Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-06-14 · Civilinė byla Nr. 2-566/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-14
Bylos Nr.
2-566/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Artūras Driukas, Dalia Vasarienė, Egidijus Žironas
Atsakovas
R. J., M. J., R. U.
Ieškovas
akcinės bendrovės „DNB bankas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-566/2012Procesinio sprendimo kategorija: 110.1., 110.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutarties dalies, kuria atsakovo R. J. prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-859-527/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „DNB bankas“ ieškinį atsakovams R. J., M. J. ir R. U. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Bendra idėja“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Remuva“ ir M. J.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl skolos priteisimo.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties dalies, kuria teismas atmetė atsakovo R. J. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo, teisėtumo klausimas.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 297 494,92 eurų (1 027 190,46 Lt) negrąžinto kredito su palūkanomis ir delspinigiais, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašė taikyti atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones 1 027 190,46 Lt sumai, nes ieškinio suma yra labai didelė ir teismo sprendimo neįvykdymo rizika yra didelė.

Kauno apygardos teismas, įvertinęs, kad įkeisto turto, kuriuo užtikrintas prievolių įvykdymas ieškovui, vertė pagal 2010-05-19 turto vertinimo pažymą Nr. 2499 VAT_2010 SZ PALA sudaro 745 000 Lt, 2011 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir areštavo atsakovų R. U., R. J. ir M. J. nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises 282 190,46 Lt sumai. Teismas leido atsakovams areštuotu nekilnojamuoju turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudė visu areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad atsakovai neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant reikalavimo sumos, areštavo ir atsakovų lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, taip pat banko sąskaitose, leido atsakovams iš areštuotų lėšų išmokėti įsiskolinimą ieškovui, darbo užmokestį atsakovės darbuotojams, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

Šalies argumentai

Atsakovas R. J. 2011 m. rugsėjo 26 d. prašymu prašė teismo išaiškinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 nutartį, ar atsakovai turi teisę iš areštuotų lėšų gauti ir naudotis darbo užmokesčiu, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

Ieškovas 2011 m. spalio 5 d. pateikė prieštaravimus ir prašė atsakovo prašymą atmesti. Nurodė, kad nutartyje padarytas rašymo apsirikimas, todėl iš nutarties tiesiog turėtų būti pašalinta teksto dalis „darbo užmokestį atsakovės darbuotojams, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas“, nes šis tekstas yra aiškiai susijęs su apribojimais juridinio asmens atžvilgiu, o atsakovais nagrinėjamoje byloje yra fiziniai asmenys, neturintys darbuotojų, nemokantys mokesčių valstybei bei tiesiogiai patys nemokantys socialinio draudimo įmokų. Pažymėjo, jog atsakovams negali būti leista iš areštuotų lėšų gauti ir naudotis darbo užmokesčiu, mokėti mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas, jei teismas taikys sprendimo aiškinimo institutą ir aiškins nutarties nuostatas.

Byloje nedalyvaujanti M. J. (atsakovo R. J. sutuoktinė) 2011 m. rugsėjo 26 d. prašymu prašė teismo pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį, leidžiant atsakovams gauti ir naudotis darbo užmokesčiu, mokėti mokesčius valstybei bei mokėti socialinio draudimo įmokas. Nurodė, kad vykdant ginčo nutartį antstolis aprašė jai priklausantį išmokėti darbo užmokestį.

Ieškovas prieštaravimais prašė atsisakyti nagrinėti M. J. prašymą, nes ji nėra dalyvaujantis byloje asmuo, todėl neturi jokių procesinių teisių, tame tarpe ir teisės reikšti prašymus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovo R. J. prašymo dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarties išaiškinimo bei M. J. prašymo dėl minėtos nutarties pakeitimo netenkino, ištaisė rašymo apsirikimą Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartyje ir pašalino iš nutarties rezoliucinės dalies tekstą „darbo užmokestį atsakovės darbuotojams, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas“.

Šalies argumentai

Atsakovas R. J. 2011 m. lapkričio 14 d. prašymu prašė Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį pakeisti, sumažinant atsakovų nekilnojamojo, kilnojamojo turto bei turtinių teisių, lėšų, esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, taip pat ir banko sąskaitose, areštą iki 7 190,46 Lt, nes pagal BUAB „Bendra idėja“ kreditorių iniciatyva 2011 m. rugsėjo 20 d. atliktą AB „DNB bankas“ įkeisto turto įvertinimą, įkeisto turto vertė yra 1 020 000 Lt. Nurodė, kad iš ieškinio sumos atėmus įkeisto turto vertę susidaro 7 190,46 Lt skirtumas.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo BUAB „Remuva“, pateikęs atsiliepimą į atsakovo prašymą, nurodė, kad teismas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, susijusioms su įkeisto turto verte, turi pakartotinai įvertinti, ar įkeisto turto vertės pakanka užtikrinti reikalavimo įvykdymą.

Šalies argumentai

Ieškovas 2011 m. gruodžio 19 d. prašymu prašė laikinųjų apsaugos priemonių mastą padidinti nuo 282 190,46 Lt iki 497 190,46 Lt, nes pagal ieškovo iniciatyva atliktą jam įkeisto turto įvertinimą, įkeisto turto rinkos vertė 2011 m. gruodžio 7 d. yra 530 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi ieškovo AB „DNB bankas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo ir atsakovo R. J. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo atmetė.

Teismas pažymėjo, kad turto vertė turi būti nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui yra įkeisti keturi komercinės paskirties žemės sklypai, kurie yra neužstatyti, tačiau išvystyti, su suprojektuotais keturiais daugiabučiais namais ir išduotais statybos leidimais gyvenamųjų namų statybai ir inžinerinių komunikacijų tiesimui, taip pat atsižvelgiant į viso vertinamo objekto lokalizaciją, iš esmės pasikeitusias nekilnojamojo turto, o ypač komercinės paskirties nekilnojamojo turto, rinkos sąlygas, kurios neatsiejamai susijusios su dabartiniu ekonomikos smukimu, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių sumažėjimą, pasunkėjusias galimybes tokį įkeistą nekilnojamą turtą parduoti, sprendė, kad taikant atkuriamosios vertės metodą, ne tik lyginamosios ir liekamosios vertės metodus, parengta UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaita realiau atspindi dabartinę įkeisto turto rinkos vertę. Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 11 d. kreditavimo sutartis, kurios pagrindu buvo įkeisti trečiajam asmeniui BUAB „Bendra idėja“ priklausantys žemės sklypai, buvo užtikrinta hipotekos lakštu, kuriame įkeičiamų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nurodyta 1 569 400 Lt, o remiantis hipotekos lakšto 2007 m. rugsėjo 6 d. pakeitimų duomenimis, įkeistas ginčo turtas įvertintas 5 160 000 Lt. Pažymėjo, kad ieškovo pateiktos naujos vertinimo ataskaitos, užsakytos ir atliktos būtent ieškovo (suinteresuotos šalies) iniciatyva, teismas nevertina kaip pakankamos laikinųjų apsaugos priemonių mastui padidinti. Nurodė, kad vertinamo turto dislokacija gana patraukli mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, todėl, kad kvartale vyrauja individualūs ir daugiabučiai gyvenamieji namai, santykinai netoli Šventosios centras, Baltijos jūra, vietovė rami, yra toliau automobilių srauto, susisiekimas geras tiek individualiu, tiek visuomeniniu transportu, privažiavimas asfaltuota gatve, todėl netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo.

Nurodė, kad remiantis atsakovo pateiktu bankroto administratoriaus užsakymu UAB „Verslavita“ atliktu turto įvertinimu, įkeisto turto rinkos vertė (1 020 000 Lt) beveik du kartus viršija ieškovo pateiktą UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas naujai atliktą įvertinimą, todėl esant tokiai didelei vertinamo turto disproporcijai, šalims neprašant atlikti naujo nepriklausomo vertinimo ir nesutinkant tam papildomai skirti lėšų, teismo nuomone, nėra prielaidos Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastui sumažinti. Pažymėjo, kad trečiajam asmeniui BUAB „Bendra idėja“, kuriam priklauso nekilnojamojo turto ataskaitomis vertintas nekilnojamasis turtas, yra iškelta bankroto byla, todėl lėšos, realizavus įkeistą įmonės turtą, bus panaudotos ne tik hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, bet ir administravimo išlaidoms padengti. Konstatavo, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra perteklinės, todėl atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sumažinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas R. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį, kuria atsakovo R. J. prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo buvo atmestas, ir priimti naują nutartį, kuria R. J., R. U. ir M. J. nekilnojamojo, kilnojamojo turto bei turtinių teisių, lėšų, esančių pas R. J., R. U., ir M. J. ar trečiuosius asmenis, taip pat ir banko sąskaitose, areštą sumažinti iki 7 190,96 Lt. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas prieštarauja savo paties padarytoms išvadoms. UAB „Verslavita“ atliktas turto vertinimas teismo buvo pripažintas tinkamu ir realiai nepriklausomu, tačiau teismas pažymėjo, kad jis buvo užsakytas neturinčio suinteresuotumo bylos baigtimi asmens.

2. Teismas tinkamai nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstus argumentus paneigė tik teiginiu, jog dėl per didelės vertinamo turto disproporcijos, kuri atsirado, kai UAB „Verslavita“ atliktas turto vertinimas buvo pripažintas tinkamu, o UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas atliktas turto vertinimas buvo pripažintas netinkamu, reikalingas dar vienas turto vertinimas.

3. Pažymėtina, kad teismas nesirėmė savo padarytomis objektyviomis išvadomis tik dėl to, kad Robertas Jankus nesutiko skirti papildomai lėšų visiškai nereikalingam ginčo turto vertinimui, t. y. tik dėl galimų prielaidų apie galimo būsimo ginčo turto vertinimo metu nustatytą galimą ginčo turto vertę, kurios teismas net nenurodė.

4. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik dėl reikalavimų dalies, kurios įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto, tačiau teismas nuo jos nukrypo ir priėmė neteisėtą nutartį.

5. Teismas, netenkindamas R. J. prašymo, nepagrįstai rėmėsi tuo, kad pardavus ginčo turtą, gautos lėšos bus panaudotos ne tik AB „DNB bankas“ reikalavimams patenkinti, bet ir BUAB „Bendra idėja“ administravimo išlaidoms padengti. Teismui pateiktas ginčo turto vertinimas yra tik priemonė nustatyti ginčo turto rinkos vertę, bet tai nereiškia, kad ginčo turtas būtinai bus parduotas už tokią kainą, kuri yra nustatyta turto vertinime, t. y. ginčo turtas gali būti parduotas tiek pigiau tiek brangiau. Taip pat šioje situacijoje neaiškios ir BUAB „Bendra idėja“ administravimo išlaidos, teksiančios AB „DNB bankas“, nes jos gali būti tiek minimalios, tiek siekti kelis tūkstančius litų. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, negalėjo vadovautis prielaidomis, o privalėjo remtis objektyviais, byloje surinktais duomenimis apie ginčo turto rinkos vertę, ir, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo, privalėjo vadovautis ieškovo ieškinio kaina bei UAB „Verslavita“ atlikta ginčo turto rinkos verte, kuri teismo buvo pripažinta nustatyta tinkamai.

6. Pažymėtina, kad prievolės įvykdymas yra užtikrintas BUAB „Bendra idėja“ nekilnojamojo turto įkeitimu ir įkeisto turto vertės pakanka didžiajai daliai ieškinio reikalavimų užtikrinti,todėl papildomi suvaržymai atsakovų turtui suvaržytų atsakovų teises labiau, nei tai yra būtina būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Todėl šiuo atveju Kauno apygardos teismas turėjo įvertinti naujai paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su įkeisto turto verte, ir sumažinti atsakovams R. J., M. J. ir R. U. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 7 190,96 litų sumos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. U. prašo atsakovo R. J. atskirąjį skundą tenkinti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį, kuria teismas atsakovo R. J. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo atmetė, panaikinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai atmetė R. J. prašymą tik dėl to, kad šis nesutiko užsakyti papildomo turto vertinimo. Tokia Kauno apygardos teismo pozicija prieštarauja teismo padarytoms išvadoms dėl UAB „Verslavita“ atlikto turto vertinimo tinkamumo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikai tokio pobūdžio bylose.

2. AB „DNB bankas“ pasirinktas vertintojas UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas net tris kartus vertino BUAB „Bendra idėja“ nuosavybės teise priklausantį ir AB „DNB bankas“ įkeistą turtą ir visus tris kartus nustatė skirtingą minėto turto rinkos vertę. Tai patvirtina aplinkybę, kad ieškovo pasirinktas turto vertintojas UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas turi ilgalaikius verslo santykius su ieškovu ir gauna iš jo nemažas pajamas, todėl atliktą turto vertinimą reikia vertinti kritiškai. Taip pat pažymėtina, kad „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas turto vertinimo tikslas – nustatyti rinkos vertę, tačiau nustatant turto vertę buvo įtrauktos ir papildomos išlaidos.

3. Teismas prieštarauja savo paties padarytoms išvadoms, remiantis kuriomis UAB „Verslavita“ atliktas turto vertinimas teismo pripažintas tinkamu ir realiai nepriklausomu, kuris buvo užsakytas neturinčio suinteresuotumo bylos baigtimi asmens. Be to, teismo argumentai dėl susidariusios disproporcijos prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo praktikai. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažinta, jog suinteresuotumą bylos baigtimi turinčio asmens užsakytas turto vertinimas turi būti vertinamas itin kritiškai, kaip ir aplinkybė, kai tokiame turto vertinime pateikiamos sumos rodo ženklų turto vertės sumažėjimą.

4. Teismas, skundžiamoje nutartyje netenkindamas R. J. prašymo, nepagrįstai rėmėsi tuo, kad pardavus ginčo turtą, gautos lėšos bus panaudotos ne tik AB „DNB bankas“ reikalavimams patenkinti, bet ir BUAB „Bendra idėja“ administravimo išlaidoms padengti. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, negalėjo vadovautis prielaidomis, o privalėjo remtis objektyviais, byloje ištartais duomenimis apie ginčo turto rinkos vertę, ir, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo, turėjo vadovautis AB „DNB bankas“ ieškinio kaina ir UAB „Verslavita“ atlikta ginčo turto rinkos verte, kuri teismo buvo pripažinta nustatyta tinkamai.

5. Teismas pripažino, kad remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose, įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik dėl reikalavimų dalies, kurios įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto, tačiau nuo jos nukrypo ir priėmė neteisėtą nutartį.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „DNB bankas“ prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį, kuria teismas atsakovo R. J. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo atmetė, palikti nepakeistą ir atsakovo R. J. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Nėra jokio pagrindo abejoti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas atliktos turto vertinimo ataskaitos patikimumu. Pažymėtina, kad UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas įkeisto turto vertinimą skirtingais laikotarpiais atliko 3 kartus – nuo hipotekos lakštų pakeitimo 2007 metais iki paskutinės ieškovo į bylą pateiktos 2011 m. gruodžio 7 d. turto vertinimo ataskaitos. Jokių pretenzijų dėl iki 2011 m. gruodžio 7 d. dienos anksčiau atliktų įkeisto turto vertinimų nebuvo reiškiama. To paties turto vertinimas kelis kartus buvo atliekamas to paties vertintojo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad prieš tai niekam nekėlęs abejonių vertinimas vien dėl to, kad vėliau jis atliktas jau ne kitų asmenų, o pagal ieškovo užsakymą, tapo neobjektyvus.

2. Atsižvelgiant į tai, kad abi į bylą pateiktos turto vertinimo ataskaitos atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus, tačiau skiriasi išvados dėl rinkos vertės, kurios nustatytos pagal tą patį liekamosios vertės metodą, atsakovo prašymas negalėjo būti tenkinamas, kadangi tokiu būdu būtų sukurtos prielaidos AB „DNB bankas“ į bylą pateiktą nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą vertinti kaip neatitinkančią minėto įstatymo reikalavimų.

Šalies argumentai

3. Ieškovas sutinka su atskirojo skundo teiginiais, kad turto įvertinimas nereiškia, kad ginčo turtas būtinai bus parduotas už tokią kainą, kuri yra nustatyta turto vertinime, tačiau akivaizdu, kad pardavus įkeistą turtą, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) reikalavimus privalės būti sumokėtos atitinkamo dydžio administravimo išlaidos. AB „DNB bankas“ naudai įkeisto turto nepavyko parduoti nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse, nors antrosiose varžytynėse nustatyta įkeisto turto pardavimo kaina (1 080 530,34 Lt) buvo neženkliai didesnė už atsakovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytą rinkos vertę, todėl akivaizdu, jog laikinųjų apsaugos priemonių sumažinimas reikštų elementarios logikos ir protingumo reikalavimų ignoravimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto masto sumažinimo.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įkeitimu (hipoteka) užtikrintos prievolės įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju ir tokiu mastu, kiek prievolės įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-933/2008, 2009 m. balandžio 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-415/2009, 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-956/2009, 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1075/2010). Teismo procesinis sprendimas dėl turto arešto, kai tuo užtikrinamas ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas, masto nustatymo turi remtis įkeisto turto rinkos verte, nustatyta pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, o ne įkeisto turto likvidacine verte (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1163/2011). Kai pagal turto vertintojo atliktą įkeisto turto įvertinimą teismas areštavo atsakovo turtą, nėra pagrindo keisti arešto masto, jeigu iš esmės nepasikeičia aplinkybės. Tuo atveju, jei po teismo taikyto atsakovo turto arešto, kurio mastas nustatytas pagal atliktą turto vertintojo ataskaitą, praėjo pakankamai neilgas laiko tarpas, ir šalys pateikė teismui labai skirtingus duomenis apie įkeisto turto rinkos vertę (pagal vienos šalies užsakymu atliktą turto įvertinimą šio turto rinkos vertė ženkliai padidėjo, o pagal kitos šalies – ženkliai sumažėjo), teismas, remdamasis šiais duomenimis, neturėtų didinti ar mažinti arešto masto.

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas, įvertinęs, kad įkeisto turto (keturių komercinės paskirties žemės sklypų), kuriuo užtikrintas trečiojo asmens pagrindinės prievolės ieškovui įvykdymas, rinkos vertė pagal 2010-05-19 turto vertinimo pažymą Nr. 2499 VAT_2010 SZ PALA sudaro 745 000 Lt, 2011 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovo AB DNB bankas ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovų R. U., R. J. ir M. J. nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises 282 190,46 Lt sumai (ieškinio suma sudarė 297 494,92 eurų arba 1 027 190,46 Lt). Įkeisto turto rinkos vertė šiuo atveju nustatyta remiantis lyginamosios vertės metodu (turto vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į vertinamo turto bei jo analogo skirtumus), kuris geriausiai ir atspindi realią turto vertę. Tai, kad BUAB „Bendra idėja“ kreditorių iniciatyva 2011 m. rugsėjo 20 d. UAB „Verslavita“ atliko įkeisto turto įvertinimą, kurio metu įkeisto turto vertė (1 020 000 Lt) nustatyta remiantis lyginamosios, atkuriamosios (nustatoma kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas) ir liekamosios (metodas paremtas principu, kad bet kuriame žemės sklype pagal maksimalaus ir geriausio naudojimo kriterijus sukurto nekilnojamojo turto komplekso vertė apima žemės sklypo, statinio ir kapitalo, naudoto statiniui sukurti, vertes) metodų deriniu, savaime nesudaro pagrindo mažinti arešto masto. Pirma, šalys neginčijo 2010-05-19 turto vertinimo pažymoje nurodytos turto rinkos vertės dydžio. Antra, nekilnojamojo turto rinkoje esanti sudėtinga situacija (ekonominis sunkmetis tęsiasi) nesudaro pagrindo manyti, kad per daugiau kaip vienerius metus nuo paskutinio įvertinimo nekilnojamojo turto, negerinant jo kokybės, rinkos vertė padidėjo daugiau kaip 1/5 dalimi. Trečia, ieškovas taip pat pateikė į bylą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą 2011 m. gruodžio 7 d. atliktą įkeisto turto įvertinimą, pagal kurį turto vertintojas UAB „OBER_HAUS“ nustatė, jog turto rinkos vertė sudaro 530 000 Lt, t. y. pagal šį įvertinimą maždaug tiek pat sumažėjo turto vertė, kiek pagal UAB „Verslavita“ 2011 m. rugsėjo 20 d. atliktą įkeisto turto įvertinimą padidėjo. Ketvirta, įkeistas turtas nebuvo parduotas BUAB „Bendra idėja“ turto antrosiose varžytynėse už pradinę 1 080 530,34 Lt, t. y. panašią sumą, kuria turtą įvertino UAB „Verslavita“. Penkta, įkaito davėjui UAB „Bendra idėja“ iškėlus bankroto bylą ir įgijus bankrutuojančios įmonės teisinį statusą, susidarė situacija, kai pardavus įkeistą turtą iš varžytynių ar kitu šios įmonės kreditorių nustatytu būdu pagal ĮBĮ 36 straipsnio nuostatas iš gautų lėšų, visų pirma, bus atsiskaityta su bankroto administratoriumi, t. y. padengtos administravimo išlaidos. Tokiu būdu ieškovas už parduotą įkeistą turtą realiai gaus mažesnę sumą, nei gauta suma varžytynėse. Esant tokiems skirtingiems šalių pateiktiems duomenims apie įkeisto turto rinkos vertes, kurios nustatytos panašiu metu (2011 m. rugsėjo 20 d. ir 2011 m. gruodžio 7 d.) ir atsižvelgiant į tai, jog nuo anksčiau pagal lyginamąjį metodą atlikto turto įvertinimo (2011 m. gegužės 19 d.) praėjo neilgas laiko tarpas (nuo vienerių iki pusantrų metų), turtas pagal varžytynėse siūlomą kainą nėra itin paklausus, įkaito davėjui iškelta bankroto byla, duomenų apie pasikeitusią įkeisto turto būklę nėra, tenkinti ieškovo prašymą dėl arešto masto sumažinimo nėra pagrindo. Tokia išvada atitinka šalių interesų pusiausvyrą, nevaržo apelianto teisių daugiau nei yra būtina, kad būtų užtikrintas ieškinyje pareikštų reikalavimų realus įvykdymas.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo R. J. prašymo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo. Keisti teisėtos ir pagrįstos nutarties ar ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).

Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 152 straipsnio 5 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties kopijas išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjai Artūras DriukasDalia VasarienėEgidijus Žironas