Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui E. K., su institucija, duodančia išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio išlaikymo padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė prašo tenkinti ieškinį. Ji paaiškino, kad iš atsakovo E. K. yra priteistas išlaikymas dukrai, tačiau šis išlaikymas yra per mažas. Be to, atsakovas nepastoviai ir tik iš dalies moka (išieško antstoliai) priteistą išlaikymą. K. šiuo metu jau yra 15 metų, ji mokosi devintoje bendrojo lavinimo mokyklos klasėje, poreikiai jos išlaikymui yra padidėję. Taip pat yra padidėjusios kainos. Vien pietums mokykloje vaikui reikia apie 100 Eur per mėnesį. Bendrai maistui per mėnesį vaikui reikia apie 300 Eur. Taip pat daug kainuoja higienos prekės, telefono papildymai, rūbai, filmų žiūrėjimas ir kt. Ieškovė nurodė, kad prieš rugsėjo 1 dieną, mergaitės paruošimas mokyklai kainavo 500 Eur. (rūbai, kuprinė ir kt.). Be to, mergaitės dantukai buvo kreivi, todėl sudėti briketai už 1500 Eur. Ieškovė nurodė, kad ji per mėnesį gauna apie 700 Eur darbo užmokestį, kurį beveik visą išleidžia dukros išlaikymui. Ji gyvena pas sugyventinį, savo gyvenamojo ploto neturi. Sugyventinis padeda jai pragyventi. Atsakovas su dukra nebendrauja. Anksčiau pati K. siekė bendrauti su tėvu. Tada sužinojo, kad jis turėjo kitą šeimą ir du vaikus. Tačiau atsakovas nerodė noro bendrauti su dukra ir bendravimas nutrūko. Ieškovė nurodė nieko nežinanti apie atsakovo turtinę padėtį ir šeimą.

Atsakovui E. K. 2022-08-09 asmeniškai buvo įteiktas ieškinys su priedais. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie teismo posėdį atsakovui pranešta elektroniniu paštu 2022-09-13 d., tačiau atsakovas neatvyko į teismo posėdį, nepateikė prašymų, prieštaravimų, įrodymų apie savo šeimą ir turtinę padėtį.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė gerai rūpinasi dukra, iki šiol yra stipriai pakilusios maisto, elektros energijos ir kitos kainos, todėl yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį. Su atsakovu susisiekti nepavyko, tačiau apie jo šeimą ir turtinę padėtį sužinota iš registrų duomenų. Atsakovas yra sukūręs šeimą, jis turi keturis vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovo šeimai beveik trejus metus buvo taikoma atvejo vadyba dėl turtinės padėties pagerinimo. Teikiant pagalbą šeima įgijo gyvenamąjį būstą, jį pritaikė vaikų poreikiams. Atsakovas yra įsteigęs mažąją bendriją (duomenys neskelbtini). Atstovė mano, kad ieškinys dėl išlaikymo dydžio padidinimo vaikui yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.

Iš gimimo liudijimo, Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 dienos nutarties byloje 2-88-471/2009 matyti, kad nepilnametės K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mama yra ieškovė V. K., tėvas yra atsakovas E. K.. Nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria tėvas E. K. sutiko mokėti dukrai K. K., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išlaidomis po 300 litų, tai atitinka 86,89 Eur, kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki K. pilnametystės.

Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016 ir kt.). Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, žymiai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis).

Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnametei dukrai po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis grindžia tuo, kad tėvo teikiamas išlaikymas nebeatitinka augančios dukros (jau paauglės) didėjančių poreikių ir brangstančių prekių, energijos kainų.

Teismas pažymi, kad tvirtinant taikos sutartį, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami vaiko poreikiai, šalys geranoriškai susitarė dėl atsakovo teiktino išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio. Teismo nuomone ankstesniu teismo sprendimu priteista išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma 86,89 Eur šiuo metu nėra pakankama nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Teismas vertina, kad šalių nepilnametė dukra yra paaugusi, mokosi gimnazijoje, paskutinį kartą išlaikymo dydis buvo pakeistas beveik prieš keturiolika metų, per tą laiką žymiai pakilo minimali mėnesio alga, ženkliai kilo būtiniausių pragyvenimo prekių ir paslaugų kainos. Nuo išlaikymo dydžio nustatymo atsirado ir papildomų išlaidų – dantų sąkandžio problemoms - gydyti.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Vertinant ginčo šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos pajamas vidutiniškai per mėnesį sudaro 600-700 Eur darbo užmokestis. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji nekilnojamojo turto neturi, jai išgyventi padeda sugyventinis, o ji, beveik visą savo uždarbį skiria dukros išlaikymui. Nėra duomenų, kad ieškovė turėtų sveikatos problemų. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog kitų išlaikytinių neturi. Teismas sprendžia, kad po išlaikymo priteisimo K. K. ieškovės turtinė padėtis nėra pablogėjusi, ji neturi kitų išlaikytinių.

Atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų apie savo šeimą ir turtinę padėtį. Tačiau Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikė duomenis, kad atsakovas E. K. yra sukūręs šeimą, kurioje augina keturis nepilnamečius vaikus. Atsakovo šeimai buvo taikoma atvejo vadyba dėl materialinės padėties pagerinimo. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas įrodo, kad atsakovas su sutuoktine 2021 metais bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgiję nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą su kitais statiniais (duomenys neskelbtini) rajone. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas įrodo, kad asmeninės nuosavybės teise E. K. priklausantis turtas yra areštuotas, areštą pritaikė net du antstoliai. Tai įrodo, kad atsakovas turi skolų. SODROS duomenų bazės išrašas įrodo, kad atsakovas E. K. dirba MB-joje (duomenys neskelbtini). Atsakovo pajamos nėra žinomos. Atsižvelgiant į tai, kad po išlaikymo priteisimo K. 2009 metais, atsakovui atsirado pareiga išlaikyti dar keturis nepilnamečius vaikus, jo galimybės teikti išlaikymą K. yra ribojamos pareigų kitiems vaikams.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nors atsakovas neišdėstė nuomonės dėl ieškinio, neišsakė prieštaravimų išlaikymo dydžiui, nepateikė įrodymų, tačiau teismas turi vertinti registruose fiksuotus duomenis apie asmenį.

CK 3.198 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Išlaikymo suma vaikams paprastai turi būti naudojama lygiomis dalimis. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera (turi skolų, taikyta atvejo vadyba dėl turtinės padėties), į bylą ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas per mėnesį gauna dideles pajamas nei 1500 Eur (po 300 Eur penkiems nepilnamečiams vaikams), todėl, atsižvelgiant į visų vaikų lygius interesus, iš atsakovo priteistinas padidintas išlaikymas K. negali siekti ieškinio reikalavimo dydžio – 300 Eur. Teismo vertinimu šioje byloje nepilnamečio vaiko – K. K. poreikį gauti išlaikymą iš tėvo ir atsakovo E. K. galimybes išlaikyti K. atitinka išlaikymo vienam vaikui dydis – 200 Eur per mėnesį. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jai suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas yra atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, žyminis mokestis nuo priteisiamo išlaikymo sudaro 31 Eur. (12 mėnesių x 113,11 Eur (išlaikymo dydžio skirtumas) x 3 procentai x 75 procentai) ir 8,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei.

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už advokato pagalbą V. K. valstybė patyrė 280 Eur išlaidas. Ieškinį tenkinant 53 procentais, iš atsakovo valstybei priteistina 53 procentai minėtos sumos, tai - 148,40 Eur išlaidos už antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 307 straipsniu

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2009-01-12 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-88-471/2009 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai K. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Eur. (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo bylos užvedimo dienos 2022-07-27 iki K. pilnametystės, mokant vaikui skirtas lėšas iki einamojo mėnesio 25 dienos. Priteistą materialinį išlaikymą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į metinę infliaciją.

Priteisti iš E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 31 Eur (trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct.) išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (įmokos kodas 5662) ir 148,40 Eur (vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų 40 ct.) išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodu 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.