J. P. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 10 d.

33. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam J. P., pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Subaru Outback“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jam pačiam (šią aplinkybę patvirtina byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 50), taip pat paties kaltinamojo parodymai), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone, nes be jo J. P. nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.

34. Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, iš kurių viena – turto konfiskavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

35. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad J. P. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismas sprendžia, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė pažeidėją atgrasys nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje, nors šiuo atveju jis ir buvo atsitiktinis. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pats kaltinamasis, tiek V. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gyvenimas be automobilio jiems nesukels reikšmingų sunkumų, taigi transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju nesukeltų nei kaltinamajam, nei jo šeimai neproporcingų neigiamų padarinių.

36. Pažymėtina ir tai, kad atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

37. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės J. P. turtui – automobiliui „Subaru Outback“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. gegužės 9 d. Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

VI. Dėl kardomųjų priemonių

38. Kaltinamajam J. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti V. K., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) – be užstato.

Nustatyti vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.

Paskirti J. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu paskirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Subaru Outback“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti valstybės įmonei „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. P. turtui – automobiliui „Subaru Outback“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti J. P., kad:

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. K., kad:

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Zina Vilnienė