- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-09
- Bylos Nr.
- e2YT-3414-514/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- I. P., valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. (J. P.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. P., valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės S. P. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Nurodė, kad su mirusiąja esant santuokoje gimė dukra I. P. (po santuokos jos pavardė P.). Pareiškėjui J. P. ir S. P. gyvenant santuokoje, sutuoktinė S. P. iš jų bendrų lėšų 2011 m. spalio 21 d. nupirko du žemės sklypus: 0,25 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., ir 0,7567 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., o 2014 m. lapkričio 26 d. – 1,0067 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., kurie visi buvo įregistruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) išduotu leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. P. buvo suteikta teisė statyti vieno buto gyvenamąjį namų su ūkiniu pastatu. Gyvenamasis namas su priklausiniais, es. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., buvo pastatytas ir pilnai įrengtas, sudarytos elektros energijos tiekimo sutartys, tik nurodytas namas su priklausiniais dar neįregistruotas VĮ Registrų centre. Kadangi gyvenamasis namas su priklausiniais bei trys žemės sklypai įgyti santuokos metu iš bendrų lėšų, todėl po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą sudaro: ½ dalis žemės sklypų ir ½ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais. Po palikėjos mirties taip pat liko įvairūs namų apyvokos daiktai: šaldytuvas, televizorius, virtuvinis komplektas, miegamojo baldų komplektas ir pan. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas į notaro biurą nesikreipė, o atsiradusį palikimą iš karto priėmė, pradėdamas likusį turtą faktiškai valdyti – ėmė naudotis likusiais namų apyvokos daiktais, iki šiol gyvena neįregistruotame gyvenamajame name, moka komunalinius mokesčius už vandenį, elektrą, šiukšlių išvežimą ir pan., naudojasi posodybiniu sklypu, pjauna žolę apie namą, augina daržoves šalia namo esančiame žemės sklype, šiltnamyje. Vienu žemės sklypu leido naudotis J. M., kad ji nusišienautų žolę. Kad pareiškėjas priėmė sutuoktinės palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, patvirtina ir Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduota pažyma apie palikimo priėmimą, aplinkybes dėl faktinio palikimo priėmimo galėtų patvirtinti liudytojai, kuriuos pareiškėjas iškviestų savo iniciatyva. S. P. mirties dienai įpėdiniai buvo du: pareiškėjas ir judviejų su palikėja dukra I. P. Tačiau nei dukra, nei pareiškėjas po palikėjos mirties įstatymų nustatyta tvarka į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, bet mirusios palikimu naudojosi ir rūpinosi bei iki šios dienos naudojasi pareiškėjas, o kadangi jam negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą teismine tvarka, kad pareiškėjas palikimą priėmė, pradėdami turtą faktiškai valdyti.
Suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepimo į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais į pareiškimą juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo.
Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė S. P.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad po S. P. mirties liko nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., kurių daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, mirusiosios S. P. vardu, bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., registruotas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, pareiškėjo J. P. ir mirusiosios S. P. vardu.
Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog Testamentų registre nėra įregistruota mirusiosios S. P. palikimo priėmimo faktų bei testatorės sudarytų testamentų.
Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis J. P. yra įpėdinis pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniu – savo dukra I. P., paveldint mirusios sutuoktinės S. P. palikimą (CK 5.13 straipsnis).
Teismas nustatė, kad po pareiškėjo sutuoktinės mirties nei pareiškėjas, nei mirusiosios dukra nesikreipė į notarą dėl palikimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nepaisant to, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas nurodė, kad mirus sutuoktinei, jis liko gyventi gyvenamajame name, es. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., kurį pastatė ir įrengė, gyvendamas su mirusiąja santuokoje, šiame name jis gyveno iki sutuoktinės mirties, jame yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Teismas pažymi, jog įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4930-803/2018). Pareiškėjo teigimu, jis naudojasi tiek savo, tiek mirusiosios turtu, jį prižiūri – moka komunalinius mokesčius, vykdo kitas pinigines prievoles, faktiškai valdo ir prižiūri ūkinius pastatus, žemės sklypus, prie namų esančiuose daržuose ir šiltnamyje sodina daržoves, šalių susitarimo pagrindu vienu žemės sklypu leista naudotis trečiajam asmeniui, be nekilnojamojo turto pareiškėjas priėmė ir kitą mirusiosios palikimą – namų apyvokos reikmenis, asmeninius daiktus, baldus, juos prižiūri ir jais naudojasi.
Aukščiau išdėstytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytinių įrodymų – VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus, mokėjimų kvitai už komunalines paslaugas, Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažymų duomenys apie palikimo priėmimą ir pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav.
Teismo vertinimu, pareiškimo teiginiai yra nuoseklūs ir logiški, tuo tarpu aplinkybių, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, nenustatytos. Kiti galimi mirusiosios įpėdiniai, t. y. mirusiosios dukra I. P. bei suinteresuoti asmenys byloje VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė.
Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad, įrodymų vertinimo prasme, nėra pagrindo pareiškėjo išdėstytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų vertinti kaip nepatikimų ar jais nesivadovauti. Pareiškėjo veiksmai po sutuoktinės mirties valdant likusį turtą, naudojantis ir rūpinantis juo, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad jis su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtą saugojo ir juo rūpinosi, bei įrodo, kad pareiškėjas nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas po sutuoktinės S. P. mirties faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė.
Kadangi pareiškėjas nesikreipė su prašymu įstatymo nustatytu terminu į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, o palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu – pradėdamas turtą faktiškai valdyti, ir negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjui gauti paveldėjimo liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo J. P. (J. P.) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad, (duomenys neskelbtini) mirus S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.