- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- 2S-442-642/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00432-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. J., R. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis G. J. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams persiuntė pareiškėjo R. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0091/03/03961, Nr. 0091/04/01411, Nr. 0091/09/02133, Nr. 0091/10/01077 ir Nr. 0091/10/02051, suėjus išieškojimo senaties terminui, 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkyme Nr. S-20-91-25340 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, patikslinti išieškojimo tvarką pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį, 739 straipsnio 9 punktą. Pareiškėjas nurodė, kad baudų išieškojimui yra taikomas sutrumpintas išieškojimo senaties terminas. Tuo tarpu vykdomosiose bylose Nr. 0091/03/03961, Nr. 0091/04/01411, Nr. 0091/09/02133, Nr. 0091/10/01077 ir Nr. 0091/10/02051 yra suėjęs įstatyme nustatytas bendrasis 10 metų išieškojimo senaties terminas, todėl jos turi būti nutrauktos. Taip pat nurodė, kad 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkyme Nr. S-20-91-25340 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nėra nustatyta vienkartinė galimybė pasinaudoti vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio suma, kaip tai numato CPK 668 straipsnio 1 dalis, taip pat nesuteikta galimybė naudotis laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, neviršijančiomis pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodė, kad įstatymas nenumato baudų už administracinius teisės pažeidimus, paskirtų iki 2015 m. liepos 1 d., priverstinio vykdymo senaties termino. Pažymėjo, kad vykdomosiose bylose Nr. 0091/10/01077 ir Nr. 0091/10/02051 vykdymo senaties taikymo klausimas apskritai nespręstinas, kadangi vykdymo metu buvo nutrauktas nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymas, ir nurodytose vykdomosiose bylose išieškomos tik antstolio vykdymo išlaidos. Nurodė ir tai, kad kol bus išieškota 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkyme Nr. S-20-91-25340 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodyta skolos ir vykdymo išlaidų suma, kiekvieną kalendorinį mėnesį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitos išieškomos skolininkui priklausančios lėšos, viršijančios CPK 739 straipsnio 9 punkte nurodytą sumą.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi pareiškėjo R. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies. Teismas nutarė įpareigoti antstolį G. J. nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0091/04/01411, taip pat panaikinti antstolio G. J. 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymą Nr. S-20-91-25340 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kitą skundo dalį teismas atmetė.
5. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, nurodė, jog vykdomosiose bylose Nr. 0091/03/03961, Nr. 0091/04/01411, Nr. 0091/09/02133, Nr. 0091/10/01077 ir Nr. 0091/10/02051 vykdymo veiksmai po vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti yra atliekami nuosekliai, antstolis yra ėmęsis pakartotinių veiksmų patikrinti viešųjų registrų duomenis apie pareiškėjo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, darbovietę, faktinę buvimo vietą, teikė užklausas Lietuvoje veikusiems bankams, t. y. išieškojimo veiksmai buvo atliekami reguliariai, sistemingai ir periodiškai pateikiant paklausimus, tikrinant skolininko turtinę padėtį ir kt.
6. Teismas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju vykdomosiose bylose Nr. 0091/03/03961 ir Nr. 0091/09/02133 nėra praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas, taip pat vykdymo laikotarpiu nėra praėjęs dviejų metų laikotarpis, per kurį antstolis dėl savo aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko priverstinio išieškojimo veiksmų. Konstatavo, jog vykdymo proceso metu antstolio atlikti veiksmai buvo sistemingi ir reguliarūs, todėl vykdomųjų bylų vykdymo senaties terminas nėra suėjęs ir jų nutraukti nėra teisinio pagrindo.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundą grindė tuo, jog vykdomosios bylos turi būti nutrauktos suėjus bendrajam 10 metų ieškinio senaties terminui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnis). CK 1.125 straipsnyje yra įtvirtintas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ieškininio reikalavimams pareikšti, tačiau ne įsiskolinimams išieškoti. Dėl to pareiškėjo skundo argumentas, kad išieškojimas iš jo vykdomosiose bylose turi būti nutrauktas, nes yra pasibaigęs išieškojimo senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnyje, nėra teisiškai pagrįstas.
8. Teismas nurodė, CPK 611 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui. Šiuo atveju vykdomojoje byloje Nr. 0091/10/01077 vykdomojo dokumento vykdymas, suėjus senaties terminui, nutrauktas 2017 m. kovo 22 d., vykdomojoje byloje Nr. 0091/10/02051 – 2017 m. balandžio 2 d., todėl šiose vykdomosiose bylose 10 metų senaties terminas vykdymo išlaidoms išieškoti nėra suėjęs.
9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. 0091/04/01411 2009 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo antstolis užbaigė vykdyti vykdomąją bylą, visiškai įvykdęs vykdomąjį dokumentą, 2010 m. vasario 8 d. įvykdytas vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-15402-792/2009 priteisė antstoliui G. J. iš R. Ž. 74,43 Eur (257 Lt) vykdymo išlaidų, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 74,43 Eur (257 Lt) vykdymo išlaidų išieškojimo, jį antstolis 2010 m. vasario 5 d. išsiuntė vykdyti į skolininko darbovietę. Taigi, šiuo atveju, teismo vertinimu, CPK 611 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino pradžia turi būti skaičiuojama vėliausiai nuo 2010 m. sausio 28 d., todėl, pareiškėjui pateikiant skundą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 10 metų terminas jau buvo suėjęs.
10. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pagal CPK 513 straipsnio 1 dalį teismas gali tik panaikinti antstolio patvarkymą ar įpareigoti antstolį atlikti veiksmą, bet negali veiksmų atlikti už antstolį, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0091/04/01411. Pažymima, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės pakopos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-633-577/2019).
11. Dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teismas pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbo užmokesčiui ir kitoms jam prilygintoms išmokoms prilyginamos ir į laisvės atėmimo įstaigoje esančią skolininko sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos, todėl išieškant iš šių lėšų turi būti vadovaujamasi nuostatomis, reglamentuojančiomis išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pagal kelis vykdomuosius dokumentus iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, – 30 procentų, o CPK 736 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškant iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama. Teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju antstolis, ginčijamu patvarkymu išieškodamas skolą ir vykdymo išlaidas, privalėjo vadovautis CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir to paties straipsnio 2 dalyje numatyta išskaitų atlikimo tvarka. Tačiau iš paminėto patvarkymo matyti, kad antstolis išskaitų dydžio nenustatė.
12. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad CPK 739 straipsnio 9 punkte nurodyta, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Šiuo atveju 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkyme antstolis nenurodė, kad darant išskaitas iš pareiškėjui laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje priklausančių sumų, privaloma vadovautis CPK 739 straipsnio 9 punkte įtvirtinta taisykle, t. y. patvarkyme nenustatytas išieškojimo ribojimas – skolininkui nesuteikta teisė naudotis suma, neviršijančia pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Teismas pažymėjo, kad minėtas ribojimas turėjo būti nurodytas antstolio patvarkyme, kadangi ši nuostata dėl išieškojimo iš šių lėšų negalimumo yra imperatyvaus pobūdžio.
13. Teismas nurodė, kad standartinės formos buvimas nesudaro pagrindo pripažinti antstolio veiksmus teisėtais, nes ši aplinkybė negali paneigti imperatyvios įstatymo nuostatos, įtvirtinančios apribojimus išieškant iš skolininko turto, ir nepaneigia šios nuostatos pažeidimo fakto.
14. Atsižvelgdamas į tai, kad 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymu antstolis nukreipė išieškojimą į visas skolininko pinigų sumas, netaikydamas CPK 736 straipsnyje, 739 straipsnio 9 punkte nustatytų ribojimų, teismas konstatavo, kad toks patvarkymas negali būti pripažįstamas teisėtu, kadangi prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į tai, kad teismas gali tik panaikinti antstolio priimtą procesinį dokumentą, bet ne keisti jo turinį, teismas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymas Nr. S-20-91-25340 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, naikintinas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
15. Atskiruoju skundu antstolis G. J. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-1982-1149/2021 ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo R. Ž. skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada dėl vykdomosios bylos Nr. 0091/04/01411 nutraukimo. Pažymi, kad, pareiškėjui pateikiant skundą dėl išieškomų vykdymo išlaidų išieškojimo, 10 metų terminas dar nebuvo suėjęs. CPK 611 straipsnyje numatytas dešimties metų vykdymo išlaidų išieškojimo senaties terminas aktualus išimtinai atvejams, kai antstolis neįvykdytą ar nevisiškai įvykdytą vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui, prisiimdamas sprendimo nesėkmingo įvykdymo riziką.
15.2. Pažymima, kad visiškai įvykdyti vykdomieji dokumentai nėra grąžinami išieškotojui. Išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, įstatymai nenustato skolų, darbo užmokesčio ir vykdymo išlaidų, taip pat ir teismo priteistų antstolio naudai, išieškojimo senaties termino. Priešingu atveju būtų pažeista antstolio konstitucinė teisė gauti teisingą užmokestį už darbą.
15.3. Dėl antstolio 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymo Nr. S-20-91-25340 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, panaikinimo apeliantas pažymėjo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 2 punktas reglamentuoja procesinių dokumentų formas, kurias privalo naudoti antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus. Instrukcijos 10 priede yra įtvirtinta Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, forma. Instrukcijos 12 punktas numato, jog kol bus išieškota antstolio patvarkyme nurodyta skolos ir vykdymo išlaidų suma, kiekvieną kalendorinį mėnesį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitos išieškomos skolininkui priklausančios lėšos, viršijančios CPK 739 straipsnio 9 punkte nurodytą sumą. Minėtas ribojimas neturėjo būti nurodytas antstolio skundžiame patvarkyme, kadangi ši nuostata dėl išieškojimo iš šių lėšų negalimumo yra imperatyvaus pobūdžio ir yra aiškiai įtvirtinta Instrukcijos 12 punkte. Antstolis nurodo, kad, jo žiniomis, įkalinimo įstaigų buhalterijoms yra žinomas Instrukcijos 12 punkte įtvirtintas išieškojimo ribojimas, kurį buhalteriai įvertina, darydami išskaitas.
15.4. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2018 m. spalio 1 d. CPK 739 straipsnio („Pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima“) 9 punkte įstatymų leidėjas numatė, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Tai reiškia, jog šiuo atveju turi būti taikomos ne ankstesniu metu (iki 2018 m. spalio 1 d.) teismų suformuotos, bet vėlesniu laiku įstatymų leidėjo sukurtos taisyklės, pasisakančios dėl piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, arešto. Įstatymų leidėjas CPK 739 straipsnio 9 punkte numatė neliečiamą piniginių lėšų sumą, kuria skolininkas (nuteistasis) gali laisvai disponuoti.
15.5. Pažymima, jog antstolio kontoroje priimami patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra parengiami kompiuteriniu būdu – naudojantis Antstolių informacine sistema (AIS), ver. 2.15.06 (2020 m. spalio 22 d.). Šioje sistemoje šis patvarkymas, kaip ir daugelis kitų, yra struktūrizuotos formos ir antstolis neturi galimybių keisti rankiniu būdu Instrukcijos 10 priede numatytos formos turinio, t. y. negali pridėti papildomų ar ištrinti nereikalingų teksto sakinių.
16. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
18. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
19. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
20. Byloje nustatyta, kad antstolis G. J. vykdo: vykdomąją bylą Nr. 0091/03/03961, pradėtą pagal Klaipėdos miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriaus 2003 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 7257 dėl 579,24 Eur (2 000 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko R. Ž. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomąją bylą Nr. 0091/04/01411, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A-9-1-44-31/2004 dėl 23,17 Eur (80 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko R. Ž. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (2009 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu vykdomoji byla užbaigta, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, toliau tęsiant vykdymo išlaidų išieškojimą); vykdomąją bylą Nr. 0091/09/02133, pradėtą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2009 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. E724907 dėl 34,75 Eur (120 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko R. Ž. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomąją bylą Nr. 0091/10/01077, pradėtą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2010 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. M679985 dėl 52,13 Eur (180 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko R. Ž. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (2017 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 30NN-91595075-17 administracinės nuobaudos išieškojimas nutrauktas, toliau tęsiant vykdymo išlaidų išieškojimą); vykdomąją bylą Nr. 0091/10/02051, pradėtą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2010 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 30N-303794-10 dėl 63,72 Eur (220 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko R. Ž. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (2017 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 30NN-93307957-17 administracinės nuobaudos išieškojimas nutrauktas, toliau tęsiant vykdymo išlaidų išieškojimą).
21. 2021 m. sausio 18 d. patvarkymu dėl skolininko skundo antstolis G. J. atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju vykdomosiose bylose Nr. 0091/03/03961, Nr. 0091/04/01411, Nr. 0091/09/02133, Nr. 0091/10/01077 ir Nr. 0091/10/02051 nėra praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas, taip pat vykdymo laikotarpiu nėra praėjęs dvejų metų laikotarpis, per kurį antstolis dėl savo aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko priverstinio išieškojimo veiksmų. Vykdymo proceso metu antstolio atlikti veiksmai buvo sistemingi ir reguliarūs, todėl vykdomųjų bylų Nr. 0091/03/03961, Nr. 0091/09/02133, Nr. 0091/10/01077 ir Nr. 0091/10/02051 vykdymo senaties terminas nėra suėjęs ir jų nutraukti nėra teisinio pagrindo, o vykdomojoje byloje Nr. 0091/04/01411, pareiškėjui pateikiant skundą, išieškomų vykdymo išlaidų išieškojimo 10 metų terminas jau buvo suėjęs, todėl yra pagrindas įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0091/04/01411. Dėl antstolio G. J. 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymo Nr. S-20-91-25340 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančiu lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, panaikinimo teismas nurodė, kad, išieškodamas skolą ir vykdymo išlaidas, antstolis privalėjo vadovautis CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir to paties straipsnio 2 dalyje numatyta išskaitų atlikimo tvarka. Be to, teismas pažymėjo, kad patvarkyme nenustatytas išieškojimo ribojimas – skolininkui nesuteikta teisė naudotis suma, neviršijančia pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.
22. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl antstolio įpareigojimo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0091/04/01411, suėjus išieškomų vykdymo išlaidų išieškojimo 10 metų terminui, ir antstolio G. J. 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymo Nr. S-20-91-25340 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, panaikinimo, pateikė atskirąjį skundą.
Dėl vykdomosios bylos Nr. 0091/04/01411 nutraukimo
23. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar nurodytoje vykdomojoje byloje Nr. 0091/04/01411 yra suėjęs išieškomų vykdymo išlaidų išieškojimo 10 metų terminas ir ar yra pagrindas šią vykdomąją bylą nutraukti.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216-1075/2018 išaiškinta, kad iki 2011 m. lapkričio 1 d. galiojusios CPK normos nenustatė vykdymo išlaidų išieškojimo senaties terminų. Šiuo metu galiojanti CPK 611 straipsnio redakcija numato, kad tuo atveju, kai iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Jeigu tokioje vykdomojoje byloje išieškotojas nebuvo apmokėjęs vykdymo išlaidų ar jo apmokėtos vykdymo išlaidos buvo išieškotos ir išieškotojui grąžintos, antstolis turi teisę atsisakyti išieškoti likusias vykdymo išlaidas ir vykdomąją bylą užbaigti. Vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui.
25. Vvkdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo antstolis užbaigė vykdyti vykdomąją bylą, visiškai įvykdęs vykdomąjį dokumentą, 2010 m. vasario 8 d. visiškai įvykdytas vykdomasis dokumentas gražintas ji išdavusiai institucijai, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-15402-792/2009 priteisė antstoliui G. J. iš R. Ž. 74,43 Eur (257 Lt) vykdymo išlaidų, Klaipėdos miesto apylinkes teismas 2010 m. sausio 28 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 74,43 Eur (257 Lt) vykdymo išlaidų išieškojimo.
26. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas, priešingai, nei numatyta CPK 611 straipsnio 4 dalyje, buvo visiškai įvykdytas ir grąžintas ne išieškotojui, o vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai. Esant šioms aplinkybėms, CPK 611 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos, negali būti taikoma, kadangi vykdomasis dokumentas antstolio buvo visiškai įvykdytas.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolio atskirajame skunde pateiktais argumentais, jog CPK 611 straipsnyje numatytas dešimties metų vykdymo išlaidų išieškojimo senaties terminas aktualus tik išimtiniams atvejams, kai antstolis neįvykdytą ar nevisiškai įvykdytą vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui, prisiimdamas sprendimo nesėkmingo įvykdymo riziką. Priešingu atveju būtų pažeista antstolio konstitucinė teisė gauti teisingą užmokestį už darbą. Kadangi tiek CPK 611 straipsnis, tiek Sprendimo vykdymo instrukcija įtvirtina antstolio teisę gauti atlygį už priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą ir apskaičiuoti patirtas vykdymo išlaidas, nagrinėjamu atveju nesant galimybės taikyti išieškomų vykdymo išlaidų išieškojimo 10 metų senaties termino, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vykdomosios bylos Nr. 0091/04/01411 nutraukimo naikintina.
Dėl antstolio G. J. 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymo Nr. S-20-91-25340 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, panaikinimo
28. Apeliantas atskirajame skunde pažymėjo, kad vykdymo proceso metu buvo nustatyta, jog skolininkas darbo užmokesčio, pensijos negauna. Antstolio teigimu, Sprendimu vykdymo instrukcijos 10 priede yra įtvirtinta Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisves atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, forma. Naudojantis Antstolių informacine sistema (AIS), ver. 2.15.06 (2020 m. spalio 22 d.), teikiamas patvarkymas yra struktūrizuotos formos ir antstolis neturi galimybių keisti rankiniu būdu Instrukcijos 10 priede numatytos formos turinio, t. y. negali pridėti papildomų ar ištrinti nereikalingų teksto sakinių. Antstolio žiniomis, įkalinimo įstaigų buhalterijoms yra žinomas Instrukcijos 12 punkte įtvirtintas išieškojimo ribojimas, kurį buhalteriai įvertina, darydami išskaitas.
29. Vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose įtvirtinta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).
30. Nors antstolis ir nustatė, kad skolininkas darbo užmokesčio, pensijos negauna, tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pagrįstai konstatavo, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės dėl MMA dydžio yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju antstolis, ginčijamu patvarkymu išieškodamas skolą ir vykdymo išlaidas, privalėjo vadovautis CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir to paties straipsnio 2 dalyje numatyta išskaitų atlikimo tvarka, taip pat atsižvelgti į CPK 739 straipsnio, nustatančio konkrečias pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima, reglamentavimą. Minėto straipsnio 9 punkte nurodoma, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių (2018 m. spalio 1 d. straipsnio redakcija). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šiuo atveju 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkyme antstolis nenurodė, kad, darant išskaitas iš pareiškėjui laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių sumų, privaloma vadovautis CPK 739 straipsnio 9 punkte įtvirtinta taisykle, t. y. patvarkyme nenustatytas išieškojimo ribojimas – skolininkui nesuteikta teisė naudotis suma, neviršijančia pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.
32. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Instrukcijos 10 priede numatytos formos turinį, galimybę įvesti tam tikrus draudimus, pažymi, kad priedo šablono pradžia yra tokia: „Vadovaudamasis (-asi) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 688 straipsniu, areštuoju __ Eur skolos ir __ Eur vykdymo išlaidų, iš viso __ Eur iš skolininkui priklausančių lėšų.“ Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis privalo taikyti minėtas tam tikrų sumų išieškojimo ribojimo taisykles ir Instrukcijos 10 priedo formoje įrašyti konkrečią pinigų sumą, kuri, atlikus išskaitas, gali būti areštuojama iš visų skolininkui priklausančių piniginių lėšų, o vėliau pervedama į antstolio sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad standartinės formos buvimas nesudaro pagrindo pripažinti antstolio veiksmus teisėtais, nes ši aplinkybė negali paneigti imperatyvios įstatymo nuostatos, įtvirtinančios apribojimus išieškant iš skolininko turto, ir nepaneigia šios nuostatos pažeidimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-315-421/2017).
33. Apeliacinės instancijos teismas laiko niekuo nepagrįstu antstolio argumentą, jog, jo žiniomis, įkalinimo įstaigų buhalterijoms yra žinomas Instrukcijos 12 punkte įtvirtintas išieškojimo ribojimas, kurį buhalteriai įvertina, darydami išskaitas. Nurodyti konkrečią galimą išieškoti pinigų sumą iš skolininkui priklausančių lėšų yra antstolio pareiga.
34. Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolis, nustatęs, kad skolininko sąskaitoje yra lėšų, iš kurių yra galimas išieškojimas, pats privalėjo taikyti CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytas taisykles ir nustatyti tikslią išieškotinų lėšų sumą, o jo daroma prielaida, kad atitinkamų taisyklių laikysis laisvės atėmimo vietų buhalteriai, yra niekuo nepagrįsta ir negali būti pateisinama.
35. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apelianto prašymą įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, tačiau šis klausimas nesvarstomas, nes apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą to atlikti negalima.
36. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad vykdomosios bylos Nr. 0091/04/01411 nutraukti dėl suėjusio išieškomų vykdymo išlaidų išieškojimo 10 metų senaties termino nebuvo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina – panaikinama nutarties dalis, kuria teismas įpareigojo antstolį G. J. nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0091/04/01411 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kita nutarties dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo antstolį G. J. nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0091/04/01411.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Vykdomąsias bylas Nr. 0091/03/03961, Nr. 0091/04/01411, Nr. 0091/09/02133, Nr. 0091/10/01077 ir Nr. 0091/10/02051 grąžinti antstoliui G. J..