Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1A-110-768/2024

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-07-11
Bylos Nr.: 1A-110-768/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-36966-2021-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Kristina Latožienė, Sigitas Bagdonavičius, Donatas Jatužis
Kaltinamasis: M. J.
Nukentėjusysis: K. N., J. J.
Advokatai: Arnoldas Šukaitis, Vytautas Kupcikevičius

Kategorijos

1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-768/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36966-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 1.1.6.3.; (S) 2.4.6.4.1.; 2.4.6.5.2.;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kristinos Latožienės,

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,dalyvaujant: prokurorei Loretai Liepienei,išteisintajam M. J.,išteisintojo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės A. U., R. P.,

atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjams advokatams Arnoldui Šukaičiui, Kastyčiui Paspirgėliui, Žygimantui Rutkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Suvaizdytės-Makšimienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsniu, buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, jiems susitaikius su nukentėjusiaisiais K. N. ir J. J., ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta.

Taip pat A. U., J. S., R. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 25 MGL (1250,00 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 10 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. P., A. U. ir J. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kaltinimo pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisintas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. U., J. S., R. P. ir du kiti asmenys, kurių tapatybė nenustatyta, veikdami bendrininkų grupėje, 2021 m. spalio 23 d., apie 14 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: R. P., J. S., A. U. bei du asmenys, kurių tapatybės nenustatytos, priėjo prie sustojusio J. J. vairuojamo automobilio AUDI A6B6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galinėje keleivio sėdynėje sėdėjo K. N. ir A. B., R. P., J. S., A. U. ir asmuo, kurio tapatybė nenustatyta, rankomis tyčia daužė automobilį, traukė automobilio durelių rankenas, reikalaudami atidaryti dureles, tęsiant nusikalstamą veiką, asmeniui, kurio tapatybė nenustatyta, pasiėmus daiktą, panašų į metalinį strypą ir, pribėgus prie atbuline eiga pajudėjusio automobilio, strypu du kartus sudavus į automobilio kairę pusę, taip išdaužiant automobilio kairės pusės galinio lango stiklą, J. J. automobiliu AUDI A6B6 pajudėjus pirmyn, R. P. du kartus spyrė į automobilio kairės pusės galinį sparną ir jį įlenkdamas sugadino; automobiliui sustojus, pro išdaužtą automobilio kairės pusės langą atidarius galines dureles, asmuo, kurio tapatybė nenustatyta, R. P., J. S., A. U. bei kitas ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo, sugriebė automobilio galinėje sėdynėje sėdėjusį K. N. ir jį ištempė iš automobilio; tęsiant nusikalstamus veiksmus, R. P. kumščiu sudavė du smūgius tempiamam K. N., pargriovus ištemptą iš automobilio K. N. ant žemės, J. S. kumščiu jam sudavė vieną kartą ir vieną kartą spyrė, A. U. spyrė ne mažiau kaip 2 kartus, R. P. spyrė ne mažiau kaip 2 kartus nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, asmuo, kurio tapatybė nenustatyta, ne mažiau kaip du kartus spyrė ir du kartus daiktu, panašiu į metalinį strypą, sudavė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais A. U., J. S., R. P. ir asmuo, kurio tapatybė nenustatyta, sukėlė nukentėjusiajam K. N. fizinį skausmą, bei R. P., tyčia kartu su asmeniu, kurio tapatybė nenustatyta, sugadino automobilio AUDI A6B6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio lango stiklą, kairės pusės galines dureles, kairės pusės galinį sparną, padarydami nukentėjusiajam J. J. 500 eurų žalą, tuo pažeidė viešąją tvarką.

2. M. J. pagal BK 284 straipsnį buvo kaltinamas tuo kad jis 2021 m. spalio 23 d., apie 14 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. U., J. S., R. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: kartu su R. P., J. S., A. U. bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu priėjo prie sustojusio J. J. vairuojamo automobilio AUDI A6B6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užpakalinėje keleivio sėdynėje sėdėjo K. N. ir A. B., rankomis tyčia daužė automobilį, traukė automobilio durelių rankenas, reikalaudamas atidaryti dureles; tęsdamas nusikalstamą veiką jis, t. y. M. J., pasiėmė daiktą, panašų į metalinį strypą ir, pribėgęs prie atbuline eiga pajudėjusio automobilio, strypu du kartus sudavė į automobilio kairę pusę taip išdauždamas automobilio kairės pusės galinio lango stiklą; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. J. automobiliu AUDI A6B6 pajudėjus pirmyn, R. P. du kartus spyrus į automobilio kairės pusės galinį sparną ir, automobiliui sustojus, pro išdaužtą automobilio kairės pusės langą atidarius galines dureles, jis pro atidarytas dureles kartu su R. P., J. S. ir A. U. bei ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmenimi sugriebė automobilio galinėje sėdynėje sėdėjusį K. N. ir jį ištempė iš automobilio; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. P. kumščiu suduodant du smūgius tempiamam K. N., pargriovus ištemptą iš automobilio K. N. ant žemės, J. S. kumščiu suduodant vieną kartą ir vieną kartą spiriant, A. U. spiriant ne mažiau kaip 2 kartus, R. P. spiriant ne mažiau kaip 2 kartus nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, jis, t. y. M. J., ne mažiau kaip du kartus spyrė ir du kartus daiktu, panašiu į metalinį strypą sudavė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais su A. U., J. S., R. P., sukėlė nukentėjusiajam K. N. fizinį skausmą bei tyčia kartu su R. P. sugadino automobilio AUDI A6B6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio lango stiklą, kairės pusės galines dureles, kairės pusės galinį sparną, padarydamas nukentėjusiajam J. J. 500 eurų žalą ir pažeidė viešąją tvarką.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

3. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė D. Suvaizdytė-Makšimienė prašo skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: M. J., R. P., J. S. ir A. U. pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir juos nubausti:

- M. J. skirti 90 parų arešto bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti 6 mėnesiams ir šiuo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 71 straipsnyje, 25 (1250 eurų) MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

- R. P., J. S. ir A. U. skirti po 60 MGL (3000 eurų) baudą.

3.1. Dėl kaltinamojo M. J. išteisinimo nurodo, jog nuosprendis šioje dalyje priimtas neatlikus išsamaus, nešališko visų bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, todėl yra nemotyvuotas. Teismas neatliko nukentėjusiųjų K. N., J. J., liudytojos A. B. parodymų analizės, neįvertino jų parodymų atitikimo kitiems byloje surinktiems duomenims ir elementariai logikai, kas leistų neabejoti, kad M. J. 2021 m. spalio 23 d., apie 14 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. U., J. S., R. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

3.2. Tvirtina, jog nors M. J. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų K. N. ir J. J. parodymais, liudytojos A. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytoja A. B. atpažino M., vaizdo įrašų failais, jų apžiūros protokolu, vaizdų tyrimo specialisto išvada, pagerinto vaizdo įrašo apžiūros protokolu, pateiktu įrašu ir kitais byloje surinktais duomenimis.

3.3. Cituoja nukentėjusiojo K. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie jį užpuolusius asmenis bei jų veiksmus, iš kurių matyti, jog jis greta kitų asmenų, įvardijęs ir vyrą vardu M., kurį nurodęs ir vaizdo įraše. Ir nors teismo posėdžio metu parodė, jog nepažįsta nei vieno kaltinamojo, o jų vardus bei pavardes jam pasakiusi A. B., taip pat tiksliai neatsiminė ar M. J. buvo įvykių metu, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

3.4. Taip pat ir nukentėjusysis J. J. apklausiamas ikiteisminiame tyrime parodė apie vyro vardu M. veiksmus – „matė, kad M. atsinešė iš autobusiuko metalinį strypą. M. strypu išdaužė galinį kairės pusės lango stiklą ir strypu sugadino tas pačias, t. y. galines karės pusės dureles“, o teismo posėdžio metu teisėjai pagarsinus nukentėjusiojo J. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis pasakė, kad tuos savo parodymus tvirtina, nors ir negalėjo pasakyti, ar salėje sėdintis asmuo – M., kadangi tas žmogus (įvykio metu) buvo su barzda, dabar jis (teismo posėdžių salėje) be barzdos, K. N. jam pasakė M. vardą.

3.5. Cituoja liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus bei teigia, jog ji atpažino M. J. įvykio metu ir patvirtino tai ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdyje. Apklausiama 2021 m. gruodžio 28 d. parodė, jog „M. yra A. U. draugas. Kai ji draugavo su A. U., tai būdavo, kad A. U. (duomenys neskelbtini) turgelio aikštelėje susitikdavo su M., su juo pasišnekėdavo. M. yra vidutinio ūgio, praplikęs, jį atpažintų. Prisimena, kad M. atsineštu metaliniu strypu išdaužė automobilio galinį kairės pusės lango stiklą, po toji matė, kad keli vaikinai atidarė galines dureles ir ištempė į lauką K. N.. Matė, kad aplink sustoję vaikinai mušė K..“. Jos parodymai dėl M. J. apibūdinimo (išvaizdos, drabužių), dėl jo veiksmų ir kt. esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių buvo nuoseklūs. Teismo posėdyje jai atsakant į gynėjų klausimus, jos parodymai, kad ,,galimai M. yra čia salėje, bet ten buvo su barzda“ nepaneigia jos parodymų duotų ikiteisminiame tyrime ir teisme. Bylą nagrinėjant teisme, buvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas kaltinamojo akto įteikimas M. J. 2022 m. sausio 4 d., iš jo matyti, kad kaltinamasis M. J. – su barzda.

3.6. Nors nukentėjusieji K. N. ir J. J. bylą nagrinėjant teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo apklausų metu M. įvardino tik sužinoję kas čia toks iš A. B., nepažino jo, žinojo tik iš pasakymo ir pan., tačiau teismas neįvertino, nesugretino jų kitų svarbių nurodytų aplinkybių su objektų apžiūros protokole 2022 m. gegužės 24 d. užfiksuotais duomenimis. Tiek nukentėjusysis K. N., tiek J. J. įvardino asmenį su metaliniu strypu. Nukentėjusysis J. J. nurodė, kad vyriškis su metaliniu strypu buvo su barzda, jis metalinį strypą atsinešė iš autobusiuko. Be to, liudytoja A. B. nurodė, kad M. grįžo į autobusiuką ir atsinešė metalinį strypą, jis buvo su juodu megztiniu, ant krūtinės kažkas balta. Šiuos parodymus tvirtina duomenys, užfiksuoti 2022 m. gegužės 24 d. apžiūros protokole.

3.7. Kaltinamojo M. J. versija, kad 2021 m. spalio 23 d. šeštadienį į (duomenys neskelbtini), kur buvo įvykis, nebuvo nuvažiavęs, tą dieną dirbo (duomenys neskelbtini), vertintina kaip gynybinė versija. Be to, liudytojo E. Š. parodymai nepatvirtina kaltinamojo M. J. parodymų ir to, kad kaltinamasis M. J. visą dieną buvo darbe ir negalėjo būti (duomenys neskelbtini). Miestelis, kuriame buvo įvykis, nuo (duomenys neskelbtini) nutolęs 14,6 km, šis atstumas automobiliu įveikiamas per 15 minučių.

3.8. Akcentuoja, jog teismas nepasisakė kodėl nuosprendyje atmetė liudytojos A. B. parodymus, kurie atitiko vaizdo įraše užfiksuotus veiksmus, taip pat K. N. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kuriuos perskaičius teisme jis patvirtino kaip teisingus.

3.9. Dėl kaltinamųjų R. P., J. S. ir A. U. prokurorė teigia, jog šie asmenys nepagrįstai buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

3.10. Nurodo, jog visiems kaltinamiesiems buvo inkriminuota, kad jie veiką padarė bendrininkų grupėje, tačiau šios aplinkybės, tai yra būtent, kad nusikalstamą veiką padarė kartu su M. J. jie nepripažino. Kaltinamieji R. P., J. S. ir A. U. nebuvo nuoseklūs, jų parodymai tik iš dalies teisingi, prisipažinimas padarytas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, patvirtinančių jų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką. Prokurorės vertinimu, toks prisipažinimas negali būti vertinamas nei kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nei kaip viena iš būtinųjų, BK 38 straipsnyje numatytų, sąlygų.

3.11. Teigia, kad kaltinamųjų prisipažinimas turi padėti teismui priimti teisingą sprendimą, o ne klaidinti. Šiuo atveju, teismo posėdžio metu peržiūrėjus Rokiškio rajono savivaldybės administracijos administruojamų vaizdo kamerų įrašus, pasitvirtino nukentėjusiųjų bei liudytojos A. B. nurodytos aplinkybės, jog A. U. vairuojamu automobiliu į įvykio vietą atvažiavo apie dešimt žmonių, kurie nuėję prie nukentėjusiojo automobilio smurtavo, daužė automobilį. Tuo tarpu kaltinamieji savo parodymuose tvirtino, jog jie atvažiavo tik keturiese, kas neatitinka objektyvių bylos duomenų. Bylos duomenys patvirtina, jog A. U. dalį tiesos pasakė tik priremtas įrodymų, tačiau dėl įvykyje dalyvavusių bendrininkų melavo iki pat proceso pabaigos, nepripažino kaltinimo, kuriame nurodyti visi jo bendrininkai, smurtavę prieš nukentėjusiuosius ir daužę automobilį. J. S. taip pat nepripažino veiką padaręs su visais kaltinime nurodytais bendrininkais, teigė atvykęs autobusiuku su dar penkiais asmenimis, iš kurių dviejų nepažinojo, nematęs kad kas nors būtų turėjęs strypą ir juo daužęs automobilį. R. P. parodė taip pat autobusiuku važiavęs tik su J. S., A. U. ir T. J., neigė kartu buvus M. J..

3.12. Taip pat pažymi, jog J. S. yra teistas Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 2000 Eur bauda, kuri galutinai sumokėta 2022 m. liepos 12 d., administracine tvarka iki nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas už KET pažeidimus bei už pasirodymą viešoje vietoje, esant neblaiviam, po nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas už karo prievolininko pareigų nevykdymą bei greičio viršijimą. Kaltinamasis R. P. 2019 m. vasario 27 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, prieš nusikalstamos veikos padarymą administracine tvarka buvo baustas už KET pažeidimus bei už psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo leidimo, už komunalinių atliekų nesurinkimo žvejybos vietoje, pasirodymą girtam viešoje vietoje. Po nusikalstamos veikos padarymo taip pat buvo baustas už karo prievolininko pareigų nevykdymą bei KET pažeidimus (nesegėjo saugos diržo, vairavo automobilį, kurio registracija sustabdyta, netvarkingais šviesos prietaisais). Šių aplinkybių pagrindu nesutinka su teismo vertinimu, jog yra pagrindas manyti, kad J. S. ir R. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas iš esmės patvirtina, jog BK 38 straipsnio 4 dalies nuostata šių kaltinamųjų atžvilgiu buvo pritaikyta nepagrįstai.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis bei jo gynėjas, kaip ir atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės ir jų gynėjai – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė D. Suvaizdytės-Makšimienės apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl M. J. išteisinimo pagal BK 284 straipsnį, teismui konstatavus byloje nesant surinkta įrodymų leidžiančių neabejotinai spręsti, kad M. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat su sprendimu atleisti A. U., J. S. bei R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, šiems susitaikius su nukentėjusiaisiais K. N. ir J. J. (BK 38 straipsnis), ir baudžiamąją bylą nutraukti, A. U., J. S. bei R. P. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

7. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį bei prokurorės apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir todėl nepagrįstai M. J. išteisino dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Taip pat, atleisdamas A. U., J. S. bei R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 38 straipsnis), todėl šioje dalyje sprendimas yra naikinamas, pripažįstant A. U., J. S. bei R. P. kaltais dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo bei skiriant jiems bausmes (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

Dėl M. J. išteisinimo

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visetą, sprendė byloje nesant įrodymų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad M. J. 2021 m. spalio 23 d., apie 14 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. U., J. S., R. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį bei prokurorės apeliacinio skundo argumentus dalyje dėl M. J. išteisinimo, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai vertino surinktus įrodymus, jų tarpusavio ryšius bei sąsajas, tai yra įrodymus vertino selektyviai, dėl dalies įrodymų įrodomosios vertės visiškai nepasisakė bei neišdėstė jų teisinio vertinimo, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, lėmė faktinių aplinkybių neatitinkančio teismo procesinio sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai, byloje yra surinkta pakankamai duomenų leidžiančių daryti pagrįstą išvadą dėl M. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Šią išvadą leidžia daryti nukentėjusiųjų K. N., J. J., liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, byloje pateikti vaizdo įrašai, jų apžiūros protokolai bei kitų bylos duomenų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023 ir kt.).

11. M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad kaltinime nurodytų įvykių metu buvo savo darbo vietoje, nei nukentėjusiųjų nei kitų kaltinime nurodytų asmenų iš esmės nepažįsta, tuo tarpu liudytojai galimai nori jam pakenkti (3 t., 17, 25, 186 b.l.). Šiai versijai pagrįsti M. J. byloje pateikė pažymą iš savo tuometinės darbovietės (duomenys neskelbtini). Kiti kaltinamieji A. U., J. S., R. P. taip pat neigė pažįstantys M. J. bei 2021 m. spalio 23 d., apie 14 val., jį buvus (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančių įrodymų visumą, pirmiau nurodytą išteisintojo versiją atmeta kaip gynybinę versiją, kurią paneigia byloje surinktų duomenų visuma.

12. Iš tiesų, nagrinėjamoje byloje M. J. 2022 m. gegužės 27 d. savanoriškai pateiktame darbo laiko išraše (1 t., 170-173 b.l.) nurodoma, jog M. J. 2021 m. spalio 23 d. nuo 9 val. iki 18 val. dirbo (duomenys neskelbtini) priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu apklaustas M. J. darbdavys, liudytojas E. Š. parodė, jog „M. J. dirba staklių prižiūrėtoju, valytoju, reguliuotoju <...> Jis dirba šeštadieniais arba sekmadieniais, kai nėra kitų darbuotojų. <...> Darbo vietą jis atsirakina pats ir užrakina pats. Yra signalizacija. Jis (E. Š.) 8.00 val. ryte telefonu atrakina signalizaciją su telefono programa ir 17.00 val. užrakina. Jeigu yra sutarta diena, jis ryte išjungia signalizaciją ir po darbo valandų įjungia. Darbo valandos nuo 8.00 val. iki 17.00 val. M. J. sekmadienį nedirbo, nes buvo užrakinta, įjungta signalizacija. Jis turėjo šeštadienį dirbti. Tą dieną darbo vietoje pats jo nematė, tačiau jis turėjo būti, nes pirmadienį visi darbai buvo atlikti, viskas suderinta, išvalyta ir sutvarkyta. Niekas jo (M. J.) darbo metu nestebi.“ (3 t., 187 b.l.). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Š. buvo nurodęs, jog, „darbuotojas pats pasiskiria laiką kada jam pietauti ir kiek laiko pietauti, jam svarbu, kad darbuotojas laiku atliktų darbus. Ar M. J. pietų laiku buvo kur nors išvažiavęs, nežino.“ (3 t., 84-85 b.l.). Taigi, šios nustatytos aplinkybės, tai yra, jog liudytojo E. Š. parodymai iš esmės nepatvirtina išteisintojo M. J. versijos, kad šis visą dieną buvo darbe ir negalėjo būti (duomenys neskelbtini), kadangi, kaip matyti iš liudytojo parodymų, M. J. galėjo laisvai rinktis darbo bei pietų pertraukos laiką, pats atsirakindavo bei užrakindavo patalpas, dirbdavo vienas, taip pat įvertinus prokurorės apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, jog miestelis, kuriame buvo nagrinėjamas įvykis, nuo (duomenys neskelbtini) nutolęs 14,6 km ir šis atstumas automobiliu įveikiamas per 15 minučių, o patys kaltinime nurodomi įvykiai truko ne ilgiau 3 minučių (vaizdo įrašuose matoma įvykių trukmė nuo kaltinamųjų atvykimo į aikštelę iki išvykimo), be to, esant liudytojų parodymams bei kitiems įrodymams būtent apie M. J. veiksmus kaltinime nurodytu metu bei vietoje, leidžia konstatuoti nesant paneigtai kaltinimo versijai.

13. Kaip nustatyta, šiuo atveju kaltinime nurodyti įvykiai buvo užfiksuoti (duomenys neskelbtini) miestelio vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., 145-146 b.l.), deja, iš vaizdo įrašo, net ir atlikus vaizdo kokybės pagerinimo veiksmus (1 t., 156-158 b.l.) bei portretų ekspertizę – pirmosios instancijos teismui siekiant pašalinti abejones dėl M. J. (4 t., 189-192 b.l.), nėra galima visiškai tiksliai identifikuoti juose užfiksuotus asmenis. Visgi, kaip apeliaciniame skunde nurodo ir prokurorė, minėtame vaizdo įraše bei jo apžiūros protokoluose yra užfiksuoti konkretūs atskirų asmenų veiksmai prieš nukentėjusiuosius, šie veiksmai detaliai išdėstyti ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Be to, akcentuotina ir tai, jog, kaip matyti iš bylos duomenų, visi kaltinime nurodyti asmenys buvo identifikuoti liudytojos A. B. bei nukentėjusiųjų K. N. bei J. J. parodymais, parodymo atpažinti protokolais, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje šių įrodymų, kitų įrodymų kontekste, visiškai nevertino bei dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė, taip, kaip jau ir minėta, iš esmės atlikdamas tik selektyvų bylos duomenų vertinimą ir dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos įsitikinimu, padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, kiek tai susiję su apeliacinio skundo argumentais dėl M. J..

14. Iš 2021 m. spalio 27 d. apžiūros protokolo, kiek tai susiję su apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, matyti, kad vaizdo įraše užfiksuota, jog „prie aikštelės pavėsinės vaikšto mergina ir vaikinas, kaip vėliau tyrimo metu nustatyta – A. B. ir K. N.. 13.41 val. į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiuoja tamsios spalvos automobilis Audi A4, valst. Nr. nesimato, kaip vėliau tyrimo metu nustatyta, vairuojamas J. J.. <...>14.06 val. į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiuoja šviesios spalvos automobilis „Mercedes Vito“, sustoja prie aikštelės išvažiavimo už medžių. Tuo metu iš aikštelės išvažinėja automobilis Audi A4, tačiau prie išvažiavimo iš aikštelės sustoja. Nuo aikštelės išvažiavimo iš automobilio Mercedes ateina 9 asmenys, iš kurių vienas apsirengęs baltu treningu su gobtuvu, kitas su pilkos spalvos treningu su gobtuvu, kiti asmenys apsirengę tamsios spalvos drabužiais. Vienas iš tamsiai apsirengusių asmenų - pliktelėjęs, su barzda, ant drabužių (krūtinės) galimai baltos spalvos užrašas. Visi asmenys apsupa Audi A4, bando daryti dureles, smūgiuoja rankomis ir kojomis į automobilį. Anksčiau nurodytas pliktelėjęs, su barzda asmuo nubėga į Mercedes automobilį ir po kelių sekundžių atsineša daiktą, panašų į lazdą. Tuo metu Audi A4 bando važiuoti atbulomis, o asmuo, kuris atsinešė galimai lazdą, smūgiuoja ja į Audi A4 vairuotojo pusės langus. Automobilis Audi A4 vėl pajuda į priekį, tačiau sustoja prie aikštelės išvažiavimo. Du anksčiau minėti šviesiai apsirengę asmenys stovi ir stebi, o likusieji iš vairuotojo pusės galinės Audi sėdynės į lauką ištempia K. N.. Matyti, kaip asmenys parkritusiam K. N. smūgiuoja rankomis ir kojomis, anksčiau minėtas pliktelėjęs asmuo galimai lazda suduoda du smūgius. Tuo metu iš Audi keleivio pusės galinės sėdynės išlipa A. B. ir bėga į ledo ritulio aikštelę. Asmenys, atvažiavę automobiliu Mercedes, sėda į jį ir 14.08 val. išvažiuoja iš aikštelės (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) g.“ (1 t., 147-149 b.l.). Iš 2022 m. gegužės 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo – apžiūrėtas pagerintos kokybės vaizdo įrašas, kiek tai susiję su apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, matyti „iš dešinės pusės, iš tos pusės, į kurią nuvažiavo baltos spalvos automobilis, vienas paskui kitą einantys trys vaikinai, paskui juos eina dar du asmenys ir dar neskubėdami 4 asmenys. <...> 1-as vaikinas yra apsirengęs tamsiais drabužiais, tamsių plaukų. 2-as vaikinas yra pliktelėjęs, su barzda, apsirengęs juodos spalvos džemperiu, kurio priekyje yra baltos spalvos ornamentas. 3-as vaikinas apsirengęs tamsios spalvos džemperiu su gobtuvu, tamsios spalvos kelnėmis, kurių šonuose yra baltos juostos. 4-as vaikinas apsirengęs pilkos spalvos džemperiu, ant galvos užsidėjęs gobtuvą. 5-as vaikinas tamsios spalvos striukė, tamsiai pilkos spalvos kelnės. Pirmi trys vaikinai, priėję prie tamsios spalvos automobilio, sustoja jo kairėje pusėje. <...> Pasilenkę žiūri kas yra automobilio viduje. <...> 2-as vaikinas (apsirengęs juodu džemperiu su baltu ornamentu) stovi prie vairuotojo lango, pagal judesius matyti, kad jis bando atidaryti dureles. Jis eina aplink automobilį, eidamas tikrina visas automobilio dureles. Durelės neatsidaro. 2-as vaikinas bėga į dešinę pusę, t. y. iš kurios atėjo. Po kelių sekundžių vaikinas grįžta su daiktu, panašiu į lazdą. Kai 2-as vaikinas bėga link juodos spalvos automobilio, automobilis lėtai važiuoja atbuline eiga ir vaikinas su daiktu, panašiu į lazdą, bėgdamas 2 kartus smūgiuoja į automobilį. Į kokią automobilio vietą pataiko nematyti, nes tai kairė automobilio pusė. <...> Važiuojant automobiliui į priekį, vaikinas, apsimovęs tamsiomis kelnėmis su baltom juostom, iškėlęs koją spiria link automobilio galo. <...> Matyti, kad du vaikinai iš automobilio pro galines dureles tempia vaikiną, po to tempia trise, vėl dviese, po to keturiese. <...> Pagal vaikinų judesius matyti, kad tuo pačiu metu keli spardo ištemptąjį, ar pataiko ir į kokias vietas spardo nematyti. <...> Priėjęs 2-as vaikinas pakėlęs koją atlieka judesius gulinčio asmens atžvilgiu, po to 2 kartus daiktu, panašiu į lazdą, smūgiuoja gulinčiam ant žemės.“ (1 t., 159-161 b.l.). Pirmosios instancijos teismas, sugretinęs vaizdo įraše užfiksuotą įvykių eigą su kaltinamųjų bei liudytojo T. J. parodymais, jog į įvykio vietą jie atvyko tik keturiese, konstatavo šiuos teiginius neatitinkant objektyvių bylos duomenų bei kartu sprendė, jog nukentėjusieji ir liudytoja A. B. nurodydami, kad A. U. vairuojamu automobiliu į įvykio vietą atvažiavo apie dešimt žmonių, davė teisingus, bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Su šia išvada visiškai sutinka ir teisėjų kolegija.

15. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog liudytoja A. B., betarpiškai dalyvavusi kaltinime nurodytuose įvykiuose bei policijos pareigūnų apklausta iš kart po jų, konkrečiai įvardino visus kaltinamuosius, tai yra nurodė įvykių metu pažinusi A. U., R. P., J. S., T. J. ir vyrą pravarde M., taip pat parodžiusi jų veiksmus, tai yra, jog būtent M. atsinešė metalinį strypą bei juo išdaužė galinį kairės pusės Audi automobilio langą (1 t., 101-102 b.l.). Akcentuotina, jog aptariami įvykiai vyko dienos metu, esant geram matomumui, taigi tiek nukentėjusieji tiek liudytoja neabejotinai gerai matė juos užpuolusius asmenis bei galėjo juos identifikuoti, ką liudytoja A. B. ir padarė, konkrečiai įvardindama smurtinius veiksmus atlikusius asmenis, tarp jų ir M. J.. Taip pat vėlesnėse apklausose liudytoja A. B. parodė iš kur pažįsta M. J., apibūdino jį pagal išorės požymius bei atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, taip pat 2022 m. kovo 16 d. identifikavo jį bei kitus kaltinamuosius pagal vaizdo įrašą (1 t., 112-115 b.l.). Abejoti liudytojos parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, tokių argumentų skundžiamame nuosprendyje nenurodė ir pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatavęs, jog liudytojos A. B. parodymai apie tai, kad A. U. vairuojamu automobiliu į įvykio vietą atvažiavo apie dešimt žmonių, yra teisingi, nors, nepaisant šios išvados, liudytojos parodymų kitoje dalyje iš esmės nevertino. Be to, liudytojos A. B. parodymai duoti iš karto po įvykių (taip pat ir vėlesni) atitinka ir pirmiau aptartame vaizdo įraše (apie kurio buvimą proceso dalyviams tapo žinoma tik vėliau) užfiksuotą įvykių eigą. Kaip liudytoja A. B. paaiškino 2021 m. gruodžio 28 d. duotuose parodymuose, ir kiek tai susiję su nagrinėjamu apeliaciniu skundu, „M. yra A. U. draugas, kuomet ji draugavusi su A. U., būdavo, kad A. U. (duomenys neskelbtini) turgelio aikštelėje susitikdavo su M., su juo pasišnekėdavo. M. yra vidutinio ūgio, praplikęs, jį atpažintų. <...> Prisimena, kad M. atsineštu metaliniu strypu išdaužė automobilio galinį kairės pusės lango stiklą, po to matė, kad keli vaikinai atidarė galines dureles ir ištempė K. N. į lauką, sustoją aplinkui jį mušė“ (1 t., 107-108 b.l.). Būtent iš 2021 m. gruodžio 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog A. B. atpažinusi M. J., kaip M. apie kurį buvo davusi parodymus bei kuris 2021 m. spalio 23 buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) (1 t., 141-143 b.l.). Apklausiama 2023 m. gegužės 3 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., 187-188 b.l.), taip pat išvardino teismo posėdžių salėje sėdinčius kaltinamuosius, juos įvardindama kaip A. U. draugus – R., J. ir M. (2023 m. gegužės 3 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 2.07 val.), nurodė, jog yra įsitikinusi, jog ten buvo M. J.. Į prokuroro klausimą ar tas M. yra salėje nurodė, kad „galimai taip bei sėdi iš dešinės pirmas, tik ten (įvykiu metu) buvo su didesne barzda“ (2023 m. gegužės 3 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 2.26 val.), paklausus „iš kokių bruožų atpažinote, jog tai tas pats žmogus kuris sėdi salėje?“ nurodė, jog „iš ūgio, yra panašių veido bruožų, ten buvo žymiai didesnė barzda“. Taip pat nurodė, jog M. įvykių metu buvo apsirengęs juodą megztinį, ant krūtinės kažkas balta. Ir nors klausinėjama M. J. gynėjo liudytoja ir nurodė, jog jai „šiek tiek abejonių yra ar M.“ (sėdi teismo posėdžių salėje), tačiau iš teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog liudytoja A. B. taip pat paaiškinusi, jog kitomis aplinkybėmis jo (M. J.) su barzda nebuvo mačiusi, taigi teisėjų kolegijos vertinimu ši dvejonė nesudaro pagrindo abejoti liudytojos A. B. parodymų įrodomąją reikšme, ypač atsižvelgus į byloje surinktų duomenų visumą. Tuo labiau, kad iš byloje papildomai prokurorės pateikto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas 2022 m. sausio 4 d. vykęs kaltinamojo akto įteikimas M. J. kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog M. J. yra su barzda.

16. Nukentėjusysis K. N., iš karto po kaltinime nurodytų įvykių atvykusiems policijos pareigūnams, parodęs, jog jam 2021 m. spalio 23 d. „ryte apie 09.20 val. paskambino A. U.. Pažino, kas skambino, nes anksčiau su šiuo žmogumi turėjo konfliktą. A. U. priekaištavo, kad jis draugauja su jo mergina A. B., kuri yra jo (K. N.) kaimynė. Apie 11 val. vėl skambino A. U. ir pasiūlė susitikti prie (duomenys neskelbtini) kaimo ir vyriškai pasikalbėti. Susitarė susitikti po valandos, tačiau jis neturėjo transporto, tad A. U. pasiūlė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Apie 11.30 val. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) ledo ritulio aikštelės. Toje aikštelėje buvo A. B.. <...> Po akimirkos privažiavo sidabrinės spalvos automobilis Mercedes Benz Vito, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš automobilio išlipo apie 15 vyrų. Vyrai pribėgę prie automobilio, žiūrėjo per langus, kas yra automobilio salone (automobilio galiniai langai užtamsinti). Girdėjo, kad vyrai kažką garsiai šaukė, plėšė durų rankenėles, spardė automobilį kojomis, šaukė, kad atrakintų duris. Pažino, kad tarp vyriškių buvo A. U., V. R., J. S., taip pat vyras, pravarde M., kuris rankose laikė metalinį strypą. M. metaliniu strypu išmušė galinių kairės pusės automobilio durelių stiklą. J. S., įkišęs ranką į automobilio salono vidų, atidarė dureles, ir su kitais jį ištempė laukan. Ištraukę jį, visi vyrai supuolę jį spardė kojomis ir daužė rankomis bei metaliniu strypu. Draugas J. liko sėdėti automobilyje užsirakinęs. Jį sumušę vyrai sėdo į automobilį MB ir išvažiavo. Atvykę GMP medikai nustatė kirstinę žaizdą pakaušio srityje, dešinės pusės šlaunies sumušimą, kairės rankos plaštakos sumušimą (1 t., 68-70 b.l.). 2021 m. lapkričio 4 d. vykusios apklausos metu nurodęs, jog „<...> Iš šio autobusiuko išlipo daugiau nei 10 vyrų. Vyrai agresyviai ėjo link jų automobilio. Jis bandė slėptis už vairuotojo sėdynės. Matė einantį M., matė, kad A. U. plaštakom daužė per automobilio variklio dangtį ir šaukė „mižnius“. Suprato, kad šie žodžiai buvo skirti jam. M. su metaliniu strypu per du kartus išdaužė kairės pusės galinio lango stiklą. Tada J. S. pro išdaužtą lango stiklą įkišo ranką į automobilio vidų ir atidarė galines dureles. Tada jį keturiese – penkiese ištempė iš automobilio. Kas tempė, iš streso neįsidėmėjo, tačiau šalia matė M., J. S., A. U.. Jis rankomis dangstėsi veidą, galvą, buvo susirietęs į kamuoliuką, kad mažiau jam pataikytų. Jautė, kad tuo pačiu metu buvo spardomas į įvairias kūno vietas. Spardė keli asmenys. Koja galėjo būti suduota apie 10 smūgių į galvą. Viršugalvyje buvo nubrozdinimas, gumbas. Į tą pačią vietą smūgiai buvo suduoti po kelis kartus. Ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą. Po to du kartus metaliniu strypu buvo suduota į dešinę šlaunį. Mano, kad smūgius sudavė M., kuris rankose turėjo metalinį strypą. Smūgiai suduoti į galvą ir į dešinę šlaunį sukėlė fizinį skausmą. <...> Dar kai sėdėjo automobilyje, arčiausiai buvo M.. Jis buvo agresyviausias (1 t., 74-76 b.l.). 2022 m. balandžio 27 d. apklausos metu K. N. papildomai paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini), atvažiavusių autobusiuku, pažino „M.“, A. U. ir J. S.. Kitų asmenų nepažino. Pagal parodytą vaizdo įrašą gali teigti, kad pirmas prie jų automobilio eina J. S., tai teigia, nes J. S. yra aukštas. Antras yra „M.“. Dar pažino einantį A. U.. Jis eina penktas. Kitų asmenų nežino (1 t., 79-80 b.l.). Tiesa, teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis K. N. nurodė iš esmės nieko nebeprisimenantis, tačiau prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtino bei iš kurių, kaip jau aptarta pirmiau, matyti, jog K. N. atpažino kaltinamuosius, tarp kurių buvo M. J.. Nukentėjusysis J. J. 2021 m. spalio 23 d. iš karto po įvykio duotuose parodymuose nurodė iš visų asmenų pažinęs tik R. P. (1 t., 44 b.l.), 2022 m. sausio 21 d. parodymuose, be kitų aplinkybių, parodė apie vyro vardu M. veiksmus – „matė, kad M. atsinešė iš autobusiuko metalinį strypą. M. strypu išdaužė galinį kairės pusės lango stiklą ir strypu sugadino tas pačias, tai yra galines kairės pusės dureles“ (1 t., 54-55 b.l.). O apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamųjų pats asmeniškai nepažinojo, nurodė, jog „žino R. P. ir A. U., kitų nepažįsta. M. J. žino tik iš pasakymo. Ar jis tikrai ten buvo – negali pasakyti, nes pasikeitęs. Ten buvo su barzda, dabar jis be barzdos. Ketvirto – nepažįsta, tik girdėtas. Kurie sėdi salėje ten buvo, dėl M. – nėra garantuotas ar ten buvo, praėjo jau daug laiko, veido nebeprisimins. A. B. jam pasakė, jog ten buvo M.“, taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei prašė jais vadovautis. Visgi, net jei ir vertinti tai, jog visi kaltinime nurodyti asmenys pirminiuose ikiteisminio tyrimo etapuose buvo identifikuoti su liudytojos A. B. pagalba, kadangi ši juos pažinojo dėl savo ryšių su A. U., teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti šių faktinių aplinkybių teisingumu, kadangi kaip jau ir buvo aptarta pirmiau, A. B. nurodytos aplinkybės sutampa su kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Sutiktina su nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme M. J. gynėjo išsakyta nuomone, jog, vadovaujantis BPK 242 straipsnio nuostatomis, teismas betarpiškai turi ištirti byloje surinktus įrodymus, apklausti proceso dalyvius dėl jiems žinomų įvykio aplinkybių ir jų pagrindu daryti išvadas dėl byloje nustatytų faktų, tačiau įvertinusi, jog nukentėjusieji K. N. bei J. J. apklausiami teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu iš esmės nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kadangi teigė jų nebeprisimenantys bei parodė, jog apklausiami ikiteisminio tyrimo metu atsiminė geriau ir davė teisingus parodymus, kuriais ir prašė vadovautis (3 t., 182-184 b.l.), pastarieji parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ir ištirti proceso dalyvių, teisėjų kolegija sprendžia esant teisiniam pagrindui vadovautis nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jie, be kitų skundžiamu nuosprendžiu įrodytų aplinkybių, kurios nėra šio apeliacinio proceso dalykas, įvardija ir vyro pravarde M. veiksmus.

17. Kaip ir minėta pirmiau, atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės A. U., J. S. bei R. P. viso vykusio proceso metu neigė M. J. dalyvavimą kaltinime nurodytuose įvykiuose iš esmės tvirtindami, jog anksčiau pastarojo nepažinojo, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės parodymų turinį, jų pokyčius bei sugretinusi su kitais byloje esančiais įrodymais, o būtent liudytojos A. B. parodymais, (duomenys neskelbtini) miestelio vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotu vaizdo įrašu bei jo apžiūros protokolais, nukentėjusiųjų K. N. bei J. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neturi teisinio pagrindo vadovautis, kiek tai susiję su M. J., bei vertina kritiškai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, A. U. prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, 2021 m. lapkričio 25 d. vykusioje apklausoje teigė, jog visus kaltinime nurodytus veiksmus atliko jis, tai yra „priėjo prie automobilio, bandė atidaryti galines dureles, jos neatsidarė, bandė langą išdaužti su ranka, bet nepavyko, tada atsinešė iš automobilio strypą ir juo išdaužė galinį vairuotojo pusės langą, <...> vienas ištempė K. į lauką, kai jį ištempė ant žemės, tada spardė K.. Kartu su juo važiavę asmenys (J. S., R. P. ir T. J.) buvo išlipę iš automobilio, bet jie tikrai nieko nedarė. <...> M. J. nepažįsta, jo nebuvo.“ (2 t., 19-20 b.l.). 2022 m. gegužės 13 d. įtariamojo apklausos metu, kuomet jam buvo parodytas byloje esantis vaizdo įrašas su užfiksuotais įvykiais, parodė, jog su juo į (duomenys neskelbtini) atvažiavo tik J. S., R. P. ir T. J., tuo tarpu iš kur atsirado ir kas tokie yra įraše užfiksuoti kiti asmenys – jam nežinoma (2 t., 26 b.l.). Iš esmės tapačios pozicijos A. U. laikėsi ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, tai yra, jog vyko tik su J. S., R. P., ir dar „buvo T., bet jis niekur nefigūravo“, M. J. iki tol nepažinojo, iš kur kiti įraše užfiksuoti asmenys jam nežinoma, ir nors teigė viską prisipažįstantis, jokių konkrečių įvykio aplinkybių – kas ir su kuo išdaužė automobilio stiklą, atidarė automobilio dureles, ištempė K. N. į lauką bei prieš jį smurtavo, nurodė nežinantis (nebeprisimenantis). Taip pat ir atnaujinus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme bei papildomai apklausus A. U. dėl jo nurodytų aplinkybių, šis pasiliko prie pozicijos, jog daug ko neatsimena, „M. autobusiuke nebuvo, negali paaiškinti kaip jis atsirado įvykio vietoje. Kai draugavo su A. B., M. nepažinojo“. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš bylos duomenų akivaizdu, kad J. S. bei R. P. po įvykių išvyko dirbti į užsienį, neatsiliepdavo ir neperskambindavo tyrėjai telefonu, nederino apklausų laiko ir juos apklausti iš esmės pavyko tik po procesinio sprendimo dėl įtariamojo paieškos priėmimo, taip jie turėjo galimybę suderinti tarpusavio parodymus ir su kitais proceso dalyviais (2 t., 44-96, 115-123,133-136 b.l.). R. P. 2022 m. lapkričio 15 d. vykusioje apklausoje parodė, jog „su draugais J. S., T. J., A. U. važiavo į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo A. U., kokiu automobiliu važiavo neprisimena. Kas dar važiavo neprisimena. M. J. iš matymo žino. Kiek prisimena jis kartu nevažiavo. Važiavo padėti U. aiškintis santykius dėl draugės A. B.. <...> Kas ką darė neprisimena, į tai nekreipė dėmesio. <...> Aikštelėje buvo susirinkę daug žmonių, jie buvo nepažįstami, į jų veidus nekreipė dėmesio. Prisimena, kad kartu su kitais ėjo prie atvažiavusio automobilio AUDI pilkos spalvos. Kodėl ėjo prie automobilio nežino, tikriausiai, kad A. U. ėjo. Prisimena, kad 2 kartus spyrė į automobilio galinį sparną. Prisimena, kad buvo atidarytos automobilio durelės. Kas jas atidarė neprisimena. Kas ir kuo išdaužė automobilio durelių galinį stiklą nematė. Prisimena, kad su atvažiavusiais draugais tempė K. N., jam sudavė 2 kartus ir kai buvo jis ištemptas ant žemės, 2 kartus spyrė. Į kokias kūno vietas pataikė nežino.“ (2 t., 107-108 b.l.). J. S. 2022 m. gruodžio 28 d. vykusioje apklausoje parodė, jog „(duomenys neskelbtini) susitiko su draugais: A. U., T. J., R. P., dar buvo du nepažįstami. <...> Kai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), K. rado prie ledo ritulio aikštelės. K. sėdėjo automobilio gale. Prisimena, kad su draugais ištraukė K. iš automobilio ant žemės. Sutinka su įtarimu, kad spyrė K. vieną kartą ir vieną kartą sudavė kumščiu. Į kurias kūno vietas pataikė negali pasakyti. Kiek smūgių sudavė pažįstami nežino, negali paaiškinti, neįsidėmėjo ir neprisimena. Kad metaliniu strypu buvo daužomas automobilis neprisimena.“ (2 t., 165-168 b.l.). Būtent visuma pirmiau aptartų aplinkybių – atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės bei liudytojo T. J. parodymų nenuoseklumas bei akivaizdus parodymų pritaikymas prie byloje surinktų kaltinančių įrodymų, taip pat ir tam tikrų nurodytų aplinkybių akivaizdus neatitikimas kitiems byloje esantiems įrodymams (vaizdo įrašams), kaip skunde akcentuoja ir prokurorė, leidžia atmesti jų parodymus. Taip pat pastebėtina, jog, kiek tai susiję su kaltinime nurodytų asmenų tarpusavio ryšiais, M. J. dėl pažinties su A. U. taip pat nebuvo nuoseklus – nors pirminėse apklausose teigė nepažįstantis nei vieno iš kitų kaltinamųjų, tačiau duodamas parodymus teisme nurodė, jog A. U. „jam yra pažįstamas iš matymo ir buvę kolegos“ (3 t. 186 b.l.). Tuo tarpu pats A. U. bet kokią pažintį neigia, o apklausiamas apeliacinės instancijos teisme laikėsi pozicijos jog iki įvykių M. J. jam nebuvo pažįstamas, susipažino tik pernai metais.

18. Be kaltinamajame akte nurodytų asmenų, kaip dalyvavęs nagrinėjamuose įvykiuose buvo įvardintas ir T. J., kuriam jokie įtarimai baudžiamojoje byloje nebuvo pareikšti ir kuris šiame procese dalyvavo kaip liudytojas. Nors liudytojas T. J., taip pat neigia M. J. dalyvavimą aptariamuose įvykiuose, nurodydamas, jog jo išvis nepažįsta, tačiau minėtas liudytojas taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme tvirtino, jog automobiliu „Mercedes“ į įvykio vietą jie atvyko tik keturiese – tai yra jis, A. U., J. S. bei R. P., ir net neįsivaizduoja kas tokie gali būti kiti žmonės (1 t., 123-125, 4 t., 101-102 b.l.). Prie šių parodymų liudytojas T. J. pasiliko net ir po byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame užfiksuoti byloje nagrinėjami įvykiai, peržiūros teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, kartu nurodydamas, jog jis „nematė, kad ten bėgtų dar kiti žmonės su mumis, pagal įrašą iš kur jie ten išėjo net negali pasakyti, gal jie buvo toje aikštelėje“. Taip pat akcentuotina, jog 2022 m. sausio 4 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. J. tvirtino, jog būtent A. U. atliko kaltinime nurodytus veiksmus – išdaužė automobilio galinio lango stiklą, ištempė iš automobilio liudytojui nepažįstamą vaikiną, sudavė jam kelis smūgius kumščiais, tai yra davė parodymus, kurie iš esmės atitiko A. U. pirminius parodymus apie įvykių aplinkybes, būtent, jog viską atliko jis, o su juo važiavę asmenys nieko nedarė (2 t., 19-20 b.l.). Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia liudytojo T. J. parodymus vertinti kritiškai bei jais nesivadovauti, kaip prieštaraujančiais byloje esančių duomenų visumai. Šią aplinkybę pripažino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje.

19. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl kitų BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytų, būtinųjų šios veikos sudėties požymių – įžūlių veiksmų atlikimo bei visuomenės rimties sutrikdymo, nėra, jie yra visiškai įrodyti nukentėjusiųjų, liudytojų M. P., A. B. parodymais bei kita bylos medžiaga ir teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

20. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja esant įrodyta, jog M. J., 2021 m. spalio 23 d., apie 14 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. U., J. S., R. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: kartu su R. P., J. S., A. U. bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu priėjo prie sustojusio J. J. vairuojamo automobilio AUDI A6B6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užpakalinėje keleivio sėdynėje sėdėjo K. N. ir A. B., rankomis tyčia daužė automobilį, traukė automobilio durelių rankenas, reikalaudamas atidaryti dureles; tęsdamas nusikalstamą veiką jis, t. y. M. J., pasiėmė daiktą, panašų į metalinį strypą ir, pribėgęs prie atbuline eiga pajudėjusio automobilio, strypu du kartus sudavė į automobilio kairę pusę taip išdauždamas automobilio kairės pusės galinio lango stiklą; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. J. automobiliu AUDI A6B6 pajudėjus pirmyn, R. P. du kartus spyrus į automobilio kairės pusės galinį sparną ir, automobiliui sustojus, pro išdaužtą automobilio kairės pusės langą atidarius galines dureles, jis pro atidarytas dureles kartu su R. P., J. S. ir A. U. bei ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmenimi sugriebė automobilio galinėje sėdynėje sėdėjusį K. N. ir jį ištempė iš automobilio; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. P. kumščiu suduodant du smūgius tempiamam K. N., pargriovus ištemptą iš automobilio K. N. ant žemės, J. S. kumščiu suduodant vieną kartą ir vieną kartą spiriant, A. U. spiriant ne mažiau kaip 2 kartus, R. P. spiriant ne mažiau kaip 2 kartus nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, jis, t. y. M. J., ne mažiau kaip du kartus spyrė ir du kartus daiktu, panašiu į metalinį strypą sudavė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais su A. U., J. S., R. P., sukėlė nukentėjusiajam K. N. fizinį skausmą bei tyčia kartu su R. P. sugadino automobilio AUDI A6B6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio lango stiklą, kairės pusės galines dureles, kairės pusės galinį sparną, padarydamas nukentėjusiajam J. J. 500 eurų žalą ir pažeidė viešąją tvarką.

21. Taip pat, įvertinus pirmiau aptartas teisėjų kolegijos išvadas dėl M. J. kaltės, kartu tikslinamas kaltinimas ir A. U., J. S. bei R. P., nurodant, jog pastarieji veikė bendrininkų grupėje kartu su M. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.

22. Pripažinus M. J. kaltu dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, spręstinas jo baudžiamosios atsakomybės klausimas. BK 284 straipsnio sankcija numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Skirdamas bausmę M. J. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į kitas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog M. J. anksčiau buvo teistas, taip pat ir už tapačios nusikalstamos veikos padarymą, skirtas bausmes atlikęs (2 t., 176-182 b.l.), praeityje baustas administracine tvarka (2 t., 195 b.l.), registruotas (duomenys neskelbtini), diagnozė – (duomenys neskelbtini), dėl ko nemažai kartų gydytas (duomenys neskelbtini) (3 t., 3-4 b.l.), 2022 m. gegužės 20 d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog minėtas psichikos sutrikimas M. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu netrukdė suprasti nusikalstamos veikos fakto ir juridinių pasekmių, todėl jam nėra reikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., 9 b.l.) Sodros duomenimis M. J. šiuo metu nedirba, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Teisėjų kolegija nenustatė jokių M. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau konstatuoja jo atsakomybę sunkinant tai, jog veika buvo padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, M. J. bus pasiekti paskyrus prokurorės apeliaciniame skunde prašomą arešto bausmę, jos trukmę nustatant artimą maksimaliam, galimos skirti už nesunkaus nusikaltimo padarymą, skirtinos arešto bausmės dydžiui bei, įvertinus, jog ši bausmės rūšis M. J. skirtina pirmą kartą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atidėjus bausmės vykdymą 6 mėnesiams bei šiuo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Taip pat įvertinusi M. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei jo vaidmenį, teisėjų kolegija sprendžia esant tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei jos dydį nustatant didesnį nei įstatyme numatytas minimalus (BK 71 straipsnis).

Dėl A. U., J. S., ir R. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

23. Kaip ir minėta, apeliaciniu skundu nėra keliami A. U., J. S. ar R. P. padarytos veikos kvalifikavimo ar kiti klausimai, prokurorė nesutinka su sprendimu atleisti A. U., J. S. bei R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, šiems susitaikius su nukentėjusiaisiais K. N. ir J. J. (BK 38 straipsnis). Pasak prokurorės, įvertinus atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės viso proceso metu duotų parodymų turinį bei sugretinus juos su kitais byloje surinktais įrodymais, nėra pagrindo daryti išvadą egzistuojant BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytai vienai iš būtinųjų sąlygų – prisipažinimui padarius nusikalstamą veiką. Taip pat prokurorė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas manyti, kad J. S. ir R. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas iš esmės paneigia BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos egzistavimą.

24. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, jog byloje esančių įrodymų visuma visiškai pagrindžia kaltinamųjų R. P., J. S., A. U. kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei nesant dėl to apeliacinių skundų, plačiau šiuo klausimu nepasisako.

25. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas sprendimą atleisti A. U., J. S. bei R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais priėmė iš esmės konstatavęs, jog kaltinamieji prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, atlygino padarytą žalą bei susitaikė su nukentėjusiaisiais ir pastarieji jokių pretenzijų kaltinamųjų atžvilgiu nebereiškia. Teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo sutikti su pirmiau nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis bei konstatuoja, jog šiuo atveju procesinis sprendimas atleisti A. U., J. S. bei R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo priimtas visiškai neanalizavus BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų egzistavimo ir iš esmės netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

26. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatytos to paties straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017). Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje sprendė, jog R. P., J. S. ir A. U. iš esmės prisipažino, kad padarė nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, nors taip pat konstatavo ir tai, kad A. U., J. S. ir R. P. parodymai dėl į įvykio vietą atvykusių žmonių kiekio neatitinka objektyvių bylos duomenų. Teisėjų kolegija šioje dalyje visiškai pritaria prokurorės apeliaciniame skunde išsakytai pozicijai, jog viso proceso metu duoti R. P., J. S. ir A. U. parodymai nebuvo nuoseklūs, buvo tik iš dalies teisingi bei prisipažinimas buvo sąlygotas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų – vaizdo įrašas, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai ir kt., patvirtinančių jų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką. Taip pat konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl R. P., J. S. ir A. U. pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi yra iš esmės nemotyvuota, formali bei padaryta visiškai nevertinant ir neanalizuojant kaltinamųjų pozicijos nuoseklumo, parodymų turinio bei kitų aplinkybių.

28. Pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas „prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką“, kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, nereikalauja kaltininko visiško kaltės prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, tai yra užtenka, jog kaltininkas pripažintų esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat nėra reikalaujamas ir gailėjimasis ar nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką.

29. Kaip jau buvo nustatyta ir aptarta pirmiau šiame nuosprendyje, atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės A. U., J. S. bei R. P. viso vykusio proceso metu neigė M. J. dalyvavimą kaltinime nurodytuose įvykiuose iš esmės tvirtindami, jog anksčiau pastarojo nepažinojo, taip pat tvirtino į įvykio vietą atvykę tik keturiese (J. S. teigimu penkiese), tuo tarpu kitų vaizdo įrašuose užfiksuotų ir pagal byloje esančius įrodymus neginčijamai kartu atvykusių asmenų arba nematę arba nežinantys kas jie tokie. Kaip ir minėta, A. U. prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, 2021 m. lapkričio 25 d. vykusioje apklausoje teigė, jog visus kaltinime nurodytus veiksmus atliko jis vienas, tai yra „priėjo prie automobilio, bandė atidaryti galines dureles, jos neatsidarė, bandė langą išdaužti su ranka, bet nepavyko, tada atsinešė iš automobilio strypą ir juo išdaužė galinį vairuotojo pusės langą, <...> vienas ištempė K. į lauką, kai jį ištempė ant žemės, tada spardė K.. Kartu su juo važiavę asmenys (J. S., R. P. ir T. J.) buvo išlipę iš automobilio, bet jie tikrai nieko nedarė.“ (2 t., 19-20 b.l.). 2022 m. gegužės 13 d. įtariamojo apklausos metu, kuomet jam buvo parodytas byloje esantis vaizdo įrašas su užfiksuotais įvykiais, parodė, jog su juo į (duomenys neskelbtini) atvažiavo tik J. S., R. P. ir T. J., tuo tarpu iš kur atsirado ir kas tokie yra įraše užfiksuoti kiti asmenys – jam nežinoma (2 t., 26 b.l.). Iš esmės tapačios pozicijos A. U. laikėsi ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, tai yra, jog vyko tik su J. S., R. P., ir dar „buvo T., bet jis niekur nefigūravo“, iš kur kiti įraše užfiksuoti asmenys jam nežinoma, ir nors teigė viską prisipažįstantis, jokių konkrečių įvykio aplinkybių – kas ir su kuo išdaužė automobilio stiklą, atidarė automobilio dureles, ištempė K. N. į lauką bei prieš jį smurtavo, nurodė nežinantis (nebeprisimenantis). Taip pat ir atnaujinus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme bei papildomai apklausus A. U. dėl jo nurodytų aplinkybių, šis pasiliko prie pozicijos, jog daug ko neatsimena, iš kur autobusiuke galėjo būti tie aštuoni žmonės nežino. R. P. 2022 m. lapkričio 15 d. vykusioje apklausoje parodė, jog „su draugais J. S., T. J., A. U. važiavo į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo A. U., kokiu automobiliu važiavo neprisimena. Kas dar važiavo neprisimena. M. J. iš matymo žino. Kiek prisimena jis kartu nevažiavo. Važiavo padėti U. aiškintis santykius dėl draugės A. B.. <...> Kas ką darė neprisimena, į tai nekreipė dėmesio. <...> Aikštelėje buvo susirinkę daug žmonių, jie buvo nepažįstami, į jų veidus nekreipė dėmesio. Prisimena, kad kartu su kitais ėjo prie atvažiavusio automobilio AUDI pilkos spalvos. Kodėl ėjo prie automobilio nežino, tikriausiai, kad A. U. ėjo. Prisimena, kad 2 kartus spyrė į automobilio galinį sparną. Prisimena, kad buvo atidarytos automobilio durelės. Kas jas atidarė neprisimena. Kas ir kuo išdaužė automobilio durelių galinį stiklą nematė. Prisimena, kad su atvažiavusiais draugais tempė K. N., jam sudavė 2 kartus ir kai buvo jis ištemptas ant žemės 2 kartus spyrė. Į kokias kūno vietas pataikė nežino.“ (2 t., 107-108 b.l.). J. S. 2022 m. gruodžio 28 d. vykusioje apklausoje parodė, jog „(duomenys neskelbtini) susitiko su draugais: A. U., T. J., R. P., dar buvo du nepažįstami. <...> Kai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), K. rado prie ledo ritulio aikštelės. K. sėdėjo automobilio gale. Prisimena, kad su draugais ištraukė K. iš automobilio ant žemės. Sutinka su įtarimu, kad spyrė K. vieną kartą ir vieną kartą sudavė kumščiu. Į kurias kūno vietas pataikė negali pasakyti. Kiek smūgių sudavė pažįstami nežino, negali paaiškinti, neįsidėmėjo ir neprisimena. Kad metaliniu strypu buvo daužomas automobilis neprisimena.“ (2 t., 165-168 b.l.). Iš esmės tapačius parodymus R. P. bei J. S. davė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (3 t., 185-186 b.l.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmiau aptartas parodymų turinys, kartu atsižvelgiant ir į kitais byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių visumą, leido teisėjų kolegijai ne tik, kad atmesti R. P., J. S. ir A. U. parodymus, bet ir nelaikyti jų nuosekliais, pripažįstant esmines veikos aplinkybes.

30. Teisėjų kolegija sutinka su gynėjų išsakyta pozicija, jog vien tai, kad A. U., J. S. bei R. P. viso vykusio proceso metu neigė M. J. dalyvavimą kaltinime nurodytuose įvykiuose, negali būti laikoma aplinkybe paneigiančia atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės prisipažinimą dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Visgi, kaip jau teisėjų kolegija yra konstatavusi pirmiau šiame nuosprendyje, atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės parodymai nebuvo nuoseklūs viso proceso metu bei kito akivaizdžiai prisitaikant prie byloje surinktų kaltinančių įrodymų, taip pat jų nurodytos veikos faktinės aplinkybės akivaizdžiai neatitiko kitų byloje esančių įrodymų, o būtent vaizdo įrašuose užfiksuoto įvykių turinio. Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju detaliai neįvertino nei A. U., J. S. ir R. P. padarytos veikos pobūdžio, nei parodymų turinio bei jų pokyčių, o vien faktas, jog asmuo savo parodymuose tik formaliai teigia prisipažįstantis padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jokių detalių apie ją iš esmės nenurodo ir duoda tik iš dalies teisingus parodymus, negali būti laikoma prisipažinimu BK 38 straipsnio prasme, bei leidžia spręsti apie akivaizdų siekį būti atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės.

31. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta dar viena iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui sąlygų – pagrįstas manymas, kad kaltininkas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo tokiam manymui nėra. Nors A. U. bei R. P. yra neteisti (R. P. 2019 m. vasario 22 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo), J. S. – teistas, tačiau ne už tapataus pobūdžio nusikalstamą veiką bei jam skirtą bausmę yra atlikęs, taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog po šioje byloje nagrinėjamų įvykių A. U., J. S. ar R. P. būtų įvykdę kitas nusikalstamas veikas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent byloje nustatytos bei šiame nuosprendyje aptartos faktinės veikos aplinkybės – tai yra, jog grupė asmenų, dienos metu, viešoje vietoje, matant kitiems pašaliniams asmenims, A. U. siekiant išsiaiškinti savo asmeninius santykius su vienu iš nukentėjusiųjų, automobiliu užblokavo išvažiavimą iš aikštelės, apsupo nukentėjusiojo J. J. automobilį, trankė langus bei duris ir bandė jas atidaryti, nepavykus to padaryti, atsineštu daiktu panašiu į metalinį strypą išdaužė automobilio galinio lango stiklą, tuomet ištempė nukentėjusįjį K. N. iš automobilio ir prieš jį smurtavo, taip pat šią savo veiką pripažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, o ne nuoširdaus gailesčio dėl savo veiksmų, bei neatskleidžia visų bendrai veikusių asmenų, teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, jog A. U., J. S. bei R. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi visos pirmiau aptartos aplinkybės liudija apie jų ypatingą įžūlumą, visuomenės normų negerbimą, pasyvaus ir pateisinamo požiūrio į savo veiksmus demonstravimą viso proceso metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atleidus A. U., J. S. bei R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės formuojamas nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamiesiems įstatymams, taip pat nėra užtikrinamas prevencinis tikslas. Taigi, atsižvelgus į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, sprendimas atleisti A. U., J. S. bei R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais yra naikinamas, pripažįstant A. U., J. S. bei R. P. kaltais dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo bei skiriant jiems bausmes.

32. BK 284 straipsnio sankcija numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Skirdamas bausmę A. U., J. S. bei R. P. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į kitas aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, A. U. neteistas (2 t., 2 b.l.), praeityje baustas administracine tvarka (2 t., 4-5 b.l.), dirbantis, atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam J. J., kas pripažįstama jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad veika buvo padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). J. S. teistas (2 t., 141-142 b.l.), baustas administracine tvarka (3 t. 42-48 b.l.), dirbantis. Teisėjų kolegija nenustatė jokių J. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau konstatuoja jo atsakomybę sunkinant tai, jog veika buvo padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. P. neteistas (2 t., 70-72 b.l.), baustas administracine tvarka (2 t. 74-84 b.l.), dirbantis. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau jo atsakomybę sunkina tai, jog veika buvo padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinusi nuteistuosius charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei kiekvieno iš nuteistųjų vaidmenį, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, A. U., J. S. bei R. P. bus pasiekti paskyrus prokurorės apeliaciniame skunde prašomą baudos bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui.

33. Atsižvelgus į apeliacinio skundo nagrinėjimo rezultatą, tai yra, jog skundžiamas nuosprendis yra naikinamas ir visų keturių kaltinamųjų atžvilgiu yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, perskirstomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patirtos 69,12 Eur proceso išlaidos, kurios yra priteisiamos iš M. J., R. P., J. S. ir A. U. lygiomis dalimis, tai yra po 17,28 Eur, valstybei ( BPK 105 straipsnio 1 dalis).

34. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktų pažymų matyti, kad proceso išlaidos už M. J., A. U., J. S. suteiktą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sudaro, atitinkamai, 225 Eur, 200 Eur, 150 Eur. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Įvertinusi tai, kad gynėjų dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistųjų (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis), taip pat, jog jiems šiuo nuosprendžiu skiriamos arba baudos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo iš nuteistųjų priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 ir 3 punktais,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. J. pripažinti kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, skirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, bei įpareigojant M. J. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (1250,00 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti 12 mėnesių, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įmokos sumokėjimo terminą.

M. J. išaiškinti, kad įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama į Fondo sąskaitą Nr.: LT14 4040 0636 1000 0390 „Luminor“ bankas, gavėjas - LR Teisingumo ministerija (kodas 188604955), būtinai nurodant asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą.

A. U. pripažinti kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti 60 MGL (3000 eurų) baudą.

J. S. pripažinti kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti 60 MGL (3000 eurų) baudą.

R. P. pripažinti kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti 60 MGL (3000 eurų) baudą.

M. J., R. P., A. U. ir J. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 kompaktinius diskus, palikti prie baudžiamosios bylos ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Priteisti iš M. J., A. U., J. S., R. P. po 17,28 Eur (septyniolika eurų 28 ct ) proceso išlaidų valstybės biudžetui.

Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300 ”Swedbank” AB, kodas 73000 ar kitame pasirinktame banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752 (įmokos kodas išlaidoms už procesinių dokumentų įteikimą – 5662).

Nepriteisti iš nuteistųjų M. J., A. U., J. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas už jiems suteiktą teisinę pagalbą.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusDonatas JatužisKristina Latožienė