Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Alvydo Poškaus ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Entum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Avitelos prekyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Entum“ dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl nuomotojo teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį nesikreipiant į teismą ir dėl nuomotojo civilinės atsakomybės apimties atlyginti nuomininkui nuostolius dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

teismas neišsprendė ginčo bei neištyrė esminių bylos aplinkybių (sutarties sąlygų turinio, derybų eigos, liudytojų parodymų), nes nemotyvavo sprendimo netaikyti nuomos sutarties priedo 8.5 punkte įtvirtinto šalių susitarimo dėl išankstinio sutarties nutraukimo teisinių pasekmių. Bylos dokumentai bei liudytojai S. L. ir R. T. patvirtina, kad šalys kelis mėnesius derėjosi dėl nuomos sutarties sąlygų, iš kurių esminė buvo teisė nutraukti nuomos sutartį. Derybų dėl nuomos sutarties sudarymo metu nuomos sutarties 5 priedo 8.6-8.7 sąlygose buvo numatyta galimybė be baudų nutraukti nuomos sutartį, nenurodant priežasties, praėjus 28 mėnesiams nuo nuomos sutarties sudarymo. O to paties priedo 8.5 punkte buvo numatyta neapribota laike nuomotojo teisė nutraukti sutartį, sumokant baudą. Vėliau buvo nuspręsta 8.6-8.7 punktų neįtraukti į nuomos sutartį. Be to, iš sutarties 8.3-8.5 punktų turinio matyti, kad šių punktų tikslas – aptarti sutarties nutraukimo sąlygas, kas reiškia, kad 8.5 punkte buvo įtvirtinta ir nuomotojo teisė nutraukti sutartį prieš terminą. Šiame punkte nėra prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes šalys galėjo susitarti dėl nuomos sutarties nutraukimo anksčiau termino bei baudos dydžio, kas atitinka komercinius santykius. Be to, atsakovas buvo kreipęsis į ieškovą su komerciniu pasiūlymu palaipsniui didinti nuomos mokestį, tačiau ieškovui su tuo nesutikus, įspėjo apie vienašališką sutarties nutraukimą prieš 40 dienų, kas laikytina protingu terminu;teismas nemotyvavo sprendimo, dėl kokios priežasties ignoravo nuomos sutarties 5 priedo 8.5 punkte įtvirtintą ribotą atsakovo sutartinę atsakomybę dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo ir priteisė nuostolius, taikydamas bendrąsias nuostolių atlyginimo taisykles (CK 6.251 str. 1 d., 6.258 str. 4 d.). Atsakovas nuomos sutartyje numatytą baudą ieškovui sumokėjo, o ieškovui šią baudą grąžinus, atsakovas ją įmokėjo į notaro depozitinę sąskaitą. Ieškovui netinkamai paskaičiavus nuostolius derybų dėl nuomos sutarties pasirašymo metu, pačiam ieškovui tenka rizika dėl didesnių nuostolių nei šalys susitarė įtvirtindamos sutartyje konkretų baudos dydį;teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui 457 033,67 Lt nuostolius, patirtus dėl nuomos kainų skirtumo, sudarius kitą subnuomos sutartį, nes tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nuostolių nėra priežastinio ryšio. Teismas nevertino aplinkybės, kad sudarant naują subnuomos sutartį ieškovas vis dar tęsė veiklą iš atsakovo nuomojamose patalpose, o ieškovo liudytoja I. B., kuri nurodė, kad naujos patalpos buvo išnuomotos būtent dėl nuomos sutarties su atsakovu nutraukimo, patvirtino, kad ji nebuvo atsakinga už ieškovo komercinių sprendimų priėmimą. Be to, atsakovo pateikta ieškovo ir UAB „Gelsva“ (su kuriuo sudaryta nauja subnuomos sutartis) bei UAB „Litectus“ (su kuriuo buvo nutrauktos derybos dėl nuomos sutarties pratęsimo PC „Laisvė“, kai buvo gautos ieškovą tenkinančios nuomos sutarties sąlygos iš UAB „Gelsva“) derybų eiga patvirtina, kad ieškovas naują subnuomos sutartį sudarė ne dėl vienašališko atsakovo nuomos sutarties nutraukimo. Pats ieškovas nusprendė patalpas nuomotis brangiau nei galėjo tą padaryti pas atsakovą ar PC „Laisvė“. Šią išvadą patvirtina ir paties ieškovo elgesys, kuomet jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas užtikrinti nuomos sutarties tęstinumą;teismas nemotyvavo kodėl priteisdamas nuostolių atlyginimą už patalpų įrengimą nesivadovavo nuomos sutarties 2.12 punktu, kuriame buvo įtvirtinta, kad nuomininko investicijos į patalpas nėra atlyginamos. Šios išlaidos turėjo atsipirkti nuomos laikotarpiu bei patekti į baudos dydį, nuomos sutartį nutraukus prieš terminą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Iš atsakovo UAB „Entum“ apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo matyti, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumą įrodinėja remdamasis iš esmės trimis argumentais. Pirma, atsakovo teigimu, teismas netinkamai vadovavosi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, dėl ko priėjo nepagrįstos išvados, jog nuomos sutarties šalys nebuvo įtvirtinusios nuomotojo teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, nesikreipiant į teismą. Antra, atsakovo teigimu, teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias ribotą atsakovo sutartinę atsakomybę, bei atitinkamai nepagrįstai ieškovo patirtų nuostolių dėl nuomojamų sutarčių įrengimo neįskaitė į nuomos sutartyje nustatytos baudos, taikytinos vienašališko nuomos sutarties nutraukimo atveju, dydį. Trečia, atsakovo manymu, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo patirtus nuostolius dėl nuomos kainų skirtumų, nes nėra priežastinio ryšio tarp vienašališko nuomos sutarties nutraukimo ir minėtų nuostolių atsiradimo. Be to, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui nuostolius dėl nuomojamų patalpų įrengimo, nes šalys nuomos sutartyje buvo numačiusios, kad tokie nuostoliai nėra atlyginami.

Dėl atsakovo (nuomotojo) teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, nesikreipiant į teismą

Vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis gali pati vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Minėto straipsnio 1-2 dalyse yra įtvirtina įstatyminė galimybė sutarties šaliai vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo (kuris nebuvo aptartas sutartyje), o to paties straipsnio 5 dalyje įstatymo leidėjas, įgyvendindamas sutarties šalių laisvės (CK 6.156 str. 1 d.) bei civilinių komercinių santykių dispozityvumo principus, įtvirtino galimybę sutarties šalims susitarti sutartyje dėl vienašališkų sutarties nutraukimo atvejų, kurie atskirai neaptarti įstatyme. Plėtodamas aukščiau minėtų teisės normų aiškinimą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad: „skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltais veiksmais, aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje numatytais atvejais – nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-348/2014). Vadinasi, CK 6.217 straipsnio 5 dalis įtvirtina galimybę nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipus į teismą, kuomet nėra kitos sutarties šalies kaltės, tačiau dėl tokios sutarties nutraukimo galimybės ir jos įgyvendinimo tvarkos turi būti susitarta pačioje sutartyje.

Nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių kilo ginčas, ar 2010 m. kovo 10 d. sudarytos Nuomos sutarties Nr. EN-29 Priede Nr. 5 įtvirtintame 8.5 punkte šalys įtvirtino atsakovo (nuomotojo) neribotą teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Norint nustatyti tikrąją sutarties šalių valią dėl minėto sutarties punkto turinio, taikytinos bendrosios sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintos CK 6.193-6.195 straipsniuose, bei išsamiai šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika. Taigi, šis sutarties punktas turi būti aiškinamas nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-337/2014, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-238/2014, 2010 m lapkričio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).

Nuomos sutarties Priede Nr. 5 įtvirtiname 8.5 punkte šalys nurodė: „Jei Nuomotojas nutraukia Sutartį nesant šioje Sutartyje numatyto pagrindo arba Nuomininkas nutraukia Sutartį dėl Nuomotojo kaltės arba dėl aplinkybių, už kurias atsako Nuomotojas, Nuomininko pareikalavimu, Nuomotojas sumoka Nuomininkui baudą, lygią 6 (šešių) mėnesių Nuomos mokesčio, mokamo Nuomininko Nuomotojui Sutarties nutraukimo metu, už visas Patalpas dydžiui“. Kaip matyti iš šios nuomos sutarties sąlygos struktūros, joje sutarties šalys aptarė 3 atvejus, kuomet nutraukus sutartį, nuomotojui kyla sutartinė civilinė atsakomybė – pareiga nuomininkui sumokėti baudą. Du iš trijų atvejų yra aiškiai susieti su nuomotojo kalte, įvardinant nuomininko teisę nutraukti sutartį dėl nuomotojo kaltės ar dėl aplinkybių, už kurias atsako nuomotojas. O trečiuoju atveju įvardinamas vienašališkas nuomotojo nuomos sutarties nutraukimas, nesant sutartyje numatyto pagrindo. Priešingai nei teigia atsakovas apeliaciniame skunde, akivaizdu, kad ir trečiuoju atveju šalys susitarė, jog nuomotojui nutraukus nuomos sutartį, nesant joje numatyto sutarties nutraukimo pagrindo, šalys taip pat laikys, kad nuomos sutartis yra nutraukta dėl nuomotojo kaltės, dėl ko jam kaip ir kitais dviem sutarties nutraukimo atvejais, kils civilinė sutartinė atsakomybė. Pastarąją išvadą patvirtina sisteminis nuomos sutarties sąlygų aiškinimas, iš kurio matyti, kad daugiau nei viename sutarties punkte nebuvo aptarta nuomotojo sutartinė civilinė atsakomybė bei niekur neįtvirtinta nuomininko teisė nutraukti nuomos sutartį dėl nuomotojo kaltės. Tuo tarpu bendrųjų nuomos sutarties sąlygų 8.4 punkte buvo įtvirtinti 10 atvejų, kuomet nuomotojas turi teisę nutraukti nuomos sutartį dėl nuomininko kaltės, o 8.3 punkte buvo įtvirtinta nuomininko (ieškovo) sutartinė civilinė atsakomybė, kuri „veidrodiniu principu“ atkartojo nuomos sutarties Priede Nr. 5 įtvirtiname 8.5 punkte numatytą nuomotojo civilinę sutartinę atsakomybę, papildomai nurodant, kad nuomininkas tokiu atveju turės sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti nuomotojui visus kitus nuostolius, kurių tokia bauda nepadengia. Bylos šalims pripažinus, kad buvo deramasi tik dėl nuomos sutarties Priede Nr. 5 įtvirtintų individualių sąlygų, darytina išvada, kad ieškovas (nuomininkas) turėjo tikslą numatyti ir atsakovo civilinę sutartinę atsakomybę, o ne vien tik bendrosiose nuomos sutarties sąlygose (kurias rengė atsakovas) aptarti ieškovo sutartinę civilinę atsakomybę. Be to, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė atsakovas, iš šalių derybų dėl sutarties pasirašymo eigos matyti, kad šalys ieškovo iniciatyva derėjosi dėl galimybės įtvirtinti teisę vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau termino, tačiau tokia sąlyga būtent atsakovo iniciatyva nebuvo suderėta, atsakovo atstovei Ž. R. paaiškinus, kad atsakovo valdyba įtvirtino, jog nuomos sutarties šalys neturi teisės nutraukti nuomos sutarties anksčiau nustatyto 5 metų termino (elektroninės bylos apyrašo l. 77, t. 5).

Teisėjų kolegija iš sutarties turinio nustatė, kad nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 8.4 punkte numatytas 10 dienų įspėjimo terminas dėl nuomos sutarties nutraukimo (kuomet ją pažeidžia nuomininkas), Priedo Nr. 5 individualiai aptartame 8.4 punkte buvo pailgintas iki 20 dienų. Tačiau nei viename Priedo Nr. 5 individualiai aptartame punkte nebuvo nurodytas joks kitas terminas, taikytinas Priedo Nr. 5 individualiai aptartame 8.5 punkte įtvirtintais nuomos sutarties nutraukimo atvejais, kas dar kartą paneigia atsakovo poziciją, jog šalys turėjo tikslą Priedo Nr. 5 numatytame 8.5 punkte įtvirtinti ne atsakovo sutartinę civilinę atsakomybę, o atsakovo teisę bet kada be jokios priežasties nutraukti nuomos sutartį.

Teisėjų kolegija įvertino ir pačios nuomos sutarties tikslą – patalpų, kurias nuomininkas turi įsirengti savo lėšomis, terminuotą nuomą tam, kad jose tam tikrą laiką būtų vykdoma nuomininko komercinė veikla (prekyba). Vadinasi, šios nuomos sutarties sudarymo tikslas buvo nuomos santykių tęstinumas, o ne vienkartinio pobūdžio veiksmų atlikimas. Taigi atsakovo apeliaciniame skunde pateiktas nuomos sutarties Priede Nr. 5 įtvirtinto 8.5 punkto išaiškinimas, jog šiuo punktu sutarties šalys įgalino nuomotoją bet kada be jokios priežasties nutraukti nuomos sutartį neatitinka ne tik sutarties šalių valios ir tikrųjų ketinimų (išreikštų derybų metu), bet ir komercinio pobūdžio nekilnojamojo turto nuomos sutarties tikslo – tiek nuomotojui, tiek nuomininkui gauti realią finansinę naudą iš tam tikrą laiką trunkančių nuomos teisinių santykių.

Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde įrodinėja atsakovas, tinkamai vadovavosi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, dėl ko pagrįstai nustatė, jog nuomos sutarties Priede Nr. 5 įtvirtintame 8.5 punkte nebuvo numatyta atsakovo teisė vienašališkai bet kada be jokios priežasties nutraukti nuomos sutartį anksčiau termino. Dėl šios priežasties atmetami kaip nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktas įrodymų tyrimas, vertinant šalių derybas, ketinimus bei nuomos sutarties sąlygų turinį (CPK 12 str. ir 178 str.).

Dėl atsakovo (nuomotojo) sutartinės civilinės atsakomybės apimties

Atsižvelgiant į tai, kad sutarties šalys nebuvo numačiusios nuomos sutartyje teisės atsakovui vienašališkai bet kada nutraukti nuomos sutartį anksčiau termino nesikreipiant į teismą, pirmosios instancijos pagrįstai nustatė, kad atsakovo atliktas vienašališkas nuomos sutarties nutraukimas nuo 2012 m. gruodžio 21 d. (vėlesniu susitarimu atsakovas nuomos sutarties nutraukimo terminą atidėjo iki 2013 m. vasario 15 d.), nepasibaigus nuomos sutarties terminui, buvo neteisėtas, dėl ko pagrįstai sprendė klausimą dėl nuomotojo civilinės sutartinės atsakomybės taikymo (CK 6.221 str. 2 d., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d.).

Sprendžiant dėl atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės apimties pažymėtina, kad CK 6.221 straipsnio 2 dalyje įtvirtina imperatyvi įstatymo norma, jog sutarties nutraukimas nepanaikina sutarties šalies civilinės atsakomybės, tai yra pareigos sumokėti ne tik sutartyje numatytas netesybas, bet ir nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.). Vadinasi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, nuomos sutarties Priede Nr. 5 įtvirtintame 8.5 punkte numatyta atsakovo sutartinė civilinė atsakomybė – baudos sumokėjimas, neapriboja ieškovo teisės kreiptis į teismą dėl nuostolių, patirtų dėl nuomos sutarties nutraukimo, kurių nepadengia bauda, atlyginimo (CK 6.258 str. 2 d.).

Be to, pažymėtina, kad ir paties atsakovo elgesys patvirtina, jog jis suvokė, kad nuomos sutarties Priede Nr. 5 įtvirtintame 8.5 punkte bauda nepariboja ieškovo teisės kreiptis dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Būtent dėl to 2013 m. sausio 29 d. tarp ieškovo ir atsakovo atstovų sudaryto susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo 3-4 punktuose buvo numatyta, kad atsakovas sumoka ieškovui nuomos sutarties Priede Nr. 5 įtvirtintame 8.5 punkte numatytą baudą, o dėl nuostolių atlyginimo, patirtų nutraukus nuomos sutartį anksčiau termino, šalys spręs derybų būdu arba kreipsis į teismą (CK 6.193 str.) (elektroninės bylos apyrašo l. 25-26, t. 1).

Atsižvelgiant į išdėstyta atmetami kaip prieštaraujantys civilinės atsakomybės dėl sutarties nutraukimo apimtį reglamentuojančioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog dėl neteisėto sutarties nutraukimo atsakovui kyla pareiga sumokėti tik netesybas (baudą), nepaisant to, kad netesybų dydis nepadengia dėl sutarties nutraukimo patirtų kitos šalies nuostolių.

Dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui dalį nuostolių, patirtų dėl nuomos kainų skirtumo, sudarius naują sutartį, ir dalį nuostolių, patirtų dėl nuomojamų patalpų įrengimo ir pritaikymo ieškovo vykdytai veiklai.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų apie nepagrįstai priteistus ieškovui nuostolius dėl nuomos kainų skirtumo, pažymėtina, kad aplinkybė, jog panašiu laikotarpiu buvo nutraukta nuomos sutartis ne tik su atsakovu, bet ir su kitu nuomotoju, neeliminuoja atsakovo kaltės dėl nuomos sutarties nutraukimo bei atitinkamai nepaneigia fakto, kad nuomos sutartis (tuo atveju jei atsakovas nebūtų jos neteisėtai nutraukęs) tebesitęstų. Vadinasi, nustačius, kad būtent dėl atsakovo kaltės buvo nutraukta nuomos sutartis, vien ta aplinkybė, kad ieškovas taip pat nutraukė ir kitus nuomos santykius, nepaneigia ieškovo teisės sudaryti naują nuomos sutartį ir reikalauti priteisti iš kaltos dėl nuomos sutarties nutraukimo šalies (nuomotojo) nuomos kainų skirtumą (CK 1.8 str. 1 d., 6.258 str. 5 d.). Be to, pažymėtina, kad ir pats atsakovas atsiliepime į ieškinį įrodinėdamas teisėtą nuomos sutarties nutraukimą teigė, kad ieškovas dėl numatomo sutarties nutraukimo jau buvo pradėjęs ieškotis naujų patalpų, įvardindamas būtent 2013 m. sausio 9 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. 0246A su UAB „Gelsva“ sudarymą (elektroninės bylos apyrašo l. 85, t. 2).

Atitinkamai atmetami kaip nepagrįsti ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovui sutikus su atsakovo pasiūlyta didesne nuomos sutarties kaina, ieškovas nebūtų turėjęs sudaryti naujos nuomos sutarties (2013 m. sausio 9 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. 0246A su UAB „Gelsva“) už žymiai didesnę kainą, o būtų galėjęs tęsti nuomos teisinius santykius su atsakovu. Nuomos sutartyje nebuvo numatyta galimybė atsakovui vienašališkai didinti nuomos sutarties kainą dar nepasibaigus nuomos sutarties terminui, todėl ieškovas neprivalėjo sutikti su atsakovo reikalavimu mokėti didesnę nuomos kainą bei atitinkamai atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutarties, ieškovui nesutikus su tokiu atsakovo pasiūlymu. Taigi atsakovui neteisėtai vienašališkai nutraukus nuomos sutartį, pastarajam kyla pareiga atlyginti ieškovo nuostolius, patirtus dėl kainų skirtumo, sudarius naują nuomos sutartį (CK 1.8 str. 1 d., 6.258 str. 5 d.). Atsakovo pateikti paskaičiavimai dėl nuomos rinkos vidutinių kainų savaime neįrodo, kad ieškovo naujai sudarytos nuomos sutarties su nuomotoju UAB „Gelsva“ kaina yra neprotingai didelė, akivaizdžiai ieškovui nenaudinga bei neatitinkanti protingos komercinės rizikos praktikos.

Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjamas priežastinio ryšio nebuvimas tarp atsakovo įvykdyto vienašališko nuomos sutarties nutraukimo ir ieškovo patirtų nuostolių dėl nuomos kainų skirtumų, sudarius naują nuomos sutartį, taip pat argumentus, kuriais įrodinėjama neprotingai didelė nuomos kaina pagal naujai sudarytą nuomos sutartį (CPK 12 str. ir 178 str.).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, jog nepagrįstai buvo priteisti ieškovui iš atsakovo nuostoliai dėl nuomojamų patalpų įrengimo, pažymėtina, kad sutarties sąlygos negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.156 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad imperatyvios įstatymo nuostatos neteisėto sutarties nutraukimo atveju nustato nukentėjusiai sutarties šaliai teisę ne tik į netesybų, bet ir į nuostolių atlyginimą, sutarties šalys negali susitarti riboti kaltosios dėl sutarties nutraukimo šalies civilinės sutartinės atsakomybės apimties ar ją eliminuoti (CK 6.156 str. 4 d., 6.221 str. 2 d., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d.). Dėl šios priežasties sutiktina su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 2.12 punkte įtvirtinta sąlyga, jog patalpų įrengimo išlaidos nuomininkui (ieškovui) nebus kompensuojamos, taikytina tik nuomos sutarties pabaigos atveju, kuomet pasibaigia nuomos sutarties terminas, ir neapima tų atvejų, kuomet nuomos sutartis nutraukiama anksčiau termino dėl nuomotojo kaltės. Pažymėtina, kad būtent tokį nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 2.12 punkte įtvirtintos sąlygos aiškinimą patvirtina ir paties atsakovo elgesys, kuomet jis sutiko pasirašyti 2013 m. sausio 29 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, kuriame buvo aptarta ne tik nuomotojo pareiga sumokėti baudą (3 p.), bet ir sutarta vesti derybas dėl nuostolių atlyginimo (4 p.) (CK 6.193 str.) (elektroninės bylos apyrašo l. 25-26, t. 1). Dėl šios priežasties atmestini kaip neatitinkantys imperatyviųjų įstatymo nuostatų atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovui nuostolius už patalpų įrengimą, kuomet nuomos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinio pobūdžio klausimų išsprendimo

CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, netesybos turi būti įskaitomos į nuostolius. Nagrinėjamu atveju ieškovas nereiškė reikalavimo priteisti ir baudą, ir nuostolius, kas reiškia, jog ieškovas įskaitė nuomos sutarties Priedo Nr. 5 įtvirtintame 8.5 punkte numatytą baudą į nuostolius, kurie buvo didesni nei numatytos baudos dydis. Dėl šios priežasties atmetami kaip nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas (kuomet byloje net nebuvo kilusio ginčo dėl baudos priteisimo) neįskaitė į nuostolius nuomos sutartyje numatytos baudos.

Be to, tarp bylos šalių nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovas grąžino atsakovo atliktą baudos sumokėjimą, dėl ko pastarasis 64 854,90 Lt baudą sumokėjo į notaro depozitinę sąskaitą (elektroninės bylos apyrašo l. 140, 165, 170, t. 2). Vadinasi, atsakovas išreiškė norą sumokėti dalį ieškovo patirtų nuostolių, kurių dydis atitinka nuomos sutartyje numatytos baudos dydį, ir šią savo prievolę tinkamai įvykdė (CK 6.56 str. 1 d. 3 p. ir 2 d.). Dėl šios priežasties iš atsakovo nepriteisiamos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už nuostolių sumą (lygią baudos dydžiui), kurią jis sumokėjo į notaro sąskaitą. Tokiu atveju tikslinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, nurodant, kad 6 procentų dydžio mėtinės procesinės palūkanos priteisiamos už 406 934,67 Lt (471 789,57 Lt – 64 854,90 Lt) sumą.

Atsakovui išaiškintina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno bylos šalies samprotavimo apie materialinės ar proceso teisės normų taikymą ar pateiktų įrodymų įrodomąją reikšmę. CPK 270 straipsnyje, apibrėžiančiame sprendimo turinį, nurodyta, kad teismo sprendimo aprašomojoje dalyje yra pateikiama tik šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka, o motyvuojamoji dalis turi būti išdėstyta glausta forma (CPK 270 str. 4 d.). Taigi konkrečių atsakovo samprotavimų nepaminėjimas bei detalus atsakovo pateiktų įrodymų neįvardinimas nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jei byloje kilęs ginčas buvo iš esmės išspręstas teisingai (CPK 329-330 str.).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Entum“ apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo kaltę dėl neteisėto vienašališko nuomos sutarties nutraukimo bei priteisė iš atsakovo ieškovui nuostolius, patirtus dėl tokio sutarties nutraukimo. Nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, atsakovo UAB „Entum“ apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), patikslinant jo dalį dėl priteistos sumos dydžio, už kurią skaičiuojamos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos.

Apeliacinio skundo netenkinus, iš atsakovo ieškovui priteisiamos 1 500 Lt (iš prašytų 4 000 Lt) bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl advokato pagalbos apmokėjimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo, nurodant, kad 6 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisiamos už 406 934,67 Lt sumą.

Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Entum“ (įmonės kodas 300659808, buveinė registruota adresu Ukmergės g. 369, Vilniuje) priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Avitelos prekyba“ (įmonės kodas 142054984, buveinė registruota adresu Taikos pr. 15, Klaipėdoje) 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.