Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-05 · Civilinė byla Nr. 2S-2548-254/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-05
Bylos Nr.
2S-2548-254/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14167-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
R. K.
Kategorijos
  • 129.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2548-254/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14167-2014-6;Procesinio sprendimo kategorija: 129.15.;122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18420-285/2014 pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo - R. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

Pareiškėjas R. K. pateikė skundą antstolei Sonatai Vaicekauskienei dėl 2014-07-04 patvarkymo panaikinimo, kuriame nurodė, kad tiek iki Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-22 sprendimo, tiek po teismo sprendimo įsiteisėjimo, skyrė ir skiria sūnaus T. K. išlaikymui pinigines lėšas, t. y. perka vaikui žaislus, rūbus, skiria pinigus vaiko pramogoms, moka mokesčius darželiui bei rūpinasi kitais būtinais vaiko poreikiais. Laikotarpiu nuo 2012-11-22, t. y., po teismo sprendimo įsiteisėjimo, iki šio skundo pateikimo sūnaus išlaikymui R. K. skyrė 11 667,34 Lt. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012-10-01 nebegyvena kartu su T. K. ir R. K., tačiau iki šiol moka jų gyvenamosios vietos - gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), visus komunalinius mokesčius. Nurodė, kad nors išlaikymą vaikui teikė ne teismo nustatyta tvarka pervesdamas pinigines lėšas motinai R. K., tačiau faktiškai teikė išlaikymą ir tenkino sūnaus būtinus poreikius ir juos tenkina iki šiol. Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2014-07-29 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė tenkinti R. K. skundą ir kartu su vykdomosios bylos Nr. 0114/14/00922 medžiaga persiuntė Kauno apylinkės teismui. Pareiškėjas R. K. pateikė teismui atsiliepimą į antstolės 2014-07-29 priimtą patvarkymą dėl skundo, kuriame prašė panaikinti antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2014-07-29 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti antstolės Sonatos Vaicekauskienė 2014-07-04 patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo bei vykdomąją bylą Nr. 0114/14/00922 nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjo R. K. skundo netenkino, šiais argumentais:

1. Teismas konstatavo, kad nors R. K. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-11-22 iki šio skundo pateikimo sūnaus išlaikymui skyrė 11 667,34 Lt, t. y., skyrė lėšas žaislams, būsto išlaikymui, vaistams, rūbams, kompiuteriui, telefono sąsk. papildymams, mokymosi reikmėms, pramogoms, už gyvybės draudimą, už darželį, bei pateikė sąskaitų išrašus (15-24 b. l.) ir kvitus (25-37 b. l.), tačiau išieškotojai šių sumų nepripažįstant skirtų sūnaus išlaikymui, antstolė pagrįstai negali šių sumų laikyti išlaikymo sumomis, nes šie pareiškėjo mokėjimai nėra įrodyti kaip išlaikymo mokėjimas, todėl teismas sprendė, kad nurodytų sumų negalima vertinti kaip nepilnamečiui vaikui teikto 2012-11-22 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-451-191/2012 priteisto išlaikymo, kadangi išlaikymas privalėjo būti teikiamas būtent teismo sprendime nurodytu būdu, t. y., mokant priteistas sumas išieškotojai R. K..

2. Teismas atmetė kaip neįrodytą skolininko argumentą, kad kaip išlaikymą jis yra sumokėjęs už butui, adresu P. Kalpoko g. 39-2, Kaune, laikotarpiu nuo 2012-11-22 iki skundo padavimo dienos, suteiktas komunalines paslaugas, kadangi į bylą nepateikti minėto buto nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, todėl teismas neturėjo galimybės nustatyti, kam tenka pareiga išlaikyti minėtą nekilnojamąjį turtą, be to, suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime nurodė, kad su nepilnamečiu sūnumi T. K. minėtame bute negyvena.

Atsiliepimas

3. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 629 straipsnį, kuriame pateiktas baigtinis vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašas bei įvertinęs pareiškėjo pateiktus bei vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/00922 esančius dokumentus bei išieškotojos atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad antstolė nepagrįstai apskaičiavo įsiskolinimo dydį, todėl nenustačius, kad antstolė 2014-07-04 patvarkymu neteisingai apskaičiavo iš skolininko išieškotino išlaikymo įsiskolinimo dydį, naikinti skundžiamą 2014-07-04 patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo bei nutraukti vykdomąją bylą nėra teisinio pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas R. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti 2014-09-26 Kauno apylinkės teismo nutartį; panaikinti antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2014-07-04 patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo bei vykdomąją bylą Nr. 0114/14/00922 nutraukti; skundo nagrinėjimui paskirti žodinį procesą ir į posėdį kviesti visus dalyvaujančius asmenis. Skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Apeliantas nesutinka dėl susidariusio 7307,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo, kadangi antstolės kontorai prie pateikto 2014-07-24 skundo pridėti dokumentai įrodo, jog vaiko išlaikymui ir būtiniems vaiko poreikiams tenkinti ir prabangos daiktams buvo skiriamos pareiškėjo R. K. lėšos, t.y. išlaikymas teiktas natūra. Apelianto teigimu, teismo teiginys, kad pareiškėjo mokėjimai nėra nurodyti kaip išlaikymo mokėjimas, kadangi išlaikymas privalėjo būti teikiamas būtent teismo sprendime nurodytu būdu, t. y., mokant priteistas sumas išieškotojai R. K., prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, kadangi periodinių išmokų vaiko išlaikymui tikslas yra tenkinti būtinuosius vaiko poreikius, o tėvas R. K. būtent ir skyrė vaiko išlaikymui pinigines lėšas. Nors R. K. pripažįsta, kad teikė išlaikymą vaikui ne teismo nustatyta tvarka, tačiau jis faktiškai išlaikymą skyrė ir skiria savo nepilnamečiui sūnui T. K.. Skunde pažymima, kad laikotarpiu nuo 2012-11-22 t. y. po teismo sprendimo įsiteisėjimo, iki skundo pateikimo antstolei, sūnaus išlaikymui R. K. skyrė 11667,34 Lt. Šios sumos pagrįstos rašytiniais įrodymais, kvitais, banko mokėjimo pavedimais, skirtingai nei R. K., prie savo 2014-09-01 atsiliepimo teismui, savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Apelianto teigimu, tiek teismas, tiek antstolė nepagrįstai būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti nelaikė pareiškėjo skirtų lėšų: būsto išlaikymui, gyvybės draudimui, mokesčiams už darželį, drabužiams, avalynei, vaistams ir kitoms išlaidoms. Pažymėta, jog T. K. motina R. K. niekur nedirba, vaiką faktiškai išlaiko tėvas, jis vienas jam perka rūbus, o R. K. nepateikė jokio rašytinio įrodymo apie gaunamas pajamas ir galimybę išlaikyti ne tik save, bet ir nepilnametį vaiką. Akcentuojama, kad vaiko motina siekia neteisėtai ir nepagrįstai praturtėti didele susikaupusia pinigų suma, sūnaus T. K. alimentų sąskaita. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliantas daro išvadą, kad teismas skundžiamojoje nutartyje netinkamai aiškino ir vertino pateiktus rašytinius įrodymus, neabejotinai įrodančius T. K. teiktą išlaikymą. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė nuotraukas, kuriose jo teigimu, matyti, jog T. K. yra apsirengęs R. K. nupirktais rūbais, tą patvirtina ir pateikti mokėjimo kvitai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad T. K. lanko futbolo užsiėmimus, todėl akivaizdu, kad neviršijant prabangos sąvokos, vaikas treniruočių metu dėvi tėvo R. K. nupirktus drabužius, avalynę.

2. Atskirajame skunde pažymima, kad R. K. nuo 2012-10-01 nebegyvena kartu su T. K. ir R. K., tačiau iki šiol moka būstui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tenkančias išlaidas, t. y. už televiziją, vandenį, dujas, elektrą ir kitas paslaugas. Nuo 2012-11-22 iki 2014-06-16 už būstui tenkančias išlaidas R. K. sumokėjo 8598,26 Lt. Kadangi minėtame būste gyvena tik T. K. ir R. K., sūnui T. K. tenkanti dalis už būsto išlaikymą yra ½ dalis, todėl nuo 2012-11-22 iki skundo padavimo dienos, R. K. vien už sūnui tenkantį būsto dalies išlaikymą sumokėjo 4299,13 Lt ir ši suma, pasak apelianto, dar kartą patvirtina, kad 4299,13 Lt, atitinka būtinų vaiko poreikių tenkinimo, gyvenamosios vietos išlaikymo sąvoką, o ne prabangos prekę ar papildomas išlaidas, teiktas sūnui ir taip R. K. sūnui užtikrino būtinas, kasdienines gyvenamąsias sąlygas, ko visiškai teismas nevertino. R. K. atsiliepime nurodė, kad su nepilnamečiu sūnumi T. K. minėtame būste negyvena, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų ir net nenurodė nuo kada nebegyvena. Su tokiu teiginiu apeliantas nesutinka, kadangi antstolis Valdas Zubinas 2014-02-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog nurodytame būste adresu (duomenys neskelbtini)gyvena ne tik R. K., bet ir jos artimas draugas.

Atsiliepimas

3. Pažymima, jog pareiškėjas R. K. tiek skunde, tiek atsiliepime į antstolės patvarkymą dėl skundo nurodė, jog skolos vaiko išlaikymui nėra susidariusios, bei pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašė nutraukti vykdomąją bylą remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kadangi vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti be pagrindo, t. y. 7307,00 Lt skolos dėl vaiko išlaikymo pareiškėjo atžvilgiu nėra susidariusios.

4. Skunde akcentuojama, kad T. K. nuolatos, t.y. per savaitę 3-4 dienas gyvendavo pas tėvą R. K., o laikotarpyje nuo 2014-03-13 iki 2014-06-27, po smurtinio įvykio prieš T. K., Tomas pastoviai gyveno pas tėvą R. K.. Kuomet T. K. būna pas tėvą, natūralu, kad jis tuo metu rūpinosi sūnumi, teikė jam išlaikymą ir kitų poreikių tenkinimą. Negana to, tėvas pastoviai vežiojo sūnų į / iš darželį, mokyklą treniruotes ir kitus užsiėmimus. Taip pat tėvas Tomą, kartu su vyresniu broliu vežiojo į kultūrinius renginius, muziejus, sveikatingumo centrus, t.y. aktyviai rūpinosi ir tenkino vaiko poreikius, skirtingai nei teigia R. K.. Todėl neprotinga ir neteisinga yra skaičiuoti ir laikotarpį nuo 2014-03-13 iki 2014-06-27, per kurį R. K. neva taip pat turėjo pareigą teikti išlaikymą 2012-11-22 sprendime nustatyta tvarka.

Atsiliepime į atskirąjį skundą išieškotoja R. K. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad jai nėra žinoma apie R. K. teikiamas lėšas jos vaikui. Nors R. K. nuolat akcentuoja, jog moka išlaidas už namo, esančio adresu Kalpoko g. 39-2, Kaunas, priežiūrą tačiau nutyli, kad ten gyvena jo pilnametis sūnus K. K., kuris neturi pajamų ir kuriuo reikia rūpintis. Teigiama, kad 2013-2014 m. R. K. atsisakė prisidėti prie namo šildymo, todėl jai padėjo artimas draugas. Atsiliepime nurodoma, kad R. K. kelionė su sūnumi į Maljorką (pateikė teismui kelionės čekį 5808,00 Lt sumai), nėra būtinieji vaiko poreikiai. Dėl pateiktų fotonuotraukų teigiama, kad neaišku kada jos darytos, nes ant jų nėra datos.

Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė Sonata Vaicekauskienė prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad vykdomajame dokumente yra labai aiškiai nurodyta, kad išlaikymas turi būti mokamas po 400 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o ne daiktais, maistu, žaislais ar pramogomis. Taip pat labai aiškiai nurodyta, kad lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta vaiko motina R. K.. Pirmos instancijos teismas, nesutikdamas su pareiškėjo R. K. skundu ir jį atmesdamas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo pateikta lentelė, kurioje nurodytos T. K. skirtos piniginės lėšos negali būti traktuojamos kaip išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis. Be to, iš pareiškėjo pateiktos informacijos apie T. K. skirtas pinigines lėšas ir bankinius išrašus, matyti, kad apelianto suteiktos lėšos nėra perduotos šias lėšas turinčiai teisę gauti vaiko motinai R. K., kuri teismo sprendimu paskirta šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, ir buvo skirtos mažamečio vaiko poreikiams tenkinti (kompiuteris, būsto išlaikymas, gyvybės draudimas, vaistai ir kt.) bei negali būti užskaitytos kaip išlaikymo teikimas, o ir nėra pateikta jokių įrodymų, kad pagal atskirų daiktų įsigijimo faktą patvirtinančius dokumentus įsigyti daiktai buvo faktiškai perduoti T. K. ir kad už šiuos daiktus sumokėjo pareiškėjas. Pažymima, kad pareiškėjas savo atskirajame skunde taip pat nenurodė nei vieno įstatyminio pagrindo, kuriam esant vykdomoji byla yra nutraukiama.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliantas prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas išdėstė (galėjo išdėstyti) savo atskirajame skunde, be to, nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis teismas galėtų spręsti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

CPK 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Prie atsiliepimo į atskirąjį skundą skolininkas pridėjo naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kadangi įrodymai pateikti, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas priima naujus įrodymus ir juose esančią informaciją vertina spręsdamas klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoroje 2014-06-17 patvarkymu buvo priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2014-06-09 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-451-191/2012 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko R. K., išieškotojos R. K. naudai. Anstolė 2014-07-04 patvarkyme dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas nuo 2012-11-22 iki 2014-07-01 yra 7 307,00 Lt. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu, prašydamas nutraukti išieškojimo veiksmus, teigdamas, jog visą išlaikymo sumą yra sumokėjęs. Antstolė Sonata Vaicekauskienė nutraukti išieškojimą atsisakė, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl tokių antstolės veiksmų atmetė. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad išlaikymas sūnui buvo teiktas natūra.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti vaikui išlaikymą, privalo sprendimą vykdyti tiksliai ir be išlygų. Tokiomis pačiomis nuostatomis turi vadovautis ir antstolis, vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-451-191/2012 iš R. K. priteista po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio sūnaus T. K. išlaikymui iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nurodo, kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo priteistas vaikui išlaikymas nustatytas išlaikymas periodinėmis išmokomis (CK3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta vaiko motina R. K.. Tai reiškia, kad apeliantas R. K. privalo teikti išlaikymą sūnui tokia forma ir tokio dydžio kaip tai nustatyta įsiteisėjusiame teismo sprendime, o teisę tvarkyti vaiko turtą turi tik vaiko motina, kuriai tenka kasdienis rūpinimasis vaiku ir kasdienių vaiko poreikių tenkinimo našta.

Pareiškėjas teigia, jog išlaikymo įsiskolinimo neturi, nes išlaikymą moka. Jis pateikė teismui banko sąskaitos išrašus (b. l. 15-24), mokėjimo kvitus (b. l. 25-38), kad pirkti daiktai (kompiuteris, žaislai, rūbai, avalynė ir kt.), mokėta už gyvybės draudimą. Pareiškėjo teigimu, visos šios pinigų sumos turi būti įskaitomos į išlaikymo vaikui teikimą. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, išlaikymo lėšos yra vaiko turtas, kurį uzufrukto teise tvarkyti yra paskirta vaiko motina. Todėl nesant uzufruktorės sutikimo dėl išlaikymo lėšų panaudojimo perkant kompiuterį, žaislus, rūnus ar kt. apelianto nurodomus daiktus, jo turėtos išlaidos jiems negali būti įskaitomos į išlaikymą. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (2012-11-22) mokėjo už T. K. darželį, atlikdamas šiuos pavedimus: 2012-12-01 pervesta 165 Lt, 2012-12-31 - 165 Lt, 2013-02-12 – 221,42 Lt, 2013-05-04 – 118,72 Lt, 2013-06-05 – 175,56 Lt, 2013-06-28 – 152,62 Lt, iš viso 998,32 Lt. Nagrinėjamu atveju išieškotoja nenuginčijo minėtos aplinkybės ir neįrodė, jog minėti mokėjimai nebuvo atlikti, be to, byloje nėra duomenų, kad vaiko motina mokėjo už sūnaus darželį, todėl laikytina, kad ji sutiko, jog apeliantas dalį išlaikymo sumos pervestų į darželio sąskaitą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaidos už vaikų darželį priskirtinos vaikų poreikių tenkinimui ir laikomos išlaikymo teikimu (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1336-262/2014). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl yra pagrindas pripažinti, kad skolininkas, pervesdamas pinigines lėšas už sūnaus darželį, dalį išlaikymo sūnui teikė sprendime nustatyta forma.

Apeliantas pateikė lėktuvo bilietą (b. l. 92-93) ir nurodė, kad kartu su sūnumi vyko į kelionę, taip pat nurodė, kad pirko sūnui kompiuterį, turėjo išlaidų su juo pramogaudamas. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad tik jei vaikui suteikiamos lėšos būtiniems poreikiams tenkinti, tokios išlaidos nelaikytinos proginėmis ir kitomis papildomos išlaidomis ir kvalifikuotinos kaip teiktas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010). Nagrinėjamu atveju kompiuterio pirkimas negali būti įskaitomas į išlaikymą, kuomet jo vertė viršija penkių mėnesių išlaikymo vertę, o duomenų, kad vaiko tėvai būtų susitarę dėl tokio vaiko išlaikymo lėšų panaudojimo nėra. Į suteiktą išlaikymą apeliantas įskaitė išlaidas žaislams pagal kasos kvitus, kurie neleidžia identifikuoti išlaidas patyrusio asmens. Be to pateikti į bylą kasos kvitai patvirtina, kad žaislai per 2013 m. 11 – 12 mėn. buvo pirkti net 9 kartus už 396,06 Lt (vienas kasos kvitas neįskaitomas). Vaiko poreikis vaistams taip pat turi būti pagrįstas ne tik vaistinių kvitais, pagal kuriuos negalima nustatyti asmens, patyrusio šias išlaidas. Taip pat negali būti išlaikymo išlaidomis pripažintos išlaidos, kurias apeliantas patyrė bendraudamas su vaiku ir lankydamasis kino teatre, zoologijos sode, sporto klube UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriomis jis įgyvendino savo teisę ir pareigą bendrauti su skyrium gyvenančiu vaiku. Gyvybės draudimo išlaidos taip pat negali pakeisti išlaikymo, teikiamo kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.

Apeliantas į išlaiką vaikui įskaito mokesčius už butą, esantį Kaune, P. Kalpoko gatvė 39-2. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), minėtas butas registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (R. K. ir R. K.). Pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-22 sprendimą, butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas asmenine R. K. nuosavybe, todėl pareigą jį išlaikyti turi pats apeliantas. Aplinkybė, kad jis užtikrina vaikui gyvenimo sąlygas, galėjo (galėtų) būti įvertinta tik nustatant išlaikymo dydį, bet ne vykdant įsiteisėjusį teismą sprendimą, kuriuo išlaikymas nustatytas periodinėmis išmokomis. Anstolio 2014-02-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigia fakto, kad nurodytas gyvenamasis būstas priklauso skolininkui.

Apelianto nurodyti argumentai, kad vaiko motina į bylą nepateikė įrodymų apie jos gaunamas pajamas ir galimybę išlaikyti ne tik save, bet ir sūnų, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju, kuomet byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriame skolininku yra pareiškėjas.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog nepilnametis sūnus laikotarpiu nuo 2014-03-13 iki 2014-06-27 gyveno kartu su juo, todėl tuo laikotarpiu išlaikymo teikti jis neprivalėjo. Teismui priimant sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nebuvo nurodyta išlyga, jog pareiškėjas neteiks išlaikymo tuo atveju, jei vaikas gyvens su juo, todėl šio argumento pagrindu išlaikymo įsiskolinimas negali būti sumažintas.

CPK 733 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kai yra išlaikymo periodinėmis išmokomis skola, patvarkyme dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo taip pat nurodoma skolos suma. Taigi ši nuostata įpareigoja antstolį nustatyti įsiskolinimo periodinėmis išmokomis dydį. Pažymėtina, jog tai yra antstolio pareiga, kurią, atsižvelgiant į tą faktą, jog išlaikymas teikiamas nepilnamečiams vaikams, antstolis turi įvykdyti teisingai įvertinęs turimus faktinius duomenis. Nagrinėjamu atveju, skolininkas pateikė antstoliui banko sąskaitos išrašus, iš kurių galima buvo nustatyti, kad atsakovas sumokėjo 998,32 Lt už vaiko darželį, todėl antstolis turėjo pagrindo šia suma sumažinti išlaikymo įsiskolinimo dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pakeičiamas antstolio 2014-07-04 patvarkymas dėl apelianto išlaikymo įsiskolinimo ir 7307 Lt išlaikymo įsiskolinimas iki 2014-07-01 sumažinamas iki 6308,68 Lt, panaikinant skundžiamą teismo nutartį ir klausimą išsprendžiant iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliantas prašo nutraukti vykdomąją bylą remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes dokumentas priimtas neteisėtai vykdyti. Antstolio vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, be kurio atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Anstolis, gavęs 2014-06-09 vykdomąjį raštą, patvarkymą priimti jį vykdyti priėmė 2014-06-17 (b.l. 45). Dėl šio patvarkymo skolininkas galėjo paduoti skundą CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka. Tokio skundo apeliantas neteikė, todėl dėl šio patvarkymo teisėtumo ar pagrįstumo šioje byloje negali būti sprendžiama bei prašymas nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra nepagrįstas, juolab, kad yra pagrindas konstatuoti, kad vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-22 sprendimą susidarė išlaikymo įsiskolinimas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti iš dalies ir antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2014 m. liepos 4 d. patvarkyme dėl išlaikymo įsiskolinimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą skolininko R. K. 7307 Lt (septynių tūkstančių trijų šimtų septynių litų) išlaikymo įsiskolinimą iki 2014 m. liepos 1 d. sumažinti iki 6308,68 Lt (šešių tūkstančių trijų šimtų aštuonių litų 68 ct) (1827,12 Eur).

Teisėja Dalė Burdulienė