Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2022-05-20 · Civilinė byla Nr. 2YT-3890-1003/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-20
Bylos Nr.
2YT-3890-1003/2022
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01457-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danas Lisas
Pareiškėjas
D. M.
Civilinė byla Nr. 2YT-3890-1003/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01457-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2; 3.5.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 20 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. patikslintą skundą dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Eurika Rulienė, E. M., Luminor Lizingas UAB, UAB „GS Core“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja skundžia antstolės Eurikos Rulienės veiksmus ir prašo įpareigoti antstolę sustabdyti vykdymo procesą, pašalinti priverstinio vykdymo proceso metu padarytus pažeidimus.

2. Patikslintame skunde nurodyta, kad 2022 m. sausio 26 d. ji gavo 2022-01-26 antstolės patvarkymą – pranešimą apie planuojamas skelbti varžytynes Nr. S-22-69-3812. Pareiškėja nurodo, kad antstolei yra žinoma, jog vyksta teisminiai ir ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie susiję su vykdomosiomis bylomis, ir antstolė yra sustabdžiusi vykdymo procesą, todėl jokios varžytynės negali būti skelbiamos. Jeigu antstolė atnaujino vykdomąsias bylas dėl šio skundo patikslinimo, tuomet antstolė turi stabdyti išieškojimo veiksmus. Be to, pradinis išieškotojas Luminor Lizingas UAB pardavė reikalavimo teises naujam išieškotojui UAB „GS Core“, tačiau apie tai raštu nepranešė skolininkei, o naujasis kreditorius nepateikė skolininkei reikalavimo perleidimo sutarčių, neatliko kitų privalomų procesinių veiksmų, todėl neįgijo jokių teisių į skolinius reikalavimus. Dėl šios priežasties antstolės 2022-02-24 patvarkymas dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese Nr. S-22-69-8178 yra neteisėtas ir naikintinas, nes naujas tariamas kreditorius nėra įgijęs jokių teisių į pradinio kreditoriaus turimus reikalavimus, o antstolė negalėjo pakeisti vieno išieškotojo į kitą.

3. Suinteresuotas asmuo antstolė Eurika Rulienė 2022-03-15 patvarkymu Nr. S-22-69-10998 atsisakė tenkinti pareiškėjos patikslintą skundą, nurodydama, kad antstolė neturi pagrindo stabdyti vykdomųjų bylų dėl pareiškėjos nurodytų motyvų apie kreipimąsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tai yra jos bandymas vilkinti vykdymo procesą. Antstolis privalo stabdyti vykdomąją bylą, jeigu nustatomi CPK 626 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai. Kitais atvejais, numatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo. Taip pat nurodė, kad patvarkymas dėl išieškotojo pakeitimo yra teisėtas, kadangi antstolė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisių perleidimą. Be to, naujasis išieškotojas antstolei nurodė, kad skolininkė el. paštu buvo informuota apie reikalavimo teisių perleidimą, pridedant sutarties išrašą.

Atsiliepimas

4. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas skundas atmestinas.

5. Pareikštu patikslintu skundu pareiškėja skundžia antstolės Eurikos Rulienės veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų nurodytų vykdomųjų bylų matyti, kad pareiškėjos atžvilgiu atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai ne visose jos nurodomose bylose, todėl skundas nagrinėjamas dėl antstolės veiksmų, atliekamų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pradėtos dėl pareiškėjos sutuoktinio E. M., kaip subsidiaraus skolininko, pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus ir to paties priverstinio vykdymo.

6. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo šias bylas: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6799,04 Eur skolos, 1311,53 Eur palūkanų ir 50,29 Eur vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų išieškojimo iš skolininkės D. M. pagal Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notaro 2016-12-13 išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. DP-3299 išieškotojo Luminor Lizingas UAB naudai; vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 19855,74 Eur skolos, 3812,50 Eur palūkanų ir 84,50 Eur vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų išieškojimo iš skolininkės D. M. pagal Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notaro 2016-12-13 išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. DP-3297 išieškotojo Luminor Lizingas UAB naudai; vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 17229,20 Eur skolos, 3333,84 Eur palūkanų ir 64,87 Eur vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų išieškojimo iš skolininkės D. M. pagal Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notaro 2016-12-13 išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. DP-3298 išieškotojo Luminor Lizingas UAB naudai.

8. Antstolė 2022-01-26 pranešimu Nr. S-22-69-3812 pranešė apie planuojamas skelbti varžytynes (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini) t. 3, b. l. 424-426). Pareiškėja mano, kad varžytynės negali būti skelbiamos, kadangi ji 2021-11-05 kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kadangi mano, jog civilinėje byloje Nr. 2S-415-267/2020 yra įsegta Šiaulių apygardos teismo 2020-05-20 nutartis su galimai akivaizdžiai suklastotu teisėjos D. B. parašu ir kitais duomenimis. Pareiškėja nurodo, kad kol tebevyksta teisminiai ir ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai, kurie susiję su vykdomosiomis bylomis, jos turi būti sustabdytos, o antstolė negali skelbti varžytynių.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą šiais atvejais: 1) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; 2) kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus; 3) kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą; 4) kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto; 5) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis realizuotinas turtas Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka paimamas siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą.

10. Kaip matyti iš CPK 626 straipsnyje numatytų privalomo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų, pareiškėjos nurodytas vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindas nepatenka į CPK 626 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų atvejų sąrašą, todėl antstolė pagrįstai nurodo, jog neturi pareigos privalomai sustabdyti vykdomąsias bylas.

11. Pažymėtina ir tai, kad CPK 627 straipsnis numato antstoliui teisę sustabdyti vykdomąją bylą nurodytais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

12. Taigi, vadovaudamasi CPK 627 straipsniu, antstolė turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl vykdomųjų bylų sustabdymo reikalingumo. Kaip matyti iš vykdomosiose bylose esančių duomenų, pareiškėja neteikė antstolei prašymo sustabdyti vykdomąsias bylas, o kitų įstatyme nustatytų pagrindų, kuriems esant antstolė galėtų spręsti dėl vykdomųjų bylų sustabdymo, nėra. Pareiškėja motyvus, kodėl vykdomosios bylos turi būti sustabdytos, nurodė tik teikdama skundą. Antstolė pagrįstai nurodė, kad dėl skolininkės išdėstytų motyvų, jog vykdomosios bylos turi būti sustabdytos dėl to, kad pareiškėja 2021-11-05 kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nėra pagrindas sustabdyti vykdomąsias bylas. Pažymėtina, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų apie šiuo metu vykstantį teisminį nagrinėjimą ar atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurie turėtų įtakos antstolės atliekamiems vykdymo proceso veiksmams. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis tokių aplinkybių taip pat nenustatyta. Savo argumentus pagrindžiančių duomenų nepateikė ir pati pareiškėja. Priešingai, skunde nurodo, kad pagal jos pareiškimą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai apie vykstantį teisminį nagrinėjimą ar atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurie turėtų įtakos antstolės atliekamiems vykdymo proceso veiksmams, laikomi nepagrįstais, todėl nėra pagrindo įpareigoti antstolę vykdomąsias bylas sustabdyti ar spręsti dėl jų sustabdymo skunde nurodytais argumentais.

13. Pareiškėja taip pat nurodo, kad pradinis kreditorius Luminor Lizingas UAB raštu nepranešė jai apie reikalavimo teisės perleidimą, o naujasis kreditorius UAB „GS Core“ nepateikė skolininkei perleidimo reikalavimo sutarčių, neatliko kitų privalomų procesinių veiksmų ir todėl neįgijo jokių teisių į skolinius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, antstolės priimtas 2022-02-24 patvarkymas dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese Nr. S-22-69-8178 yra neteisėtas ir naikintinas.

14. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, tame tarpe ir vykdymo procese. CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.

15. Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese sprendžia antstolis. Nepaisant to, anksčiau teismų praktikoje pateikti išaiškinimai gali būti taikomi ir nagrinėjamu atveju. Dėl CPK 596 straipsnio 1 dalies normos taikymo savo praktikoje yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas, nurodydamas, jog CPK 596 straipsnis, numatantis procesinių teisių perėmimą, nenustato, kokius įrodymus būtina pateikti teismui tokio prašymo išsprendimui. Kreditorius savo materialiąsias teises gali perleisti be skolininko sutikimo (CK 6.101 straipsnis). Todėl procesinio klausimo (teisių perėmimo) nagrinėjimas taip pat negali būti siejamas su priešingos šalies (skolininko) valios išreiškimu ar neišreiškimu. Teismas, spręsdamas teisių perėmimo klausimą vykdymo procese CPK 596 straipsnio pagrindu, tik turi įsitikinti, ar pradinis kreditorius (išieškotojas) perleido priverstinai teismo sprendimo pagrindu vykdomą reikalavimą kitam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-178/2016).

16. Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad antstolė 2022-02-24 patvarkymu dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese Nr. S-22-69-8178 pakeitė vykdomosiose bylose pradinį išieškotoją Luminor Lizingas UAB į naująjį išieškotoją UAB „GS Core“ (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini) t. 3, b. l. 454-455). Šis patvarkymas priimtas 2022-02-18 gavus UAB „GS Core“ prašymą su priedais, kuriame nurodyta, kad 2021-12-21 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 21-F-15/3, UAB „GS Core“ perėmė reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus Luminor Lizingas UAB į skolininkės D. M. ir subsidiaraus skolininko E. M. skolas pagal vykdomuosius dokumentus (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini) t. 3, b. l. 440-451).

17. Taigi, antstolė laikėsi CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatytos teisių perėmimo vykdymo procese tvarkos, t. y. 2022-02-18 gavusi naujojo išieškotojo prašymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese, nepažeisdama nustatyto 7 dienų termino 2022-02-24 patvarkymu išsprendė vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolei buvo pateiktas prašymas pakeisti pradinį išieškotoją nauju išieškotoju, kartu su prašymu pateikta šalių pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis (reikalavimo perleidimo sutartyje yra aiškiai nurodyti perleisti reikalavimai). 2022-03-09 el. paštu naujasis išieškotojas informavo antstolę, kad skolininkę D. M. apie reikalavimo perleidimą informavo el. paštu ir pridėjo sutarties išrašą (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini) t. 3, b. l. 474). Taigi, antstolei buvo pateikta pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad išieškotojo Luminor Lizingas UAB materialinės subjektinės teisės perėjo naujam kreditoriui UAB „GS Core“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis). Antstolei nebuvo pateikti duomenys apie pateiktos reikalavimo perleidimo sutarties nuginčijimą, todėl antstolė neturėjo pagrindo nesivadovauti pateikta sutartimi, konstatuojant reikalavimo perleidimą naujam kreditoriui.

18. Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką prašymo pakeisti išieškotoją vykdymo procese nagrinėjimo dalyką sudaro formalus pateiktų dokumentų vertinimas ir nustatymas, ar perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės naujajam kreditoriui. Kitokio pobūdžio aplinkybės paprastai nėra tiriamos ir dėl jų nėra aiškinamasi. Tuo tarpu reikalavimo perleidimo pagrįstumas ir teisėtumas taip, kaip nurodo pareiškėja, nėra tikrinamas. Pagrindas atmesti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese yra tik tada, kai nustatoma, kad naujajam kreditoriui neperėjo materialinės ir subjektinės teisės. Pagrindas atmesti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese yra tuomet, kai nustatoma, kad naujajam kreditoriui neperėjo materialinės ir subjektinės teisės, tačiau tokių duomenų nei antstolei, nei teismui nebuvo nepateikta.

19. Iš patikslinto skundo galima suprasti, kad nurodydama argumentus, kodėl antstolės patvarkymas dėl išieškotojo pakeitimo yra neteisėtas, pareiškėja iš esmės remiasi CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

20. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog jeigu naujasis kreditorius (išieškotojas) teismo sprendimo vykdymo procese pateikė teismui (nagrinėjamu atveju antstolei) prašymą dėl išieškotojo pakeitimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutartį, laikoma, kad apie reikalavimo teisių perleidimą tapo žinoma ir skolininkui. Juo labiau, jei toks skolininkas atskiruoju skundu skundžia teismo nutartį dėl išieškotojo pakeitimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-357-330/2017; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-462/2012).

21. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog išieškotoja UAB „GS Core“ prašymą dėl išieškotojo pakeitimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutartį pateikė vykdymo procese, todėl yra laikoma, jog apie reikalavimo teisių perleidimą tapo žinoma ir pareiškėjai, kuri skundžia antstolės patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo. Be to, pažymėtina, kad reikalavimo perleidimo sutartimi nepasikeitė pareiškėjos teisinė padėtis, pasikeitė tik kreditorius, kuriam vykdymo procese ji turės grąžinti priteistą skolą.

22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, teisėtai ir pagrįstai atlieka priverstinio išieškojimo veiksmus, todėl pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos D. M. skundą.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Danas Lisas