Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.10.6.; 1.2.7.2.2.3.; 1.2.7.4.1.; 2.4.6.5.2

2022 m. spalio 6 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės S. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. (D. L.) dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje, BK 161 straipsnio 2 dalyje, BK 151¹ straipsnio 1 dalyje (K. S. epizode 2020 m. birželio 27 d.), BK 151¹ straipsnio 1 dalyje (K. S. epizode laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 28 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), BK 151¹ straipsnio 1 dalyje (K. S. epizode 2020 m. rugpjūčio 8 d.) išteisintas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinta Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 30 d. vyresniojo tyrėjo nutarimu D. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. L. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2020 m. birželio 27 d. 18.00 val. iki 2020 m. birželio 28 d. 07.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, miškelyje ant (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jam (D. L.) priklausančiame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynės oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą su jaunesne negu šešiolikos metų amžiaus nukentėjusiąja K. S., gim. 2005 m. rugpjūčio 23 d.;

2. be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2020 m. birželio 28 d. iki 2020 m. liepos 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), du kartus lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metu amžiaus nukentėjusiąja K. S., gim. 2005 m. rugpjūčio 23 d.;

3. be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 22.40 val., prie (duomenys neskelbtini), esančio netoli (duomenys neskelbtini), oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą su jaunesne negu šešiolikos metų amžiaus nukentėjusiąja K. S., gim. 2005 m. rugpjūčio 23 d.;

4. be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 24.00 val., prie (duomenys neskelbtini), esančio netoli (duomenys neskelbtini), ragindamas ir skatindamas gerti, įkalbėjo mažametę M. Š., gim. 2007 m. kovo 13 d., gerti alkoholinį gėrimą – alų, dėl ko ji apsvaigo, ir tokiu būdu nugirdęs mažametę M. Š., pasinaudojo jos bejėgiška dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir mažametystės būkle, paklupdė ją ant kelių ir rankomis laikydamas jos galvą įkišo jai į burną savo lytinį organą, taip oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš mažametės nukentėjusiosios M. Š. valią.

5. Pirmosios instancijos teismas D. L. dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisino. Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad D. L. 2020 m. birželio 27-28 d. prie (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiąja K. S. santykiavo tiek oraliniu, tiek vaginaliniu būdu. Pasak teismo, taip pat galima daryti išvadą, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki liepos 2 d. D. L. tiksliai nenustatytu būdu ir nenustatytoje vietoje dar bent vieną kartą santykiavo su K. S. oraliniu ir/ar vaginaliniu būdu. Tuo tarpu byloje nėra objektyvių įrodymų, kad D. L. 2020 m. rugpjūčio 8 d. tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su K. S.: nukentėjusioji apklausose tokios aplinkybės nenurodė. Tai, kad įvykio vietoje buvęs liudytojas D. K. parodė, jog D. L. jam sakė apie santykiavimą su nukentėjusiąja, šios aplinkybės taip pat nepatvirtina, nes lieka neatmestina, jog D. L. tiesiog norėjo pasipuikuoti prieš draugą. Tačiau ir tų epizodų atžvilgiu, kuriuose D. L. veiksmai, pasak teismo, buvo nustatyti, išteisintasis neįgyvendino BK 151¹ straipsnio subjektyviosios pusės. Išteisintojo parodymai teisme, jog K. S. jam nurodė buvusi 17-os metų, bylos duomenimis liko nepaneigtas. Dėl D. L. įkaltinto seksualinio prievartavimo nukentėjusiosios M. Š. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. Š. parodymai nėra patikimi, nes, kaip nurodė liudytojas D. K., susitikimas nebuvo atsitiktinis, nukentėjusioji nebuvo verčiama gerti alkoholį, be to, ir pastarosios parodymai, kad su D. L. ji daugiau nebendravo, yra paneigti bylos medžiaga. Iš nukentėjusiosios parodymų taip pat galima daryti išvadą, kad M. Š. valia nebuvo palenkta, ir kad tik nuo jos sprendimo priklausė, ar santykiavimą, tęsti, pabaigti, o gal ir išvis nesantykiauti. Liudytojo D. K. parodymai, kad D. L. ir M. Š. buvo trumpam pasišalinę, taip pat dar nepatvirtina fakto, jog lytiniai santykiai buvo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – D. L. pripažinti kaltu: pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (K. S. epizode 2020 m. birželio 27 d. iki 2020 m. birželio 28 d.) ir paskirti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę; pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (K. S. epizode 2020 m. birželio 28 d. – 2020 m. liepos 1 d.) ir paskirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę; pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (K. S. epizode 2020 m. rugpjūčio 8 d.) ir paskirti dvylikos mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti jam galutinę subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 9 punktu, paskirtas bausmes subendrinti su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 27 nuosprendžiu paskirta ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pakeista bausme, ir paskirti galutinę aštuonerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Nuosprendžio dalis, kuria D. L. išteisintas pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, neskundžiama. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Prokurorė teigia, jog nagrinėjamoje byloje esančių netiesioginių įrodymų visuma patvirtina, jog D. L. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pasak prokurorės, būtina įvertinti tai, kad D. L. parodymai prieštarauja kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir bylos nagrinėjimo metu patikrintiems įrodymams.

Dėl nusikalstamų veikų susijusių su K. S.

6.2. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. L. nežinojo kiek nukentėjusiajai K. S. metų, prokurorė nurodo, jog 2020 m. rugsėjo 2 d. apklaustas kaip įtariamasis D. L. nurodė, kad jam žinoma, jog K. yra 15 metų. Pasak prokurorės, šią aplinkybę D. L. išsakė kaip faktą, todėl abejoti šiais jo parodymais nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu kitų dviejų apklausų metu D. L. jokių parodymų apie nukentėjusiosios K. S. amžių nedavė, o apklausos pirmosios instancijos teisme metu D. L. ėmė tvirtinti manęs, jog K. S. yra 17 metų, nes ji pati tai jam sakė. Prokurorės teigimu, teismo išvada, kad nukentėjusios amžių D. L. galėjo sužinoti tiek iš pareikšto įtarimo, tiek pradėjus pyktis ir aiškintis santykius su K. S. bei M. Š., niekuo nepagrįsta. D. L. versiją, kad jis manė, jog K. S. yra 17 metų, paneigia liudytojų T. V. ir D. K. parodymai. Liudytojas T. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad K. S. duotų 15-16 metų. Liudytojas D. K. parodė, kad jam atrodė, jog merginai 15-16 metų, pats D. L. jam minėjo, kad jai 15-16 metų. Taigi D. L. D. K. nesakė, jog K. S. yra 17 metų. Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. yra 15 metų. Pastarasis apklausos pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad K. daugmaž 15 metų, ji jam atrodė kaip 15 metų. Prokurorės nuomone, D. L., neigdamas žinojęs tikrąjį K. S. amžių, siekia palengvinti savo padėtį ir išvengti atsakomybės. Prokurorė taip pat atkreipia dėmesį, jog pokalbio 2020 m. rugpjūčio 31 d. su P. G. ir M. Š. metu D. L. pabrėžė, kad jis nėra turėjęs lytinių santykių net su septyniolikmetėmis.

6.3. Prokurorė taip pat nesutinka su apygardos teismo išvadomis dėl pakartotinės K. S. apklausos tikslu pašalinti abejones apie tai, ar ji D. L. buvo sakiusi tikrąjį savo amžių. Anot prokurorės, teismo išvados neatitinka ekspertų išvadų ir prieštarauja byloje esantiems objektyviems duomenims. Prokurorė teigia, jog teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-16/202L ekspertai padarė išvadą, kad apklausa mažai tikslinga laiku, artimu ekspertizės atlikimo laikui, tačiau, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kategoriška išvada, kad apklausa iš vis nėra tikslinga, padaryta nebuvo. Byla pirmosios instancijos teisme pradėta nagrinėti praėjus metams nuo nusikalstamų veikų padarymo ir kilus papildomiems klausimas teismas privalėjo BPK 186 straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai apklausti nepilnametę nukentėjusiąją K. S..

6.4. Prokurorė nesutinka ir su teismo išvada, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme negauta objektyvių įrodymų, kad D. L. 2020 m. rugpjūčio 8 d. tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su K. S.. Prokurorė pažymi, jog kaltinimas rėmėsi nuosekliais ir abejonių nekeliančiais liudytojo D. K. parodymais. Pastarojo parodymams neprieštarauja nukentėjusios M. Š. parodymai apie 2020 m. rugpjūčio 8 d. įvykius prie (duomenys neskelbtini), kurių metu tiek ji, tiek K. S. buvo seksualiai prievartaujamos. Tas pačias aplinkybes M. Š. nurodė ir skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą – mane privertė jam tą vietą čiulpti ir mano draugę (K. S.). Prokurorės teigimu, nepilnametėms buvo gėda pasisakyti tėvams ir pareigūnams apie tai, kad D. L. lytiškai tenkino savo noru, jam nenaudojant prievartos, todėl nurodė, jog buvo apsvaigintos. Aplinkybe, kad nukentėjusios atliko veiksmus savanoriškai, D. L. pasinaudojo ir įrašyto pokalbio 2020 m. rugpjūčio 31 d. su P. G. ir M. Š. metu, versdamas M. Š. prisipažinti, kad nieko nebuvo ir iš anksto numanydamas, kad M. Š. jokiu būdu nesutiks važiuoti pas savo tėvus ir papasakoti apie įvykius.

6.5. Prokurorės teigimu, atmetus K. S. ir M. Š. parodymus apie alkoholio ir prievartos vartojimą, lieka vieni kitus papildantys liudytojo D. K. ir nukentėjusiosios M. Š. parodymai apie įvykių seką prie (duomenys neskelbtini). Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją M. Š. nurodė, kad K. jai prisipažino, kad darė tą patį su D. ką ir ji. Iš M. Š. parodymų matyti, kad D. L. su M. Š. santykiavo oraliniu būdu. Šie nukentėjusiosios parodymai atitinka liudytojo D. K. parodymus, kad D. L. su K. S. nuėjo nuošaliau, o paskui ir su M. Š.. Tuo tarpu apygardos teismo išvada, kad K. S. dėl kažkokių priežasčių atsisakius tenkinti D. L. oraliniu būdu, toks santykiavimas ir neįvyko, yra nepagrįsta.

6.6. Prokurorė taip pat nurodo, jog aplinkybę, kad D. L. suprato 2020 m. rugpjūčio 8 d. padaręs nusikalstamas veikas prie (duomenys neskelbtini) nepilnametės ir mažametės atžvilgiu, patvirtina D. K. parodymai apie tai, kad kai jau buvo parašyti pareiškimai dėl išprievartavimo, D. L. jam rašė ar skambino prašydamas pagalbos, jog jis (D. K.) patvirtintų, kad su juo ten buvo visą laiką ir nieko nevyko. Anot prokurorės, ši aplinkybė apygardos teismo įvertinta nebuvo.

6.7. Be to, prokurorė nurodo, jog aplinkybė, kad K. S. negalėjo nurodyti buto ir laiptinės, kurioje gyveno D. L., niekaip nepaneigia fakto, kad ji tame bute buvo. K. S. parodė namą, kuriame gyveno D. L., taip pat nurodė, jog lytiniai santykiai bute buvo abu kartus miegamajame ant lovos. Liudytojos L. Č., T. V., V. B. parodė, kad D. L. šiame bute gyveno, butas priklauso jo močiutei M. D.. Tai, kad bute buvo pirmi vaginaliniai lytiniai santykiai, patvirtina teismo medicinos ekspertų išvada, kurioje nurodyta, jog 2020 m. spalio 30 d. K. S. apžiūros metu rasti daugiau nei 3 savaičių senumo plyšimai mergystes plėvėje, tai yra buvo praėję daugiau nei 3 savaitės nuo paskutinio įvykio 2020 m. liepos 1 d. Remdamasi K. S. parodymais, jog kiti santykiai prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo tik oraliniai, prokurorė daro išvadą, kad vaginaliniai santykiai įvyko bute, kurių metu ir buvo pažeista mergystės plėvė, ir atitinka K. S. parodymus, kad pirmieji jos lytiniai santykiai buvo su D. L.. Iš K. S. ir D. L. susirašinėjimo matyti, kad D. L. klausia, ar skaudėjo pirmą kartą, kad antrą kartą jau mažiau skaudės, o trečią kartą bus dar geriau, kad oralinis lytinis aktas skausmo nesukelia. Iš susirašinėjimo matyti, kad analinis lytinis aktas K. S. yra nepriimtinas, todėl D. L. su K. S. kalbėjo apie vaginalinius santykius. Iš 2020 m. birželio 29 d. 07.05 val. telefoninio susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, kad buvo ruošiamasi santykiauti vaginaliniu būdu, nes D. L. santykiauti be prezervatyvo nenorėjo dėl galimų pasekmių, tačiau neturėjo pinigų nusipirkti apsaugos priemonę. Vėliau išreiškė baimę, kad K. S. rėks ir močiutė girdės, tačiau K. S. atsakė mokanti tyliai. Anot prokurorės, nurodyti duomenys patvirtina, jog buvo ruošiamasi ir buvo santykiauta močiutės M. D. bute.

Dėl M. Š. seksualinio prievartavimo

6.8. Prokurorės teigimu, apygardos teismo išvados dėl D. L. išteisinimo seksualiai prievartavus M. Š., prieštarauja byloje esantiems surinktiems įrodymams, ekspertų išvadoms, liudytojų parodymams. Visų pirma prokurorė pažymi, jog mažamečių asmenų seksualinio prievartavimo bylų specifika yra ta, kad paprastai tokio santykiavimo tiesioginių liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtus prievartinius lytinius santykius, parodymai. Prokurorė neatmeta galimybės, kad M. Š. siekė parodyti buvusi bejėgiškoje būklėje dėl apsvaigimo nuo alkoholio, nes buvo gėda sakyti tėvams, kad santykiavo savo noru su suaugusiu vyru. Tačiau iš M. Š. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad atmetus neatitikimus dėl susitikimo su D. L. ir alkoholio vartojimo aplinkybių, pagrindines aplinkybes kaip vyko seksualinis prievartavimas – su D. L. nuėjus į miškelį prie (duomenys neskelbtini) ir jai atsiklaupus D. L. laikant jos galvą rankomis – nukentėjusioji nurodė labai išsamiai. Būtent šias aplinkybes, kad M. Š. čiulpė D. L. lytinį organą, patvirtino ir liudytojas D. K., nurodęs, kad D. L. sugrįžęs sakė, jog jaunesnioji mergina jam čiulpe. Tas pačias aplinkybes (atokiau nuo draugų, atsiklaupus ant kelių, D. L. laikant jos galvą abiem rankomis) nukentėjusioji nurodė ir savo motinai S. Š.. Apie įvykusį seksualinį prievartavimą M. Š. papasakojo liudytojai P. G.. Pastaroji patvirtino, jog M. Š. sakė, kad D. nusivedė ją į mišką ir liepė jo lytinį organą kišti į burną, kad viskas vyko prie (duomenys neskelbtini). Prokurorė pažymi, jog viso proceso metu D. L. nenurodė norėjęs pasipuikuoti prieš liudytoją D. K. pasakodamas jam apie įvykusius seksualinius santykius su abiem nukentėjusiomis, todėl prokurorei ši D. L. padėtį lengvinanti teismo išvada yra nesuprantama.

6.9. Prokurorė nurodo, jog apygardos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios amžių ir brandą, todėl padarė neteisingą išvadą, jog būtent nuo M. Š. sprendimo priklausė tęsti ar pabaigti santykiavimą, būti ar nebūti tokiems santykiams. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-17/2021 4 punkte nurodyta, jog byloje nagrinėjamų įvykių metu M. Š. galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų pobūdį (kas tai yra), tačiau ji nesuprato jų reikšmės (galimų pasekmių savo fizinei, psichologinei psichinei sveikatai). M. Š. gebėjimą aktyviau priešintis (nesutikti/atsisakyti) įtariamojo veiksmams (pasiūlymams ir/ar liepimui turėti lytinius santykius, tenkinti jo lytinę aistrą) labiausiai ribojo jos nebrandumas, refleksijos ir žinių apie su ja galimai atitiktų veiksmų reikšmę stoka. Nukentėjusioji M. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo mažametė (13 metų amžiaus). Liudytojas D. K. savo parodymuose patvirtino, kad D. L. buvo žinomas jos amžius. Pats D. L. D. K. nurodė, jog M. Š. 13 metų. Pastarasis girdėjo ir tai, kad skambinusiam D. L. antroji mergina pasakė, kad jai 13 metų.

6.10. Prokurorė taip pat nurodo, jog ekspertų išvadose nėra konstatuota, jog papildomai apklausinėti M. Š. yra netikslinga. Nusikalstama veika padaryta 2020 m. rugpjūčio 8 d. M. Š. pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta 2020 m. rugsėjo 29 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė M. Š. atlikta 2021 m. sausio 28 d. – 2021 m. vasario 24 d. (Ekspertizės aktas Nr. 103MS-17/2021). Pasak prokurorės, ekspertai padarė tikėtiną išvadą, jog apklausa mažai tikslinga laiku, artimu ekspertizės atlikimo laikui, tačiau kategoriška išvada, kad apklausa iš vis netikslinga, padaryta nebuvo. Todėl iškilus papildomiems klausimams apygardos teismas vadovaudamasis BPK 186 straipsnio nuostatomis privalėjo pakartotinai apklausti mažametę nukentėjusiąją.

6.11. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas tendencingai interpretavo liudytojos P. G. iniciatyva 2020 m. rugpjūčio 31 d. įrašytą pokalbį ir padarė klaidingas išvadas, kad M. Š. 2020 m. rugpjūčio 8 d. iš vis nebuvo prievartaujama. Prokurorės teigimu, būtina įvertinti pokalbio aplinkybes, jame dalyvavusių asmenų amžių, jų fizinių ir psichinių jėgų persvarą. Naktį vykusio pokalbio metu vienas iš atvykusių asmenų vyniojo grandinę ant rankos, P. G. bijojo, o M. Š. prašė P. G. apraminti D. L.. Pastarasis buvo 20 metų vyras, kuris elgėsi agresyviai, M. Š. – 13 metų mergaitė, kuri ir vizualiai atrodė kaip vaikas, bijojo pokalbio ir atėjo į susitikimą tik įkalbėta P. G.. D. L. viso pokalbio metu darė M. Š. spaudimą, kad ji pasirinktų vieną iš išeičių – važiuoti pas M. Š. tėvus ir kviesti policijos pareigūnus arba pasakyti, kad nieko nebuvo. Viso pokalbio metu D. L. sudarė bauginančią atmosferą sakydamas, kad jis nueis į butą pas K. S. ir sumuš ją ir jos tėvus, kad sumuš M., kad jis, žinomas smurtautojas (duomenys neskelbtini), yra mušęs merginas ir jam tas pats, kas už sumušimus jam bus, kad jei jis bus pasodintas į ,,gaidyną” (nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad įraše skamba grasinimas pasodinti D. L. į ,,gaidyną”, nors jam M. Š. ar P. G. negrasino), tai tada jis nusižudys ir jo tėvai iš M. Š. tėvų prisiteis tūkstantines ir milijonines sumas, kad jis galingas finansiškai, nes per dvejus metus pralošė 27 000 Eur. Tokiu būdu D. L. siekė, kad nukentėjusioji M. Š. priimtų jo diktuojamą ir pageidaujamą sąlygą apie lytinių santykių nebuvimą, kadangi suprato, kad nukentėjusios nesakė ir nesakys tėvams apie tai, kad tenkino D. L. oraliniu būdu savo noru. Tokiame bauginančiame psichologinio spaudimo kontekste M. Š. pasakė, kad nieko nebuvo. Tačiau nurodytas nukentėjusiosios pripažinimas negali būti vertinamas savanorišku ir laisva valia, ir patvirtina, kad D. L. suprato padaręs nusikalstamas veikas prieš nepilnametę ir mažametę bei stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės, užsitikrindamas jį teisinančius argumentus iš pačios mažametės M. Š.. Pasak prokurorės, klausant visą pokalbio įrašą nuosekliai, o ne imant frazes iš konteksto, girdėti, kad M. Š. sako: ,,taigi aš ir nesakiau, kad tu mane prievartavai”, D. L. atsako, jog tai ir yra prievartavimas, tokiu būdu paaiškindamas, jog prievartos nenaudojimas ar oralinis lytinis aktas yra prievartavimas. Paprastai visuomenėje prievartavimas suprantamas kaip prievartinis vyro santykiavimas su moterimi įvedant varpą į makštį, t. y. vaginaliniu būdu. Tai kad seksualinis prievartavimas gali būti padaromas ir kitokiais būdais (oraliniu, analiniu), M. Š. galėjo būti nežinomas dėl jauno amžiaus ir žinių stokos, todėl D. L. jai paaiškino, kad tai ir yra prievartavimas. Tuo pačiu abu pokalbio dalyviai patvirtino buvusius lytinius santykius.

6.12. Prokurorė nesutinka ir su apygardos teismo argumentais, jog pagrindinė problema yra ne D. L. buvę ar tariamai buvę lytiniai santykiai su nukentėjusiomis, o tai, kad apie oralinį santykiavimą informacija pasklido plačiam pažįstamų ratui, nukentėjusios jautėsi pažemintos ir nusprendė, jog kaltininkas turi būti nubaustas. Prokurorės nuomone, tokios teismo išvados yra nepagrįstos ir prieštarauja baudžiamosios teisės doktrinai dėl būtinumo atskleisti visas nusikalstamas veikas, kadangi aplinkybės, dėl kurių nepilnametės nukentėjusios kreipėsi į tyrimo organus, niekaip nešalina D. L. atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. M. Š. ir K. S. kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą nurodydamos, kad D. L. grasina joms smurtu, bei kad jis su jomis lytiškai santykiavo, prievartavo. Pranešti ar nepranešti apie padarytas nusikalstamas veikas kada ir kokiu būdu priklauso tik nuo nukentėjusiųjų apsisprendimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusios tokiu būdu norėjo nubausti D. L. ir jį apkalbėti. Iš P. G. 2020 m. rugpjūčio 31 d. įrašyto pokalbio matyti, jog M. Š., K. S. ir jos šeima yra bauginamos smurtiniu susidorojimu, todėl kitą dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 1 d. jos kreipėsi į policiją dėl grasinimų, tuo pačiu pranešdamos apie seksualinio pobūdžio nusikaltimus.

6.13. Remdamasi išdėstytu, prokurorė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai D. L. išteisino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

6.14. Prokurorė nurodo, jog skiriant D. L. bausmę atsižvelgtina į tai, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, padarė keturias nusikalstamas veikas, trys iš jų yra apysunkės nusikalstamos veikos, viena – labai sunki nusikalstama veika. Nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, veikos yra baigtos. Psichiatrų, psichologų įskaitose nėra įrašytas. D. L. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, nors D. L. neteistas, tačiau visas keturias veikas padarė būdamas jau anksčiau padaręs nusikalstamą veiką ir esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui jo atžvilgiu.

7. Atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundą išteisintojo D. L. gynėjas advokatas prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį palikti nepakeistu. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl nukentėjusiosios K. S. amžiaus

7.1. Gynėjo tvirtinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad įvykių metu D. L. suvokė, jog K. S. nėra sukakę 16 metų. Gynėjas visų pirma pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu D. L. parodymus davė po pranešimo apie įtarimą jam pareiškimo, taigi pastarajam neabejotinai žinant nukentėjusiosios amžių, tačiau tai niekaip nepatvirtina, jog D. L. šią informaciją žinojo įvykių metu. Kita vertus, gynėjas nurodo, jog kaltinamojo D. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai nelaikytini įrodymais ir jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje negali turėti.

7.2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas D. K. parodė, kad vyresnė mergaitė iš pažiūros buvo 15-16 metų amžiaus. Apklausos teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad D. jam minėjo, jog jai yra 16 metų. Kiti teisme apklausti liudytojai taip pat išsakė tik savo subjektyvias nuomones apie iš pažiūros nustatytą K. S. amžių kategoriškai nenurodydami kad ji neturėjo 16 metų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos įvertinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad K. S. atrodo kiek vyresnė, nei dauguma jos amžiaus merginų. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji K. S. naudojosi (duomenys neskelbtini) paskyra ir, remdamasis M. Š. parodymais, kad (duomenys neskelbtini) paskyroje ji savo amžių yra nurodžiusi 18 metų, daro prielaidą, jog ir K. S. buvo pasielgusi taip pat, tai yra, siekdama susikurti (duomenys neskelbtini) profilį, nurodė esanti vyresnė.

7.3. Remdamasis išdėstytu, gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepakanka įrodymų teigti, jog D. L. iki ikiteisminio tyrimo pradžios žinojo K. S. amžių, tai yra, kad ji neturi 16 metų, yra pagrįsta.

Dėl kaltinimo 2020 m. rugpjūčio 8 d.

7.4. Gynėjo teigimu, šiame epizode tiek D. L., tiek nukentėjusiosios parodymai iš esmės vieni kitiems neprieštarauja. Liudytojas D. K. parodė, kad D. L. ir K. S. buvo pasišalinę atokiau nuo jo ir jis daugiau nieko nematė. Todėl tiek D. L., tiek K. S. neigiant kokias nors lytinės aistros tenkinimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl šios nusikalstamos veikos priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu M. Š. parodymai negali būti pakankamu pagrindu kaltinamojo kaltei pagrįsti, nes yra nepatikimi, be to, jais visa apimtimi netiki ir valstybės kaltintojas.

Dėl kaltinimo laikotarpyje nuo 2020 m. birželio 28 d. iki 2020 m. liepos 1 d.

7.5. Gynėjas visų pirma pažymi, kad pačios nukentėjusiosios paaiškinimai šioje dalyje kelia pagrįstas abejones jų patikimumu:

- K. S. nėra nustatyta kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų prisiminti praeityje įvykusių dalykų (Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-16/2021), tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu ji nesugebėjo nurodyt nei namo laiptinės, nei aukšto, kuriame tariamai ji turėjo lytinius santykius su D. L.. Šios aplinkybės patvirtina, tiek kaltinamojo, tiek pirmosios instancijos teismo išvadas, kad abejotina, jog nukentėjusioji yra buvusi pas D. L. bute;

- duodama paaiškinimus globos namų ,,Užuovėja” specialistams K. S. teigė, jog lytinių santykių nėra turėjusi;

- vertindamas ekspertizės akto Nr. 103MS-16/2021 išvadas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji sąmoningai renkasi nutylėti kai kurias bylai reikšmingas aplinkybes ir, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti K. S. parodymų dalimi, jog ji su D. L. turėjo lytinius santykius, gynėjas pažymi, jog teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas pagrįstas trumpalaikiu bendravimu su nukentėjusiąja ir bylos medžiagos (pačios nukentėjusiosios, kaltinamojo, liudytojų parodymų) vertinimu, kurį įtakojo bendras kaltinantis baudžiamosios bylos medžiagos fonas. Akivaizdu, kad išvadoms turėjo įtakos jau anksčiau susidarytas vaizdas apie bylą bei nukentėjusiąją kaip seksualinės prievartos auką, todėl tokia ekspertų išvada neįtikina, kadangi šios aplinkybės objektyviai nepatvirtina niekas, išskyrus pačios nukentėjusiosios parodymus. Be to, gynėjo teigimu, ekspertizės išvada, kad nenustatytos priežastys dėl kurių nebūtų galima tikėti K. S. parodymų dalimi, leidžia suprasti, jog yra nukentėjusiosios parodymų, kuriais tikėti negalima, o tai savo ruožtu kelia abejones ir visų nukentėjusiosios parodymų patikimumu. Gynėjas pažymi ir tai, kad šioje dalyje turi būti vertinami ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojų L. Č., M. D., V. B., S. Š., L. V. parodymai, kad D. L. niekada neturėjo rakto nuo buto, kuriame tariamai santykiavo su nukentėjusiąją K. S., bute visą laiką būdavo M. D. ir niekas niekada nėra matęs D. L. su kokia nors mergina.

7.6. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į D. L. ir K. S. 2020 m. rugsėjo 1 d. tarpusavio susirašinėjimą, kurio metu nukentėjusioji nurodė, kad ,,nerašau zajavos o tu parašai jam kad ištrintu video”. Gynėjo teigimu, kažkur interneto platybėse klaidžiojo K. S. intymus video, kurį jį siekė pašalinti. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu K. S. aplinkybes apie tokį susirašinėjimą iš esmės neigė.

Dėl nukentėjusiosios M. Š. amžiaus

7.7. Gynėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra pakankamai duomenų spręsti, kad įvykių metu D. L. žinojo M. Š. amžių.

7.8. Gynėjas nurodo, jog teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. Š. parodė, kad iki susitikimo D. L. pažinojo 2-3 dienas, jai buvo žinoma, jog neturint 13 metų negalima turėti (duomenys neskelbtini) profilio, todėl kurdama profilį nurodė kitą gimimo datą. Iš pastarosios (duomenys neskelbtini) profilio duomenų matyti, kad savo gimimo datą M. Š. nurodė 1994 m. kovo 13 d. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas D. K. parodė, kad D. lyg ir buvo minėjęs, jog jaunesnei merginai 13 metų, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas parodė, kad buvo tamsu, jog antros merginos nepamena, nežino kiek jai metų, jog D. minėjo, kad pirmai merginai 16, apie antrą merginą jis nieko nežino. Iš 2020 m. rugpjūčio 31 d. liudytojos P. G. daryto garso įrašo matyti, kad D. L. M. Š. klausė kiek jai metų, į ką ji konkrečiai atsakė – 13 metų. Gynėjo teigimu, aptarta situacija leidžia spręsti, kad D. L. tikslaus M. Š. amžiaus įvykių metu nežinojo. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja P. G. parodė, jog D. L. pažinojo apie 7 metus, kad kaltinamasis tikslaus M. Š. amžiaus nežinojo, tik pagal išvaizdą buvo galima suprasti, jog ji nepilnametė. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje negalima daryti neabejotinos išvados, jog D. L. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. žinojo M. Š. amžių, tai yra, kad ji neturi 14 metų.

Dėl kaltinimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį

7.9. Gynėjas nurodo, jog liudytojas D. K. įvykio betarpiškai nematė, tuo tarpu jo susirašinėjimas žinutėmis kaltinime išdėstytų aplinkybių nepagrindžia. Todėl D. L. kategoriškai neigiant turėjus lytinius santykius su M. Š. ir nesant tai patvirtinančių jokių kitų objektyvių duomenų, o M. Š. atlikus ekspertizę ir nekonstatavus jokio sveikatos sutrikdymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog neįrodyta, kad D. L. turėjo lytinius santykius su M. Š., todėl akivaizdu ir tai, kad nepakanka ir duomenų konstatuoti patį išžaginimo faktą.

7.10. Be to, gynėjo teigimu, nepriklausomai nuo to, žinojo M. Š. amžių D. L. ar ne, byloje nėra duomenų, kad D. L. pasinaudojo nukentėjusiosios bejėgiška dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir mažametystės būkle ir tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią, tai yra:

- gynėjas teigia, jog nukentėjusiosios paaiškinimas paskambinus pagalbos linija 112 nepanašus į išprievartauto asmens pasakojimą. Juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusioji parodė, jog čiulpimas baigėsi tada, kai pati to nebenorėjo;

- D. L. kategoriškai neigė atlikęs kokius nors veiksmus prieš M. Š. valią. Liudytojo D. K. nuomone, M. Š. visus veiksmus atliko nieko neverčiama savo noru;

- nenustatyta, jog įvykio metu M. Š. buvo bejėgiškos būklės. Ekspertizės akte Nr. 103MS-17/2021 konstatuota, kad nenustatyta asmenybės ypatumų, dėl kurių nukentėjusioji negalėtų suvokti jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmės. Gynėjo teigimu tai, kad nukentėjusioji nebuvo ir nėra bejėgiškos būklės dėl mažametystės bei suvokė santykiavimo prasmę ir socialinę reikšmę, matyti ir iš pačios nukentėjusiosios elgesio bei gyvenimo būdo – specialiai nurodė kitą savo gimimo datą (duomenys neskelbtini) paskyroje, vartoja alkoholį, rūko, bėga iš namų, keikiasi, meluoja savo motinai, žinutėmis gąsdino kaltinamąjį, kad jis sėdės ,,gaidyne”, pati nurodė, jog įvykio metu galėjo šauktis pagalbos, pritarė susitikimo su kaltinamuoju garso įrašo telefonu darymui ir t. t. Tai patvirtina ir liudytojo D. K. parodymai, kad prieš eidamos nukentėjusiosios žinojo kur ir ko eina;

- ekspertizės akte Nr. 103MS-17/2021 konstatuota, kad nukentėjusiajai nenustatytas joks sveikatos sutrikdymas;

- nukentėjusiosios teiginius paskambinus pagalbos telefonu 112 apie tai, kad ji buvo nugirdyta, paneigė liudytojas D. K. ir pats kaltinamasis D. L.;

- ekspertizės akte Nr. 103MS-17/2021 konstatuota, jog nenustatyta priežasčių, kad nebūtų galima tikėti nukentėjusiosios parodymų dalimi dėl to, kad ji čiulpė kaltinamojo lytinį organą. Gynėjo teigimu, toks teiginys suponuoja išvadą, kad yra nukentėjusiosios parodymai, kuriais tikėti negalima, o tai savo ruožtu kelia abejones ir visų nukentėjusiosios parodymų patikimumu;

- vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje konstatuota, jog nukentėjusioji yra linkusi fantazuoti, taip pat konstatuota, kad vertinimo metu neiškilo kitų situacijų, kurios leistų kelti prielaidą apie patirtą seksualinę prievartą;

- nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą S. Š. parodė, kad dukra rūko, būdavo, bėgdavo iš namų, melavo ir t. t.;

- 2020 m. rugpjūčio 31 d. padaryto garso įrašo metu M. Š. nė karto neužsiminė, kad galėjo būti išprievartauta, o pokalbio pabaigoje nurodė, jog nieko nebuvo.

7.11. Gynėjo teigimu, aplinkybės, lėmusios nukentėjusiosios kreipimąsi trumpuoju pagalbos numeriu buvo tai, jog aplinkiniai galimai sužinojo nederamą jos (duomenys neskelbtini) profilio susirašinėjimo turinį, todėl siekdama save pateisinti M. Š. D. L. apkalbėjo.

7.12. Galiausiai gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis principu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, pagrįstai sprendė, jog byloje išnaudojus visas galimybes nesurinkta neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad buvo atlikti kaltinime nurodyti veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu ir kad kaltinamasis iš vis juos atliko.

8. Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusiosios M. Š. atstovės pagal įstatymą atstovas prašo Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą patenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendis, kuriuo D. L. išteisintas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, BK 151¹ straipsnio 1 dalį (K. S. epizode 2020 m. birželio 27 d.), BK 151¹ straipsnio 1 dalį (K. S. epizode laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 28 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), BK 151¹ straipsnio 1 dalį (K. S. epizode 2020 m. rugpjūčio 8 d.), naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

10. Apeliacinės instancijos teismas įrodytomis pripažįsta šias aplinkybes:

D. L. laikotarpyje nuo 2020 m. birželio 27 d. 18.00 val. iki 2020 m. birželio 28 d. 07.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, miškelyje ant (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jam (D. L.) priklausančiame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynės oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą su jaunesne negu šešiolikos metų amžiaus nukentėjusiąja K. S., gim. 2005 m. rugpjūčio 23 d.; tęsdamas šią nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2020 m. birželio 28 d. iki 2020 m. liepos 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), du kartus lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metu amžiaus nukentėjusiąja K. S., gim. 2005 m. rugpjūčio 23 d.; toliau tęsdamas šią nusikalstamą veiką, 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 22.40 val., prie (duomenys neskelbtini), esančio netoli (duomenys neskelbtini), oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą su jaunesne negu šešiolikos metų amžiaus nukentėjusiąja K. S., gim. 2005 m. rugpjūčio 23 d. Šiais savo veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį.

Be to, D. L. 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 24.00 val., prie (duomenys neskelbtini), esančio netoli (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažametės M. Š., gim. 2007 m. kovo 13 d., bejėgiška dėl mažametystės būkle, paklupdė ją ant kelių ir rankomis laikydamas jos galvą įkišo jai į burną savo lytinį organą, taip oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš mažametės nukentėjusiosios M. Š. valią. Šiais veiksmais D. L. įgyvendino BK 150 straipsnio 4 dalies požymius.

Dėl D. L. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį

11. Prokurorės apeliaciniame skunde prašoma išteisinamąjį nuosprendį šioje dalyje panaikinti ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį, juo pripažinti D. L. kaltu ir nuteisti pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos).

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog D. L. įgyvendino objektyviuosius BK 151¹ straipsnio 1 dalies požymius. Teismas padarė išvadą, kad nėra abejonių, kad D. L. 2020 m. iš birželio 27 į 28 d. lytiškai santykiavo su K. S. tiek oraliniu, tiek vaginaliniu būdu. Be to, pasak teismo, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. liepos 2 d. tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje D. L. dar bent vieną kartą santykiavo su K. S. vaginaliniu ir/ar oraliniu būdu. Visi šie santykiavimai vyko abipusiu sutarimu. Tačiau, pasak teismo, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme negauta objektyvių įrodymų, kad D. L. 2020 m. rugpjūčio 8 d. tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su K. S.. D. L. dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamete K. S. pirmosios instancijos teismas išteisino padaręs išvadą, kad kaltinamojo veikoje nėra subjektyviojo lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu asmeniu požymio, nes, pasak teismo, bylos duomenimis nebuvo nustatyta, kad D. L. žinojo tikrąjį K. S. amžių.

13. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl BK 151¹ straipsnio 1 dalies subjektyviosios pusės, ir tik iš dalies sutinka su faktinių aplinkybių nustatymu. Įvertinus aptartas aplinkybes ir sprendžiant klausimą dėl šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad D. L. viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu lytinį santykiavimą su nukentėjusiąja neigė, tvirtindamas, kad jokių lytinių santykių su nukentėjusiąja apskritai neturėjo. Dėl šių aplinkybių naikinant skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį ir priimant D. L. naują, apkaltinamąjį nuosprendį, jame būtina iš naujo įvertinti įrodymus, patvirtinančius visus, t. y. ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

14. Pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų amžiaus asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

15. Nepilnametė nukentėjusioji K. S. pirmosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad ji su D. L. susirašinėdavo, susitikdavo, važinėdavo su jo draugais. Nuvažiavus prie ežero, D. (D. L.) žvejojo su draugais T. ir A.. Po to D. atėjo į mašiną ir mašinoje ant galinės sėdynės privertė ją čiulpti, liesdamas jos galvą rankomis, padėdamas atlikti judesius. Tai buvo vieną kartą ir truko apie 10 minučių. Daugiau tokių kartų nebuvo. Kai ji baigė čiulpti, D. spermą nuleido ant žolės (t. 1, b. l. 99-101, 102).

16. Ikiteisminio tyrimo metu K. S. dar kartą buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šios apklausos metu ji parodė, kad su D. L. buvo tiesiog kaip draugai, susitikimų iniciatorius būdavo D.. Prie ežero ji nuvažiavo su D. jo siūlymu. Iš pradžių jie sėdėjo lauke, paskui ji atėjo į mašiną, atėjo ir D.. Kas vyko toliau, ji nežino kaip pasakyti, nežino kaip paaiškinti, gal iš pradžių jie kalbėjo, paskui jis privertė ją jam čiulpti. Kiek laiko truko čiulpimas ji neatsimena, nežino kaip paaiškinti kaip ją privertė čiulpti. Kitų čiulpimo kartų nebuvo. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad su D. turėjo ir lytinius santykius. Kiek tiksliai kartų nežino, gal du kartus. Ji abu kartus lytiškai santykiavo savo noru, D. bute, miegamajame, abu kartus ant lovos. Iki D. lytinių santykių neturėjo, jis jai buvo pirmasis. Pirmas kartas buvo vasaros metu, ji nežino kada tiksliai, taip pat ji nežino kiek praėjo laiko nuo pirmo iki antro lytinio akto (t. 1, b. l. 114-116, 117). Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuos parodymus nukentėjusioji davė iki jai pateikto susipažinti jos susirašinėjimo su D. L. teksto. Tuo tarpu apklausos metu perskaičiusi jai pateiktas žinutes, K. S. parodė, kad du lytiniai santykiai su D. įvyko jo bute, o mašinoje tas kartas, kai privertė čiulpti. Taip pat patikslino, kad gal buvo kokie du kartai, kai ji čiulpė ir du paprasti lytiniai santykiai. Ji nežino kada vyko visi seksualiniai santykiai, ar vasaros viduryje, ar pabaigoje. Gali būti, jog visi seksualiniai santykiai įvyko susirašinėjimo laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 26 d. iki 2020 m. liepos 2 d. (t. 1, b. l. 114-116, 117).

17. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas atmetė nukentėjusiosios K. S. parodymus motyvuodamas tuo, kad nukentėjusioji tvirtina, kad lytiniai vaginaliniai santykiai buvo tik du kartus ir abu D. L. namuose. Pasak teismo, iš minėto susirašinėjimo galima daryti tvirtą išvadą, kad pirmas vaginalinis santykiavimas įvyko prie (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad K. S. sako netiesą arba apie tokių lytinių santykių skaičių, arba apie jų atlikimo vietą. Be to, nors atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, jog K. S. gali suvokti ir atsiminti bylai reikšmingas aplinkybes ir jas atgaminti apklausų metu, tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu ji negalėjo nurodyti ne tik buto, kuriame gyveno kaltinamasis, bet ir aukšto ar bent laiptinės (t. 1, b. l. 130-135). Išanalizavus byloje esantį K. S. ir D. L. susirašinėjimą, matyti, jog buvo svarstoma galimybė ateityje lytiškai santykiauti bute, kuriame gyveno D. L.. Tačiau iš tolimesnio susirašinėjimo turinio galima daryti išvadą, kad toks santykiavimas galimai įvyko arba kaltinamojo automobilyje, arba miškelyje. Todėl tikėtina, kad K. S. iš tikrųjų nėra buvusi D. L. močiutės bute ir būtent dėl to negali parodyti kur jis yra. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

18. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios K. S. parodymai dėl lytinės aistros tenkinimo oraliniu būdu ant (duomenys neskelbtini) buvo nuoseklūs ir vienodi. Antros apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad ji du kartus turėjo lytinius santykius su D. L., taip pat parodė, jog dukart tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu. Ta aplinkybė, kad nepilnametė nukentėjusioji tik antros apklausos metu nurodė visų jos atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų skaičių, priešingai nei nurodoma apygardos teismo nuosprendyje, nėra pagrindas pripažinti jos parodymus nepatikimais. Atsižvelgiant į teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytą K. S. psichikos būklę bei psichologinį įvertinimą, jog tiriamoji jaučiasi kalta „pridariusi bėdų“ D., kad ji nenorinti, kad jį ,,pasodintų”, kad sąmoningai renkasi nutylėti kai kurias bylai reikšmingas aplinkybes, toks jos parodymų eiliškumas, o antros apklausos metu duoti parodymai nepakankamai išsamūs, yra objektyviai pateisinamas ir suprantamas. Tuo pačiu neatmetama ir tai, kad nukentėjusiajai buvo gėda prisipažinti, jog ji turėjo lytinius santykius su vyresniu vyru. Apie lytinius santykius, kuriuos ji laikė savanoriškais, nukentėjusioji parodė tik esmines aplinkybes, tai yra, kad turėjo du kartus lytinius santykius D. L. namuose, tuo tarpu išsamesnius parodymus davė apie įvykį ant (duomenys neskelbtini), kurio metu, pasak nukentėjusiosios, D. privertė ją čiulpti jo lytinį organą. Be kita ko, pastarojo įvykio aplinkybes nukentėjusioji K. S. papasakojo savo mamai A. J., kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jos dukra pasakojo, kad atvažiavus prie ežero D. L. draugai susiruošė ir nuėjo prie ežero žvejoti, jos dukra liko su D. L. prie automobilio. Jai (K. S.) atsisėdus į automobilį ant automobilio galinės sėdynės už vairuotojo, D. L. atsisėdo šalia jos dukros. Jos dukrai D. L. kažką sakė, dukra atsimena, kad buvo pasilenkusi ties D. L. ,,klynu“ ir čiulpė jo ,,varpą“. Kai ji čiulpė jo ,,varpą“, jis laikė jos galvą dviem rankom. Viskas truko maždaug apie 10 minučių. Po to, D. L. pasisuko šonu, greit atidarė automobilio dureles ir sperma nuleido pro atidarytas automobilio dureles ant žolės. Tuo momentu, kai jos dukra oraliniu būdu tenkino D. L., automobilio durelės buvo uždarytos. Buvo šviesus paros metas, D. L. draugai žvejojo ir nieko nematė (t. 2, b. l. 115-118).

19. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiosios K. S. duotų parodymų patikimumą patvirtina ir tai, kad jie sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis – kaip jau buvo minėta nukentėjusiosios įstatyminės atstovės A. J., taip pat iš dalies liudytojų T. V. ir A. R. parodymais, viso proceso metu nuosekliai tvirtinusių, jog žvejybos prie (duomenys neskelbtini) metu D. L. buvo su K. S.. Liudytojas T. V. taip pat parodė, jog D. L. su K. S. kelis kartus buvo nuėję į automobilį paklausyti muzikos (t. 2, b. l. 139-140, 141-145; t. 5, b. l. 133), liudytojas A. R. taip pat tvirtino, jog nukentėjusioji su D. L. buvo trumpam išėję (t. 2, b. l. 189-190; t. 5, b. l. 135). Taigi, minėtų liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymų dalį, jog lytinę aistrą nukentėjusioji D. L. tenkino būtent automobilyje. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymus, jog automobilyje ji čiulpė D. L. lytinį organą, patvirtina byloje esanti susirašinėjimo sms žinutėmis suvestinė, kurioje užfiksuota, jog iš karto po įvykio grįžęs namo, tai yra 2020 m. birželio 28 d. 7.32 val. D. L. nukentėjusiosios teiravosi, kada kartos tai, kas buvo mašinoje, be to, 2020 m. birželio 29 d. tarpusavio susirašinėjimo metu D. L. nukentėjusiosios klausė, skaudėjo jai ar gera buvo kai jis kišo pirštą į analinį kai ji čiulpė (t. 3, b. l. 194, 196). Taigi nurodytas susirašinėjimo turinys, įvertinus tai, kad byloje nustatyta, jog nagrinėjamas įvykis buvo iš 2020 m. iš birželio 27 į 28 d. 7 val., paneigia D. L. aiškinimą, kad su K. S. jis išvis neturėjo jokių seksualinių santykių.

20. Minėto susirašinėjimo sms žinutėmis turinys taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymų dalį, kuriuose ji tvirtino, jog su D. L. ji du kartus turėjo lytinius santykius jo namuose. Iš šio susirašinėjimo matyti, jog grįžęs iš žvejybos prie (duomenys neskelbtini), kitos dienos naktį, tai yra 2020 m. birželio 29 d. 2.04 val., D. L. nukentėjusiajai rašė, ar ji jo pasiilgo, ar pasiilgo sekso, 2.35 val. įkalbinėjo nukentėjusiąją kitą kartą santykiauti be apsaugos, kad jis jai nuleis į vidų, 7.05 val. D. L. parašė, kad be prezervatyvų nenori, kad ji galės jam pačiulpti, taip pat klausė, ar jai skaudėjo, kad antrą kartą skaudės mažiau, o trečią kartą bus „ahuj...“ (necenzūrinis žodis, reiškiantis labai gerai), bijo, kad ji rėks ir išgirs močiutė, 7.25 val. klausė, ar nenorėtų pabandyti analinio, taip pat klausė, ar kai jis kišo jai pirštą į analinį kai ji čiulpė ar skaudėjo, ar gera buvo, kad ji tegu pačiulpia kur nors miške arba nebūtinai miške, taip pat klausia, ar išeitų jai pilnai į burną susikišti jį. 2020 m. birželio 30 d. 20.32 val. D. L. teiraujasi ar paimti prezervatyvus. 2020 m. liepos 1 d. 01.21 val. K. S. paklausius ar ,,laižekas“ tiks, D. L. atsako, kad jau buvo, nukentėjusiajai parašius, kad ji duos pi... (necenzūrinis žodis, reikšiantis lytinį santykiavimą), atsako – „buvo“, į tai nukentėjusioji atsako, kad ji nebeturi ką pasiūlyti. D. L. klausia, ar rytoj ji duos pi... (necenzūrinis žodis, reiškiantis lytinį santykiavimą), taip pat papildo, kad ji ir pačiulps, vėliau klausia, ar nenorėtų pabandyti analinį. 2020 m. liepos 2 d. 21.06 val. D. L. nukentėjusiosios klausė, kas jai labiau patinka iš sekso – čiulpti ar pi... (necenzūrinis žodis, reiškiantis lytinį santykiavimą), į ką nukentėjusioji atsakė: ,,jeigu neskaudėtų tai gal labiau pi... (necenzūrinis žodis, reiškiantis lytinį santykiavimą), nes čiulpiant dar padusti galima (t. 3, b. l. 194-198). Vertinant nurodyto susirašinėjimo turinį, matyti, jog jame aptariami ne tik būsimi lytiniai santykiai, bet jau įvykę, tai yra D. L. klausiant, ar nukentėjusiajai neskaudėjo kai jis buvo jai įkišęs pirštą į analinę angą kai ji čiulpė, taip pat teigiant, jog antrą kartą skaudės mažiau. Įvertinus tai, kad šiuos teiginius D. L. parašė 2020 m. birželio 29 d., tai yra praėjus dienai jiems grįžus iš žvejybos, taip pat tai, kad byloje anksčiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad D. L. tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su K. S. nuo 2020 m. birželio 27 d. 18 val. iki 2020 m. birželio 28 d. 7 val. Be to, iš susirašinėjimo matyti, kad birželio 28 d. anksti ryte nukentėjusioji susirašinėja su D. L. žinutėmis, ar geriau susitikti, „mašinoj ar namie“, ir nurodo kad „namie“ (t. 3, b. l. 159). Taigi iš viso šio susirašinėjimo turinio, jį sugretinus su nukentėjusiosios ir liudytojo D. K. parodymais, galima daryti išvadą, kad prie (duomenys neskelbtini) buvo santykiaujama oraliniu būdu, o lytiškai santykiaujama vėliau. Taip pat įvertinus susirašinėjimo turinį, kurio metu D. L. nukentėjusiajai 2020 m. liepos 1 d. 7.43 val. parašė: ,,močiutė dar namie“, į tai nukentėjusioji rašo: ,,nu (keiksmažodis) kada jinai išeis?“, 7.46 val. D. L. rašo: ,,nu ateik greit žinai kur gyvenu“, 7.55 val. jis rašo: ,,tik tyliai eik čia kaiminka šluoja“ (t. 3, b. l. 125-126), darytina išvada, jog antrą kartą D. L. su K. S. lytiškai santykiavo ne anksčiau kaip 2020 m. liepos 1 d. Nurodytas susirašinėjimas, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, neabejotinai patvirtina ir tai, jog nukentėjusioji lankėsi D. L. namuose, tuo pačiu patvirtina ir nukentėjusiosios parodymus, jog lytinius santykius su D. L. ji turėjo pastarojo namuose. Tai, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji negalėjo nurodyti ne tik buto, kuriame gyveno D. L., bet ir aukšto bei laiptinės, įvertinus nedažną (pasak nukentėjusiosios du kartus) K. S. lankymąsi D. L. bute, objektyviais duomenimis nustatytų aplinkybių nepaneigia. Juolab, nukentėjusiosios K. S. parodymų teisingumą bei D. L. lytinį santykiavimą su nukentėjusiąja patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kurių objektyvumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti. Teismo medicinos specialistė R. Gaidienė, apžiūrėjusi nukentėjusiąją, pateikė specialisto išvadą Nr. G 3190/2020(01), kurioje nurodyta, kad K. S. apžiūros metu nustatyti seni, daugiau nei 3 savaičių senumo, plyšimai mergystės plėvėje (t. 1, 82-83). Nors specialisto išvada nėra kategoriška, tačiau kitų jau šiame sprendime aptartų bylos duomenų kontekste ji taipogi leidžia daryti išvadą, kad K. S. mergystės plėvė buvo pažeista kaltinime nurodytu laiku (2020 m. birželio 28 d. – liepos 1 d.), tai yra D. L. lytiškai su ja santykiaujant.

21. Nurodytų aplinkybių kontekste atmetama, kaip neatitinkanti byloje surinktų įrodymų visumos, apygardos teismo išvada, jog minėto susirašinėjimo sms žinutėmis turinys patvirtina, jog D. L. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją pirmą kartą iš 2020 m. birželio 27 į 28 d., prie (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios K. S. parodymai apie įvykio prie (duomenys neskelbtini) aplinkybes, taip pat ir apie lytinį santykiavimą D. L. bute, yra nuoseklūs, ir jais netikėti teisėjų kolegija nemato pagrindo. Tuo tarpu iš minėto susirašinėjimo turinio išvados, kad pirmas lytinis santykiavimas buvo būtent iš 2020 m. birželio 27 d. į 28 d., prie (duomenys neskelbtini), daryti neleidžia.

22. Vertinant apygardos teismo išvadą, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme negauta objektyvių įrodymų, kad D. L. tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su K. S. ir 2020 m. rugpjūčio 8 d. prie (duomenys neskelbtini), visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog. kitaip nei skundžiamame nuosprendyje nurodė apygardos teismas, pati nukentėjusioji antros apklausos metu parodė, jog oraliniu būdu ji tenkino D. L. lytinę aistrą du kartus. Nors pati nukentėjusioji, apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nenurodė aplinkybės, kad būtent aptariamo įvykio metu ji tenkino D. L. lytinę aistrą oraliniu būdu, šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina liudytojo D. K. viso bylos proceso metu nuoseklūs ir išsamūs parodymai, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. po darbo susitikus su D. L. išgerti alaus, jie nuėjo į miškelį prie upelio. Einant iki vietos D. L. susirašinėjo su kažkokia panele, jis jos nepažinojo. Po kažkiek laiko atėjo viena panelė, maždaug 15-16 metų, D. L. jai pasiūlė alaus, ji negėrė, po kažkiek laiko, D. L. su panele abu nieko nesakę kažkur išėjo ir grįžo po 10 minučių. Kai jie grįžo, jis gavo į savo telefoną žinutę nuo D. L., kad po 15 minučių eitų ir jis su ja ten, kur buvo jis. Jis iš šios žinutės suprato, kad ji jam pačiulps, nes apie tai jie kalbėjo eidami (t. 2, b. l. 147-148, 169-171; t. 5, b. l. 134-135). Netikėti šiais liudytojo parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Juolab, kad liudytojo D. K. parodymai neprieštarauja nukentėjusiosios M. Š. parodymams, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. prie (duomenys neskelbtini) tiek ji (M. Š.), tiek K. S. buvo prievartaujamos (t. 1, b. l. 211-213). Tas pačias aplinkybes, kad ji ir jos draugė (K. S.) buvo prievartaujamos, M. Š. nurodė ir skambindama bendruoju pagalbos telefonu (t. 4, b. l. 47-48). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šių netiesioginių įrodymų visumą patvirtina, kad D. L. tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąją K. S. ir 2020 m. rugpjūčio 8 d.

23. Kaip minėta pirmiau, pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad aukščiau nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Taigi, objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro pilnamečio asmens lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas su jaunesniu negu 16 metų asmeniu jam sutinkant. Veikos subjektu gali būti tik pilnametis asmuo. Be to, ši veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia – kai pilnametis asmuo, lytiškai santykiaudamas ar kitaip tenkindamas lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, žino, numato arba pagal įvykio aplinkybes turi ir gali numatyti, kad nukentėjusysis yra jaunesnis negu 16 metų amžiaus. Taip pat yra nustatytos papildomos būtinos patraukimui baudžiamojon atsakomybėn sąlygos – šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jei tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo.

24. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad D. L. dėl lytinio santykiavimo ir lytinės aistros tenkinimo su nepilnamete K. S. buvo išteisintas teismui nenustačius būtent subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio, tai yra kad D. L. žinojo, kad nukentėjusioji yra jaunesnė negu 16 metų amžiaus. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. L. nežinojo, kad K. S. neturi 16 metų neatitinka bylos aplinkybių.

25. Šiuo atveju, vertinant nuteistojo objektyvias galimybes žinoti, kad nukentėjusioji aptariamų kaltinime nurodytų įvykių metu buvo nepilnametė, atsižvelgiama į byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, jog išoriškai K. S. neatrodė vyresnė nei 16 metų amžiaus. Iš liudytojų T. V. ir D. K. parodymų matyti, jog jie viso proceso metu nuosekliai teigė, jog nukentėjusioji atrodė 15-16 metų (t. 2, b. l. 139-140, 147-148, 169-171; t. 5, b. l. 133-134). Pažymėtina, kad nors liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu atsakydamas į prokurorės klausimą nurodė, jog D. L. jam sakė, kad pirmai panelei (K. S.) 16 metų (t. 5, b. l. 134). Kita vertus, teismui perskaičius liudytojo apklausos protokolą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, D. K. nurodė, kad tuomet įvykius prisiminė geriau. Minėtos apklausos metu liudytojas parodė, jog D. kalbėjo, kad K. 15-16 metų, o kitai (M. Š.) 13 metų (t. 2, b. l. 170). Taigi minėta liudytojo apklausa tik parodo, jog arba D. L. buvo žinoma, jog K. S. yra nepilnametė, ką išteisintasis ir nurodė ikiteisminio tyrimo metu, arba nors jis tikslaus nukentėjusiosios amžiaus ir nežinojo, tačiau (neapibrėžta tyčia) laikė tikėtina, kad ši gali būti jaunesnė nei 16 metų, ko taip pat pakanka konstatuoti subjektyviai pusei. Be to, liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. (K. S.) 15 metų (t. 2, b. l. 198-190), apklausos teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, jog tyrėjai nurodė, kad K. 15 metų, nes ji tokio amžiaus atrodė (t. 5, b. l. 135). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-16/2021 nurodyta, jog nukentėjusiosios išvaizda atitinka jos amžių (t. 2, b. l. 102). Tai, kad vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad K. S. atrodo kiek vyresnė nei dauguma jos amžiaus merginų (t. 2, b. l. 28), įvertinus tai, kad aptariamų įvykių metu nukentėjusiajai net nebuvo suėję 15 metų, išteisintojo objektyvių galimybių žinoti, kad nukentėjusioji nėra pilnametė, nekeičia. Išteisintasis D. L. pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 2 d. nurodė, jog žino, kad K. (K. S.) 15 metų (t. 4, b. l. 193-195). Kitų dviejų 2020 m. lapkričio 17 d. ir 2021 m. balandžio 23 d. apklausų metu parodymus duoti atsisakė, be kita ko, nurodydamas, kad ankstesni jo parodymai teisingi, jų keisti, pildyti nenori (t. 5, b. l. 3, 7). Tuo tarpu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu D. L. ėmė tvirtinti, jog K. S. 17 metų, kad ji pati jam tai sakė (t. 5, b. l. 112). Iš šių aplinkybių matyti, jog toks išteisintojo parodymų keitimas tvirtinant, kad nukentėjusioji buvo 17 metų amžiaus, yra nuteistojo gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kad tai nesutampa su liudytojo D. K. parodymais, jog pastarajam išteisintasis įvardijo 15-16 m. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad nukentėjusiosios amžių D. L. galėjo sužinoti tiek iš pareikšto įtarimo, tiek pradėjus pyktis ir aiškinantis santykius su K. S.. Tačiau šią teismo išvadą paneigia P. G. savanoriškai pateiktas D. L. susitikimo su M. Š. ir P. G. garso įrašas, kurio metu D. L. nukentėjusiąsias vadina ,,malaletkomis“ (mažametėmis), be kita ko, pabrėždamas, kad jis neturėjo lytinių santykių net su septyniolikmetėmis (t. 3, b. l. 79). Akivaizdu, jog D. L. dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo žinomas nukentėjusiosios K. S. amžius, tai jis sužinojo ir ne santykių aiškinimosi su nukentėjusiąja metu, juolab, kad minėtame susitikime K. S. nedalyvavo.

26. Šioje byloje išnagrinėtų ir jau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad D. L. atliko kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, tai yra su K. S. du kartus lytiškai santykiavo bei du kartus tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu. Be to, D. L. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pilnametis ir žinojo, kad K. S., su kuria jie tenkina lytinę aistrą ir lytiškai santykiauja, yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus. Kaip minėta BK 151¹ straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Šioje byloje konstatuoti tokią aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo. Iš bylos matosi, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. gimusi K. S. kaltinime nurodytu laiku buvo 14 metų ir 11 mėnesių. Tuo tarpu D. L. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo 20 metų amžiaus, todėl didelis jo ir nukentėjusiosios amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumas iš viso nekelia jokių abejonių. Nėra jokių abejonių ir dėl to, kad apie šiuos skirtumus suvokė ir pats D. L..

27. Dėl šiame nuosprendyje jau aptartų bylos aplinkybių ir išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji D. L. nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog naikinant šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir D. L. pripažįstant kaltu tenkinus lytinę aistrą ir lytiškai santykiavus su nepilnamete K. S., atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog pareikštame kaltinime veikos laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 27 d. 18 val. iki 2020 m. birželio 28 d. 7 val., nuo 2020 m. birželio 28 d. iki 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. rugpjūčio 8 d. D. L. nepagrįstai inkriminuotos kaip atskiros nusikalstamos veikos. Pagal galiojančią teisminę praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Šioje byloje nustatyta, kad D. L. po to, kai tenkino lytinę aistrą su nukentėjusią laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 27 d. 18 val. iki 2020 m. birželio 28 d. 7 val., jau 2020 m. birželio 28 d. 7.32 val. nukentėjusiosios teiraujasi, kada jie galės pakartoti tai, kas buvo automobilyje, kitą dieną vėl rašo, kad kitas kartas bus be apsaugos, kad jis nuleis į vidų, kad gal K. S. norėtų pabandyti analinį seksą ir pan. (t. 3, b. l. 194, 195, 196). Akivaizdu, kad šiuo atveju kaltinime nurodytu laikotarpiu atlikdamas lytinės aistros ir lytinio santykiavimo su nukentėjusiąja veiksmus D. L. atliko esant vieningai tyčiai, todėl tokie jo veiksmai turi būti laikomi vienu tęstiniu nusikaltimu. Tokiu būdu D. L. atskirai inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 27 d. 18 val. iki 2020 m. birželio 28 d. 7 val., nuo 2020 m. birželio 28 d. iki 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. rugpjūčio 8 d. pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, BK 151¹ straipsnio 1 dalį ir dar kartą pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, kvalifikuotinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl D. L. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 150 straipsnio 4 dalį

29. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas D. L. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį dėl mažametės nukentėjusiosios M. Š. seksualinio prievartavimo išteisino konstatavęs, jog nepadaryta nusikalstama veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, kad D. L. seksualiai prievartavo oraliniu būdu nukentėjusiąją M. Š.. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tikėti vien tik nukentėjusiosios parodymų dalimi, jog buvo priversta tenkinti D. L. oraliniu būdu 2020 m. rugpjūčio 8 d., kai toks teiginys nepatvirtintas jokia papildoma informacija, o visi kiti M. Š. parodymai apie tos dienos įvykius neatitinka tikrovės, negalima. Pasak teismo, liudytojo D. K. parodymai, kad D. L. ir M. Š. trumpam laikui buvo pasišalinę yra tik prielaida, jog tokie santykiai buvo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, jog būti ar nebūti tokiems santykiams priklausė nuo pačios M. Š. sprendimo. Be to, jei santykiavimas oraliniu būdu būtų tikrai įvykęs, nukentėjusioji galėtų apie tai papasakoti daugiau aplinkybių. Kaip minėta, teismas nepatikėjo M. Š. parodymais apie D. L. lytinės aistros tenkinimą oraliniu būdu, padaręs išvadą, kad visi kiti jos parodymai apie tos dienos įvykius neatitinka tikrovės, todėl netikėjo ir nukentėjusiosios parodymų dalimi apie buvusią seksualinę prievartą.

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių duomenų, neteisingai interpretavo objektyviais duomenimis byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai priėmė šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį nuspręsdamas, kad D. L. veiksmuose nėra BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių. Pastebėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo išvadų lieka neaišku, ar teismas nustatė buvus lytinį santykiavimą, tačiau tuo pačiu ir M. Š. laisvanorišką elgesį (kas galimai paneigtų ją buvus bejėgiškos būklės), ar nustatė, jog nepakanka duomenų tokiems santykiams apskritai buvus.

31. Papildomai pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu D. L. buvo inkriminuotas seksualinio prievartavimo turinį sudarantis požymis – bejėgiška nukentėjusiojo būklė, tai motyvuojant nukentėjusiosios mažametyste ir girtumu. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. Š. buvo bejėgiškoje būklėje dėl girtumo, o prokurorės apeliaciniame skunde šios išvados neginčijant, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl seksualinio prievartavimo turinį sudarančio požymio – nukentėjusios bejėgiškos būklės dėl mažametystės.

32. Išteisintasis D. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad M. Š. yra matęs iš viso gal tris kartus. Kiek jai (M. Š.) metų nežinojo, su ja nebendravo ir nesusirašinėjo, galima sakyti jos visiškai nepažinojo. Trečią kartą M. Š. matė prie ežero. Jis sėdėjo su draugu, gėrė alų. Buvo atėjusi parūkyti K. S., vėliau su ja išsiskyrė ir su draugu nuėjo savais keliais. Po kurio laiko sugrįžus atgal, paskambino K. S. ir paklausė, ar ji gali ateiti su M.. Jos atėjo prie ežero. D. L. tvirtino, kad su M. Š. jokių santykių neturėjo, taip pat paaiškino, kad tą vakarą prie ežero kai, M. žodžiais tariant, ją lytiškai privertė kažką daryti, M. Š. ir K. S. buvo pabėgusios iš namų, į namus grįžti nenorėjo, nes bijojo, kad „gaus velnių“ nuo tėvų. Po to, kai išsiskirstė, žinutėmis ir skambučiais merginos prašė paskolinti kelnes, išnešti kokį megztinį ar pledą, nes joms bus šalta visą naktį sėdėti lauke, taip pat prašė cigarečių, siūlėsi visaip: „duok cigaretę, mes lytiškai pasantykiausim“. Tą vakarą joms parašė žinutę: „atstokite nuo manęs, aš einu miegoti“. Viskas tuo ir baigėsi (t. 6, b. l. 3, 4). Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, jis su draugu D. K., kartu nuo 21 val. gėrė alų prie (duomenys neskelbtini). Jiems būnant prie ežero jam paskambino K. S., paklausė ar turi cigaretę, pasakė, kad turi, pasakė kur yra. K. S. atėjo viena. Po kelių valandų su D. K. ėjo į degalinę pirkti cigarečių, grįžus jam skambinėjo K. S., klausė, ar gali ateiti su M. Š.. Joms atėjus davė parūkyti. Apie 24 val. jis su D. K. išėjo, K. S. ir M. Š. sakė, kad grįš, tačiau to neketino daryti. K. S. ir M. Š. prašė alkoholio, bet jis nedavė. Prieš joms ateinant kartu, K. S. klausė ar gali ateiti su M. (M. Š.), jis sakė, kad to nereikia, tada iš M. Š. ,,(duomenys neskelbtini)“ programėle gavo žinutę, kad ,,mes pačiulpsim“. Po to M. Š. ir K. S. jam rašė, kad joms šalta, kad jos išėjo iš namų ir kt. (t. 4, b. l. 91-92).

33. Iš nukentėjusiosios M. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, matyti, kad 2020 m. vasaros gale, su drauge K. S. apie 21 val. ėjo pasivaikščioti (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini). Planavo, kad K. S. nakvos jos namuose. Prie ežero atsitiktinai sutiko D. L., kuris buvo su draugu, kurio ji nepažįsta. D. L. jai ir K. S. pasiūlė išgerti alaus, iš pradžių nesutiko, bet jis įkalbėjo ir jos sutiko, abi gėrė alų. D. L. ją nusivedė į miškelį prie (duomenys neskelbtini) apie 21.30 val. Jis paprašė jam pačiulpti, ji nenorėjo sutikti, tačiau pačiulpė, nes jis ją privertė. Kaip jis ją privertė, ji neatsimena. Tikrai pamena, kad jam čiulpė, tai truko apie 2-3 min. Jis ją parklupdė ir laikė rankomis jo galvą, jai į burną įkišo savo lytinį organą. Kas vyko po to, ji neatsimena. Su D. L. grįžo į tą pačią vietą, kur buvo palikusi K. S., kuri tuo metu kalbėjo su D. L. draugu. Grįžus iš miškelio, ji kiek pakalbėjo su K. S. ir jos išėjo. Vėliau K. S. jai prisipažino, kad darė tą patį su D. L., ką ir ji. Kada tai darė, ji nesakė. Teigė, kad čiulpimas baigėsi tada, kai ji pati to nebenorėjo, D. L. spermą nuleido ant žolės. Po šio įvykio, praėjus dviem ar trims dienoms, ji norėjo paskambinti policijai, bet nepaskambino, bijojo. Tą patį įvykio vakarą nenorėjo niekam pasipasakoti ar kreiptis pagalbos. Kodėl tas čiulpimas įvyko, ji nežino, ji to nenorėjo, bet D. L. privertė. Bijojo, kad jis jai dar kažką žiauriau gali padaryti, tai yra išprievartauti ar sudaužyti. Ji taip galvojo, nes buvo girdėjusi, kad D. L. su daug mergaičių taip yra pasielgęs, ji pagal savo fizinį pajėgumą negalėtų jam pasipriešinti. Išgėrė gal 3-4 stiklinius butelius alaus, jai sukosi galva. Gali būti taip, kad dėl alkoholio ji kai ko neprisimena. Kai D. L. ją pakvietė į miškelį, galvojo, kad eis su juo pasivaikščioti. Kai jis miškelyje išsitraukė savo lytinį organą, ji jam pasakė, kad nečiulps jam ir nieko nedarys. Ji nešaukė, bet priešinosi, norėjo išvengti to, bandė jį nuo savęs atstumti rankomis. Jei ji būtų pradėjusi šaukti pagalbos, gal būtų atėjusi K. S., tačiau kodėl jos nekvietė į pagalbą – nežino. Po įvykio, prieš kreipiantis į policiją, ji su D. L. nebendravo, susitikusi su juo gyvai nebuvo, jis jai grasino tik per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę. Drabužių, kai buvo šalta po įvykio, pas D. L. neprašė. D. L. „(duomenys neskelbtini)“ programėle galėjo paskambinti K. S.. Nežino, ar K. S. galėjo susitarti su D. L. susitikti prie ežero. Ji (M. Š.) kreipėsi į policiją, nes D. L. pradėjo jai grasinti. Jei niekas nebūtų sužinojęs apie šį įvykį, tai ji niekam nebūtų pasakiusi ir policijai nieko nebūtų sakiusi, viską būtų pamiršusi (t. 1, b. l. 211-213, 214).

34. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta nukentėjusiosios M. Š. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė (t. 2, b. l. 105-112). Atliktos ekspertizės metu M. Š. ekspertėms nurodė, jog D. L. ją nusivedė į miškelį, ji nieko nesuprato, jis sakė, lyg einam pasivaikščioti, po ko privertė čiulpti jo lytinį organą, tiesiog pasakė: ,,čiulpk čiulpk, niekas nesužinos“, paklausė, ar gali nuleisti į burną, ji atsakė ne (t. 2, b. l. 110). Ekspertizės metu, be kita ko, buvo prašoma atsakyti ir į klausimus, ar nukentėjusioji galėjo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, atitinkančius su ja atliktų veiksmų turinį ir ar ji turi padidintą polinkį fantazuoti. Ekspertizės akte konstatuota, kad M. Š. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ar mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti faktinių bylai reikšmingų aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti M. Š. parodymų dalimi, jog įtariamajam paprašius/paliepus ji čiulpė lytinį jo organą. Ekspertizės išvadose taip pat nurodoma, kad M. Š. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi.

35. Ekspertizės akto išvados abejonių nekelia teisėjų kolegijai, nes dėl esminių įvykio aplinkybių nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, be to, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios M. Š. parodymus patvirtina byloje surinkti ir kiti įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nukentėjusiosios įstatyminės atstovės S. Š., liudytojų P. G. ir D. K. parodymų taip pat galima spręsti, kad duodama parodymus apie tai, kad ji tenkino D. L. oraliniu būdu, nukentėjusioji nemelavo. Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusiosios įstatyminė atstovė S. Š. parodė, kad dukra papasakojo įvykio detales, tai yra kad kaltinamasis nusimovė kelnes ir kišo į burną, liepė čiulpti; sakė, kad tai buvo per prievartą, kad ji buvo apsvaigusi (t. 5, b. l. 147). Liudytoja P. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nukentėjusioji jai pasakojo, jog D. L. nusivedė ją į mišką ir liepė jo lytinį organą kišti į burną, kad viskas vyko prie (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 188-189). Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad D. L. jam sakė, jog antroji panelė (M. Š.) jam čiulpė. Taip pat nurodė, jog D. L. buvo išėjęs su antrąja panele (M. Š.) į tą pačią vietą kaip ir su K. S., po kažkurio laiko grįžo (t. 5, b. l. 134). Taigi, skirtingu laiku ir skirtingiems asmenims nukentėjusiosios papasakotos įvykio aplinkybės esminėse detalėse sutampa, taip pat sutampa su liudytojo D. K. nurodytomis. Byloje nenustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių M. Š. ar jos motina S. Š., taip pat liudytojai P. G. ir D. K. būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus prie D. L., norėtų jį apkalbėti, melagingai apkaltinti. Kaip ir nėra duomenų, jog D. L. norėjo pasipuikuoti prieš liudytoją D. K. pasakodamas jam apie įvykusius seksualinius santykius tiek su nukentėjusiąja M. Š., tiek su nukentėjusiąja K. S.. Be to, nukentėjusiosios M. Š. parodymų teisingumą, kad D. L. su ja tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, patvirtina ir byloje esantis liudytojo D. K. savanoriškai pateikto susirašinėjimo tarp D. K. ir D. L. turinys, iš kurio matyti, kad D. L. aptariamo įvykio metu D. K. tvirtino, kad nukentėjusioji pačiulps, kad tai ji padarys jam (D. L.) pirmam, vėliau D. K., siūlė pastarajam ateiti po 15 min. takeliu, kurį jis pamatys, be to, D. K. paklausus, ar nukentėjusioji išspjovė, D. L. parašė: ,,spjovė“ (t. 2, b. l. 149, 150, 152-155). Taigi byloje esantys objektyvaus pobūdžio duomenys apjungia jau minėtus nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus į nuoseklią bei logišką įrodymų grandinę, kuri leidžia konstatuoti, kad D. L. tenkino lytinę aistrą su M. Š. oraliniu būdu. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepasitvirtino nukentėjusiosios parodymų dalis dėl jos (M. Š.) nugirdymo ir, kad ji su D. L. susitiko atsitiktinai, savaime nereiškia, kad kita M. Š. parodymų dalis neduoda pagrindo išvadai, kad D. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, susijusią su mažametės seksualiniu prievartavimu. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo trylikos metų amžiaus, į susitikimą su D. L. ji nuėjo pati ir nesipriešindama sutiko su D. L. nueiti į atokesnę vietą, jos siekis parodyti buvus bejėgiškoje būklėje dėl apsvaigimo nuo alkoholio, yra objektyviai pateisinamas. Tačiau atmetus nukentėjusiosios parodymų neatitikimus dėl alkoholio vartojimo ir susitikimo su D. L. aplinkybių, esmines aplinkybes susijusias su lytinės aistros tenkinimu nukentėjusioji nurodė pakankamai išsamiai, juos, kaip minėta, patvirtina liudytojų parodymai ir kiti objektyvūs bylos duomenys, todėl abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

36. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, P. G. iniciatyva 2020 m. rugpjūčio 31 d. padarytas įrašas (t. 3, b. l. 77-84) nėra pagrindas abejoti M. Š. parodymais, ar juo labiau daryti išvadą, jog nukentėjusioji 2020 m. rugpjūčio 8 d. iš vis nebuvo seksualiai prievartaujama. Analizuojant minėto įrašo turinį matyti, jog D. L. į susitikimą su P. G. ir M. Š. atėjo agresyviai nusiteikęs, viso pokalbio metu darė M. Š. spaudimą, kad ji pasirinktų vieną iš išeičių – važiuoti pas jos tėvus ir kviesti policijos pareigūnus arba pasakyti, kad nieko nebuvo, be to, nuolat grasino, nurodydamas, jog nueis pas K. S. ir sumuš ją ir jos tėvus, kad sumuš M. Š., kad jis yra žinomas smurtautojas (duomenys neskelbtini), yra mušęs merginas ir jam tas pats, kas už sumušimus jam bus, kad jei jis bus pasodintas į ,,gaidyną”, tai tada jis nusižudys ir jo tėvai iš M. Š. tėvų prisiteis tūkstantines ir milijonines sumas, kad turi daug pinigų, tokiu būdu akivaizdžiai siekdamas, jog nukentėjusioji paneigtų, kad jis tenkino su ja lytinę aistrą oraliniu būdu, neabejotinai suprasdamas, kad nukentėjusiosios tėvams apie tai, kad savo noru tenkino D. L. oraliniu būdu, nepasakys. Akivaizdu ir tai, jog išsigandusi D. L. grasinimų, o taip pat nenorėdama, kad apie tai sužinotų mama, M. Š. pasakė, jog nieko nebuvo. Tačiau toks nukentėjusiosios pripažinimas, įvertinus tiek susitikusių asmenų amžiaus skirtumą, tiek fizinių ir psichinių jėgų persvarą, negali būti vertinamas savanorišku, ir tuo pačiu patvirtina, kad D. L. suprato elgęsis nusikalstamai, todėl pažįstamų rate pasklidus kalboms apie įvykius prie (duomenys neskelbtini), siekė užsitikrinti jį teisinančius argumentus iš pačios mažametės M. Š..

37. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina, jog bylos duomenimis būtent po D. L. susitikimo metu išsakytų grasinimų, nukentėjusiosios kitą dieną kreipėsi į Bendrosios pagalbos centrą pranešdamos, kad D. L. joms grasina, be kita ko, pranešdamos ir apie patirtą lytinę prievartą (t. 4, b. l. 49-51), todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiosios nusprendė nubausti kaltininką dėl plačiam pažįstamų ratui pasklidusios informacijos apie buvusius su jomis oralinius santykius, yra nepagrįsta. Juolab, kad priežastys, nulėmusios mažametės ir nepilnametės nukentėjusiųjų sprendimą kreiptis į Bendrosios pagalbos centrą, niekaip nepašalina D. L. atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad P. G. iniciatyva padarytame įraše skamba grasinimas pasodinti D. L. į ,,gaidyną“, yra klaidinga. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, šį teiginį pasakė būtent D. L., išsakydamas grasinimus M. Š. ir P. G. prisiteisti dideles pinigų sumas.

38. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios M. Š. parodymai apie įvykio aplinkybes, iš jų ir apie nusikalstamos veikos vietą ir laiką yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Tuo tarpu išteisintojo D. L. parodymai apie tai, kad su nukentėjusiąja jis jokių santykių neturėjo, paneigia ne tik nukentėjusiosios M. Š. parodymai, bei ir liudytojo D. K. parodymai, kuriuos patvirtina objektyvūs bylos duomenys. Taigi byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje D. L. su nukentėjusiąja M. Š. tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu.

39. Bylos duomenys patvirtina, kad M. Š. yra gimusi 2007 m. kovo 13 d., taigi veikos padarymo metu ji buvo sulaukusi 13 metų amžiaus, tai yra buvo mažametė. Aptariamu atveju nėra ginčo, kad D. L. buvo žinoma, kad nukentėjusioji yra mažametė. Liudytojas D. K. savo parodymuose patvirtino, kad D. L. buvo žinomas M. Š. amžius. Pats D. L. jam (D. K.) nurodė, jog antrai panelei (M. Š.) yra 13 metų. Liudytojas taip pat nurodė, kad kai D. L. skambino M. Š., jis tai paminėjo (t. 5, b. l. 134). Šią aplinkybę patvirtina ir minėto P. G. iniciatyva įrašyto pokalbio turinys, kurio metu D. L. M. Š. vadina ,,malaletka“ (mažamete) (t. 3, b. l. 79). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu, neturinčiu keturiolikos metų asmeniu, paprastai yra vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis, duodamas sutikimą tokiems veiksmams, pagal savo išsivystymą suvokė daromų su juo veiksmų esmę arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Jei mažametis nesuvokia padaryto nusikaltimo aplinkybių, laikoma, kad kaltininkas pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Jei nukentėjusiajam nėra suėję keturiolikos metų, teismas, spręsdamas klausimą dėl bejėgiškos būklės požymio buvimo, turi įvertinti to asmens psichinę ir socialinę brandą ir tik tada padaryti išvadą, ar sutikimas yra sąmoningas ir duotas suvokiant su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę. Priešingu atveju, net ir esant formaliam asmens sutikimui, veika vertinama kaip padaryta prieš nukentėjusiojo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-527/2011, 2K-349-696/2015, 2K-116-942/2016).

40. Atsižvelgdama į minėtą teisminę praktiką, teisėjų kolegija neabejoja ekspertizės akte Nr. 103MS-17/2021 padaryta išvada, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu M. Š. galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų pobūdį (kas tai yra), tačiau ji nesuprato jų reikšmės (galimų pasekmių savo fizinei, psichologinei, psichinei sveikatai). M. Š. gebėjimą aktyviau priešintis (nesutikti/atsisakyti) įtariamojo veiksmams (pasiūlymams ir/ar liepimui turėti lytinius santykius, tenkinti jo lytinę aistrą) labiausiai ribojo jos nebrandumas, refleksijos ir žinių apie su ja galimai atitiktų veiksmų reikšmę stoka. Paminėtą ekspertizę atliko ekspertė psichiatrė S. S. ir ekspertė psichologė D. Prižginė. Ekspertė D. Prižginė, apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, patvirtino ekspertizės išvadas. Ekspertė papildomai paaiškino, kad nukentėjusioji turi socialinę - emocinę ne brandą, kuri atitinka dar jaunesnį amžių. Nukentėjusioji nėra apsišvietusi, neturi gyvenimiškos patirties, jos elgesys, kad ji ėjo į susitikimą su D. L., nepaneigia jos nebrandumo, priešingai – dėl nebrandumo ji gali elgtis taip lengvabūdiškai. Taip pat paaiškino, jog nukentėjusiosios emocinė branda atitinka jaunesnio už savo amžių emocinę brandą (t. 6, b. l. 62-64). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokioje situacijoje adekvatus ir veiksmingas M. Š. pasipriešinimas išteisintajam iš esmės nebuvo galimas, todėl tokioje situacijoje jos elgesys, kurio metu, kaip ji teigė, kad čiulpimas baigėsi tada kai ji pati nenorėjo, niekaip negali būti vertinamas kaip nesipriešinimas ar kaip teisiškai reikšmingas sutikimas tenkinti lytinę aistrą išteisintajam, tai yra laikytina, jog nukentėjusioji negalėjo pasipriešinti dėl bejėgiškos būklės, kurią nulėmė jos amžius, jos psichinės būklės ypatumai. Tai reiškia, kad būdama 13 metų amžiaus, M. Š., nors ir suprato, kas yra lytiniai santykiai ir kitoks lytinės aistros tenkinimas, kaip ir suprato nuteistojo su ja atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau dėl savo psichinės ir socialinės brandos nesuvokė tų su ja atliekamų veiksmų reikšmės. Dėl to, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad nukentėjusioji M. Š. buvo bejėgiškos būklės mažametystės ir dėl to negalėjo pasipriešinti išteisintojo su ja atliekamiems veiksmams. Todėl net ir esant formaliam jos sutikimui, laikytina, kad D. L. veika buvo padaryta prieš nukentėjusiosios valią. Išteisintojo veiksmai prieš mažametę taip pat vyko ir ne pačios nukentėjusiosios iniciatyva. Tai, kad M. Š. savo noru atėjo susitikti su D. L., o vėliau nesipriešino nuvedama atokiau į miškelį, jokiu būdu nereiškia, kad nukentėjusioji tokiu būdu iniciavo ir lytinės aistros tenkinimo veiksmus, tai paneigia ir pačios nukentėjusiosios parodymai, ir tos pačios teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados.

41. Aptartos nustatytos bylos aplinkybės ir išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. L. žinodamas, kad M. Š. yra 13 metų amžiaus, tai yra mažametė, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės.

Dėl bausmių skyrimo

42. Panaikinus išteisinamąjį ir priimant naują, apkaltinamąjį nuosprendį, teisėjų kolegija sprendžia klausimą ir dėl D. L. skirtinos bausmės.

43. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. D. L. padarė dvi nusikalstamas veikas, baudžiamas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, BK 150 straipsnio 4 dalį, kurios priskiriamos apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. D. L. veiksmai tenkinant lytinę aistrą su lytinės brandos amžiaus nesulaukusiomis mergaitėmis nebuvo vienkartiniai, nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu – sistemingi. Pastebėtina ir tai, kad atsiradus pavojui paaiškėti veikoms, D. L. ėmėsi grasinimų mažametės nukentėjusiosios M. Š., o netiesiogiai ir K. S. atžvilgiu, kas greta išteisintojo agresijos rodo ir abejingumą dėl padarytos žalos. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu D. L. prieš nukentėjusiąsias fizinio smurto nevartojo, iki šių veikų padarymo teistas nebuvo (t. 4, b. l. 147), tačiau, kita vertus, šioje byloje inkriminuotas veikas padarė vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl kitų nusikalstamų veikų (kvalifikuoto plėšimo ir disponavimo nešaunamuoju ginklu), už kurias buvo nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme, atidedant dalį bausmės vykdymo (Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendis, pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 30 d. nuosprendžiu). D. L. nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas, keletą kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 4, b. l. 150-152). Byloje nenustatyta D. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Įvertinusi visas aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog D. L. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį skirtina švelnesnė negu bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė, taip pat sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde dėstomu prašymu D. L. pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį skirti laisvės apribojimo bausmę. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, taip pat į tai, kad nusikalstama veika buvo ne vienkartinio pobūdžio, lytinės aistros tenkinimas vyko ne kartą, tai sudaro pagrindą spręsti apie didesnį jo veiksmų pavojingumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. L. skirtina didesnė, tačiau artima vidurkiui laisvės apribojimo bausmė.

44. Atsižvelgiant į tai, kad D. L. padarytos nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, ir nusikalstama veika, numatyta BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą, bendrinant nuteistajam paskirtąsias bausmes taikytinas bausmių apėmimo būdas.

45. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, D. L. naujai skiriama bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pakeista bausme. Laikantis prokurorės apeliacinio skundo ribų, D. L. prie šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės pridėtini trys mėnesiai ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

D. L. pripažinti kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

D. L. pripažinti kaltu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, D. L. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 151¹ straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir D. L. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, D. L. nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pakeista bausme, ir D. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendį, pakeistą Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, ir laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime, tai yra nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kitą Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.