Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties, A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š., Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos seniūno 2016 gruodžio 15 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 189² straipsnio 1 dalyje ir nubausta 144 eurų bauda. Ji nubausta už tai, kad 2016 m. lapkričio 24 d. vyko M. V. g. 12 gyvenamojo namo techninės priežiūros kontrolė, surašytas patikrinimo aktas Nr. 04-7-123, patikrinimo metu buvo tikrinama ar virš 12-jobuto esančios bendrojo naudojimo pastogės (palėpės) patalpos nėra užimtos ir naudojamos pagal paskirti. Negyvenamosios patalpos- palėpė, kurioms priskiriama paskirtis - kita, yra užimtos, sujungtos su 12-ju butu (unink. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir naudojamos kaip gyvenamosios patalpos. Pastogėje yra įrengta patalpa su keturiais stoglangiais, joje yra gyvenama (pastatytos lovos, veidrodžiai, baldai, džiūsta skalbiniai, galimai pažeidžiant priešgaisrinius saugos reikalavimus pajungta malkinė krosnelė), į apie 50 kv. m. ploto patalpą patenkama tik 12-ame bute esančiais laiptais su turėklais. Statybos įstatymo 2 straipsnio 96 dalyje nustatyta, kad patalpa yra sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties statinio erdvė. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.75 ir 4.82 straipsnių nuostatomis, negyvenamoji patalpa - palėpė yra bendrojo naudojimo patalpa, kuri yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, valdomąja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Norint įgyvendinti nuosavybės teisę į palėpę pirmiausia reikia atlikti palėpės kadastrinius matavimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. A. Š. naudojama palėpė nėra įregistruota. Norint įrengti patalpas palėpėje, reikia turėti ne tik bendrosios dalinės nuosavybės teisę į dalį palėpės, bet ir nurodytą palėpės dalies vietą bendrame palėpės plane, bei visų šio turto bendraturčių atsisakymus nuo savo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į dalį bendroje palėpės patalpoje (tuo atveju, kai savos palėpės dalies per mažai). Tapus visos neįrengtos palėpės ar jos dalies savininku, galimąją įsirenginėti ir atlikti planuojamus statybos darbus. Pastogėje (palėpėje), tai yra erdvėje tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo apačios, norint įrengti patalpas reikėtų atlikti atitinkamus statybos darbus (paprastojo remonto arba kapitalinio remonto darbus). Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendime Civilinėje byloje Nr. 2A-1879-343/2015 buvo konstatuota, kad palėpės patalpos rekonstruotos nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, t. y. neturint kompetentingos institucijos išduoto leidimo atlikti rekonstrukciją. Iki 2016 m. lapkričio 25 d. patalpų naudotoja/bendrasavininkė nepateikė statybą leidžiančių dokumentų. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 4.26 punkte nurodyta, kad pastogė (palėpė) yra erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo apačios. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 1 punkte numatyta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Minėtame įstatyme yra apibrėžta statinių naudotojo sąvoka (2 str.), pagal kurią statinio naudotojas yra statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Naudodama patalpą ne pagal paskirtį A. Š. pažeidžia Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statiniu techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 5 skyriaus 1 dalies 30.1 punkto reikalavimus - naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Šį nutarimą A. Š. apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. vasario 9 d. nutartimi, konstatavę, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, skundą atmetė.Nesutikdama su priimta 2017 m. vasario 9 d. nutartimi, A. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti 2016 m. gruodžio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos seniūno nutarimą.Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų. VĮ Registro centro pateiktas pažymėjimas vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, jog pastogės patalpos yra gyvenamojo pastato dalis, dėl ko jos paskirtis yra analogiška. Nesuprantama kokiu teisiniu pagrindu teismas laikė, kad pastogės patalpos yra kitos paskirties, nes yra aiškiai nustatyta ir apibrėžta, kas sudaro gyvenamąsias patalpas, nepaisant aplinkybės, kad palėpės dalis yra prijungta prie buto, palėpė yra gyvenamųjų patalpų dalis, gyvenamojo namo priklausinys ar panašiai, dėl ko nėra pagrindo teigti, jog patalpa naudojama ne pagal paskirtį. Apeliantė neginčija, kad ji naudoja dalį patalpų palėpėje, virš 12 buto (duomenys neskelbtini), tačiau jos veiksmuose nėra jokios administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.Apeliantė pažymi, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad palėpės dalis prie paveldėto buto, prijungta buvo dar 1994-1996 metai, jos tėvų. Paveldėjusi minėtą butą ji ėmėsi visų įmanomų veiksmų atlikti teisinę registraciją į 12 buto rekonstrukciją ir pastogės patalpas, tačiau to padaryti nepavyksta dėl vienos gyventojos nesutikimo. Taip pat apeliantės nuomone, teismas šioje byloje painiojo „statinio naudojimo pagal paskirtį ir „patalpų įteisinimą jos vardu “ veiksmų reikšmę, dėl ko priėmė neteisingą nutartį. Teismas laikydamas, kad ji padarė administracinį teisės pažeidimą, nes pastogės patalpas naudoja ne pagal paskirtį, ėmėsi nagrinėti klausimą dėl šių patalpų įteisinimo jos vardu, dėl ko darė nepagrįstas išvadas. Teismo išvada, kad norint įgyvendinti nuosavybės teisę į palėpę, pirmiausi, reikia atlikti palėpės kadastrinius matavimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą yra neteisinga, nes to padaryti neįmanoma teisiškai. O ta aplinkybė, kad dalis rekonstrukcijos nėra įteisina, jokiu būdu nesudaro prielaidų bausti ją už patalpų naudojimąsi ne pagal paskirtį. Tuo labiau, kad 12 buto rekonstrukciją vykdė jos tėvai, todėl realiai ji yra baudžiama už jų veiksmus.Atsiliepime į apeliacinį skundą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. Š. apeliacinis skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kad nagrinėjamu atveju A. Š. taikytinos ATPK nuostatos, kuriame numatyta nuobauda už ATPK 189² straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą yra švelnesnė, nei numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje. Konstatavus aukščiau minėtą išvadą ir vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju bus tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikant bylos teiseną pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK normas. Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vieni iš ATPK 248 straipsnyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas, spręsdamas dėl A. Š. apeliacinio skundo argumentų, ištyrė ir įvertino byloje esančią rašytinę medžiagą, taip pat ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, apklausė institucijos, priėmusios nutarimą, atstovą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. Š. kaltės, padarius ATPK 189² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, padarytos argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą.Aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliantės subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas ir interpretavimas nėra pagrindas teismo išvadas laikyti neteisėtomis ir nepagrįstomis. Nors A. Š. savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 189² straipsnio 1 dalyje, padarymo neigia, tačiau jos kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais, tai yra iš dalies pačios A. Š. parodymais, kad ginčijamą palėpę ji naudoja kaip gyvenamąją patalpą, kad tokią situaciją ji paveldėjo iš tėvų bei, kad visais įmanomais būdais bandė sutvarkyti dokumentus, tačiau to padaryti nepavyksta. Taip pat A. Š. padaryto pažeidimo faktą patvirtina ir Institucijos atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu. 2016 m. lapkričio 24 d. M. V. g. 12 gyvenamojo namo techninės priežiūros kontrolės patikrinimo aktas Nr. 04-7-123 patvirtina, kad šio patikrinimo metu buvo tikrinama ar virš 12-jobuto esančios bendrojo naudojimo pastogės (palėpės) patalpos nėra užimtos ir naudojamos pagal paskirti. Minėto patikrinimo aktu nustatyta, kad negyvenamosios patalpos- palėpė, kurioms priskiriama paskirtis - kita, yra užimtos, sujungtos su 12-ju butu ir naudojamos kaip gyvenamosios patalpos. Pastogėje yra įrengta patalpa su keturiais stoglangiais, joje yra gyvenama (pastatytos lovos, veidrodžiai, baldai, džiūsta skalbiniai, galimai pažeidžiant priešgaisrinius saugos reikalavimus pajungta malkinė krosnelė), į apie 50 kv. m. ploto patalpą patenkama tik 12-ame bute esančiais laiptais su turėklais. Šį patikrinimo aktą patvirtina ir byloje esančios foto nuotraukos. Taigi šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189² straipsnio 1 dalyje. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. Š. padarė jai inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teisme išsakytus ir apeliaciniame skunde atkartotus argumentus aukštesnės instancijos teismas vertina, kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymima, kad iš esmės dėl visų apeliacinio skundo argumentų, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Apeliantė gi, vadovaudamasi subjektyviu institucijos nutarimo ir apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių naujų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutartį. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi atskiri proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.