Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškinio atsakovui V. Š. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, jog 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634., valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas, atstovaudama valstybę, vykdo VĮ Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas). Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, nėra įregistruota (duomenys neskelbtini) mirusios J. Š. (a. k (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo faktų. VĮ Turto bankas gavo informaciją apie tai, kad 1/2 dalies turto, (duomenys neskelbtini), savininkė mirė ir kad patikėjos turtas liko nepaveldėtas, taip pat, kad patikėja liko skolinga kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“ 1 222,14 Eur. Dėl to, VĮ Turto bankas 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno rajono 1-ąjį notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į mirusiosios palikimą. Kauno rajono 1-asis notaro biuras 2021 m. birželio 2 d. išdavė patvirtinimą apie tai, kad dėl palikėjos J. Š. palikimo paveldėjimo, atstovaudama valstybę, kreipėsi VĮ Turto bankas. Pažymėtina, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), buvo įgyti (duomenys neskelbtini). pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kaip ir piniginės lėšos, esančios, AB SEB banke, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikėjai būnant santuokoje su V. Š., todėl yra bendroji jungtinėje nuosavybėje. Iki kol nebus nustatyta palikėjai priklausanti turto dalis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, palikimo atsiradimo vietos notaras negali VĮ Turto bankui išduoti Palikimo perėjimo valstybei liudijimo į visą J. Š. priklausiusį turtą. Palikėjos ir V. Š. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju santuokos metu įgytas ir šiame ieškinyje nurodytas visas turtas yra laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nes turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, minėtų asmenų santuoka nebuvo nutraukta iki pat (duomenys neskelbtini) įvykusios J. Š. mirties, todėl šis faktas irgi patvirtina, kad ieškinyje nurodytas turtas, priklauso abiem sutuoktiniams (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1punktas). Taigi šis turtas išliko bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti atidalinta. Be to, ieškinyje nurodyto nekilnojamojo turto teisinė registracija Nekilnojamojo turto registruose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės byloje nepaneigia fakto apie tai, kad sutuoktinių bendro turto dalys buvo lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Iš teikiamų įrodymų yra akivaizdu, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl ieškinyje nurodytos mirusiosios turto dalies bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas ir turėtų būti patenkintas (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimas civilinėje byloje e2-793-267/2015).

Teismas liepos 2 d. nutartimi ieškovei nustatė 8 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos šioje nutartyje išvardintiems ieškinio trūkumams pašalinti ir išaiškino ieškovei, kad, laiku nepašalinus trūkumų, ieškinio pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos bus grąžintas. Teismo nuomone, šioje byloje pateiktas ieškinys yra su trūkumais, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnių reikalavimų, nustatytų ieškinio turiniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje 2 ir 3 punktuose numatyta, jog ieškinyje turi būti nurodoma aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), kurie tarpusavyje privalo būti suderinti ir negali vienas kitam prieštarauti. Taigi tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieškinio elementus, kadangi ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Teismo nuomone, ieškinio reikalavimai yra ne tik nesuderinti su ieškinyje aprašytomis aplinkybėmis, bet ir neaiškūs ir netgi prieštaringi. Ieškinyje pateiktuose teisminės praktikos pavyzdžiuose kalbama apie atidalijimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės, tuo tarpu ieškinio pirmuoju reikalavimu prašoma pripažinti ir nustatyti, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise J. Š. ir jos sutuoktiniui V. S. po 1/2 dalį priklausė atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas ir po ½ dalį J. Š. vardu likusios piniginės lėšos banko sąskaitoje, o antruoju reikalavimu prašoma pripažinti, jog J. Š. nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis to paties turto. Esant tokioms aplinkybėms ieškinio reikalavimai tikslintini, šalinant reikalavimų prieštaringumą, bei reikalavimus suderinant su ieškinyje nurodoma teismine praktika. Be to, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirusios J. Š. (a. k (duomenys neskelbtini) vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (kanalizacijos šulinys, šulinys, tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas, rūkykla, 5I1m stoginė, 6I1m stoginė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre yra registruotas sutuoktinio V. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu, tačiau minėtas turtas yra įgytas santuokoje, bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Kaip matyti iš Išrašo apie asmens, įrašyto į įkeitimo lakštus kaip savininku ar skolininku, informaciją, (duomenys neskelbtini)J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarė 7 000 Eur paskolos sutartį su E. G., kuriam yra įregistruota hipoteka (bendra hipotekos vertė 51 813 Eur). 2019 m. rugsėjo 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog V. Š. vardu registruotam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. galioja hipoteka. Be to, kadangi ieškiniu prašoma pripažinti, kad J. Š. nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis nekilnojamojo turto, įgyto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu jos sutuoktinio vardu, o šiam turtui galioja hipoteka ir areštas, teismo nuomone, patikslintame ieškinyje suinteresuotu asmeniu nurodytinas to turto hipotekos kreditorius E. G. bei kreditorė UAB ,,Intrum Lietuva“, kuri yra pareiškusi 1222,14 Eur finansinį reikalavimą palikėjos J. Š. įpėdiniams, kad byla nebūtų nagrinėjama nežinant šiems kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys laikytinas nepaduotu.

Teismui teikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, bei reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai.

Kadangi ieškovė net nemėgino šalinti įsiteisėjusioje 2021 m. liepos 2 d. nutartyje išvardintų ieškinio trūkumų ir nepateikė teismui patikslinto ieškinio, kuris atitiktų CPK 111, 135 ir 178 straipsnių reikalavimus, teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, ieškinį laiko nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos valstybei nepriteisiamos (CPK 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, 290–292 straipsniais,

nutaria : Ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškinio atsakovui V. Š. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.