Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2025-07-09 · Byla Nr. TS-15-1001/2025

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-04Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-07-31Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-08-08Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-09Lietuvos apeliacinis teismas
  5. T-1760-753/2024Nutartis · 2024-12-17Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2025-01-13Kauno apygardos teismas
  7. TS-15-1001/2025Nutartis · 2025-07-09Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-09
Bylos Nr.
TS-15-1001/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38947-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Kvalitaitė
Nuteistasis
A. S.
Byla Nr. TS-15-1001/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38947-2016-3Procesinio sprendimo kategorija : 2.5.15.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. liepos 9 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ilona Kvalitaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. S. (duomenys neskelbtini) skundą Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 13 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, bei jam paskirta galutinė bausmė 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2016 m. spalio 6 d., bausmės pabaiga – 2029 m. balandžio 6 d.

Skundžiamu nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą., konstatuojant, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje numatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos nuomone, nors nuteistasis dalyvauja resocializacijos procese bei tęstinėse tikslinėse intervencinėse priemonėse, tačiau jo motyvacija dalyvauti resocializacijos priemonėse vis dėlto kelia abejonių. Komisija įvertino, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą ir specialybę, 2024 m. lapkričio 28 d. perkeltas į pusiaukelės namus, įsidarbino ne bausmės atlikimo vietoje, įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, drausminė tvarka nebustas, 11 kartų skatintas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis praeityje teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Asmens nusikalstamas elgesys pradėjo formuotis dar paauglystėje, nusikalstamas veikas vykdė bendrininkų grupėje, kurioje jis buvo vienas iš veiklos organizatorių. Iš anksčiau taikytų poveikio priemonių išvadų nedarė. Nustatytas nusikaltimams būdingas modelis - finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis. Nusikalstamas nuteistojo elgesys pasižymi sunkėjančia dinamika. Specialistų rekomenduotina stebėti tolimesnę nuteistojo kriminogeninių poreikių raišką. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jos valdymo procesams, svarbiu aspektu lieka intervencinių priemonių taikymas bei jų tęstinumas asmens įgūdžių, gebėjimų, vertybių analizės bei ugdymo srityse. Komisija taip pat įvertino, kad nuteistojo motyvacija darbinei veiklai nebuvo aukšta nei laisvėje, nei atliekant bausmę. Iki bausmės atlikimo nuteistasis oficialios darbinės patirties neturėjo, bausmės atlikimo metu ilgą laiką nedirbo, nuo 2022 m. vasario mėn. pradėjo užsiimti individualia veikla, ir tik nuo 2024 m. birželio 3 d. įsidarbino. 2023 m. lapkričio 27 d. pateikta pažyma, apie galimybę dirbti lygtinio paleidimo atveju, tačiau šiuo metu ši informacija nėra neatnaujinta. Nuteistojo teigimu, laisvėje jis dirbtų įmonėje reklamos vadybininku, tačiau komisijai tai kelia abejonių, nes tokiai kvalifikacijai reikalingas išsilavinimas, kurio jis neturi. Komisija sprendė, kad nuteistasis bando apeiti sistemą, vengdamas visa apimtimi dalyvauti resocializacijos procese, kurios svarbiu elementu yra darbinė veikla, o tai rodo asmens neigiamą požiūrį į bausmės tikslus ir neleidžia teigti, kad yra daroma akivaizdi pažanga. Komisijos nuomone, atsisakymas dirbti įstaigoje, prisėdėjimas prie masinės nuteistųjų badavimo akcijos rodo tam tikras nuteistojo kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad dar daug nesuvaldytų kriminogeninių dinaminių veiksnių, be to bausmę atlieka pusiaukelės namuose dar ne didelį laiko tarpą, tad būtina stebėti jo elgesį mažiau struktūruotoje aplinkoje ilgesnį laiką.