- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-1336-262/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07170-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Kreditorius
- H. M.
- Pareiškėjas
- G. S.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi išieškotojos H. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolės J. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė J. B., išieškotoja H. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas G. S. kreipėsi į antstolę J. B. su skundu dėl antstolės veiksmų prašydamas panaikinti antstolės J. B. 2014-01-14 patvarkymą Nr.490 dėl išlaikymo išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0018/09/01122. Nurodė, kad pareiškėjas ne tik tinkamai teikė išlaikymą vaikams M. S. ir G. S., bet teikė dar didesnį išlaikymą, nei buvo įpareigotas teikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-07 sprendimu. Minėtu sprendimu buvo patvirtina šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 1 str. 2 d. sutuoktiniai susitarė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymu rūpinasi abu tėvai, H. S. ir G. S.. Nepilnamečių vaikų išlaikymui G. S. moka M. S. išlaikymui 400 Lt ir G. S. išlaikymui 400 Lt per mėnesį iki sūnų pilnametystės, t.y. 800 Lt kas mėnesį abiem vaikams. Sutartimi nustatyta, jog pareiškėjas moka iki sūnų pilnametystės 800 Lt abiem vaikams. Sutartyje nebuvo numatyta, jog šios sumos privalo būti pervestos į H. S. (M.) banko sąskaitą, sutartimi nebuvo nustatyta tokia išlaikymo teikimo forma. Pareiškėjas rūpinosi vaikų M. ir G. išlaikymu, kiekvieną mėnesį pervesdavo 800 Lt, o 2013-10-31 d., 2013-12-31 d. - 900 Lt į H. M. (S.) atsiskaitomąją banko sąskaitą. Pareiškėjas vaikams teikė išlaikymą ir tenkindamas jų būtiniausius poreikius - pirko jiems mokymo reikmenis, avalynę, rūbus, sveikatos priežiūros paslaugas, lavinimo ir laisvalaikio prekes ir paslaugas, dengė įsiskolinimą už vaikų darželį. Iš viso pagal turimus išsaugotus mokėjimų dokumentus laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2013-06-03, be pervestų sumų į H. M. banko sąskaitą, pareiškėjas sumokėjo 7 317,40 Lt nepilnamečių vaikų poreikiams, neskaitant įvairių kitų išlaidų, pavyzdžiui, maisto, transporto ir kt., kas yra ženkliai daugiau nei antstolės nustatytas įsiskolinimas. Šie dokumentai ir įrodymai, jog pareiškėjas teikė vaikams išlaikymą tenkindamas jų būtiniausius poreikius bei pirkdamas jiems mokymosi reikmenis, avalynę, rūbus, sveikatos priežiūros paslaugas, lavinimo ir laisvalaikio prekes ir paslaugas, dengdamas įsiskolinimą už vaikų darželį ir kt., vykdomojoje byloje nebuvo įvertinti, dėl ko nepagrįstai buvo nustatytas 2 248 Lt pareiškėjo išlaikymo įsiskolinimas.
Suinteresuotas asmuo antstolė J. B. su skundu nesutiko, 2014-01-14 patvarkymu skundo netenkino. Patvarkyme antstolė nurodė, kad antstolės J. B. kontora nuo 2009-10-01 vykdo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-13223-501, išduotą 2008-10-07 dėl išlaikymo išieškojimo iš G. S. išieškotojos H. S. naudai nepilnamečių vaikų M. S. ir G. S. išlaikymui. Išieškojimas pagal vykdomąjį raštą priteistas nuo 2008-11-07 po 400 Lt kiekvienam vaikui, t.y. po 800 Lt. per mėnesį iki sūnų pilnametystės. Išlaikymą po 800 Lt G. S. moka kiekvieną mėnesį, tačiau nemokėjo periodinėms išmokoms taikomo indeksavimo. Vyriausybės nustatyta tvarka periodinės išmokos indeksuojamos. Nuo 2010-02-01 taikomas 1,3 % indeksas (400+1,3%=405), kiekvienam vaikui 2010 metais turėjo būti mokama po 405 Lt per mėnesį, nuo 2011-02-01 Vyriausybės nustatyta tvarka periodinėms išmokoms taikomas 3,8 % indeksas (405+3,8%=420), todėl kiekvienam vaikui 2011 metais turėjo būti mokama po 420 Lt per mėnesį, nuo 2012-02-01 Vyriausybės nustatyta tvarka periodinėms išmokoms taikomas 3,4 % indeksas (420+3,4%=434), todėl kiekvienam vaikui 2012 m. turėjo būti mokama po 434 Lt per mėnesį, nuo 2013-02-01 Vyriausybės nustatyta tvarka periodinėms išmokoms taikomas 2,8 % indeksas (434+3,4%=446), todėl kiekvienam vaikui 2013 m. turėjo būti mokama po 446 Lt per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi tenkino pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolės J. B. veiksmų ir panaikino 2014-01-14 antstolės J. B. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. 490, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0018/09/01122.
Teismas nustatė, jog kad nuo 2010-10-20 iki 2013-08-30 G. S. nuosekliai ir nenutrūkstamai kas mėnesį išmokėdavo po 800 Lt, tačiau nemokėjo periodinėms išmokoms taikomo indeksavimo. Pareiškėjas atliko 7 317,40 Lt mokėjimus vaikams už jų mokymo reikmenis, avalynę, rūbus, sveikatos priežiūros paslaugas, lavinimo ir laisvalaikio prekes ir paslaugas, darželį ir kt. ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Teismas pripažino, kad antstolės J. B. patvarkymas, kuriuo fiksuojamas 2 248 Lt įsiskolinimas už periodinėms išmokoms netaikytą indeksavimą ir reikalaujama išskaičiuoti 50 proc. iš skolininko G. S. darbo užmokesčio kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, nepagrįstai iškreipia šalių lygiateisiškumą, teisėtų interesų pusiausvyrą, antstolė savo patvarkyme nemotyvuoja sprendimo, tik nurodo Civilinio kodekso normą, nepaaiškina, kodėl neatsižvelgia į G. S. pateiktus duomenis, kad jis, įgyvendamas savo kaip tėvo teisę ir pareigą auklėti vaikus, jais visokeriopai rūpintis, per ginčo laikotarpį vaikų gyvenimo, ugdymosi, sveikatos apsaugos, auklėjimo, lavinimosi interesams tenkinti išleido daugiau nei septynis tūkstančius litų. Teismui nėra pateikta duomenų, kad šios lėšos, kurias G. S. patyrė tenkindamas būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius, būtų H. M. ir G. S. pripažintos papildomomis išlaikymo lėšomis, todėl, vadovaujantis protingumo ir lygiateisiškumo principais, konstatavo, kad G. S. patirtos išlaidos turi būti įskaitytos į 2248 Lt įsiskolinimą, susidariusį dėl periodinių išmokų neindeksavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Išieškotoja H. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti.
Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai pripažino, jog ir pareiškėjo mokėjimai, atlikti vaikų poreikiams tenkinti, laikytini kaip tinkamas išlaikymo teikimas vaikams. Tarp šalių nebuvo susitarimo teikti vaikams išlaikymą ir tokia forma. Pareiškėjo pateikti apeliantės banko sąskaitos išrašai, patvirtina, kad pareiškėjas periodiškai, t.y. kiekvieną mėnesį, apeliantei pervedinėjo santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi sutartą 800 Lt sumą. Dėl šios priežasties, darytina išvada, kad šalys susitarė, kad išlaikymas vaikams teikiamas pinigus pervedant periodiniais mokėjimais į apeliantės banko sąskaitą. Pareiškėjo nurodyta 7 317,40 Lt suma galėjo būti priskirta tik papildomoms išlaidoms, kurias pareiškėjas vienasmeniškai nusprendė išleisti vaikų laisvalaikiui, saviraiškos pomėgiams ar pramogoms. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų, nėra aišku ar nurodytos išlaidos buvo skirtos šalių nepilnamečių vaikų poreikiams, o ne pareiškėjo kitų vaikų poreikiams tenkinti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo patirtos išlaidos turi būti įskaitytos į 2 248 Lt įsiskolinimą, susidariusį dėl periodinių išmokų neindeksavimo. Teismui įskaičius pareiškėjo 7 317,40 Lt išlaidas į 2 248 Lt įsiskolinimą, pareiškėjas įgytų teisę nebeteikti vaikams išlaikymo tam tikra laiką, motyvuojant, jog jis dar yra suteikęs išlaikymo vaikams 5069,40 Lt sumai arba teikti skundus dėl antstolės neteisėtų veiksmų išieškant periodinį išlaikymą, o taip pat suteikiant teisę pareiškėjui vienasmeniškai spręsti kokias ir kada išlaidas patirti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas G. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad apeliantė nepateikia jokių įrodymų, jog tarp šalių buvo susitarimas pinigus vaikų išlaikymui teikti, juos pervedant periodiniais mokėjimais į apeliantės banko sąskaitą. Tai, kad didžiąją dalį išlaikymui skirtų lėšų pareiškėjas mokėjo į apeliantės banko sąskaitą, visiškai nereiškia tokio susitarimo bei to, jog mokėjimai, kuriuos pareiškėjas taip pat atliko vaikų poreikiams tenkinti, nelaikytini išlaikymu. Apeliantė atskiruoju skundu bando klaidinti teismą, jog pareiškėjo atlikti mokėjimai vaikams yra tik vaikų laisvalaikiui, saviraiškai, pomėgiams, pramogoms, žaislams. Pareiškėjas pateikė įrodymus apie mokėjimus, kurie buvo skirti vaikų mokymo reikmenims, maistui, avalynei, rūbams, sveikatos priežiūros paslaugoms, mokesčiui už darželį, vaikų lavinimui ir kt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo atlikti mokėjimai vaikams, kurie yra neabejotinai didesni už antstolės nustatytą įsiskolinimą, turi būti įskaityti į nustatytą įsiskolinimą, susidariusį dėl periodinių išmokų neindeksavimo. Apeliantės nurodyti argumentai, kad pareiškėjas ateityje įgys teisę neteikti išlaikymo vaikams yra visiškai niekuo nepagrįsti. Pareiškėjas prašo pripažinti būtent už praeitį atliktus mokėjimus vaikų poreikiams kaip išlaikymą, kurie ateityje negalės būti įskaitomi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Apeliantė skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo atlikti mokėjimai vaikų poreikiams tenkinti laikytini kaip tinkamas išlaikymo teikimas vaikams. Apeliantės teigimu, šalys susitarė, kad išlaikymas vaikams teikiamas pinigus pervedant periodiniais mokėjimais į H. M. banko sąskaitą ir jokių kitų susitarimų dėl teikiamo išlaikymo tvarkos ir formos tarp šalių nebuvo. Tačiau, priešingai nei nurodo apeliantė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimu patvirtintoje pareiškėjų sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys tik susitarė, jog pareiškėjas G. S. mokės nepilnamečių M. S. ir G. S. išlaikymui po 400 Lt per mėnesį iki sūnų pilnametystės. Šia sutartimi šalys nesusitarė, kad išlaikymui skirtus pinigus G. S. perves į H. M. banko sąskaitą. Jokių kitų įrodymų, jog toks susitarimas tarp šalių buvo sudarytas, apeliantė nepateikė. Todėl, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ir mokėjimai, atlikti vaikų poreikiams tenkinti, laikytini kaip tinkamas išlaikymo teikimas vaikams.
Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra duomenų, kad pareiškėjo patirtos 7 317,40 Lt lėšos, kurias jis patyrė tenkindamas nepilnamečių vaikų poreikius, būtų šalių pripažintos papildomomis išlaikymo lėšomis, todėl, jos turi būti įskaitytos į 2 248 Lt įsiskolinimą, susidariusį dėl periodinių išmokų neindeksavimo. Apeliantės teigimu, pareiškėjo patirtos išlaidos priskirtinos papildomoms išlaidoms, kadangi jos skirtos vaikų laisvalaikiui, saviraiškos pomėgiams ir pramogoms. Tačiau pažymėtina, jog į bylą pareiškėjo pateikti kvitai, mokėjimų nurodymai ir kiti įrodymai dėl 7 317,40 Lt mokėjimų vaikams (b.l. 41-60) patvirtina, jog jie atlikti taip pat ir už vaikų mokymo reikmenis, avalynę, rūbus, sveikatos priežiūros paslaugas, lavinimo ir laisvalaikio prekes ir paslaugas, darželį ir kt. Be to kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. A. P., Nr. 3K-3-491/2013). Taigi šiuo atveju pareiškėjo atlikti mokėjimai neabejotinai priskirtini vaikų poreikių tenkinimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos laikė išlaikymo teikimu. Nors apeliantė skunde ir nurodo, jog pareiškėjas dėl minėtų išlaidų nesitarė su apeliante ir jas skyrė tik savo nuožiūra, tačiau, pripažinus, jog nurodytos išlaidos buvo skirtos vaikų poreikių tenkinimui, be to jų suma ženkliai viršijo pareiškėjo įsiskolinimo dydį, nėra pagrindo šių išlaidų priskirti papildomoms ir nebūtinoms. Apeliantė nepateikė į bylą jokių duomenų, jog minėti mokėjimai nebuvo atlikti, ar jais nebuvo tenkinami būtent šalių nepilnamečių vaikų poreikiai, todėl pagrindo abejoti pareiškėjo pateiktas įrodymais šiuo atveju nėra.
Apeliantė skunde nurodo, jog teismui įskaičius 2 248 Lt įsiskolinimą į pareiškėjo 7 317,40 Lt išlaidas, pareiškėjas įgytų teisę neteikti išlaikymo vaikams dar tam tikrą laiką, motyvuojant, jog jis yra suteikęs vaikams išlaikymo dar 5 069,40 Lt sumai arba teikti skundus dėl antstolės veiksmų, išieškant periodinį išlaikymą, o taip pat suteikiant teisę pareiškėjui vienasmeniškai spręsti kokias ir kada išlaidas skirti vaikų išlaikymui. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas prašo praeityje atliktus mokėjimus įskaityti į tuo metu susidariusį įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas šiuo metu neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, ar teikia jį mažesnį, nei nustatyta. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.