Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės viešosios įstaigos „Artkomas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-3999-584/2018 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Artkomas“ dėl nuosavybės teisių gynimo ir turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, trečiasis asmuo A. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

2016 m. rugsėjo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.1 ieškovė iš P. K. įsigijo pramoninę siuvinėjimo mašiną „Happy“, mašinos modelis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš antstolio M. P. 2017 m. liepos 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad A. K. iš VšĮ „Artkomas“ nuomojosi patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos santykių egzistavimą taip pat patvirtina civilinėse bylose Nr.e2-27018-947/2017 bei e2-22469-947/2017 nustatytos aplinkybės (Liteko duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Antstolio M. P. 2017 m. liepos 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad A. K. veiklai vykdyti naudojo kitų asmenų (tarp jų ir ieškovės) pramoninę siuvimo įrangą. A. K. pareikalavus VšĮ „Artkomas“ grąžinti pramoninę siuvimo įrangą jos savininkams, VšĮ „Artkomas“ tą padaryti atsisakė. Ieškovė ieškinyje prašė įpareigoti atsakovę VšĮ „Artkomas” perduoti ieškovei neteisėtai valdomą ir ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą – pramoninę siuvinėjimo mašiną „Happy”, mašinos modelis (duomenys neskelbtini), mašinos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti VšĮ „Artkoimas” naudotis ir valdyti pramoninę siuvinėjimo mašiną „Happy”, mašinos modelis (duomenys neskelbtini), mašinos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šią siuvinėjimo mašiną įpareigojant perduoti saugoti ieškovei iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti - įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti - iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždrausti atsakovei“ naudotis ir valdyti pramoninę siuvinėjimo mašiną „Happy“, mašinos modelis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą adresu (duomenys neskelbtini), šią siuvinėjimo mašiną įpareigoti perduoti saugoti ieškovei.

Dėl ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

Apeliantės teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad pirkimo–pardavimo sutartyje ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole minima siuvinėjimo mašina yra ta pati, be to, pas atsakovę esanti siuvinėjimo mašiną „Happy“ neturi numerio ir ant jos neparašytas modelis. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su šiais argumentais neturi pagrindo. Iš procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiančio teismo negali būti reikalaujama atlikti visapusišką bylos įrodymų įvertinimą. Teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įvertinti ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir / ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas, kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015).Teismas tik preliminariai vertina pareikšto ieškinio (priešieškinio) pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (priešieškinis) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio (priešieškinio) teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, nagrinėjant bylą ir priimant atitinkamus sprendimus vertinama įrodymų visuma, o ne kiekvienas įrodymas atskirai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, įvertino tai, kad ieškovės ieškinys atsakovei dėl turto išreikalavimo iš svetimo valdymo yra tikėtinai pagrįstas, jame ieškovė aiškiai suformulavo reikalavimo faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamo reikalavimo atsakovei argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kaip dar vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos bei proporcingumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo.

CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-1607-464/2016).Apeliantė nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų ir nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė siekia išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, jog turtas gali būti apgadintas ar sunaikintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai nepaneigia nagrinėjamoje byloje būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš antstolio M. P. 2017 m. liepos 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovė atsisakė antstolį įsileisti į patalpas bei užfiksuoti kokia yra likusi įranga. Be to, apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad patalpas savo veiklai iš VšĮ „Artkomas” nuomojosi A. K.. Aplinkybę, kad A. K. liko skolingas VšĮ „Artkomas” už patalpų nuomą patvirtina Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-27018-947/2017 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, 2018 m. vasario 21 d. VšĮ „Artkomas“ išduotas vykdomasis raštas. Kaip nurodo atsakovė atskirajame skunde, taikos sutartis neįvykdyta, pas atsakovę A. K. palikta siuvinėjimo mašina yra vienintelis turtas, iš kurio gali būti išieškoma skola. Iš su ieškiniu pateiktų dokumentų visumos matyti, kad kalbama apie ginčo turtą, juolab, kad ieškovė yra pateikusi elektroniniu paštu ir registruotu paštu atsakovei trečiojo asmens A. K. siųstus laiškus, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad siuvinėjimo mašina nuosavybės teise priklauso ieškovei A. R.. Šiais laiškais A. K. ragina atsakovę VšĮ „Artkomas" nedaryti kliūčių ieškovei kaip turto savininkei atsiimti minėtą mašiną (ieškinio el. priedas Nr. 5). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės ir apeliantės argumentai tik patvirtina aplinkybę, jog nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, būtų apsunkintas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšies keliamiems ieškinio reikalavimas užtikrinti pagrįstumo

Teismo sprendimas yra priimamas dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tam tikro konkretaus reikalavimo įvykdymui užtikrinti, todėl jos taikomos arba atsakovo, kuriam reiškiamas tas reikalavimas, turtui, arba konkrečiam turto objektui, dėl kurio yra kilęs ginčas.

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-860/2012). Išeinant iš teisingumo principo esmės, reikštų, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) nurodomam pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus ir neturi varžyti asmens (asmenų) labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-146/2002, Lietuvos Apeliacinio teismo 2012-06- 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje pareikšdama reikalavimą įpareigoti atsakovę perduoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį atsakovės neteisėtai valdomą kilnojamąjį turtą – pramoninę siuvinėjimo mašiną, siekia vindikuoti pas atsakovę esantį konkretų kilnojamąjį daiktą. Šiuo atveju, ieškinio dalyką sudaro atsakovės įpareigojimas nutraukti ieškovės nuosavybės teises pažeidžiančius veiksmus, t. y. nutraukti neteisėtą jai priklausančio turto valdymą. Šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui skundžiama nutartimi teismas taikydamas CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždraudė atsakovei naudotis ir valdyti pramoninę siuvinėjimo mašiną „Happy“, mašinos modelis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą adresu (duomenys neskelbtini), šią siuvinėjimo mašiną įpareigojo perduoti saugoti ieškovei. Nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas taikydamas šios rūšies laikinąsias apsaugos priemones procesiniu sprendimu iš esmės išsprendė bylą, nes būtent toks yra ieškovės reikalavimas ieškinyje. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Sprendžiant ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tik preliminariai vertinamas ieškinio reikalavimo pagrįstumas – nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1241/2014; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-924/2014; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2647/2013). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal ieškovės pateiktus įrodymus bei išdėstytas aplinkybes, tik preliminariai vertino ieškovės pareikštus reikalavimus, taigi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nesprendė ir nevertino pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimui pirmosios instancijos teismas nepagrįstai parinko CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę, tačiau šis pažeidimas nėra esminis ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį keisti ar panaikinti. Atsižvelgiant į bylos pobūdį (vindikacija reiškiama prašant išreikalauti daiktus natūroje), į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinus abiejų šalių interesus bei derinant jų proporcingumą, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, spręstina, kad šioje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų užtikrinimui pritaikytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis iki įsiteisės teismo sprendimas uždrausta atsakovei naudotis ir valdyti pramoninę siuvinėjimo mašiną „Happy“, mašinos modelis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą adresu (duomenys neskelbtini), šią siuvinėjimo mašiną įpareigojant perduoti saugoti ieškovei (CPK 147 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, įvertinus tai, kad atsakovė nevykdo skundžiamos teismo nutarties, siekiant užkirsti kelią ateityje galimoms kilti neigiamoms pasekmėms ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, spręstina, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, užtikrinanti, kad patenkinus ieškinio reikalavimą, daikto savininkė galėtų susigrąžinti jai nuosavybės teise priklausantį daiktą, atitinka materialinio reikalavimo esmę ir yra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu, siekiant tinkamai išsaugoti ginčo turtą, todėl nesiėmus šios laikinosios apsaugos priemonės ir neužtikrinus tinkamos ginčo turto apsaugos, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis). Išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi uždrausdamas atsakovei naudotis ir valdyti pramoninę siuvinėjimo mašiną „Happy“, mašinos modelis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą adresu (duomenys neskelbtini), ir šią siuvinėjimo mašiną įpareigodamas perduoti saugoti ieškovei, iš esmės tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kurių panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.