- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-06
- Bylos Nr.
- eAS-487-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03886-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Rytis Krasauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl žalos atlyginimo ir veiksmų pripažinimo neteisėtais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu (pavadintu „pareiškimas“), kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, jog demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija ir jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, neatitinka faktinės tikrovės; 2) pripažinti, kad atsisakymas nagrinėti teisme esančius administracinius / tarnybinius ginčus, darbinius santykius, sąmoningai tyčia įšaldytas bylas ne tik neatitinka elementarios moralės, vertybių sistemos bei skalės ir demokratinės valstybės sampratos bei esmės; 3) pripažinti, kad pareiškėjo atžvilgiu yra vykdoma patyčios, pajuokos, pašaipos, šmeižtas, engimas, niekinimas. 4) priteisti iš Konstitucinio Teismo 50 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimą; 5) pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) elgesį neteisėtu neveikimu; 6) įpareigoti Konstitucinį Teismą klausyti įstatymų, moralės / etikos principų nuostatų; 7) pripažinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 24 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse bei 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas; 8) nesielgti neteisėtai ir neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti iliuzinio melo, o ne teisingumo, vykdyme; 9) nustoti sąmoningai kenkti pareiškėjui, užtikrinti pareiškėjo teisę į objektyvų teismą ir sudaryti jam įstatymo nustatytas sąlygas teismine tvarka apskųsti neteisėtus Administracijos veiksmus; 10) pripažinti, kad antrus metus teismas nesugeba pripažinti, jog Administracija įvykdė sistemingus įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus.
II.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.
Teismas vertino, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, iš esmės skundžia Konstitucinio Teismo veiksmus. Remdamasis šia aplinkybe, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimai nėra teismingi administraciniams teismams, ir nėra pagrindo nustatyti pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus. Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, konstatavo, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatos, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, jog demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija ir jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, neatitinka faktinės tikrovės; 3) priimti atskirąją nutartį.
Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sąmoningai suvaržė pareiškėjo teisę įstatymo nustatyta tvarka apginti neteisėtai pažeistas teises ir teisėtus interesus ir, užuot įvykdęs teisingumą, palaiko Administracijos neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas vilkina administracinės bylos nagrinėjimą, kadangi jis nesilaiko įstatymų.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė teisės aktų nuostatas. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas skundžiama nutartimi netinkamai pritaikė ABTĮ 7 straipsnio nuostatas, taip pat turėjo taikyti ABTĮ 5 ir 6 straipsnių nuostatas, o nei ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pareiškėjas tvirtina, kad, netinkamai taikydamas teisės aktų nuostatas, teismas veikė prieš teisingą, sąžiningą, protingą ir ekonomišką administracinės bylos nagrinėjimą
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas „pareiškimu“, nėra nagrinėtinas administracinių teismų, ir atsisakė priimti šį dokumentą nagrinėti iš esmės. Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą ir vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymų nustatytų skundo padavimo sąlygų ir tvarkos. Teismas, spręsdamas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, vertina tai, ar nėra procesinių prielaidų, sudarančių kliūtis nagrinėti ginčą teisme, t. y. ar nėra įstatymų nustatytų pagrindų atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).
Aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą), sąrašas įtvirtintas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje. Jeigu teismas, spręsdamas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, nustato nors vieną iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių, jis motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su procesiniu dokumentu, prašė pripažinti konkrečias Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatas neatitinkančiomis tikrovės, įpareigoti Konstitucinį Teismą atlikti veiksmus, priteisti iš Konstitucinio Teismo neturtinės žalos atlyginimą ir pripažinti tam tikrus aplinkybes.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai (ABTĮ 2 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai priskirtų bylų sąrašą nustato ABTĮ 17 straipsnis. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
LVAT yra išaiškinęs, kad administraciniai teismai nenagrinėja bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025, 2026 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-715-520/2026).
Pareiškėjas reiškia reikalavimus dėl įvairių juridinių faktų pripažinimo, o reikalavimus pripažinti dalį Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatų neatitinkančiomis tikrovės, įpareigoti Konstitucinį Teismą atlikti veiksmus, priteisti iš Konstitucinio Teismo neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Konstitucinio Teismo ir jo teisėjų veiklos, susijusios su teisingumo vykdymu. ABTĮ nuostatos nesuteikia administraciniams teismams kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio ginčą, kurį siekia inicijuoti pareiškėjas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo keliami reikalavimai nėra nagrinėtini administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį LVAT jau ne kartą pasisakė kitose bylose pagal pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, (žr., pvz., LVAT 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025, 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025). Pareiškėjas nenurodo jokių naujų argumentų, kurių apeliacinės instancijos teismas neįvertino minėtose bylose. Atsižvelgiant į tai, šis prašymas netenkinamas.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą „pareiškimas“, nagrinėti iš esmės. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.