- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- e2-1549-117/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Ieškovas
- T. J.
- Atsakovas
- T. P.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties, kuria tenkintas iš dalies atsakovo T. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovui T. P. dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo T. P. 72 405 Eur nuotolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas. Šiam reikalavimui užtikrinti Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui T. P. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis neviršijant 72 405 Eur sumos, o nesant ar nepakankant šio turto, teismas areštavo atsakovo turtines teises ir lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenims, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, atitinkamai neviršijant areštuotinų sumų, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi ši nutartis palikta nepakeista.
Ieškovas T. J. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – leisti iš į banko sąskaitas gaunamo darbo užmokesčio atsakovo šeimos ir nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams išleisti ir/ar išgryninti bent 1100 Eur per mėnesį. Ieškovas nurodė, kad jo sutuoktinė nedirba, vienintelės atsakovo pajamos yra gaunamas darbo užmokestis, kuris vidutiniškai per mėnesį sudaro 1103,04 Eur. Tačiau atsakovas pažymėjo, kad turi tris nepilnamečius vaikus ir vieną pilnametį vaiką, kuris mokosi gimnazijoje ir ruošiasi stoti į aukštąją mokyklą. Atsakovo teigimu, vien nepilnamečių vaikų minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 900 Eur (405,47 Eur išlaikymas vaikams iš pirmosios santuokos ir nepilnamečių vaikų išlaikymas iš antrosios santuokos apie 500 Eur).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo prašymą ieškovas T. J. prašė prašymo netenkinti. Nurodė, kad atsakovo teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad iš atsakovo prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad tariamai vienintelis atsakovo turtas yra kas mėnesį gaunamas darbo užmokestis, todėl, jei teismas tenkintų atsakovo prašymą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prarastų prasmę, nes iš esmės reikštų jų panaikinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, papildomai nurodant, kad atsakovui leidžiama iš areštuotų lėšų panaudoti 800 Eur kiekvieną mėnesį šeimos ir vaikų kasdieniniams poreikiams. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką, areštuojant fizinių asmenų turtą, paprastai yra paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri yra reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, net ir į jo šeimos narių interesus. Iš 2004 m. vasario 20 d. teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, matyti, kad atsakovas T. P. iki vaikų pilnametystės kas mėnesį kiekvienam vaikui turi mokėti po 700 Lt. Teismas pažymėjo, kad vienas iš vaikų jau yra pilnametis. Teismas taip pat nurodė, kad antrosios santuokos metu atsakovas susilaukė dviejų vaikų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų 500 Eur dydžio išlaikymo reikalingumą. Taigi teismas sprendė, kad atsakovas pagrindė tik dalį būtinų išlaidų dydžio. Tačiau teismas sutiko, kad užtikrinant atsakovo šeimos kasdieninius poreikius, būtina nustatyti sumą, kurią atsakovas galės naudoti iš areštuotų lėšų. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo finansinę padėtį, į atsakovo vaikų skaičių ir amžių, sprendė, kad 800 Eur tinkamai užtikrins atsakovo šeimos ir vaikų kasdieninius poreikius bei nepažeis ieškovo interesų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas T. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį nepakeistą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas, leisdamas iš areštuotų lėšų atsakovui panaudoti 800 Eur kas mėnesį šeimos poreikiams, iš esmės nepagrįstai panaikino atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, taip nepagrįstai suteikdamas prioritetą atsakovo interesams. Pagal CPK 736 straipsnio nuostatas iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus visų kitų rūšių išieškoms – 20 proc., o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų viršijančių MMA dydį, išskaitoma 70 proc. Jei būtų vykdoma iš atsakovo pagal vykdomąjį raštą, atskaitos tašku laikydami, kad MMA yra 325 Eur, iš atsakovo deklaruojamo darbo užmokesčio vykdymo procese būtų išskaitoma 607,50 Eur, o atsakovui liktų 492,50 Eur suma. Teismas, nustatydamas 800 Eur per mėnesį sumą, nepagrįstai sudarė geresnes sąlygas negu tos, kuriose atsakovas atsidurtų vykdymo procese. Teismas nepagrįstai suteikė atsakovui galimybę be pasekmių išsiimti visas iki šiol atsakovo sąskaitoje esančias lėšas, nes atsakovui nutraukus darbo santykius ar susimažinus darbo užmokestį, jis vis tiek kas mėnesį galės panaudoti 800 Eur, o tai reiškia, kad per sąlyginai trumpą laiką atsakovas išsiims visas jo sąskaitoje esančias areštuotas lėšas dėl ko pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės praras prasmę, nes nebebus lėšų iš kurių būtų galima vykdyti galintį būti ieškovui palankų teismo sprendimą.
Šalies argumentai
Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovas įstatymo nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi, kuria pakeistos 2015 m. sausio 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. papildomai nustatyta, kad atsakovui leidžiama iš areštuotų lėšų panaudoti 800 Eur kiekvieną mėnesį šeimos ir vaikų kasdieniniams poreikiams.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir atvejai, kai sumažinamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, t. y. nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies, atsakovo atžvilgiu panaikinami tam tikri suvaržymai. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1273/2013; 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014).
Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui T. P. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis neviršijant 72 405 Eur sumos, o nesant ar nepakankant tokio turto, teismas areštavo atsakovo turtines teises ir lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, atitinkamai neviršijant areštuotinų sumų, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį. Atsakovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu leisti iš į banko sąskaitą gaunamo darbo užmokesčio atsakovo šeimos ir nepilnamečių vaikų kasdieniniams poreikiams išgryninti po 1100 Eur per mėnesį. Prašymą atsakovas grindė aplinkybėmis, kad jis turi keturis vaikus, kurių išlaikymui reikia skirti apie 900 Eur, jo sutuoktinė nedirba, o vienintelės atsakovo gaunamos pajamos yra jo darbo užmokestis kuris vidutiniškai per mėnesį sudaro 1103,04 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas turi du vaikus iš pirmosios santuokos, kuriems pagal į bylą pateiktą 2004 m. vasario 20 d. teismo sprendimą iki pilnametystės atsakovas turi mokėti po 700 Lt (202,73 Eur), tačiau vienas iš vaikų jau yra pilnametis, taigi teismas sprendė, kad atsakovas pagrindė tik dalį iš reikalingų 405,47 Eur išlaidų. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas antrosios santuokos metu susilaukė dviejų vaikų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų 500 Eur dydžio išlaikymą šiems vaikams reikalingumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas pagrindė tik dalį reikalingo būtinų išlaidų dydžio, atsižvelgęs į atsakovo finansinę padėtį, į atsakovo vaikų skaičių ir amžių, sprendė, kad 800 Eur tinkamai užtikrins atsakovo šeimos ir vaikų kasdienius poreikius bei nepažeis ieškovo interesų. Nesutikdamas su šia teismo nutartimi, ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas, leisdamas atsakovui iš areštuotų lėšų panaudoti 800 Eur kiekvieną mėnesį, iš esmės nepagrįstai panaikino atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei suteikė prioritetą atsakovo interesams, dėl to prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo, proporcingumo principais. Jei fizinis asmuo, kurio lėšos yra areštuojamos, negali patenkinti minimalių poreikių, jo skolos didėja, t. y. pasiekiamas priešingas tikslas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios priežasties teismų praktikoje paprastai yra paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri yra reikalingas būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į skolininko, bet ir jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą. Jeigu byloje nėra konkrečių įrodymų, kokia pinigų suma yra būtina atsakovo elementariems poreikiams tenkinti, teismų praktikoje vadovaujamasi įvairiais kriterijais. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įprastai nurodoma konkreti piniginių lėšų dalis, kuria atsakovas gali naudotis, kuri dažnai neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1153-186/2015, 2015 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-914-117/2015). Palyginamajam vertinimui gali būti taikoma ir procesinė teisės norma, reglamentuojanti panašius teisinius santykius, kurioje nustatyta, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų ir davinių, jeigu jie neviršija Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma 20 procentų; iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 3 str. 6 d. ir 7 d., 736 str. 1 d. 2 p.,2 d.). Remiantis šia teisės norma, iš atsakovo nurodomo darbo užmokesčio, t. y. 1100 Eur, vykdymo procese galėtų būti išskaityta 607,50 Eur suma, o atsakovui liktų 492,50 Eur suma.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga yra ieškinio suma ir skolininko turtinė padėtis. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kurios kelia grėsmę būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tame tarpe ir didelę reikalavimo sumą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Skųsdamas teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas skunde nurodė (ir pateikė duomenis iš Nekilnojamojo turto registro), kad jokio nekilnojamojo turto jis neturi. Duomenų apie kilnojamąjį turtą, turtines teises, atsakovas nepateikė. Prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nurodė, kad vienintelės jo gaunamos pajamos yra darbo užmokestis (vidutiniškai 1103,04 Eur per mėnesį). Taigi skundžiama nutartimi pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir leidus atsakovui disponuoti beveik visu gaunamu darbo užmokesčiu (800 Eur), nėra išlaikoma skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra, o ieškinio reikalavimai nėra užtikrinami. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia skundžiamą teismo nutartį pakeisti, leidžiant atsakovui T. P. iš areštuotų lėšų panaudoti 493 Eur sumą kiekvieną mėnesį šeimos ir vaikų kasdieniniams poreikiams (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį pakeisti ir nustatyti, kad atsakovui T. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini)) leidžiama iš areštuotų lėšų panaudoti 493 Eur kiekvieną mėnesį šeimos ir vaikų kasdieniniams poreikiams.