Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) A. M. prašymą suinteresuotam asmeniui J. T. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-373-650/2015, iškeltoje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui A. M. dėl žemės servitutų nustatymu atsiradusių nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėjui susipažinus su viešai skelbiamomis žemės nuomos Šiaulių rajone kainomis, tapo žinoma, kad žemės nuomos kainos yra tokios : 2011 metais – 191 Lt / ha žemės naudmenų, 185 Lt / ha ariamos, 210 Lt / ha pievų ir ganyklų; 2012 metais - 334 Lt / ha žemės naudmenų, 334 Lt / ha ariamos, 195 Lt / ha pievų ir ganyklų; 2013 metais - 282 Lt / ha žemės naudmenų, 282 Lt / ha ariamos, 270 Lt / ha pievų ir ganyklų; 2014 metais - 87 Eur / ha žemės naudmenų, 82 Eur / ha ariamos, 76 Eur / ha pievų ir ganyklų. Iš ieškovės į prašomą atnaujinti civilinę bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo bendras plotas yra 3,45 ha, iš kurių 1,0300 ha yra žemės ūkio naudmenos, o 2,4200 ha - užstatyta teritorija. Todėl maksimalūs galimi ieškovės patirti nuostoliai (skaičiuojant už visą žemės sklypą - tiek užstatytą teritoriją, tiek žemės ūkio naudmenas) 2011 metais nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra 99,29 Lt (28,75 Eur) (658,95 Lt / 365 dienos x 55 dienos), 2012 metais – 1152,30 Lt (333,73 Eur), 2013 metais - 1007,40 Lt (291,76 Eur), 2014 metais nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 5 d. - 254,92 Eur (300,15 Eur / 365 dienos x 310 dienų). Taigi, visu ieškovės ieškinyje nurodytu laikotarpiu ieškovė dėl atsakovo naudojimo jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą galėjo patirti ne didesnius nei 908,66 Eur nuostolius. Tuo tarpu prašomoje atnaujinti byloje teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 1432,17 Eur dydžio nuostolius.

4. Be to, sprendžiant klausimą dėl ieškovės nuostolių dydžio už naudojimąsi jos žemės sklypo 2,4200 ha ploto užstatyta teritorija, buvo būtina remtis LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika. Tokiu atveju būtų nustatyti dar mažesni ieškovės patiriami nuostoliai, tačiau šia metodika remtasi nebuvo. Tokiu būdu ieškovė, pasinaudodama sprendimo už akių priėmimo institutu, nepateikdama jokių rašytinių įrodymų apie savo patirtus nuostolius, nesąžiningai siekė praturtėti atsakovo sąskaita.

5. Prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo metu nei teismui, nei atsakovui nebuvo žinomos realios žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainos Šiaulių rajone. Atsakovas šiomis kainomis nesidomėjo, kadangi jam nebuvo žinoma, kad ieškovė reikalauja iš jo nuostolių atlyginimo už naudojimąsi servitutu. Teismui žinant aplinkybę apie realias žemės ūkio paskirties nuomos kainas, tokio sprendimo, koks yra priimtas prašomoje atnaujinti byloje, priėmimas nebūtų galimas būtų galima tenkinti vos 63 proc. ieškinio atlyginti nuostolius reikalavimo, todėl ši aplinkybė priskirtina prie naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurių pagrindu galimas proceso atnaujinimas.

6. Teigia, kad apie prašomos atnaujinti civilinės bylos iškėlimą bei teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-373-650/2015 sužinojo 2018 m. sausio 16 d. iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko gavus išrašą su žyma apie nekilnojamojo turto areštą bei 2018 m. kovo 3 d., kai gavo iš teismo civilinės bylos Nr. 2-373-650/2015 kopiją, todėl prašymo atnaujinti procesą 3 (trijų) mėnesių padavimo terminas nepraleistas (CPK 368 str. 1 d.). Apibendrinat pareiškėjas nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismas rėmėsi teismo nenagrinėtais ir nepatikrinto tikrumo ieškinio duomenimis dėl nuostolių dydžio, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą už akių ir teismas procesiniu sprendimu sudarė galimybę ieškovei nepagrįstai ir neteisėtai praturtėti atsakovo sąskaita.

9. Teismo sprendimas už akių įsiteisėjęs ir yra privalomas, jį Šiaulių apylinkės teismas buvo išsiuntęs A. M., toks sprendimas sukėlė teisines pasekmes. Priteistą lėšų sumą pareiškėjas jau sumokėjo, todėl proceso atnaujinimas pažeistų civilinių teisinių santykių stabilumo principą. Mano, kad pareiškėjo teiginiai, kad jam apie įsiteisėjusį Šiaulių apylinkės teismo sprendimą už akių tapo žinoma tik 2018 m. sausio 16 d., gavus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, yra visiškai nepagrįsti, kadangi A. M. teismo pranešimai apie iškeltą civilinę bylą buvo įteikti tinkamai, jis savo teisės teikti atsiliepimą ir aktyviai dalyvauti civilinėje byloje neįgyvendino. Be to, iš pareiškėjo nurodyto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad antstolė V. Š. buvo uždėjusi areštą 2015 m. lapkričio 9 d.. Duomenys, jog šiuo metu A. M. yra pilnai su ieškove atsiskaitęs ir viešo registro duomenys paneigia dar kartą A. M. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl sužinojimo apie įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-373-650/2015.

10. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Brum?rescu v. Romania, no. 28342/95, judgment of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99, judgment of 25 July 2002; Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007).

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Kasacinio teismo konstatuota, kad šių normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

Motyvuojamoji dalis

12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

13. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; kt.).

14. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, jog paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kasacinio teismo akcentuojama, kad tokiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011). Taigi proceso atnaujinimui nepakanka tik pateikti naujų dokumentų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (atsakovas) prašo atnaujinti procesą, remdamasi tuo, kad jam susipažinus su viešai skelbiamomis žemės nuomos Šiaulių rajone kainomis, tapo žinomos žemės nuomos (žemės naudmenų, ariamos, pievų ir ganyklų) kainos. Remiantis viešai skelbiamomis žemės numos kainomis, pareiškėjo paskaičiavimu, maksimalūs galimi suinteresuoto asmens (ieškovės) patirti nuostoliai dėl pareiškėjo (atsakovo) naudojimo jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą galėjo būti ne didesni nei 908,66 Eur, tuo tarpu prašomoje atnaujinti byloje teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 1432,17 Eur dydžio nuostolius.

16. Teismas pažymi, kad svarbus aspektas byloje yra tai, kad pareiškėjo nurodomos žemės nuomos (žemės naudmenų, ariamos, pievų ir ganyklų) kainos, kaip, beje nurodo ir pats pareiškėjas, buvo ir yra skelbiamos viešai (b. l. 72-78, 80-83), todėl darytina išvada, kad apie jas buvo skelbiama viešai ir teismui priimant 2015 m. sausio 13 d. sprendimą už akių (b. l. 53-54), todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad apie jas pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, o jos pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. T. y. pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka būtinųjų sąlygų, kad jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; tapo pareiškėjui žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui.

17. Šiame kontekste pažymėtina, kad negalima tapatinti naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvokos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, ir pareiškėjo nurodomų argumentų, kad jis tik sužinojo apie minėtas kainas jau po teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimo už akių priėmimo. Pareiškėjas nepateikia jokių argumentų ir įrodymų, kad apie minėtas žemės nuomos kainas jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma iki minėto teismo sprendimo priėmimo (CPK 178 str.). Svarbus aspektas byloje yra tai, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ieškovė yra nurodžiusi atsakovo adresą tokį pat, kokį nurodo atsakovas (pareiškėjas), teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo (b. l. 1, 41, 67). Todėl tai, kad pareiškėjas (atsakovas) neatsiima jo adresu siųstos pašto korespondencijos (b. l. 46), neskaito viešai skelbiamos informacijos apie jo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą ir neteikia atsiliepimo į ieškinį (b. l. 46, 49-50), ko pasėkoje priimtas teismo sprendimas už akių, nėra pagrindas daryti išvados, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie žemės nuomos kainas teismui priimant 2015 m. sausio 23 d. sprendimą už akių (CPK 185 str.).

18. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp bylos šalių teisme jau buvo nagrinėtas tapatus ginčas, tik buvo sprendžiami klausimai dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovo už kitą laikotarpį, ieškinys buvo patenkintas (b. l. 12), kas leidžia daryti išvadas, kad pareiškėjui (atsakovui) A. M. buvo žinoma apie jo pareigą mokėti ieškovei nuompinigius už naudojimąsi jai priklausančiu žemės sklypu, tuo pačiu šios nustatytos aplinkybės pagrindžia padarytas išvadas, jog pareiškėjui žemės nuomos kainos teismui priimant 2015 m. sausio 23 d. sprendimą už akių buvo ir turėjo būti žinomos (CPK 185 str.).

19. Svarbus aspektas byloje yra ir tai, kad teismo sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje, kurioje prašomą atnaujinti procesą, pareiškėjas jau yra įvykdęs, tačiau ne gera valia, o ieškovei pateikus 2015 m. vasario 25 d. vykdomąjį raštą vykdyti antstolei, kuris antstolės kontoroje gautas 2015 m. kovo 6 d. (b. l. 62). Byloje nustatyta, kad vykdomasis raštas buvo grąžintas visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą 2018 m. kovo 23 d. (b. l. 60, 61). Tai reiškia, kad priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovo dėl 2015 m. sausio 23 d. sprendimu už akių priteistos skolos buvo vykdomas 3 (trejus) metus, o pareiškėjas A. M. su išieškotoja J. T. pilnai atsikaitė 2018 m. vasario 22 d., ką patvirtina antstolės pažyma (b. l. 104). Todėl pripažinti nepagrįstais pareiškėjo argumentai, kad apie iškeltą civilinę bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pareiškėjas sužinojo tik 2018 m. sausio 16 d.. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, iš jo paties pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad antstolė dar 2015 m. lapkričio 9 d. Turto arešto aktu, vykdydama skolos išieškojimą, areštavo pareiškėjo turtą, o 2018 m. vasario 20 d. Turto arešto aktas buvo išregistruotas (b. l. 86-87). Kas leidžia daryti išvadą, kad vėliausiai 2015 m. lapkričio 9 d. pareiškėjui turėjo būti žinoma, kad iš jo yra vykdomas išieškojimas pagal priimtą teismo sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje, kurioje pašoma atnaujinti procesą.

20. Todėl, net ir darant prielaidą, kad pareiškėjas, nežinodamas apie jo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą, nesidomėjo ir viešai skelbiamos žemės nuomos kainomis, nors kaip jau buvo konstatuota, to jam niekas nedraudė daryti, nes jos yra skelbiamos viešai, vėliausiai 2015 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas turėjo jomis pasidomėti (teismo nutarties 19 punktas), tačiau tai padarė tik 2018 m. balandžio 11 d. (b. l. 72-78), o prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2018 m. balandžio 17 d., t. y. praleidus CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

21. Be to, iš pareiškėjo nurodomų, neva, naujai paaiškėjusių aplinkybių, nėra pagrindo daryti išvados, kad jos galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl byloje esančių įrodymų patikimumo ir jų pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumo.

22. Dėl išdėstyto teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl prašymas atmestinas ir atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-373-650/2015 (CPK 370 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-373-650/2015.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.