Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės „PlusPlus Capital“ AS apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3928-904/2022 pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui D. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Credit Service“ ir atsakovas 2021 m. balandžio 12 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią pradinė kreditorė paskolino 4 000 Eur su 20,06 proc. metine palūkanų norma, 28,04 proc. bendra kredito kainos metine norma 60 mėn. terminui. Galutinis kredito grąžinimo terminas (po sutarties pakeitimo) – 2028 m. gegužės 12 d. 2021 m. rugsėjo 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo įskolinimą ieškovei. Apie reikalavimo perleidimą informuotas atsakovas. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2021 m. gruodžio 31 d. Vartojimo kredito sutartis vienašališkai buvo nutraukta.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovei, be kita ko, priteisė 20,06 proc. negautų pajamų nuo negrąžintos 9 741,96 Eur kredito sumos, skaičiuotinų nuo Vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties pabaigos dienos (2028 m. gegužės 12 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, pažeidęs Vartojimo kredito sutarties vykdymo tvarką, privalo atlyginti ieškovei patirtus nuostolius (negautas pajamas), tačiau šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo priteisto negautų pajamų (nuostolių) dydžio, kuris, ieškovės teigimu, negali priklausyti nuo faktinio paskolos grąžinimo momento.

11. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

12. Akcentuotina, jog pareiga mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija aiškindama CK 6.874 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios mokėjimo (pelno) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo kartu galimybę sutarties pažeidimo atveju, nuostatas nurodė, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

13. Norint nustatyti negautų pajamų (nuostolių) dydį, būtina vadovautis CK nuostatomis, nustatančiomis sutarties nutraukimo teisines pasekmes. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

14. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

16. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog atsakovas su pradine kreditore, sudarydami 2021 m. balandžio 12 d. paskolos sutartį, specialiosiose sąlygose aptarė atsakovo mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki Vartojimo kredito sutarties pabaigos. Iš kartu su paskolos sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo terminas pasibaigia 2028 m. gegužės 12 d. Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradiniam kreditoriui (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl akivaizdu, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie Vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.

17. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į ieškovės argumentus, kad nutraukus sutartį, nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, o teismas juo nepagrįstai vadovavosi, tačiau šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo vykdyti mokėjimų grafike nustatytų mokėjimų. Šiuo konkrečiu atveju nustatytini atitinkami ieškovės nuostoliai tam tikru laikotarpiu, tai yra mokėjimo grafikas turi būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, pagrindžiantis tikėtinus ieškovės nuostolius.

18. Pažymėtina, jog būtent ieškovė, norėdama įrodyti negautų pajamų dydį, turi pateikti įrodymus, kokios pajamos, pasirašant vartojimo kredito sutartį, buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat ar pagrįstai tikėtasi jas gauti, esant normaliai veiklai (CPK 12 ir 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas negautas pajamas (nors ir ne pagal mokėjimų grafike nurodytas sumas), priešingai, nei teigia ieškovė, neprisirišo prie šio grafiko kaip vienintelio įrodymo, galinčio apibrėžti negautų pajamų (nuostolių) dydį. Pateiktame mokėjimo grafike yra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovas privalėjo sumokėti pradinei kreditorei. Pažymėtina, jog ieškovei manant, kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, ieškovė turėjo teisę pateikti tokius nuostolius patvirtinančius įrodymus, tačiau šios savo pareigos ji neįvykdė – objektyvių įrodymų, patvirtinančių didesnius, nei nustatyta, nuostolius, į bylą pateikta nebuvo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija turi pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 20,06 proc. negautų pajamų nuo negrąžintos 9 741,96 Eur kredito sumos, skaičiuotinų nuo Vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties pabaigos dienos (2028-05-12) pagal Vartojimo kredito sutarties mokėjimų grafiką, neviršijant 6 437,53 Eur sumos.

19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės nurodomos (galbūt būsimos) negautos pajamos nėra kildinamos iš ginčo sutarties. Be to, ieškovė, iš pradinės kreditorės įsigijusi reikalavimo teises į atsakovą, turi įrodinėti savo, o ne pradinės kreditorės patirtus nuostolius. Tuo labiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė, negavusi atitinkamų įmokų iš atsakovo, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų. Konstatuotina, kad skundo argumentai, jog ieškovė patyrė daugiau nuostolių, nei buvo priteista skundžiamu sprendimu už akių, atmestini kaip nepagrįsti. Kitų objektyvių įrodymų, jog ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti didesnes papildomas pajamas, nei nurodyta aptartame mokėjimo grafike, byloje nėra pateikta.

20. Kaip minėta, šalys, sudariusios paskolos sutartį, suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, o tai savo ruožtu reiškia, kad šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradiniam kreditoriui (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike. Reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2028 m. gegužės 12 d.) galėjo tikėtis gauti 20,06 procento metinių palūkanų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 13 d.) iki kredito grąžinimo dienos (2028 m. gegužės 12 d.) galėjo tikėtis gauti 20,06 proc. pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, kuris, pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: nuo 2022 m. sausio 12 d. – 9 445,01 Eur, 2022 m. vasario 12 d. – 9 376,67 Eur, 2022 m. kovo 12 d. – 9 307,33 Eur, 2022 m. balandžio 12 d. – 9 236,97 Eur, 2022 m. gegužės 12 d. – 9 165,57 Eur, 2022 m. birželio 12 d. – 9 093,12 Eur, 2022 m. liepos 12 d. – 9 019,61 Eur, 2022 m. rugpjūčio 12 d. – 8 945,02 Eur, 2022 m. rugsėjo 12 d. – 8 869,33 Eur, 2022 m. spalio 12 d. – 8 792,53 Eur, 2022 m. lapkričio 12 d. – 8 714,60 Eur, 2022 m. gruodžio 12 d. – 8 635,52 Eur, 2023 m. sausio 12 d. – 8 555,28 Eur, 2023 m. vasario 12 d. – 8 473,86 Eur, 2023 m. kovo 12 d. – 8 391,24 Eur, 2023 m. balandžio 12 d. – 8 307,41 Eur, 2023 m. gegužės 12 d. – 8 222,35 Eur, 2023 m. birželio 12 d. – 8 136,04 Eur, 2023 m. liepos 12 d. – 8 048,46 Eur, 2023 m. rugpjūčio 12 d. – 7 959,59 Eur, 2023 m. rugsėjo 12 d. – 7 869,41 Eur, 2023 m. spalio 12 d. – 7 777,91 Eur, 2023 m. lapkričio 12 d. – 7 685,06 Eur, 2023 m. gruodžio 12 d. – 7 590,85 Eur, 2024 m. sausio 12 d. – 7 495,25 Eur, 2024 m. vasario 12 d. – 7 398,25 Eur, 2024 m. kovo 12 d. – 7 299,82 Eur, 2024 m. balandžio 12 d. – 7 199,94 Eur, 2024 m. gegužės 12 d. – 7 098,59 Eur, 2024 m. birželio 12 d. – 6 995,75 Eur, 2024 m. liepos 12 d. – 6 891,40 Eur, 2024 m. rugpjūčio 12 d. – 6 785,52 Eur, 2024 m. rugsėjo 12 d. – 6 678,08 Eur, 2024 m. spalio 12 d. – 6 569,06 Eur, 2024 m. lapkričio 12 d. – 6 458,44 Eur, 2024 m. gruodžio 12 d. – 6 346,19 Eur, 2025 m. sausio 12 d. – 6 232,29 Eur, 2025 m. vasario 12 d. – 6 116,72 Eur, 2025 m. kovo 12 d. – 5 999,45 Eur, 2025 m. balandžio 12 d. – 5 880,45 Eur, 2025 m. gegužės 12 d. – 5 759,71 Eur, 2025 m. birželio 12 d. – 5 637,19 Eur, 2025 m. liepos 12 d. – 5 512,87 Eur, 2025 m. rugpjūčio 12 d. – 5 386,72 Eur, 2025 m. rugsėjo 12 d. – 5 258,72 Eur, 2025 m. spalio 12 d. – 5 128,83 Eur, 2025 m. lapkričio 12 d. – 4 997,03 Eur, 2025 m. gruodžio 12 d. – 4 863,3 Eur, 2026 m. sausio 12 d. – 4 727,60 Eur, 2026 m. vasario 12 d. – 4 589,91 Eur, 2026 m. kovo 12 d. – 4 450,19 Eur, 2026 m. balandžio 12 d. – 4 308,42 Eur, 2026 m. gegužės 12 d. – 4 164,56 Eur, 2026 m. birželio 12 d. – 4 018,59 Eur, 2026 m. liepos 12 d. – 3 870,47 Eur, 2026 m. rugpjūčio 12 d. – 3 720,17 Eur, 2026 m. rugsėjo 12 d. – 3 567,67 Eur, 2026 m. spalio 12 d. – 3 412,92 Eur, 2026 m. lapkričio 12 d. – 3 255,90 Eur, 2026 m. gruodžio 12 d. – 3 096,57 Eur, 2027 m. sausio 12 d. – 2 934,90 Eur, 2027 m. vasario 12 d. – 2 770,85 Eur, 2027 m. kovo 12 d. – 2 604,39 Eur, 2027 m. balandžio 12 d. – 2 435,48 Eur, 2027 m. gegužės 12 d. – 2 264,09 Eur, 2027 m. birželio 12 d. – 2 090,18 Eur, 2027 m. liepos 12 d. – 1 913,71 Eur, 2027 m. rugpjūčio 12 d. – 1 734,65 Eur, 2027 m. rugsėjo 12 d. – 1 552,95 Eur, 2027 m. spalio 12 d. – 1 368,58 Eur, 2027 m. lapkričio 12 d. – 1 181,50 Eur, 2027 m. gruodžio 12 d. – 991,67 Eur, 2028 m. sausio 12 d. – 799,05 Eur, 2028 m. vasario 12 d. – 603,60 Eur, 2028 m. kovo 12 d. – 405,28 Eur, 2028 m. balandžio 12 d. – 204,04 Eur.

22. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to nepagrįstai apskaičiavo ieškovei priteistinas negautas pajamas (nuostolius) nuo visos atsakovės negrąžinto kredito dalies. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinė dalis atitinkamai pakeičiama. Pažymima, kad tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu draudimo priimti blogesnį sprendimą principas nėra pažeidžiamas, nes įstatymas (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis) leidžia priimti blogesnį sprendimą dėl viešojo intereso (nagrinėjamu atveju – vartotojų teisių) gynimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą už akių pakeisti ir šio sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. J. 9 741,96 Eur negrąžinto kredito, 149,35 Eur sutarties administravimo mokesčio, 568,27 Eur negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų iki Vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 20,06 proc. negautų pajamų, skaičiuotinų nuo Vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties pabaigos dienos (2028 m. gegužės 12 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2022 m. sausio 12 d. – 9 445,01 Eur, 2022 m. vasario 12 d. – 9 376,67 Eur, 2022 m. kovo 12 d. – 9 307,33 Eur, 2022 m. balandžio 12 d. – 9 236,97 Eur, 2022 m. gegužės 12 d. – 9 165,57 Eur, 2022 m. birželio 12 d. – 9 093,12 Eur, 2022 m. liepos 12 d. – 9 019,61 Eur, 2022 m. rugpjūčio 12 d. – 8 945,02 Eur, 2022 m. rugsėjo 12 d. – 8 869,33 Eur, 2022 m. spalio 12 d. – 8 792,53 Eur, 2022 m. lapkričio 12 d. – 8 714,60 Eur, 2022 m. gruodžio 12 d. – 8 635,52 Eur, 2023 m. sausio 12 d. – 8 555,28 Eur, 2023 m. vasario 12 d. – 8 473,86 Eur, 2023 m. kovo 12 d. – 8 391,24 Eur, 2023 m. balandžio 12 d. – 8 307,41 Eur, 2023 m. gegužės 12 d. – 8 222,35 Eur, 2023 m. birželio 12 d. – 8 136,04 Eur, 2023 m. liepos 12 d. – 8 048,46 Eur, 2023 m. rugpjūčio 12 d. – 7 959,59 Eur, 2023 m. rugsėjo 12 d. – 7 869,41 Eur, 2023 m. spalio 12 d. – 7 777,91 Eur, 2023 m. lapkričio 12 d. – 7 685,06 Eur, 2023 m. gruodžio 12 d. – 7 590,85 Eur, 2024 m. sausio 12 d. – 7 495,25 Eur, 2024 m. vasario 12 d. – 7 398,25 Eur, 2024 m. kovo 12 d. – 7 299,82 Eur, 2024 m. balandžio 12 d. – 7 199,94 Eur, 2024 m. gegužės 12 d. – 7 098,59 Eur, 2024 m. birželio 12 d. – 6 995,75 Eur, 2024 m. liepos 12 d. – 6 891,40 Eur, 2024 m. rugpjūčio 12 d. – 6 785,52 Eur, 2024 m. rugsėjo 12 d. – 6 678,08 Eur, 2024 m. spalio 12 d. – 6 569,06 Eur, 2024 m. lapkričio 12 d. – 6 458,44 Eur, 2024 m. gruodžio 12 d. – 6 346,19 Eur, 2025 m. sausio 12 d. – 6 232,29 Eur, 2025 m. vasario 12 d. – 6 116,72 Eur, 2025 m. kovo 12 d. – 5 999,45 Eur, 2025 m. balandžio 12 d. – 5 880,45 Eur, 2025 m. gegužės 12 d. – 5 759,71 Eur, 2025 m. birželio 12 d. – 5 637,19 Eur, 2025 m. liepos 12 d. – 5 512,87 Eur, 2025 m. rugpjūčio 12 d. – 5 386,72 Eur, 2025 m. rugsėjo 12 d. – 5 258,72 Eur, 2025 m. spalio 12 d. – 5 128,83 Eur, 2025 m. lapkričio 12 d. – 4 997,03 Eur, 2025 m. gruodžio 12 d. – 4 863,3 Eur, 2026 m. sausio 12 d. – 4 727,60 Eur, 2026 m. vasario 12 d. – 4 589,91 Eur, 2026 m. kovo 12 d. – 4 450,19 Eur, 2026 m. balandžio 12 d. – 4 308,42 Eur, 2026 m. gegužės 12 d. – 4 164,56 Eur, 2026 m. birželio 12 d. – 4 018,59 Eur, 2026 m. liepos 12 d. – 3 870,47 Eur, 2026 m. rugpjūčio 12 d. – 3 720,17 Eur, 2026 m. rugsėjo 12 d. – 3 567,67 Eur, 2026 m. spalio 12 d. – 3 412,92 Eur, 2026 m. lapkričio 12 d. – 3 255,90 Eur, 2026 m. gruodžio 12 d. – 3 096,57 Eur, 2027 m. sausio 12 d. – 2 934,90 Eur, 2027 m. vasario 12 d. – 2 770,85 Eur, 2027 m. kovo 12 d. – 2 604,39 Eur, 2027 m. balandžio 12 d. – 2 435,48 Eur, 2027 m. gegužės 12 d. – 2 264,09 Eur, 2027 m. birželio 12 d. – 2 090,18 Eur, 2027 m. liepos 12 d. – 1 913,71 Eur, 2027 m. rugpjūčio 12 d. – 1 734,65 Eur, 2027 m. rugsėjo 12 d. – 1 552,95 Eur, 2027 m. spalio 12 d. – 1 368,58 Eur, 2027 m. lapkričio 12 d. – 1 181,50 Eur, 2027 m. gruodžio 12 d. – 991,67 Eur, 2028 m. sausio 12 d. – 799,05 Eur, 2028 m. vasario 12 d. – 603,60 Eur, 2028 m. kovo 12 d. – 405,28 Eur, 2028 m. balandžio 12 d. – 204,04 Eur), 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 10 459,58 Eur (dešimt tūkstančių keturi šimtai penkiasdešimt devyni eurai 58 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 235,60 Eur (du šimtai trisdešimt penki eurai 60 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei „PlusPlus Capital“ AS.