- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- e2S-1430-889/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Pareiškėjas
- I.L., J.L.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
- 3.1.14.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I.L. ir J.L. atstovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje, kuria pareiškėjų I.L. ir J.L. patikslintas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai I.L. ir J.L. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismą, prašydami nutraukti santuoką, sudarytą 2021 m. rugpjūčio 28 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1025, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjams 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, prašymo trūkumams pašalinti t. y., patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodyti kreditorius ir jų kreditinius reikalavimus ir pateikti duomenis apie kreditorių informavimą.
2. 2024 m. spalio 25 d. pareiškėjai teismui pateikė patikslintą prašymą ir patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi I.L. ir J.L. patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.
3.1. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjų pateikta patikslinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vertino, kad 2024 m. spalio 17 d. nutartimi nustatyti trūkumai iš dalies liko nepašalinti. Pareiškėjai patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė visus pareiškėjų turimus kreditorius ir pateikė įrodymus apie kreditorių informavimą, t. y. pareiškėjų atstovas elektroniniu paštu informavo visus pareiškėjų kreditorius, pranešdamas jiems apie nagrinėjamą civilinę bylą pareiškėjų atžvilgiu, tačiau iš elektroninių laiškų matyti, jog jokie priedai nėra pridedami.
3.2. Vadovaudamasis teismų praktika, teismas nusprendė, jog pareiškėjai turi informuoti kreditorius, nusiųsdami jiems prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijas, o kadangi kreditoriams minėtos kopijos išsiųstos nebuvo, laikė, kad kreditoriai nėra tinkamai informuoti apie civilinės bylos iškėlimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjų I.L. ir J.L. atstovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tinkamu kreditorių informavimu apie inicijuojamą santuokos nutraukimo procesą laikytinas tik toks, kai kreditoriui išsiunčiamos prašymo nutraukti santuoką ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijos. Akcentuoja, kad santuokos nutraukimo byloje gali būti sprendžiami įvairūs privataus gyvenimo klausimai (ne tik turtiniai reikalavimai dėl skolų ir turto dalybų, tačiau ir nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, kompensacijų klausimai). Šie visi aspektai susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojama teise į privataus gyvenimo neliečiamumą, Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintais asmens duomenų apsaugos principais.
4.2. Teigia, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) yra imperatyviai įtvirtina, kad, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, kartu su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti nurodyti duomenys, patvirtinantys, kad kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą, todėl nagrinėjamu atveju šis imperatyvus reikalavimas yra įgyvendintas, nes šiuo atveju kreditoriai informuoti, jog skolininkas siekia nutraukti santuoką. Jei, kreditoriaus manymu, jis yra suinteresuotas civilinės bylos eiga, jis turi teisę įstoti į civilinį procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
6. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų prašymas dėl I.L. ir J.L. santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, iš dalies nepašalinus prašymo trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims.
8. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjų I.L. ir J.L. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismui patikrinus antstolių informacinės sistemos registrą ir nustačius, kad pareiškėjos J.L. atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kauno vandenys“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, akcinei bendrovei (toliau – AB ) „Kauno energija“, UAB „Kauno švara“, Kauno miesto savivaldybei, R.J., A.J. ir kad pareiškėjai nepateikė duomenų, jog šiems kreditoriams pranešta apie bylos iškėlimą teisme, jie buvo įpareigoti patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodyti kreditorius ir jų kreditinius reikalavimus ir pateikti duomenis apie kreditorių informavimą.
9. 2024 m. spalio 24 d. pareiškėjai teismui pateikė patikslintą prašymą ir patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įrodymus, patvirtinančius, jog pareiškėjų atstovas elektroniniu paštu informavo visus pareiškėjų kreditorius bei antstolius, vykdančius išieškojimus, pranešdamas jiems apie nagrinėjamą civilinę bylą pareiškėjų atžvilgiu. Jokie priedai, susiję su nagrinėjama byla, pareiškėjų kreditoriams bei antstoliams nebuvo siunčiami.
10. Pareiškėjai prašydami panaikinti nutartį, kuria iš dalies nepašalinus trūkumų atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, motyvuoja, kad kreditorių informavimas apie pradėtą nutraukimo procesą informuojant visus kreditorius elektroniniu paštu neišsiunčiant prašymo nutraukti santuoką ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijų yra tinkamas ir imperatyvus reikalavimas informuoti kreditorius yra įgyvendintas.
11. Prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turinys turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnyje nurodytus bendruosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad prie pareiškimo turi būti pridedami duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis).
12. Vadovaujanti CK 3.126 straipsnio 1 dalimi vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją.
13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Ši nuostata taikytina ir nutraukiant santuoką bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-58-218/2015, Nr. e3K-3-5-916/2022). Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtraukti į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtaką jų teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-514-684/2015, Nr. 3K-3-303-378/2019).
14. Taigi, pagal į nustatytą teisinį reglamentavimą, minėtos teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl nustato pareiškėjams pareigą nurodyti visus kreditorius ir pranešti jiems apie santuokos nutraukimo procesą.
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, ištaisę teismo nurodytus trūkumus prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė kreditorius ir pateikė duomenis, jog pareiškėjų kreditoriai bei antstoliai, vykdantys išieškojimus, yra informuoti apie santuokos nutraukimo procesą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjų kreditoriams elektroniniu paštu siunčiant pranešimą apie santuokos nutraukimo procesą būtų pateiktos prašymo nutraukti santuoką ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijos. Kadangi įstatymas nenumato išimčių iš kreditorių teisių garantijų, t. y. atvejų, kai sutuoktinių bendri ir (ar) asmeniniai kreditoriai gali būti neinformuojami apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą arba informuojami kitokiu būdu ar forma, t. y. neišsiunčiant prašymo nutraukti santuoką ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijų, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėto pranešimo išsiuntimas kreditoriams negali būti laikomas tinkamu informavimu apie pradėtą pareiškėjų santuokos nutraukimo procesą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pareiškėjai neįvykdė imperatyvios įstatymu nustatytos pareigos kreditoriams pranešti nusiunčiant prašymo nutraukti santuoką ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijas. Kreditorių tinkamai neinformavus apie bylą dėl santuokos nutraukimo, laikytina, kad tai gali būti kliūtis kreditoriams toliau patiems veiksmingai įgyvendinti savo turtinių interesų apsaugą, įstojant į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad pareiškėjai per teismo nustatytą terminą nepašalino prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumų, ir kartu su priedais grąžino jį padavusiems asmenims.
16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nepaduotu ir grąžindamas jį padavusiems asmenims, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, jos panaikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat pažymėtina, kad prašymo laikymas nepaduotu ir jo grąžinimas jį padavusiems asmenims neužkerta kelio kreiptis į teismą su nauju prašymu.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-107/2010, Nr. 3K-3-408-687/2018, e3K-3-344-701/2021).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.