Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus skundą atsakovams A. Š. ir B. L. dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų A. Š. ir B. L. solidariai priteisti 2 413,45 Eur V. Š. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permoką.

Nurodė, jog V. Š. VSDFV Vilniaus skyriaus 1997-09-11 sprendimu Nr. 3274-19 nuo 1997-07-01 buvo paskirta našlių pensija už (duomenys neskelbiami) mirusį sutuoktinį J. Š.. Atlikus paskirtų našlių pensijų mokėjimo teisingumo auditą ir išnagrinėjus V. Š. našlių pensijos bylos dokumentus, buvo nustatyta, kad V. Š., pateikdama prašymą skirti našlių pensiją už (duomenys neskelbiami) mirusį J. Š., pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (V. Š. ir J. Š. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbiami), t. y. dar iki J. Š. mirties).

VSDFV Vilniaus skyrius 2013-09-06 sprendimu Nr. 11-46-25692 „Dėl V. Š. našlių ir našlaičių pensijos mokėjimo nutraukimo“ nutraukė V. Š. našlių pensijos mokėjimą nuo 2013-07-01, VSDFV Vilniaus skyrius 2014-04-10 sprendimu Nr. 11-56-35 „Dėl V. Š. našlių pensijos permokos nustatymo“ nustatė, kad laikotarpiu nuo 1997-07-01 iki 2013-06-30 susidarė 9 340 Lt našlių pensijos permoka dėl V. Š. (išmokos gavėja) kaltės.

V. Š. apie susidariusią 9 340 Lt našlių pensijos permoką ir jos grąžinimą buvo informuota VSDFV Vilniaus skyrius 2014-04-11 raštu Nr. (10.4-02) 3-48388. V. Š. našlių pensijos permokos geranoriškai negrąžinus, VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-05-30 sprendimu Nr. 11-57-106 „Dėl V. Š. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ nuo 2014-06-01 buvo nuspręsta pradėti išieškojimą iš V. Š. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos po 20 procentų pensijos kiekvieną mėnesį iki bus atlyginta Fondo biudžetui padaryta žala.

V. Š. mirus, liko neišieškota 2 413,45 Eur valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permoka. Paaiškėjus mirusios V. Š. teisių perėmėjams – A. Š. ir B. L. (asmenys, priėmę V. Š. palikimą), VSDFV Vilniaus skyrius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.52 str. pagrindu kreipėsi į A. Š. ir B. L. dėl skolos Fondo biudžetui grąžinimo. Minėtiems asmenims skolos negrąžinus, VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su prašymu priteisti VSDFV skyriui iš atsakovų A. Š. ir B. L. solidariai 2 413,45 Eur V. Š. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permoką.

Atsakovas A. Š. atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Nesutiko, kad pensijos permoka susidarė vien tik dėl V. Š. kaltės. Nurodė, kad šiuo atveju galimai yra tiek V. Š., tiek VSDFV skyriaus kaltė. Pažymėjo, kad esamoje situacijoje turėtų būti taikoma Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo 44 str. 3 d. nuostata, numatanti, kad jei valstybinio socialinio draudimo pensija yra permokama dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, permokėtas dydis iš pensijos gavėjo neišieškomas. Pabrėžė, kad VSDFV skyriui pareiga reikalauti papildomus dokumentus numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintose Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatose, tačiau VSDFV skyriaus darbuotojų pasyvumas, t. y. nepasinaudojimas šia teise, negali būti laikoma priežastimi, nulėmusia būtent pensiją gaunančio asmens kaltę. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1445-502/2015, nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius turi teisę, o ne pareigą išieškoti pensijos permoką.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė teismo prašymą tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovai ir jų atstovė prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad V. Š. 1997-08-05 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją (b. l. 11–12). Pareiškėja 1997-09-11 sprendimu Nr. 3274-19 nuo 1997-07-01 paskyrė V. Š. našlių pensiją (b. l. 15). VSDFV Vilniaus skyrius, remdamasis Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2013-08-09 raštu Nr. C15-179, nustatė, kad V. Š., 1997-08-05 pateikdama prašymą skirti našlių pensiją už (duomenys neskelbiami) mirusį J. Š., pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, kadangi santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbiami) (b. l. 17). VSDFV Vilniaus skyrius 2013-09-06 sprendimu Nr. 11-46-25692 „Dėl V. Š. našlių ir našlaičių pensijos mokėjimo nutraukimo“ nutraukė V. Š. našlių pensijos mokėjimą nuo 2013-07-01 (b. l. 20). Pareiškėjas 2014-04-10 sprendimu Nr. 11-56-35 „Dėl V. Š. našlių pensijos permokos nustatymo“ nustatė, kad laikotarpiu nuo 1997-07-01 iki 2013-06-30 susidarė 9 340 Lt našlių pensijos permoka dėl V. Š. kaltės (b. l. 22). VSDFV Vilniaus skyrius 2014-04-11 raštu Nr. (10.4-02) 3-48388 informavo V. Š. apie susidariusią 9 340 Lt našlių pensijos permoką ir paragino šią sumą grąžinti arba atvykti tartis dėl permokos grąžinimo sąlygų (b. l. 23).

V. Š. VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-04-10 sprendimą Nr. 11-56-35, kuriuo buvo nustatyta 9 340 Lt našlių pensijos permoka, ir 2014-05-30 sprendimą Nr. 11-56-139, kuriuo iš dalies buvo pakeistas 2014-04-10 sprendimas Nr. 11-56-35, apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2014-09-22 sprendimu V. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 26–31). Minėtas teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris, V. Š. (duomenys neskelbiami), bylą sustabdė, o vėliau, paaiškėjus mirusios apeliantės V. Š. teisių perėmėjams – A. Š. ir B. L., 2015-12-22 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-09-22 sprendimą panaikino ir bylą nutraukė (b. l. 32–39, 42–52).

VSDFV Vilniaus skyrius 2015-05-08 raštu Nr. (10.4-02) 3-51380 informavo Vilniaus miesto 1-ąjį notarų biurą, pateikdamas 2015-04-15 pažymą Nr. 3-41458 apie V. Š. įsiskolinimą Fondo biudžetui (b. l. 53–54). Vilniaus miesto pirmasis notaro biuras 2016-03-16 raštu Nr. 71/2015 informavo VSDFV Vilniaus skyrių, kad mirusios V. Š. palikimą priėmė sūnus A. Š. ir dukra B. L. (b. l. 55). VSDFV Vilniaus skyrius 2016-01-11 raštais Nr. (10.4) 3-2726 ir Nr. (10.4) 3-2728 informavo V. Š. palikimą priėmusius A. Š. ir B. L. apie likusią negrąžintą 2 413,45 Eur dydžio mirusios V. Š. skolą Fondo biudžetui ir paragino šį įsiskolinimą sumokėti arba atvykti į VSDFV Vilniaus skyrių apsvarstyti įsiskolinimo grąžinimo sąlygas (b. l. 57–60).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų A. Š. ir B. L. solidariai priteisti 2 413,45 Eur V. Š. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permoką. Valstybinė nukentėjusio asmens našlio (našlės) pensija bei valstybinio socialinio draudimo našlio (našlės) pensija yra mokamos, vadovaujantis Valstybinių pensijų bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymais. Atsakovai teigia, kad VSDFV skyriaus sprendimas išieškoti našlės pensijos permoką yra neteisėtas, kadangi jį priimant buvo pažeisti objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovų, kaip V. Š. teisių ir pareigų perėmėjų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Iš bylos duomenų matyti, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2013-09-06 sprendimu Nr. 11-46-25692 nutraukė našlių pensijos mokėjimą V. Š. ir 2014-05-30 sprendimu Nr. 11-57-106 nusprendė išieškoti iš jos senatvės pensijos po 20 % pensijos kiekvieną mėnesį iki bus atlyginta 9 340 Lt našlių pensijos permoka. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-05-30 sprendimas Nr.11-57-106 išieškoti našlių pensijos permoką buvo priimtas V. Š. atžvilgiu (b. l. 25), tačiau, kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-841-146/2015, šis individualus administracinis aktas materialines teisines pasekmes sukėlė tik pačiai V. Š., nes išieškojimas buvo nukreiptas į V. Š. senatvės pensiją. V. Š. mirus, VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-05-30 sprendimas Nr. 11-57-106 vykdymo prasme prarado aktualumą, nes nebeliko šaltinio (senatvės pensijos) į kurį buvo nukreiptas išieškojimas.

VSDFV Vilniaus skyrius 2016-01-11 raštais Nr. (10.4) 3-2726 ir Nr. (10.4) 3-2728 informavo V. Š. palikimą priėmusius A. Š. ir B. L. apie likusią negrąžintą 2 413,45 Eur dydžio mirusios V. Š. skolą Fondo biudžetui ir paragino šį įsiskolinimą sumokėti arba atvykti į VSDFV Vilniaus skyrių apsvarstyti įsiskolinimo grąžinimo sąlygas (b. l. 57–60). Iš minėtų raštų turinio matyti, kad pareiga A. Š. ir B. L. grąžinti našlių pensijos permoką kildinama iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-05-30 sprendimo Nr. 11-57-106, kuriuo nuspręsta minėtą permoką grąžinti iš V. Š., ir tuo, jog A. Š. ir B. L. priėmė iš V. Š. palikimą. Taigi, nagrinėjamu atveju VSDFV Vilniaus skyrius 2016-01-11 raštai Nr. (10.4) 3-2726 ir Nr. (10.4) 3-2728 grindžiami VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-05-30 sprendimu Nr. 11-57-106, kuris vykdymo prasme prarado aktualumą.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija nuo 2017-01-01) 40 str. 6 d. nustatyta galimybė atsisakyti išmokos permokos išieškojimo, jeigu išmokos permokos teisės aktų nustatyta tvarka nėra galimybės išieškoti arba jeigu ji yra susidariusi ne dėl išmokos gavėjo kaltės (nesąžiningumo) ir nėra galimybės teisės aktų nustatyta tvarka jos išieškoti iš kaltų asmenų (jų teisių ir pareigų perėmėjų), arba jeigu jos neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių, arba ją išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta asmens turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); išieškojimo išlaidos didesnės už išmokos permoką; netikslinga išieškoti išmokos permoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Nors galimybė atsisakyti išmokos permokos išieškojimo šioje įstatymo nuostatoje įtvirtinta kaip VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo teisė, tačiau atsižvelgiant į, be kita ko, gero administravimo principą, kurio saistomas VSDFV, taip pat įvertinus tai, jog įstatymų leidėjas įtvirtino pakankamai detalų ir konkrečiai apibrėžtą sąrašą aplinkybių, kurioms esant minėta teisė gali būti realizuojama, darytina išvada, jog sprendžiant klausimą dėl permokos išieškojimo iš asmens, galimybė atsisakyti išmokos permokos išieškojimo privalo būti tinkamai ir išsamiai įvertinta, prieš institucijai priimant galutinį sprendimą dėl permokos išieškojimo, suteikiant galimybę ir asmeniui pareikšti atitinkamus argumentus ir / ar duomenis, aktualius nurodytam klausimui spręsti.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad prieš pradėdamas išieškojimo procedūrą pareiškėjas įgyvendino jam tenkančią pareigą pagrįsti išieškojimo būtinumą ir tikslingumą A. Š. ir B. L. atžvilgiu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrindė, kodėl V. Š. palikimo paveldėtojams kilo prievolė atlyginti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-05-30 sprendimu Nr.11-57-106 nustatytą našlių pensijos permoką. Sprendimas išieškoti minėtą prievolę yra grindžiamas vien ta aplinkybe, kad V. Š. palikimą priėmė A. Š. ir B. L.. Atsakovų atžvilgiu nėra priimti administraciniai aktai, kuriuose būtų išdėstyti motyvai dėl to, kodėl jiems kyla pareiga atlyginti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-05-30 sprendimu Nr. 11-57-106 nuspręstą išieškoti našlių pensijos permoką, nenurodytas teisinis reglamentavimas, kuriuo remiantis VSDFV Vilniaus skyrius nusprendė pradėti išieškojimo procedūrą būtent iš minėtų asmenų, neįvertintos A. Š. ir B. L. galimybės grąžinti našlių pensijos permoką bei kiti kriterijai, nustatyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 str. 6 d. Teismas vertina, kad, prieš kreipiantis į teismą su prašymu grąžinti našlių pensijos permoką iš paveldėtojų, turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas našlių pensijos permokos priteisimui iš A. Š. ir B. L.. Tokios aplinkybės pagal byloje pateiktus duomenis nėra nustatytos. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.