Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovių L. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Mefaci“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mašida“ ieškinį atsakovėms L. D. ir uždarajai akcinei bendrovei „Mefaci“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas areštavo apeliančių lėšas ir turtą ar ne, kai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė didele ieškinio suma ir apeliančių nesąžiningumu.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atidėjimo

10. Ieškovė 2023 m. vasario 22 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą atidėti teismo posėdį, nes šalys susitarė taikiai užbaigti ginčą ir artimiausiu metu sudaryti taikos sutartį, kuria, be kita ko, susitars dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Apeliantės 2023 m. vasario 22 d. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad palaiko ieškovės prašymą atidėti teismo posėdį. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtinto bylos šalių sudarytą taikos sutartį, nutraukė bylą ir panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodyta nutartis yra neįsiteisėjusi.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik aplinkybė, kad vyko šalių derybos ir sudarė taikos sutartį, nėra pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas procesinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1622 straipsnio 1 dalis). Teismui išnagrinėjus atskirąjį skundą, nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, nutraukta byla ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės dar yra neįsiteisėjusi. Taigi ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių paduotas atskirasis skundas, dar yra galiojančios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartyje nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo, o vėliau panaikintinos (žr. aptariamos nutarties 7 punktą). Dėl nurodytų motyvų prašymas atidėti bylos nagrinėjimą netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

12. Apeliantės su atskiruoju skundu pateikė naujų įrodymų: elektroninį susirašinėjimą; komunikacijos ir teikiamų paslaugų planą; duomenis apie apeliantės UAB „Mefaci“ laimėtus viešuosius pirkimus; NTR išrašus apie apeliančių turimą turtą; duomenis apie 2022 metais įsigytą transporto priemonę; VSDFV ir VMI duomenis, kad UAB „Mefaci“ neturi skolų; preliminarią 2022 metų UAB „Mefaci“ pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.

14. Nagrinėjamojoje byloje apeliantės naujais įrodymais grindžia atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo. Apeliančių teikiami nauji įrodymai turi reikšmės, siekiant nustatyti aplinkybes, susijusias su sprendžiamu laikinųjų apsaugos priemonių klausimu. Be to, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepranešus apeliantėms apie ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to apeliantės pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos ir jai pagrįsti reikalingų įrodymų. Ieškovė susipažino su apeliančių prie atskirojo skundo pridėtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Dėl nurodytų motyvų apeliančių apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai priimami ir vertintini, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 314, 338 straipsniai).

Dėl žyminio mokesčio už atskirąjį skundą

15. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). CPK nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis). Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios. Paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos (CPK 82 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

16. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad apeliantės 2023 m. sausio 5 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui atskirąjį skundą. Dėl to, nepaisant to, kad skundas pateiktas dviejų atsakovių vardu, už atskirąjį skundą mokėtinas žyminis mokestis – 53 Eur ((50 Eur x 75 proc. : 100 proc.) x 1,406) (CPK 80 straipsnio 2, 7 dalys, 82 straipsnis), bet ne 106 Eur. Iš teismui pateikto mokėjimo dokumento matyti, kad apeliantė UAB „Mefaci“ sumokėjo 53 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Dėl pirmiau nurodytų motyvų darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog apeliantė L. D. turi sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą.

Dėl nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo vertinimo

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę teismo sprendimui įvykdyti.

18. Apeliantės atskirajame skunde teigia, kad ieškinys aiškiai nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).

20. Nagrinėjamojoje byloje pirmiau nurodytų aplinkybių nenustatyta. Pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ieškovė pasirinko galimus jos galbūt pažeistų teisių gynimo būdus, ieškinio reikalavimų pagrindu išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė įrodymų, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susijusios su siekiamais užtikrinti ieškinio reikalavimais. Ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nėra pagrindas teigti, kad reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti. Nesant aplinkybių, iš kurių jau pradinėje proceso stadijoje būtų aišku, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, jog negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo. Apeliančių nurodytos aplinkybės dėl ieškinio nepagrįstumo, taip pat aplinkybės, susijusios su T. J. faktiniu vadovavimu bendrovei, atsakovės L. D. ir T. J. galbūt buvusių artimų santykių, taip pat kitos aplinkybės, susijusios su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių teismas pasisakys galutiniame teismo sprendime, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje, nenustačius akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo, sprendžiant procesinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliančių nurodytos aplinkybės neanalizuojamos ir nevertinamos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esant tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygą, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

Dėl grėsmės nagrinėjamoje byloje priimtinam teismo sprendimui įvykdyti ir apeliančių elgesio vertinimo sąžiningumo aspektu

21. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių įrodymų apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė grėsmę, kad galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, grindė aplinkybe, jog ieškinio suma apeliantėms yra didelė.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliančių atskirojo skundo argumentais, kad pagal aktualią teismų praktiką, neatsižvelgiant į tai, didelė ieškinio suma atsakovui ar ne, tik ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taikant laikinąsias apsaugos priemones savaime nesukuriamos materialinės vertybės, bet tik padedama išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Tik didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Jeigu atsakovas neturi tiek turto, kad jo užtektų reikalavimams patenkinti, pripažįstama, jog negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to atsakovo turtine būkle susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), bet ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.). Taigi, taikyti laikinąsias apsaugos priemones galima tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, bet ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto ir lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti.

24. Teismų praktikoje pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę būklę ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę būklę ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019 24 punktas).

25. Taigi, didelės ieškinio sumos ir asmens, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, finansinės būklės kriterijai nėra pakankami laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir gali būti vertinami tik kaip papildomi. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, gali patvirtinti tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti ar įkeisti turtą, turint tikslą išvengti teismo sprendimo įvykdymo.

26. Apeliantės atskirajame skunde teisingai nurodė, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra preziumuojamas. Faktą, kad kyla tikra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju tokią įrodinėjimo pareigą turėjo ieškovė (CPK 12, 178 straipsniai).

27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė apeliančių nesąžiningumo faktą, be kita ko, grindžia aplinkybe, jog apeliantė L. D., kaip ieškovės ir UAB „Mefaci“ vadovė, atliko nesąžiningus veiksmus, nes sudarė sąlygas savo vadovaujamai UAB „Mefaci“ nepagrįstai įgyti itin didelės vertės ieškovei priklausiusių lėšų, išvengti atsiskaitymo už ieškovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, 2022 m. kovo 21 d. atlygintino įkeitimo sutartimi UAB „Mefaci“ naudai įkeitė devynis ieškovės sklypus. Akcentuotina, kad pirmiau nurodyti argumentai dėl apeliančių nesąžiningumo yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių, apeliančių (ne)sąžiningumo, vykdant ginčijamus pavedimus, taip pat dėl L. D., kaip buvusios ieškovės vadovės, veiksmų teismas pasisakys galutiniu teismo sprendimu, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje, sprendžiant procesinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytos aplinkybės neanalizuojamos ir nevertinamos.

28. Be to, pasak ieškovės, apeliantės 2022 metais sudarė sandorius, dėl kurių sumažėjo jų turto masė. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl apeliančių nesąžiningumo. Teismas tik nurodė, kad: nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas; nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali atsirasti neigiami padariniai. Apeliacinio teismo vertinimu, tokio bendro pobūdžio konstatavimo nepakanka laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

29. Ieškovės pateiktų duomenų nepakanka, kad teismas galėtų konstatuoti apeliančių nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, t. y. spręsti, jog jos turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė tokių aplinkybių.

30. Iš pačios ieškovės pateiktų dokumentų nustatyta, kad apeliantei L. D. nuosavybės teise priklauso keturi nekilnojamojo turto objektai, t. y. du butai, du sklypai ir dar vienas sklypas su statiniais. Tik vienas iš pirmiau nurodytų nekilnojamojo turto objektų – sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas. Nepaisant to, kad ieškovė teisingai nurodė, kad L. D. nuosavybės teise priklausė vienuolika nekilnojamojo turto objektų, o šiuo metu – keturi, iš teismui pateiktų duomenų neaišku, kada L. D. įsigijo ir kada konkrečiai perleido septynis nekilnojamojo turto objektus. Byloje nėra absoliučiai jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jos ketinimą sumažinti turto masę, paslėpti turtą ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą.

31. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Mefaci“ nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis, taip pat kilnojamasis turtas, be kita ko, transporto priemonės. Tik aplinkybė, kad UAB „Mefaci“, 2022 m. vasario 12 d. įsigijusi iš ieškovės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tais pačiais metais jį pardavė, niekaip nepatvirtina jos nesąžiningumo ir jos ketinimų sumažinti turto masę. Priešingai, iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad UAB „Mefaci“, pardavusi pirmiau nurodytą automobilį, įsigijo kitą transporto priemonę – sunkvežimį „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuo metu jai nuosavybės teise priklauso keturios transporto priemonės. Be to, aplinkybė, jog UAB „Mefaci“ 2022 metais įkeitė savo 123 000 Eur vertės kilnojamojo turto dalį kredito unijai, kad užtikrintų savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymą, taip pat niekaip nepatvirtina jos nesąžiningų veiksmų ir ketinimo išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą.

32. Pagal UAB „Mefaci“ 2022 metų preliminarius finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuos pasirašė bendrovės vadovė, UAB „Mefaci“ turėjo 625 747 Eur turto, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 388 582 Eur. VSDFV ir VMI duomenimis, UAB „Mefaci“ neturi skolų, laiku vykdo mokestinius įsipareigojimus. Viešųjų registrų duomenimis, UAB „Mefaci“ vykdo veiklą, turi dvidešimt du darbuotojus. Tai – teigiami duomenys apie apeliantę UAB „Mefaci“. Jie nėra pagrindas manyti, kad apeliantė galėtų neteisėtais ar nesąžiningais veiksmais vengti būsimo, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo ir dėl to imtų slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims savo turtą.

33. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti prašymą pareiškusio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia būtinumą taikyti tokias priemones, bei spręsti, atitinka šis prašymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ar ne, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Šalys civiliniame procese yra lygios. Tik ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog apeliantės elgiasi nesąžiningai, gali vengti vykdyti teismo sprendimą, atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais sieks sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra pagrindas varžyti jų teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Be to, taikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja apeliantės UAB „Mefaci“ ūkinės veiklos vykdymą. Tai gali sukelti neigiamų finansinių padarinių bendrovei. Dėl to pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeistas proporcingumo principas.

34. Taigi, ieškovei nepagrindus tikėtinų nesąžiningų apeliančių veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, ieškinio suma, vadovaujantis pirmiau aptarta teismų praktika, negali būti savarankiškas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo konstatuoti antrosios būtinosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Dėl to negali būti paliktos galioti pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mašida“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.