Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant R. M. būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su mokslu ar darbu ir be nuosprendžio vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta jo dalis dėl R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, taikant BK 92 straipsnio nuostatas, ir paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2010 m. rugsėjo 23 d.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Kita nuosprendžio dalis nekeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad nužudė savo motiną I. M. Jis 2009 m. gruodžio 21 d., apie 21 val., L. M priklausančiame gyvenamajame name, esančiame Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo motina I. M. metu užmetė jai ant kaklo diržą ir užveržė jį, padarydamas stranguliacinę vagą kaklo priekiniame ir dešiniame šoniniame paviršiuje. Nuo kaklo suspaudimo I. M. užduso.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Kasatorius nurodo, kad nužudymą padarė būdamas labai susijaudinęs dėl savo motinos įžeidžiančio elgesio, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo R. M. buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, šio nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, todėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 130 straipsnį klausimas nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma sugriežtinti kasatoriui paskirtą bausmę. Dėl to, vadovaujantis minėta BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostata, nuteistojo R. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 130 straipsnį klausimas negali būti nagrinėjamas ir kasacine tvarka.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Nuteistojo R. M. kasacinio skundo argumentai dėl jam paskirtos bausmės atmestini. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę gali sušvelninti tik tada, kai jos paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę, o BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos šios aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę, jas įvertinęs teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro skundą patikrinęs nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmės skyrimo aspektu, padarė išvadą, kad R. M. pirmosios instancijos teismo paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo ir kaltininko asmenybės. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.

Teismų praktikoje provokuojančiu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvą) padaryti nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar nukentėjusio asmens elgesys buvo provokuojantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, vertinama, kiek toks elgesys esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Taip pat būtina įvertinti nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykius ir jų asmenybes, nukentėjusiojo elgesį prieš pat nusikaltimo padarymą ir iki jo.

Įvertinęs bylos įrodymus (paties nuteistojo, liudytojų L. M. (T. 1, b. l. 109-110; T. 2, b. l. 49), L. M. (T. 1, b. l. 108; T. 2, b. l. 43), E. J. (T. 2, b. l. 42) parodymus, administracinių bylų, iškeltų L. M. (T. 1, b. l. 154-159, 160-162) bei I. M. (T. 1, b. l. 164-166), medžiagą, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos raštą (T. 2, b. l. 30), apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuteistojo šeimoje buvo nuolat piktnaudžiaujama alkoholiu ir vykdavo konfliktai, tą pačią dieną, dėl agresyvaus paties nuteistojo R. M. elgesio buvo iškviesti policijos pareigūnai. Įvykio dieną kilęs konfliktas tarp neblaivaus R. M. kasatoriaus ir tokios pat būsenos jo motinos, kasatoriui buvo įprasta situacija bei jų gyvenimo būdo pasekmė. Pažymėtina, kad iš nuteistojo parodymų matyti, kad konflikto metu motina jam priekaištavo būtent dėl girtavimo (T. 1, b. l. 24-26). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įvykio priežastis buvo R. M. ir jo motinos asmeninis konfliktas dėl girtavimo, todėl pripažinti, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, nebuvo pagrindo.

Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, dar kartą įvertino pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes - padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (nužudymas padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia), R. M. asmenybę (neteistas, tačiau baustas administracine tvarka), jo atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančią (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui) aplinkybes – ir nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik nuteistajam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Be nurodytų aplinkybių, įvertinęs teisme apklaustos psichologės išvadas, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ir neigiama socialinė aplinka, nes šeimoje buvo nuolat girtaujama, vykdavo konfliktai, apeliacinės instancijos teismas kasatoriui skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė mažesnį nei BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Nors kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad girtumas jo veiksmams neturėjo jokios įtakos, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia byloje surinkti įrodymai. Teismo posėdyje apklausta psichologė ekspertė A. Š. nurodė, kad būtent alkoholio vartojimas labiausiai nulėmė R. M. elgesį (T. 2., b. l. 50), todėl BK 60 straipsnio 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

Teismų praktikoje konstatuota, kad bausmė turi būti proporcinga nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl skiriant bausmes už nužudymus negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja bausmės paskirčiai ir savo dydžiu nėra per griežta. Kartu pažymėtina, kad, įvertinęs neigiamos socialinės aplinkos, nuteistojo tėvų asocialaus elgesio įtaką nusikaltimo padarymui, kitas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bausmę R. M. paskyrė atlikti atvirojoje kolonijoje.

Kasatoriaus prašymas taikyti jam BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę netenkintinas. BK 62 straipsnyje numatyta bausmės švelninimo galimybė, kuria teismas gali pasinaudoti išskirtiniais atvejais, kai yra šio straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų visuma. Kartu pažymėtina, kad svarstant BK 62 straipsnio taikymo klausimą būtina ne tik formaliai nustatyti šiam straipsniui taikyti būtinas sąlygas, bet ir įvertinti, ar tokia bausmė bus teisinga, ar taip nebus pažeisti nukentėjusių asmenų ir visuomenės interesai. Net ir esant BK 62 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas yra diskrecinė teismo teisė, kuri įgyvendinama, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, bet ne pareiga.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis nors ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus ir bandė klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus nurodydamas, kad motiną nužudė jo tėvas (T 1., b. l. 39-40). Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų nuteistajam R. M. nėra pagrindo.

Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką taikant BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-400/2007, 2K-625/2007). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas kasatoriui taip pat negalimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam R. M. baudžiamasis įstatymas pritaikytas ir bausmė individualizuota tinkamai, todėl kasacinio skundo argumentais keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl paskirtos bausmės nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. M. kasacinį skundą atmesti.