- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- II-48-358/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00174-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – institucija) atstovui M. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Š. skundą institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl nutarimo Nr.SAVAD-19N-80372853-16 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo panaikinti institucijos 2016-12-29 nutarimą Nr.SAVAD-19N-80372853-16.
Pareiškėja nurodo, kad nėra ginčo dėl to, kad ji naudoja dalį patalpų palėpėje virš 12 buto, M. V. g., Kaune, tačiau priimtas nutarimas turi būti panaikintas, nes nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Pareiškėja skundą grindžia tuo, kad 1994-1996 metais jos tėvas A. G. savo lėšomis ir darbu pagal išduotą leidimą atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją – buto išplėtimą įrengiant patalpas pastogėje. Pastogės patalpoms yra atlikti kadastriniai matavimai, tačiau jie VĮ Registrų centre nėra įregistruoti, taip pat nėra pakeista patalpų paskirtis. 1996 m. gruodžio 23 d. Kultūros vertybių apsaugos departamentas buvo išdavęs leidimą Nr. 96-301 pastogės rekonstrukcijai, adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad ėmėsi visų įmanomų veiksmų atlikti teisinę registraciją į 12 buto rekonstrukciją, o tuo pačiu ir pastogės patalpas, t.y. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, su palėpės teisine registracija sutiko bendrijos nariai, išskyrus T. K., patvirtinta taikos sutartis tarp bendraturčių, vyko teisminiai procesai. Dėl objektyvių priežasčių, visiškai nepriklausančių nuo jos valios negali įteisinti nei buto rekonstrukcijos, kurios pagrindu 12 butas buvo sujungtas su palėpės patalpomis, nei pakeisti palėpės patalpų paskirtį. Prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas su skundu nesutiko ir prašo jį atmesti, palaiko atsiliepime nurodytus argumentus. Nurodė, kad palėpė yra naudojama kaip gyvenamoji patalpa, o pagal Statybos įstatymą bei pagal STR yra nurodyta, kad palėpės paskirtis yra kita.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas, nutarimas paliktinas nepakeistu.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas su visais pakeitimais ir papildymais neteko galios (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnis).
Skundžiamas nutarimas priimtas 2016-12-29.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nustatyta, kad A. Š. 2016-11-25 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. SAVAD-19P-B220-16 pagrindu patraukta administracinėn atsakomybėn ir jai paskirta administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 189² straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Institucija 2016-11-24 vykdė (duomenys neskelbtini)gyvenamojo namo techninės priežiūros kontrolę ir surašytas patikrinimo aktas Nr. 04-7-123. Patikrinimo metu buvo tikrinama ar virš 12 buto esančios bendrojo naudojimo pastogės (palėpės) patalpos nėra užimtos ir naudojamos pagal paskirtį. Institucija nustatė, kad negyvenamosios patalpos - palėpė, kurioms priskiriama paskirtis - kita, yra užimtos, sujungtos su 12 butu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir naudojamos kaip gyvenamosios patalpos. Pastogėje yra įrengta patalpa su keturiais stoglangiais, joje yra gyvenama (pastatytos lovos, veidrodžiai, baldai, džiūsta skalbiniai, galimai pažeidžiant priešgaisrinius saugos reikalavimus pajungta malkinė krosnelė). Į apie 50 kv. m. ploto patalpą patenkama tik 12-ame bute esančiais laiptais su turėklais.
Teismas iš esmės sutinka su institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, t. y. pagal Civilinio kodekso 4.75 ir 4.82 straipsnių nuostatas, negyvenamoji patalpa - palėpė yra bendrojo naudojimo patalpa, kuri yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Norint įgyvendinti nuosavybės teisę į palėpę pirmiausia reikia atlikti palėpės kadastrinius matavimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą.
Pareiškėjos nurodytos faktiškos aplinkybės iš esmės įvertintos Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1879-343/2015. Pareiškėja teigia, kad jos tėvas turėjo Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio 1996-12-23 išduotą leidimą. Teismo sprendime konstatuota, kad toks išduotas leidimas buvo tik vienas iš būtinų dokumentų statybos leidimui gauti. Teismas konstatavo, kad palėpės rekonstrukcija atlikta nesilaikant įstatymų nustatytų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad kiti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nes nei teismo patvirtinta taikos sutartis, nei bendrijos susirinkimo nutarimas nesudaro pagrindo rekonstrukciją pripažinti teisėta. Todėl nagrinėjamojoje byloje teismas vadovaujasi apeliacinio teismo padarytomis teisinėmis išvadomis pagal nustatytas faktines aplinkybes, kurios analogiškai nurodytos ir pareiškėjos pateiktame skunde.
Byloje nekyla ginčas, kad ginčo patalpa – palėpė yra sujungta su butu, palėpė naudojama kaip gyvenamoji patalpa, tačiau ji nėra įregistruota ir nėra pakeista patalpų paskirtis. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 189 ² straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017-01-01) nustatyta, kad statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad A. Š. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189 ² straipsnio 1 dalyje.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 straipsniais, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-12-15 nutarimą Nr. SAVAD-19P-B220-16 palikti nepakeistu, pareiškėjos A. Š. skundą atmesti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.