- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-25
- Bylos Nr.
- 1A-968-495-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00129-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Teresėlė Kazlauskienė, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- T. S.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-968/2011
Teisėja Lilija Tarčevskaja Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00129-2011-9
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2011 m. spalio 25 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. 3 metų laisvės atėmimo bausme.
Tuo pačiu nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. nuteista už tai, kad ji neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotines medžiagas ir jas pardavė:
ji, savo name Nr. 22, esančiame romų bendrijoje, (duomenys neskelbtini), 2011-01-31 15.30 val. pardavė už 80 litų V. P. 0,134 g narkotinės medžiagos - heroino, be to, tą pačią dieną, ten pat apie 18.00 val. pardavė 0,060 g heroino už 40 litų asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, o likusią dalį – 1,371 g heroino laikė minėtame name iki 2011-01-31 18.45 val., kai šią narkotinę medžiagą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Nuteistoji T. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendį jos atžvilgiu ir, pritaikius Baudžiamojo kodekso 62 str. ir 54 str. 3 d., paskirti jai bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu arba sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų. Apeliantės nuomone, teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą - Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį ir 54 straipsnio 3 dalį. Skundžiamame nuosprendyje teismas, motyvuodamas bausmės skyrimą, nurodė ne visas reikšmingas teisingam bausmės paskyrimui aplinkybes. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad ji yra vieniša motina ir augina penkis vaikus, iš kurių trys nepilnamečiai, du jau suaugę. Jai paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, trys jos nepilnamečiai vaikai lieka be priežiūros. Dabar vaikus prižiūri vyriausioji dukra K.. Ji, neturėdama patirties, negalės jiems užtikrinti nei tinkamos priežiūros, nei deramų gyvenimo sąlygų. Apeliantės nuomone, ši aplinkybė pilnai atitinka Baudžiamojo kodekso 62 str. 2 d. 2 p. nuostatas, leidžiančias teismui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Skundžiamame nuosprendyje teismas tik užsimena, kad ji viena augina penkis vaikus, tačiau net neužsimena, kad trys iš jų yra nepilnamečiai. Teismas, motyvuodamas bausmės skyrimą, taip pat tik užsimena, jog ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, tačiau šių aplinkybių nevertina skiriant bausmę. Taip, ji čigonė, žino nepalankią visuomenės nuomonę romų tautybės žmonių atžvilgiu, tačiau mano, kad šios aplinkybės neturėtų įtakoti teisingumą vykdančio teismo pozicijos. Skunde apeliantė pastebi ir tai, jog teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog kratos metu rasti pinigai, galimai gauti iš neteisėtos prekybos narkotinėmis medžiagomis. Apeliantės teigimu, ji bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino pinigų atsiradimo jos namuose aplinkybes ir jų paskirtį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, nors bylos duomenimis jos paaiškinimas dėl pinigų paskirties taip ir liko nepaneigtas.
Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo taikyti jos atžvilgiu Baudžiamojo kodekso 62 str. ar 54 str. 3 d. nuostatas, paskirti jai bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu arba sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų.
Apeliantės prašymas taikyti jos atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę netenkintinas. BK 62 straipsnyje numatyta bausmės švelninimo galimybė, kuria teismas gali pasinaudoti išskirtiniais atvejais, kai yra šio straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų visuma. Kartu pažymėtina, kad svarstant BK 62 straipsnio taikymo klausimą būtina ne tik formaliai nustatyti šiam straipsniui taikyti būtinas sąlygas, bet ir įvertinti, ar tokia bausmė bus teisinga, ar taip nebus pažeisti visuomenės interesai. Net ir esant BK 62 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas yra diskrecinė teismo teisė, kuri įgyvendinama, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, bet ne pareiga ( baudžiamoji byla Nr. 2K-306/2011).
Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi taikant BK 62 straipsnio 1 dalį reikia nustatyti šių sąlygų visumą: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) nuoširdžiai gailisi ir (ar) padeda ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygina ar pašalina padarytą turtinę žalą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, T. S. pati atvykusiems policijos pareigūnams apie padarytą nusikalstamą veiką nepranešė, priešingai pastaroji nurodė, jog jos namuose narkotinių medžiagų nėra. Ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu apeliantė savo kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino tik iš dalies, ji nurodė, kad turėjo narkotikus – heroiną, tačiau jo nepardavinėjo. Be to, apeliantė nurodė, jog ji narkotikus rado ir atsinešė namo, kur juos ir laikė (b.t. 1, b.l. 146-147, 151). Taigi, nesant bent vienos iš būtinų BK 62 str. 1 d. taikymui sąlygų, nėra pagrindo apeliantei paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką taikant BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-400/2007, 2K-625/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyta tik viena T. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkė prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), todėl BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas apeliantės atžvilgiu taip pat negalimas.
Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis būtų įmanoma pagrįsti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas T. S. šioje byloje aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teisėjų kolegija nenustatė. Pažymėtina, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas būtinumas švelninti bausmę, nagrinėjamu atveju nelaikytinos išimtinėmis ir suteikiančiomis pagrindą pastarosios atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas.
Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės skunde išdėstytos aplinkybės, suteikia pagrindą nagrinėjamu atveju svarstyti galimybę skirti pastarajai minimalią BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Pažymėtina tai, kad T. S. padarė nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kuri pagal BK 11 str. 5 d. nuostatas priskiriama prie sunkių nusikaltimų, nusikalstama veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta, nusikalstamos veikos padarymo tikslas – siekis pasipelnyti. Skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta apeliantės atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena pastarosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkė prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.). Vertinant T. S. asmenybę, svarbu atsižvelgti į tai, kad ji praeityje neteista, nebausta ir administracine tvarka, nors iki sulaikymo niekur nedirbo, tačiau buvo užsiregistravusi Darbo biržoje, sulaikymo metu apeliantė turėjo ir nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau kaip matyti iš byloje esančios Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2011-03-17 pažymos apie gaisrą, 2011 m. kovo 10 d. kilo gaisras pastate (duomenys neskelbtini), gaisro metu nudegė pastato stogas, išdegė vidus bei ten buvę daiktai. Be to, pažymėtina tai, jog apeliantė yra vieniša motina ir augina penkis vaikus (K. S., gim. (duomenys neskelbtini), I. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. E., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini)), iš kurių trys yra nepilnamečiai. T. S. teigimu, ji su vaikais pragyvena iš už vaikus gaunamų socialinių pašalpų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. S. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, nepilnai įvertino aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, tik formaliai vertino apeliantės asmenybę charakterizuojančius duomenis, sureikšmindamas su padaryta nusikalstama veika susijusias aplinkybes, ko pasėkoje netinkamai individualizavo bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas, nesant byloje tai patvirtinančių duomenų, padarė nepagrįstą prielaidą, jog kratos metu rasta labai didelė pinigų suma byloja apie tai, kad T. S. galimai verčiasi neteisėta ir nusikalstama prekyba narkotikais. Kai tuo tarpu pati apeliantė bei byloje liudytoja apklausta R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuosekliai tvirtino, jog rasti pinigai buvo surinkti visų taboro gyventojų R. S. operacijai bei vaistams apmokėti. Beje, visi kratos metu rasti pinigai, išskyrus 120 Lt, kurie buvo gauti pardavus narkotines medžiagas, skundžiamu nuosprendžiu grąžinti T. S.. Įvertinus aukščiau išdėstytų, bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, neteikiant nei vienai iš jų išskirtinės reikšmės, skundžiamu nuosprendžiu apeliantei už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė švelnintina ir paskirtina BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., nusprendžia :
nuteistosios T. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendį.
T. S., pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.