Kauno apygardos teismo nutartis

2021-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-91-397/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-19
Bylos Nr.
1S-91-397/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60285-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
D. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-91-397/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60285-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. J. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 357-272 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. J., nuteistas: 1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 641 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; 3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. D. J. bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 25 d. Į bausmės laiką įskaitytos 2 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos priimtu 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu, nutarta taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 8 mėnesių 9 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio 27 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, jog nuteistasis D. J. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis D. J. prašo, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodė, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, diskriminacinė, priešinga LR Konstitucijos nuostatoms ir oficialiai Konstitucinei doktrinai, priešinga įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, priešinga teismų praktikai, pažeidžianti nuteistojo teises ir teisėtus lūkesčius, taigi yra deliktu ir privalo būti panaikinta.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuo 2020 m. liepos 1 d. teismas, kaip ir bet kuri kita valstybės institucija ar pareigūnas, privalo konstatuoti logiškai ir aritmetiškai teisingą faktą, kad net ir 1 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas yra akivaizdi pažanga. Todėl lygtinio paleidimo klausimus spręsti galėjo ir gali tik visuomeniniais pagrindais veikiančios Lygtinio paleidimo komisijos. Nuteistojo įsitikinimu, jis tiek formaliąsias, tiek materialiąsias lygtinio paleidimo sąlygas atitinka, todėl Komisija pagrįstai nusprendė taikyti jam lygtinį paleidimą. Tačiau apylinkės teismas Komisijos nutarimo nepatvirtino, taip pat nepateikė argumentų, kodėl Komisijos nutarimas galėtų būti laikomas neteisėtu. Skunde akcentuojama, jog teismas nagrinėjo ne BPK 360 straipsnyje numatytą klausimą ar Komisijos nutarimas yra teisėtas, o kvestionavo Komisijos nutarimo pagrįstumą, t.y. ėmėsi dubliuoti Komisijos funkcijas, tačiau nepateikė jokių rekomendacijų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, bei nepateikė įrodymų, kad D. J. galimai neatitiktų aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų. Nuteistojo manymu, tiesiog teismas išsakė subjektyvią nuomonę, priešingą kolegialiai Komisijos nuomonei, kad lygtinio paleidimo jam taikyti neverta. Nuteistojo teigimu, Komisijos nutarimo tvirtinimas nėra pirmosios instancijos teismo subjektinė teise, kuria teismui būtų leidžiama pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiūra - Komisijos nutarimo tvirtinimas yra teismo pareiga, kurią teismas privalo vykdyti, jeigu neranda argumentų paneigti Komisijos nutarimo teisėtumui. Komisijos nutarimui esant neabejotinai teisėtu, teismas atsisakė vykdyti savo pareigą – Komisijos nutarimą patvirtinti, tuo pažeisdamas nuteistojo teises ir teisėtus lūkesčius.

4.3. Skunde taip pat pažymima, jog nuo 2020 m. liepos 1 d. įstatymų leidėjas įvedė privalomąją lygtinio paleidimo sistemą (BVK 157 str. 3 d.), lygtinio paleidimo institutas yra viena iš priemonių, užtikrinančių teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo realizavimą, o nuteistųjų intensyviam ruošimui būti lygtinai paleistiems įstatymų leidėjas įsteigė „Pusiaukelės Namus“. Lygtinį paleidimą kalinamo asmens teisę įvardina ne tik Rec(2003)22 nuostatos, bet ir LR Bausmių vykdymo Kodekso Komentaro 157 straipsnio komentaras. Taigi, nuteistojo teigimu, lygtinis paleidimas yra jo teisėtu lūkesčiu, o valstybė turi pareigą nepažeisti piliečio teisių ir teisėtų lūkesčių.

4.4. Skundo autoriaus teigimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas naudoja šablonines formuluotes „likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, lyginant ją su paskirta bausme, dar didelė“', „per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką“. Atkreipiamas dėmesys, jog įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnyje yra aiškiai nustatęs kokia bausmės dalis turi būti atlikta lygtinio paleidimo taikymui, o subjektyvi sąvoka “didelė bausmės dalis’’ įstatyme nėra apibrėžta. Skunde akcentuojama, kad lygtiniu paleidimu nėra prieštaraujama BPK 346 straipsnyje įtvirtintam nuosprendžiu paskirtos bausmės privalomumo principui, nes lygtinis paleidimas nėra atleidimu nuo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visa jam teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su atitinkamais laisvės ir elgesio apribojimais, bei su papildomomis ir itin griežtomis bausmės atlikimo garantijomis, nes pažeidus lygtinio paleidimo sąlygas ši bausmės dalis, atlikta lengvesnio režimo sąlygomis, neužskaitoma ir privalo būti atliekama pakartotinai.

4.5. Skunde nurodoma, jog lygtinio paleidimo klausime vadovautis Europos Tarybos rekomendacija Rec(2003)22 yra ne šiaip rekomenduojama, bet privaloma, nes Lietuvos Respublika yra Europos Tarybos nare, šios tarptautinės organizacijos Statuto ratifikavimo nutartimi prisiėmusia atitinkamus įsipareigojimus, tame tarpe ir įsipareigojimą laikytis ET rekomendacijų. Sutinkamai su oficialia konstitucine doktrina, „Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų“. Kadangi Rec(2003)22 nuostatos patvirtina nuteistojo teises, todėl tikėjimasis, kad valstybės institucijos laikysis šios rekomendacijos nuostatų yra jo teisėtu lūkesčiu, o rekomendacijų nepaisymas (įsipareigojimų nevykdymas) ir su tuo susijęs teisėtų lūkesčių pažeidimas - yra neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme bei sudaro deliktą.

4.6. Skunde atkreipiamas dėmesy ir į tai, jog LR Konstitucijos 29 straipsnis įtvirtina absoliutų diskriminacijos draudimą - jokių išimčių šiam draudimui nėra, diskriminavimas negalimas jokiomis aplinkybėmis. Diskriminavimą taip pat draudžia EŽT Konvencijos 14 straipsnis ir 12 Protokolas, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių Pakto 2, 3, 26 straipsniai, Visuotinės žmogaus teisių Deklaracijos 2, 7 straipsniai , kiti nacionaliniai bei tarptautiniai teisės aktai. BVK 157 straipsnis numato vienintelį vertinamąjį kriterijų, taikytiną sprendžiant klausimą dėl nuteistojo prašymo taikyti lygtinį paleidimą - nusikalstamo elgesio rizika žema, arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi vieninteliu kriterijumi yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atliekamas pagal aprobuotą OASys metodiką. Pažymima, jog D. J. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra ženkliai sumažėjęs (dvigubai), o „Pusiaukelės namų“ Komisija yra padariusi išvadą, kad nuteistasis jau yra paruoštas lygtiniam paleidimui. Pažymima ir tai, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir kiti teismai yra patvirtinę daugybę Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo ženkliai aukštesniais. Skirtingų sąlygų sudarymas asmenims, esantiems vienodoje teisinėje padėtyje, iš principo yra galimas, tačiau tik įstatyme įtvirtintais pagrindais, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų ir tik laikantis konstitucinio proporcingumo principo. Įstatymas nenumato galimybės sudaryti skirtingas lygtinio paleidimo sąlygas vienodoje teisinėje padėtyje esantiems nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką yra toje pačioje žemos rizikos grupėje, o realiai egzistuojančiu skirtingų lygtinio paleidimo sąlygų sudarymu nėra siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Nuteistojo įsitikinimu, akivaizdu, kad skundžiamos nutarties verdiktu netvirtinti Komisijos nutarimo pirmosios instancijos teismas jį diskriminuoja atžvilgiu tų asmenų, kuriems Komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą šis ir kiti teismai yra patvirtinę.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. J. skundas atmetamas.

6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal BVK straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

7. BVK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tuo tarpu teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam D. J. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo D. J. atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo padarytą išvadą, kad D. J. atitinka formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, kadangi šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip ½ dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas taikyti D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą - nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. O skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais D. J. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo. Šiuo metu bausmę atlieka Alytaus pusiaukelės namuose į kuriuos perkeltas 2019 m. lapkričio 18 d. Jis yra pateikęs pažymą, patvirtinančią, jog lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu. Šiuo metu nuteistasis taip pat dirba, jis turi teigiamas nuostatas, orientuotas į darbinę veiklą. Duomenų apie nuteistojo turimus įsiskolinimus nėra gauta. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo motina, trimis seserimis bei dviem broliais, su savo sugyventine bei sūnumi. Nuteistajam nėra svarbios nuteistųjų neformalios tradicijos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo skatintas 3 kartus. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.

11. Apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Be to, šią pažangą atspindi ir jos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal „OAS‘ys“ metodiką, šio rezultato pokytis, matomas palyginus pirminį ir paskutinį vertinimą. Analizuodamas D. J. pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas pažymėjo, jog, nors jis ir yra priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei pagal OASys metodiką, tačiau iš jam nustatomų 39 balų net 14 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti. Vertinant nuteistojo daromą pažangą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ankstesnių vertinimų metu, kurie buvo atlikti 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. balandžio 22 d., nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta taip pat 39 balais. Taigi, per daugiau nei pusmetį, ji visiškai nepakito. Šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog teigiami pokyčiai D. J. nusikalstamo elgesio rizikos mažinime yra nenustatyti, todėl ir taikyti jam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo D. J. pakartotinio nusikalstamumo riziką: ankstesni teisės pažeidimai; emocinė gerovė. Be to, abejones dėl sėkmingos probacijos sustiprina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis teigia, jog jis nesuvokdavo savęs nusikaltimuose kaip tiesioginio dalyvio, siekiančio pasipelnyti, todėl jis vėlgi menkino visus savo poelgius, optimistiškai vertino savo poelgių pasekmes, kartojo visas ankstesnes klaidas ir naiviai tikėjosi būti nubaustas tik laisvės apribojimo bausme. Pokalbio metu nuteistasis neigia šiuo metu kylančias kokias nors problemas, mano pats galintis su jomis susidoroti, tačiau yra pastebimas jo dirglumas bei nusivylimas. Būdamas laisvėje, nuteistasis ne visuomet stengėsi suvaržyti savo elgesį, jis ne kartą buvo baustas administracine tvarka, o anksčiau jam paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nė kiek nemažino jo nevaldomo bei augančio nusikalstamumo.

12. Abejonių tinkamu D. J. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Ta aplinkybė, jog nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus itin šiurkščiai buvo pažeidęs nustatytus įstaigos tvarkos reikalavimus, už ką jam buvo skirtos nuobaudos. Nors nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Paklusimas reikalavimams yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Sutiktina, jog vien tai, kad praeityje nuteistais pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis ir šiuo metu nededa pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Neabejotina, kad nuteistojo daroma pažanga nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, taip pat atsižvelgiant į rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Todėl privalu įvertinti ir pažeidimų padarymo laiką bei nuteistojo elgesį, jo mąstymo pokyčius po to, kai už jų įvykdymą buvo paskirtos drausminės nuobaudos.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis D. J. anksčiau jau buvo teistas 5 kartus. Šiuo metu jis atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 4 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę už 4 apysunkių ir 2 sunkių nusikaltimų padarymą. Pirmąjį kartą jis buvo nuteistas būdamas vos 16 metų amžiaus. Nuteistojo teistumų sąraše išskirtinai dominuoja įvykdytos nusikalstamos veikos nuosavybei bei turtinėms teisėms – kvalifikuotos vagystės, plėšimas. Praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau valstybės taikoma probacija teigiamos įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Nors šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta. Ankstesnių teistumų buvimas, anksčiau taikytų bausmės vykdymo atidėjimų neveiksmingumas, sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas su nuteistojo elgesiu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusias aplinkybes, kurios Komisijos nebuvo teisingai įvertintos.

14. Teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistojo skundo argumentu, jog, sprendžiant jo lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apylinkės teismas neturėjo teisės atsižvelgti į jam paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės santykį. Sutiktina, jog tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

15. Nesutiktina ir su nuteistojo skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi teismas atvirai jį diskriminuoja tų asmenų atžvilgiu, kurių atžvilgiu priimtus Komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą Tiek Alytaus apylinkės teismas, tiek kiti teismai yra patvirtinę, esant ženkliai didesniam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, jog apylinkės teismas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo skunde išdėstyti teiginiai, jog neva tai skundžiamą nutartį priėmęs teismas jį atvirai diskriminuoja tų asmenų atžvilgiu, kurių atžvilgiu priimtus Komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą jis yra patvirtinęs, yra deklaratyvūs, bei neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Skunde nuteistasis nenurodė jokių išnagrinėtų bylų pavyzdžių, kuriose priimtų procesinių sprendimų fragmentai yra precedentas ir kuriose faktinės aplinkybės yra panašios ir tapačios nagrinėjamai bylai.

16. Nors nuteistojo teigimu, teismas priimdamas skundžiamą nutartį turėjo vadovautis Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijomis dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo, svarbos ir Rekomendacijos vykdymo privalomumo visoms ES šalims – narėms, tačiau teisėjų kolegija pažymi jog nuteistojo minimos rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus, kuriuos turi atitikti nuteistieji. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijoms. Pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje taip pat nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Kaip jau minėta, D. J. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

17. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis D. J. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo D. J. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. J. skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas