- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- 1A-124-366/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60285-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- R. V., ir D
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-03-04 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017-07-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir D. J., T. V. bei M. L., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. V. nuteistas už tai, kad jis 2017-11-18 apie 1.00 val. bendrininkų grupėje su D. J., M. L. ir T. V. pagrobė svetimą, I. O. priklausantį turtą – automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 eurų vertės, stovėjusį šalia (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu R. V. prašo švelninti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-03-04 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, žada ateityje atlyginti priteistą žalą. Teigia, kad analogiškoje Panevėžio apylinkės teismo byloje Nr. N1-40-1043/2019 nuosprendžiu už 1989 m. laidos automobilio WV Passat, kurio vertė 350 eurų, vagystę skirta laisvės atėmimo bausmė ženkliai švelnesnė - vienerių metų dvejų mėnesių, todėl mano, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.
3. Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
4.1 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK ) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas apeliacinio proceso metu patikrina bylą tiek kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šuo konkrečiu atveju nuteistasis R. V. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė.
4.2 BK 41 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvenimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Taigi, teisinga bausmė paskiriama kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
4.3 Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, dėl ko bausmė R. V. paskirta ne per griežta. R. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, savanaudiška. Nusikalto jis laisvės atėmimo bausmės, skirtos už plėšimą, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praeityje ne kartą teistas už kvalifikuotą vagystę. Skirtos griežtos bausmės, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmė R. V. nesulaikė nuo nusikaltimų darymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią sankcijoje esančią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. V. buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, įtraukė D. J. į nusikaltimą prašydamas jo pagalbos. Teismas pripažino dvi sunkinančias R. V. atsakomybę aplinkybes - tai, kad veiką jis padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, žada ateityje atlyginti priteistą žalą. Tačiau bylos duomenimis, jis duodamas parodymus nebuvo nuoširdus, ne kartą juos keitė, todėl teismas pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Įvertinus minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijoje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, negali būti laikoma per griežta.
4.4 Apeliantas skunde pateikia pavyzdį kitos bylos, kurioje už analogišką veiką paskirta ženkliai švelnesnė bausmė. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviena nusikalstama veika yra unikali tiek dėl savo požymių, tiek dėl ją padariusiojo asmenybės, todėl net tą pačią veiką padariusiems bendrininkams skirtos bausmės gali labai skirtis. Tokiu teisiniu reglamentavimo siekiama individualizuoti kaltininkams skiriamas bausmes, kad jos maksimaliai atitiktų siekiamų tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
4.5 Bendrinant bausmes, paskirtas šiuo ir ankstesniu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017-07-12 nuosprendžiu, teismas įstatymo taip pat nepažeidė. Įstatymas šiuo atveju suteikia galimybę bendrinti bausmes tiek visiškai sudedant, tiek iš dalies sudedant. Šiuo atveju teismas parinko nuteistajam palankesnį – dalinį bausmių bendrinimo būdą ir prie paskirtos bausmės pridėjo dalį – 3 mėnesius nuo 2017-07-12 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Todėl galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.
4.6 Apibendrinant tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-03-04 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo R. V. apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.