Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-18065-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12.3; 2.5.21

2025 m. rugpjūčio 12 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (iš dalies per programą „Zoom“) išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą dėl nuteistajam S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 164 straipsnį ir jam skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) per 12 mėnesių sumokėti L. S. priteistą vaiko išlaikymo įsiskolinimą 9584,77 Eur, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis (po 798, 73 Eur) (iki 2025 m. gegužės 5 d.). Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2025 m. rugsėjo 5 d.

Nuteistojo elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius (toliau – ir Probacijos tarnyba) kontroliuoja nuo 2024 m. gegužės 6 d. 2024 m. birželio 14 d. asmuo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka, sąlygomis, teismo paskirtais įpareigojimais, jam išaiškinta atsakomybė, už vengimą atlikti bausmę.

Teikime pažymima, kad asmuo vengė vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus - pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), bei per 12 mėnesių sumokėti L. S. priteistą vaiko išlaikymo įsiskolinimą 9584, 77 Eur, todėl jam išaiškinta laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygos ir atsakomybė už vengimą atlikti bausmę. Asmuo nurodė, kad laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas suprato, tačiau nustatyta, kad Užimtumo tarnyboje užsiregistravo tik 2024 m. liepos 19 d. bei priteisto įsiskolinimo vaiko išlaikymui mokėti nepradėjo, t. y. telefoninio pokalbio metu gauta informacija iš L. S., kad prižiūrimasis įsiskolinimo nemoka, todėl jam pakartotinai išaiškinta laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygos ir atsakomybė už vengimą atlikti bausmę, priežiūros plane suplanuotos papildomos priemonės aktyviai vykdyti darbo paiešką dalyvauti socialinių darbuotojų konsultacijose sprendžiant įsidarbinimo problemą. Asmuo neįsidarbino ir toliau vengė vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą sumokėti L. S. priteistą vaiko išlaikymo įsiskolinimą 9584, 77 Eur, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis (po 798, 73 Eur), t. y. telefoninio pokalbio metu gauta informacija iš antstolio I. G., jog prižiūrimasis įsiskolinimo nemoka bei šiai dienai nėra gauta nei viena įmoka. Probacijos tarnyba su teikimu kreipėsi į teismą, tačiau 2024 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą buvo netenkintas.

2025 m. kovo 24 d. gauta informacija iš antstolio I. G., kad pervesta - 87,15 Eur (tame tarpe grąžintos išieškotojos sumokėtos būtinosios vykdymo išlaidos - 53,90 Eur, skolai - 33,25 Eur). Asmuo ir toliau vengia vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą sumokėti L. S. priteistą vaiko išlaikymo įsiskolinimą 9584,77 Eur, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis (po 798, 73 Eur) iki 2025 m. gegužės 5 d. 2025 m. balandžio 23 d. pasiaiškino, kad nemokėjo L. S. vaiko išlaikymo, kadangi dirbant (duomenys neskelbtini), neužteko finansų pragyvenimui, todėl susirado papildomą naktinį darbą, kad galėtų mokėti antstoliui. 2025 m. balandžio 25 d. gauta informacija iš L. S., kad antstolis yra pervedęs 139,72 Eur. 2025 m. balandžio 25 d. atvejo vadybos posėdis, po kurio nuspręsta įvertinus surinktą medžiagą, ir į tai, kad asmuo pilnai neįvykdė laisvės apribojimo bausmės sąlygų, t. y. nesumokėjo vaiko išlaikymo ir yra pagrindo manyti, kad laisvės apribojimo bausmės tikslai nebus pasiekti, vadovaujantis Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2025 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-3, 82.4 punktu, nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio sprendimo priėmimo dienos kreiptis su teikimu į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Teikime nurodoma, kad asmuo netinkamai vykdė teismo skirtą įpareigojimą - atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per 12 mėn., t. y. terminui iki 2025 m. gegužės 5 d. mokėti L. S. priteistą vaiko išlaikymo įsiskolinimą 9584,77 Eur mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 798,73 Eur per visą bausmės laikotarpį sumokėta tik 172,97 Eur (vietoje 9584,77 Eur), nebuvo rodomos pakankamos pastangos įvykdyti teismo įpareigojimą – darytina išvada, kad nuteistasis vengia vykdyti teismo sprendimą.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė jame nurodytais motyvais ir teismo prašė jį tenkinti. Turi birželio 3 d. raštą, iš nuteistojo atskaičiuota 2042,66 Eur.

Teismo posėdžio metu nuteistasis S. S. nurodė, kad buvo supažindintas su priežiūros planu, jam buvo išaiškinti įpareigojimai, nesilaikymo padariniai. 2024 m. gruodį paskutinį kartą spręstas klausimas dėl įpareigojimo nesilaikymo. Iki gruodžio mėn. niekas nebuvo atlyginta, gruodžio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kodėl nėra matoma, jog dirba, nes yra darbo sutartis ir ji turėjo prie bylos būti prijungta ir matomi pavedimai iš (duomenys neskelbtini). Dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir atlyginimas priklauso nuo (duomenys neskelbtini) kiekio. Pamatė po poros mėnesių, jog jam neužteks padengti skolas ir pradėjo ieškoti kito darbo. Praeitame teisme teisėja klausė, ar jis nenorėtų dirbti kito darbo, ne (duomenys neskelbtini), taip ir padarė, susirado kitą darbą. Dabar dirba pilnu etatu, nes (duomenys neskelbtini) nėra, rado sau gerą darbą (duomenys neskelbtini), su geru atlyginimu, gauna gerus arbatpinigius ir turi galimybę atsidėti. Atsidėjo pinigų ir rašė antstoliams, jog nori atvežti pinigus grynais ir jie atrašė, jog yra įmanomas tik pavedimais. Jeigu persiųs tuos pinigus į kortelę jam nuims dar kiti antstoliai. Kol turi galimybę, nori dengti. Per šią vasarą, gali labai didelį procentą sumokėti iš tos skolos, kuri dabar yra. Kol dirbo (duomenys neskelbtini) gaudavo 170 Eur per mėnesį. 170 Eur už vieną (duomenys neskelbtini), būdavo vienas (duomenys neskelbtini) per mėnesį, būna atšaukia. Reikia skaičiuoti pagal valandas kiek išdirbo, mano, jog šį mėnesį gaus mažiausiai 1 500 Eur. Gyveno su drauge, ji žino jo padėtį, žino, jog pinigus nuskaičiuoja anstoliai ir jam padėdavo. Turi 2 antstolius už vaikų išlaikymą. 1 antstolis iš senų laikų. Su L. S. bendrauja su advokatais, nori susitarti, jog jai galėtų pinigus nešti, jog kontaktą su vaiku turėtų. DNR tyrimas patvirtino, kad tai jo vaikas ir po to pradėjo su L. S. bendrauti dėl kontakto su vaiku, palaikyti ryšį, dėl mokėjimo. Dabar yra tikras, jog jo vaikas. Nemokėjo įsiskolinimo, neturėjo pakankamai lėšų, priskaičiavo už 3-4 metus visą skolą, o per tą laikotarpį buvo kartu. Sakė važiuoti pas notarą pripažinti vaiką. Viską padarė ir po 2 savaičių pasakė, jog turi kitą ir iš karto padavė antstoliai į teismą ir už visus metus priteisė iš karto. Iki rugsėjo mėn. yra laikotarpis ir nemano, jog 10 000 Eur per 3 mėn. užsidirbs, bet bandys kuo didesnį procentą padengti.

Po teismo padarytos pertraukos paaiškino, kad su advokatais bendravo dėl susitikimo ir mokėjimo dalimis, kad nebūtų pavedimo, nes atskaičiuoja. Todėl per šiuos mėnesius rinko pinigus beveik 2 000 Eur, įrodymui juos atvežė su savimi. Dabar L. S. grįžta į Lietuvą ir pradeda su ja komunikuoti dėl vaiko, dėl mokėjimo dalimis asmeniškai jai. Nuskaitymai buvo atlikti iš darbovietės, L. S. vis tiek gavo, bet ne 5000 Eur. Reikėjo dirbti kitokius darbus, kad surinkti beveik 2000 Eur perduoti. Turi tikrai 1500 Eur grynais, dar gavo pavedimą nuo kurio nuskaičiuos antstoliai ir ši suma iki galo mėnesio padidės.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti. Siūlytų patikėti nuteistuoju, kad imasi tam tikrų priemonių ir atlygins žalą.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti. Pritaria prokurorui, žmogus stengiasi, nėra taip paprasta surinkti didelę sumą net ir per ilgesnį laiko tarpą. Pastangos yra akivaizdžios, prasidėjo bendravimas, ko anksčiau nebuvo su vaiko motina.

Probacijos tarnybos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalį, teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali <...> laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Be to, vengimui, be kita ko, būdingas ir piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Pažymėtina ir tai, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimui į arešto bausmę nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės piktybiško nevykdymo atvejį ar naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-285-593/2021).

Teismų praktikoje vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas šių įstatymo nustatytų pareigų nesilaikymas, t. y. nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu (pvz. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. spalio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1506-195/2015; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-374-211/2016).

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Probacijos tarnyba dėl S. S. teismo skirtų įpareigojimų ir probacijos sąlygų pažeidimo į teismą su teikimu kreipiasi antrą kartą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nutartimi nustatyta, jog nuteistasis netinkamai vykdė įpareigojimą mokėti L. S. priteistą vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Teismas įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvada, kad S. S. elgesys probacijos metu dar nelaikytinas akivaizdžiu ir sistemingu vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę, todėl Probacijos tarnybos teikimas nebuvo tenkintas.

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų registro duomenimis, ikiteisminių tyrimų nuteistojo atžvilgiu nepradėta, Administracinių nusižengimų registro duomenimis administracine tvarka nebaustas.

Priežiūros laikotarpiu, nuteistasis netinkamai vykdo teismo skirtą įpareigojimą - atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per 12 mėn., t. y. terminui iki 2025 m. gegužės 5 d. mokėti L. S. priteistą vaiko išlaikymo įsiskolinimą 9584,77 Eur mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 798,73 Eur per visą bausmės laikotarpį sumokėta tik 172,97 Eur (2025 m. gegužės 2 d. duomenimis) (vietoje 9584,77 Eur), nebuvo rodomos pakankamos pastangos įvykdyti teismo įpareigojimą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenimis S. S. nuo 2025 m. kovo 25 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, jog jis taip pat dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, visgi šie duomenis Sodros išraše nėra nurodomi, tačiau teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą, kuriame matyti, jog laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio mėnesio iki 2025 m. kovo mėnesio buvo mokamas atlyginimas (b. l. 31-32). Pirmojo teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, jog dirbant (duomenys neskelbtini) jo gaunamos pajamos buvo tiesiogiai susijusios su (duomenys neskelbtini) kiekiu, todėl S. S. papildomai įsidarbino MB „(duomenys neskelbtini)“ kur gauna ne tik atlyginimą, tačiau ir arbatpinigius. Nuteistasis pirmojo posėdžio metu buvo motyvuotas dėti pastangas padengti išlaikymo įsiskolinimą. Po padarytos teismo posėdžio pertraukos nustatyta, jog per šį laikotarpį S. S. rinko pinigus ir surinko beveik 2 000 Eur. Posėdžio metu parodė sukauptą grynųjų pinigų sumą. Šio sumos L. S. nepervedė, nes pinigus įdėjus į banko sąskaitą, ji būtų nurašyta kitų antstolių. Nuteistasis teigė, jog mokėjimai L. S. buvo atlikti, tik iš jo darbovietės. L. S. grįžta į Lietuvą ir pradeda su ja komunikuoti dėl vaiko, dėl mokėjimo dalimis asmeniškai jai.

Nuteistasis teismo posėdžio metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jis be šio išlaikymo įsiskolinimų turi ir kitų įsiskolinimų, kurie vykdomi priverstinai, todėl visos pajamos gaunamos į jo banko sąskaitą yra nuskaičiuojamos. Teismas vadovaudamasis išrašu iš Antstolių informacinės sistemos registro nustatė, jog nuteistasis turi pakankamai reikšmingą kiekį vykdomųjų bylų ir su jomis susijusius piniginius įsiskolinimus – Nr. (duomenys neskelbtini) – išieškotina suma – 9391 Eur, išieškoma suma 2025 m. rugpjūčio 8 d. duomenimis – 9098,4 (išieškota suma 292,60 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) – išieškotina suma – 20 100,92 Eur, išieškoma suma 2025 m. rugpjūčio 8 d. duomenimis – 16978,98 Eur (išieškota suma 3 121,94 Eur) (b. l. 44-50).

Iš antstolio padėjėjos 2025 m. birželio 3 d. pranešimo matyti, jog su nagrinėjamu teikimu susijusios vykdomos bylos yra Nr. (duomenys neskelbtini) (išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (bylinėjimosi išlaidos ir išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimas). Antstolio padėjėjos turimais duomenimis vykdomosiose bylose iš viso buvo išieškota 2042,66 Eur, iš jų 1 486,96 skolai padengti.

Iš antstolių registro išrašo 2025 m. rugpjūčio 8 d. matyti, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – išieškotina suma 1837,77 Eur, išieškoma suma 2025 m. rugpjūčio 8 d. duomenimis – 1804,52 (skaičiuojant skirtumą išieškotinos ir išieškomos sumos yra 33,25 Eur), vykdomas išieškojimas Nr. (duomenys neskelbtini) – išieškotina suma 25 668 Eur, išieškoma suma 2025 m. rugpjūčio 8 d. duomenimis – 20 746,79 Eur (skaičiuojant skirtumą išieškotinos ir išieškomos sumos yra 4 921,21 Eur). Išieškotų skolų sumos yra didesnės atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimų sumos nuo pradinio įsiskolinimo augo, jų neatlyginant. Taigi iš viso su vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išieškota 4 954,46 Eur. Lyginant skirtumą nuo 2025 m. birželio 3 d. antstolio padėjėjos pateiktų duomenų po teismo posėdžio pertraukos iš asmens išieškota papildomai 2 911,80 Eur (4 954,46 + 33,25 = 4 989,71; 4 989,71 -2042,66 = 2 911,80 Eur), ši suma atsižvelgiant į asmens gaunamas pajamas ir iš gaunamo atlyginimo išskaičiuojamas išlaikymo periodines įmokas yra ženkli.

Iš viso bendra nuteistojo visų turimų įsiskolinimų suma siekė – 57 027,69 Eur, o bendra visų asmens turimų skolų išieškota suma 2025 m. rugpjūčio 8 d. duomenimis yra 8 369 Eur.

Iš to kas nurodyta matyti, jog didžiausia išieškoto įsiskolinimo suma yra susijusi su nagrinėjamos bylos įsiskolinimu. Iš antstolio padėjėjos V. K.-G. pranešimo matyti, jog 2025 m. kovo 26 d. buvo išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo į S. S. darbovietę MB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietė privalo daryti išskaitas iš nuteistojo darbo užmokesčio ir jas pervesti tiesiogiai į L. S. sąskaitą, o išskaitų atlikimą ir jų teisingumą, kontroliuoja pati išieškotoja. Duomenų apie išskaitas vykdomojoje byloje nėra. Taigi iš viso Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu S. S. buvo įpareigotas sumokėti 9584,77 Eur, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis (po 798, 73 Eur). Byloje, kurioje S. S. įpareigotas sumokėti susikaupusį įsiskolinimą, šiuo metu susikaupusio įsiskolinimo suma administruojama antstolio, kartu su antstolio vykdomos bylos išlaidomis siekia – (1804,52+20746,79) 22 551,31 Eur. S. S. darbovietė moka L. S. kas mėnesį įmokas iš nuteistojo atlyginimo, visgi antstolis neturi duomenų apie vykdomas išskaitas iš asmens atlyginimo, kadangi šių duomenų nėra pateikusi pati L. S..

Teismo posėdžio metu nuteistasis teigė, jog jis per padarytą teismo posėdžio pertrauką (nuo 2025 m. birželio 5 d. iki 2025 m. rugpjūčio 5 d.) uždarbiavo papildomai ir turi sukaupęs apie 2000 Eur grynųjų pinigų, kuriais norėtų padengti turimą įsiskolinimą. Visgi nuteistasis padengti įsiskolinimo grynaisiais pinigais antstoliui negali, o šių pinigų pervesti į turimą banko sąskaitą nepageidauja, nes jie būtų išieškoti bendrai visiems turimiems asmens įsiskolinimams. Sukauptos sumos perduoti L. S. nuteistasis teigė negalėjęs, nes jo nėra Lietuvoje. S. S. nurodė, jog jo turimais duomenimis L. S. atvyksta į Lietuvą, todėl jis sieks susitarti, jog turimą įsiskolinimą jis galėtų dengti grynaisiais pinigais. Tai, jog teismo posėdžio pertraukos metu nuteistasis dėjo pastangas papildomai užsidirbti patvirtina ir teismui parodytas turimas grynųjų pinigų kiekis. Nors, tai savaime nepatvirtina, jog S. S. surinktas lėšas perduos L. S., visgi rodo asmens dedamas pastangas dirbti siekiant mažinti turimą įsiskolinimą. Papildomos pastangos nerodo nuteistojo piktybinio vengimo vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą mokėti skolą.

Vertinant aplinkybę, jog nuteistasis priežiūros metu dirbo (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina banko sąskaitos išrašas), įsidarbino MB „(duomenys neskelbtini)“ ir asmens pajamos siekia 1500 Eur į mėnesį (vadovaujantis nuteistojo teismo posėdžio metu nurodytais duomenimis) ir atsižvelgiant į visus turimus įsiskolinimus matyti, jog šios gaunamos pajamų sumos neužteks padengti visiems susidariusiems įsiskolinimams ir atlyginti visą teismo skirtą įpareigojimą – 9584,77 Eur, atsižvelgiant ir į tai, jog asmens gaunamos pajamos iš darbovietės MB „(duomenys neskelbtini)“ yra pervedamos L. S. išlaikymo periodinėms įmokoms.

Teismas, spręsdamas dėl teikimo pagrįstumo, vertina šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą, o būtent tai, kad po paskutinio teikimo nagrinėjimo teisme visi teismo skirti įpareigojimai išskyrus įsiskolinimo atlyginimą buvo vykdyti tinkamai, nuo 23.00 iki 6.00 val. asmuo buvo namuose, oficialiai dirbo, nebuvo baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu nėra pradėtą ikiteisminių tyrimų. Nuteistasis dirba, pagal galimybes per paskutinius kelis mėnesius buvo išieškota pakankamai ženkli suma, kuri dengė ne tik įsiskolinimą, tačiau ir vykdomųjų bylų išlaidas. Iš teisme duotų paaiškinimų ir antstolių informacinės sistemos registro duomenų matomos aplinkybės, dėl kurių asmens finansinė padėtis yra sudėtinga. Negalima teigti, jog nuteistasis neatliko jokių veiksmų siekdamas pagerinti savo finansinės padėtį ir piktybiškai vengė priteistos skolos mokėjimo. Asmuo deda pastangas atlyginti priteistą skolą. Teismo nuomone, pasiuntus nuteistąjį atlikti arešto bausmę, nuteistasis praras galimybę dirbti, bus dar labiau apsunkinta jo finansinė padėtis, dėl ko priteistų sumų atlyginimo terminas nusikels neribotam laikui. Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas ir nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu, galimai lemtų ir nuteistojo turimo darbo netekimą. Laisvės apribojimo bausmės keitimas į arešto bausmę šiuo atveju pažeistų ir pačios L. S. ir (duomenys neskelbtini) vaiko interesus, gauti ne tik teismo priteistą įsiskolinimą, tačiau ir mokamas periodines išlaikymo įmokas ir neleistų pasiekti abiejų šalių interesų užtikrinimo pusiausvyros, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų, o reikštų tik nubaudimo tikslo pasiekimą. Visgi bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo tikslais. Šiuo metu nuteistajam dirbant, tikėtina, jog nuteistasis bus pajėgesnis greičiau atlyginti susikaupusį įsiskolinimą, todėl Probacijos tarnybos teikimas netenkinamas.

Teismas pažymi, jog pasibaigus laisvės apribojimo bausmės terminui, S. S. neišnyks Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyta pareiga atlyginti priteistą įsiskolinimą. Šiuo metu kaip minėta ankščiau L. S. atžvilgiu susikaupusio įsiskolinimo 22 551,31 Eur (tame tarpe ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirto įsiskolinimo atliginimu) yra vykdomas priverstinis įsiskolinimo išieškojimas. Priverstinis išieškojimas vyks ir po S. S. bausmės atlikimo iki kol asmuo nepadengs turimo įsiskolinimo, todėl nukentėjusiosios teisėti interesai ir lūkesčiai nebus pažeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam S. S. (S. S.).

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.