Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-06 · Civilinė byla Nr. e2-40276-545/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-06
Bylos Nr.
e2-40276-545/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33724-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras
Atsakovas
UAB „Didneriai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-40276-545/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33724-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškinį atsakovui UAB „Didneriai“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 4418,29 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 421,07 Eur bylinėjimosi išlaidas (99,00 Eur žyminis mokestis ir 322,07 Eur už ieškinio priedų vertimą į lietuvių kalbą).

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl nuostolių atlyginimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (Greico policijos inspekcijos Pranešimas apie eismo įvykį ir kt.) nustatyta, kad 2018-03-07 Vokietijoje dėl L. Z., vairavusio atsakovui priklausančią transporto priemonę DAF XF 460 FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Kadangi eismo įvykio metu transporto priemonė DAF XF 460 FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino žalą ir pateikė ieškovui reikalavimą 4418,29 Eur sumai. Ieškovas atlygino Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą 4418,29 Eur sumą. Ieškovas, sumokėjęs pareikalautą sumą, raštu kreipėsi į atsakovą, kaip transporto priemonės savininką, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 4418,29 Eur, tačiau atsakovas į reikalavimą nereagavo ir nurodytos sumos ieškovui nesumokėjo.

Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 str. 3 d., pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui, tačiau iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdė. Aiškinant TPVCAPDĮ normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Įstatyme nenustatyta jokių išimčių, kai transporto priemonės gali būti nedraudžiamos. Taigi vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas draudžia transporto priemonės savininkui, atsakingam už privalomojo draudimo sutarties sudarymą, naudotis pačiam ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis). Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje imperatyviai yra nustatyta, jog už privalomojo draudimo sutarties sudarymą atsakingas yra transporto priemonės savininkas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2642-577/2013). Kadangi atsakovui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė (DAF XF 460 FT) buvo neapdrausta, atsakovas neturėjo teisės L. Z. leisti naudotis transporto priemone.

TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovas teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-544/2015). Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino žalą patyrusiam asmeniui 4418,29 Eur teisės aktų nustatyta tvarka, pareiga atlyginti žalą, kurią dėl eismo įvykio Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino žalą patyrusiam asmeniui, kyla transporto priemonės savininkui (atsakovui).

Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Draudikų biuras (17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pažymėtina, kad šioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Įstatyme suteikta teisė Biurui reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2010). Privalomos apdrausti transporto priemonės nedraudimas, perdavimas naudoti ir naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-926-492/2010). Automobilio savininko (atsakovo) UAB „Didneriai“ atsakomybė ieškovui atsirado ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Atsakovo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su žalos (nuostolių) atsiradimu, nes eismo įvykis kilo dėl atsakovo darbuotojo, einančio darbines pareigas, kaltės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovo priteistina 4418,29 Eur nuostolių atlyginimo.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio (kai abi sutarties šalys yra verslininkai) metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 4418,29 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-12) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ieškovas už ieškinį sumokėjo 99,00 Eur, ši suma priteistina ieškovo naudai iš atsakovo. ieškovas taip pat pateikė įrodymus, kad už ieškinio priedo vertimą (vertimo paslaugas) patyrė 322,07 Eur išlaidų. CPK 88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra. CPK 113 str. 3 d. nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju ieškovo 322,07 Eur išlaidos patirtos už ieškinio priedų vertimą laikytinos pagrįstomis, todėl taip pat priteistino iš atsakovo ieškovo naudai. Ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 421,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 dalies 1 punktas, CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis).

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 5,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 5 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Didneriai“, į. k. 122287098, 4418,29 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus aštuoniolika Eur 29 ct) nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo sprendimu už akių priteistos 4418,29 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-12) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 421,07 Eur (keturis šimtus dvidešimt vieną Eur 7 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, į. k. 125709291, naudai

Priteisti iš atsakovo UAB „Didneriai“, į. k. 122287098, į valstybės biudžetą 5,18 Eur (penkių Eur 18 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėja Rima Bražinskienė