Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Aurelijaus Rauckio ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. J. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 357-113 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. J. nuteistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktą, 64 ¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės bei paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

2. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 25 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. gegužės 27 d.) – 2 metai 2 mėnesiai 28 dienos. Nuo 2019 m. lapkričio 18 d. bausmę nuteistasis atlieka Alytaus pataisos namų pusiaukelės namuose.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo D. J. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija galiojusioje nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, tačiau tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

9. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau šio formalaus pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet reikia įvertinti ir tai, ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Atlikus nuteistojo D. J. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 39 balai (skalėje nuo 0 iki 40). Nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.

11. Įvertinus D. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. dalyvavo naujai atvykusiu į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose; Pravieniškių pataisos namų – atvirojoje kolonijoje 2019 m. rugsėjo 6 d. apdovanotas diplomu už dalyvavimą 12-o būrio tikrovės turnyre „Baltijos kelio minėjime“ virvės traukimo rungtyje ir užėmė pirmą vietą; 2019 m. lapkričio 18 d. buvo perkeltas į Pusiaukelės namus; Pusiaukelės namuose aktyviai dalyvavo programoje „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“; kiekvieną savaitę dalyvavo bendruose susirinkimuose, pozityvaus užimtumo ir visuomenės veiklose Pusiaukelės namuose bei už jos ribų (2020 m. gegužės 11 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 5.10-336, 5.2. punktas; b. l. 10). Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Minėtos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę D. J. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, D. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

12. Pastebėtina, kad minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog iš 39 balų – statiniai iš jų 25 balai (2020 m. gegužės 11 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 5.10-336, 7.1. punktas; b. l. 10), todėl likusius kintamus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus savo teigiamu ir kryptingu elgesiu D. J. dar gali sumažinti ir tokiu būdu eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu, dar nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti, kad jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais bei priemonėmis, jog būdamas lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. Skundą nagrinėjančios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pabrėžiama, kad D. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

14. Be to, pažymėtina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Nuteistasis sistemingai nepažeidinėdamas nustatyto režimo bei vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų buvo perkeltas į Alytaus pataisos namų Pusiaukelės namus. Atliekant bausmę, nuteistasis socialinius ryšius palaiko su motina, seserimis, broliais, labai artimus ryšius su sugyventine ir sūnumi, taip pat glaudžius ryšius su uošviais. Aptartieji pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama.

15. Abejonių nuteistojo D. J. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai; emocinė gerovė (2020 m. gegužės 11 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 5.10-336, 7.2. punktas; b. l. 11). Paminėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, tačiau atsižvelgiant ir į nuteistojo pokalbio su specialistėmis išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

16. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius šiam būnant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar šiuo metu nuteisto elgesio asmens korekcija yra pakankama, siekiant išvengti tiek analogiškų, tiek ir kitokio pobūdžio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju.

17. Nors praeityje nusikaltimai, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad D. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už 4 apysunkių ir 2 sunkių nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmąjį kartą D. J. teistas būdamas 16 metų amžiaus. Be to, anksčiau jo atžvilgiu buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas, tačiau D. J. vėl įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kurių sąraše dominuoja tapačios nusikalstamos veikos nuosavybei bei turtinėms teisėms (t. y., veikos numatytos, BK 178, 180 ir 254 straipsniuose). Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl neigiamos vertybių skalės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

18. Abejonių pakankama D. J. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo gyvenimo stiliumi ir draugais. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. J. turėjo neigiamą įtaką darančių draugų ratą, kuriame dažnai leisdavo laiką netinkamai (2020 m. gegužės 11 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 5.10-336, 4.6. punktas; b. l. 8). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, gyvenimo stiliaus ir draugų problemos susijusios su nusikalstamu elgesiu.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje Socialinėje išvadoje rekomenduojama D. J. kreiptis emocinės paramos į psichologus. Konsultacijos pas psichologą D. J. suteiktų galimybę atvirai papasakoti apie kylančius emocinius sunkumus, suteiktų emocinę paramą, įžiebtų vidinės stiprybės į patiriamus emocinius sunkumus reaguoti adekvačiais būdais, skatintų įžvelgti pozityvias situacijos puses.

20. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis D. J. padarė pakankamą pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartis paliekama galioti.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo D. J. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.