Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-21 · Civilinė byla Nr. 2-1163/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-21
Bylos Nr.
2-1163/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Nijolė Piškinaitė, Algirdas Gailiūnas
Ieškovas
G. P.
Atsakovas
AB DnB NORD bankas, AB DnB NORD bankas priešieškinį
Trečiasis asmuo
N. P., J. J.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1163/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1894-178/2011 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankas, dalyvaujant tretiesiems asmenims N. P. ir J. J. dėl skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties ir obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei pagal atsakovo AB DnB NORD bankas priešieškinį G. P. ir N. P. dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB DnB NORD bankas, prašydamas pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo dienos 2007-07-12 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2411-2007-322, 2007-07-12 obligacijų pasirašymo sutartį „DnB NORD pasaulis – 26“, 2007-07-12 obligacijų pasirašymo sutartį „DnB NORD kylančios rinkos – 3“, priteisti iš atsakovo AB DnB NORD bankas 10 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui vykdyti bet kokias teises ir pareigas pagal 2007-07-12 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2411-2007-322, 2007-07-12 obligacijų pasirašymo sutartį „DnB NORD pasaulis – 26“, 2007-07-12 obligacijų pasirašymo sutartį „DnB NORD kylančios rinkos – 3“, taip pat uždrausti atsakovui išieškoti 2007-07-12 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties Nr. 2411-2007-322 pagrindu iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto bei ieškovo piniginių lėšų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Šalies argumentai

Atsakovas AB DnB Nord bankas kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas priteisti iš ieškovo G. P. ir N. P. 400 424,43 eurų palūkanų, 14 014,86 eurų delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir už 1 430 975,90 Lt sumą areštuoti G. P. ir N. P. priklausančias pinigines lėšas, o jų nesant ar esant nepakankamai kitą šių asmenų turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi atmetė atsakovo AB DnB Nord bankas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad G. P. ir N. P. įkeisto turto pakanka AB DnB Nord banko reikalavimams užtikrinti, todėl atsakovui palankus teismo sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas ir be prašomų priemonių taikymo.

Šalies argumentai

Atsakovas dar kartą kreipėsi į teismą, prašydamas priešieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir už 1 071 285,90 Lt sumą areštuoti G. P. ir N. P. priklausančias pinigines lėšas, o jų nesant ar esant nepakankamai kitą šių asmenų turtą. Nurodė, kad hipoteka įkeisto turto likvidacinė vertė pagal naujausią vertinimą yra tik 378 000 Lt, o prašoma priteisti suma su žyminiu mokesčiu iš viso sudaro 1 449 285,90 Lt, todėl įkeisto turto nepakaktų AB DnB NORD banko reikalavimams užtikrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi atsakovo AB DnB Nord banko prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino, areštavo už 1 072 000 Lt sumą atsakovų pagal priešieškinį G. P. ir N. P. nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovus pagal priešieškinį ir trečiuosius asmenis, uždraudė areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims, tačiau leido areštuotu turtu atsiskaityti su ieškovu pagal priešieškinį - AB DnB NORD banku. Teismas nurodė, kad pagal AB DnB Nord banko pateiktus naujus duomenis hipoteka įkeisto turto likvidacinė vertė sudaro 378 000 Lt, t. y. ši suma yra daug mažesnė už priešieškiniu prašomą priteisti sumą. Be to, priešieškiniu pareikštas didelės apimties turtinis reikalavimas, o teismų praktika pripažįsta, jog didelė ieškinio suma preziumuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas pagal priešieškinį G. P. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti AB DnB Nord banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų G. P. ir N. P. turtui.

Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad sprendžiant klausimą, ar įkeisto turto pakanka prievolei įvykdyti, turi būti vadovaujamasi likvidacine turto verte. Nei CK, nei CPK, nei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nenumato tokio vertinimo metodo kaip likvidacinės turto vertės nustatymas. Minėtuose teisės aktuose yra kalbama išimtinai tik apie turto rinkos vertę ir rinkos kainą. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turėjo būti spręstinas vadovaujantis rinkos, o ne likvidacine turto verte.

Apeliantas pažymi, kad ieškovas, išduodamas paskolą obligacijų apmokėjimui rėmėsi išimtinai tik įkeičiamo turto rinkos verte, o ne likvidacine turto verte. Dėl to galima įžvelgti ieškovo piktnaudžiavimą, nes šis išduodamas paskolą ir užtikrindamas prievolės įvykdymą rėmėsi rinkos verte, tuo tarpu norėdamas pasinaudoti turimu prievolės užtikrinimo būdu, siekia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagalba atsakovų atžvilgiu įgyti papildomą ir perteklinį prievolių užtikrinimą, nei yra reikalinga. Dėl to ieškovo prašymas vertinti turtą pagal likvidacinę vertę ir skundžiama nutartis, pažeidžia proporcingumo principą, nes yra nepagrįstai suvaržomos atsakovų teisės ir teisėti interesai labiau, nei tai reikalinga, siekiant užtikrinti ieškovui palankaus sprendimo įgyvendinimą.

Apeliantas ginčija ieškovo pateiktose turto vertės nustatymo pažymose nustatytą nekilnojamojo turto rinkos vertę, motyvuodamas tuo, kad pateiktos pažymos neatitinka jiems nustatytų reikalavimų, todėl jos negali būti laikomos turto vertę pagrindžiančiu įrodymu.

Vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą ir apimtį turi būti vadovaujamasi tik ieškinio suma, į ją neįtraukiant jokių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų ar procesinių palūkanų. Todėl skundžiama nutartimi vertinant sumą, kurią užtikrinti turi hipoteka ir laikinosios apsaugos priemonės, į ją nepagrįstai įtraukta žyminio mokesčio suma už priešieškinį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė pagal priešieškinį N. P. prašo tenkinti atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti AB DnB Nord banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų G. P. ir N. P. turtui. Atsiliepime nurodoma, kad G. P. visiškai pagrįstai nurodo, kad AB DnB Nord bankas ir teismas nepagrįstai vadovavosi likvidacine turto verte, o ne bankui įkeisto turto rinkos verte. Banko pateiktose turto vertinimo pažymose nurodytos turto vertės neatitinka tikrovės, nes yra nepagrįstai sumažintos. Bankui įkeisto turto rinkos vertės pakanka ieškovo reikalavimams užtikrinti, todėl laikinosios apsaugos priemonės atsakovų turtui yra pritaikytos nepagrįstai.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas pagal priešieškinį AB DnB Nord bankas prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad priešieškinio suma yra didelė, o įkeisto turto net ir vadovaujantis rinkos verte nepakanka galimam ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl teismas pagrįstai atsakovų turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovui įkeistų objektų vertės, nuo kurios priklauso, yra ar ne grėsmė įvykdyti sprendimą, jeigu jis būtų palankus ieškovui, sudaranti pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).

Ieškovas prašyme taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog bendra įkeisto turto vertė yra mažesnė už priešieškinio sumą ir šiam teiginiui pagrįsti teismui pateikė UAB ,,Centro Kubas – Nekilnojamasis Turtas“ turto vertinimo ataskaitas, kuriose bendra įkeisto turto rinkos vertė 2010 m. gruodžio 27 d. nustatyta 629 000 Lt, likvidacinė vertė – 378 000 Lt.

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ieškovo pateiktais įkeisto turto duomenimis, nustatė, kad ieškovui įkeisto turto vertės neužtenka šioje byloje pareikštam ieškiniui užtikrinti, nes šio turto likvidacinė vertė jo vertinimo dienai buvo 378 000 Lt ir šios aplinkybės pagrindu padarė išvadą, kad tik šiai sumai lygi ieškovo reikalavimų dalis yra užtikrinta įkeitimu bei taikė laikinąją apsaugos priemonę, užtikrinančią likusią ieškovo reikalavimo dalį, neužtikrintą įkeisto turto verte.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar įkeisto turto pakanka prievolei įvykdyti, nepagrįstai rėmėsi turto vertinimo ataskaitose nustatyta vertinamo turto likvidacine verte. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 dalis rinkos vertę apibrėžia kaip apskaičiuotą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Iš ieškovo pateiktų turto vertinimo ataskaitų matyti, kad likvidacinė turto vertė yra sąlygojama priverstinio turto pardavimo. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikėtų vadovautis įkeisto turto likvidacine, o ne rinkos, verte. Be to, antstolio areštuojamas turtas taip pat turi būti įkainojamas rinkos kainomis, o ne remiantis turto likvidacine verte (CPK 681 str.). Netaikant nustatytos turto rinkos vertės būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai, nes ieškovui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas atsakovo atžvilgiu (CPK 145 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas vadovautis ne rinkos, o likvidacine turto verte, prieštarauja ir teismų praktikoje suformuluotai bendrajai taisyklei, jog nustatant, ar įkeisto turto vertės pakanka ieškinio reikalavimui užtikrinti, įkeisto turto vertė turi būti nustatoma ne pagal likvidacinę, o pagal rinkos kainą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-279/2011).

Apeliantas abejoja UAB ,,Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“ atlikto turto vertinimo teisingumu, teigdamas, jog turto vertės nustatymo pažymos nelaikytinos įrodymu pagrindžiančiu turto vertę. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino, jog dėl didelės turto vertinimo ataskaitų apimties teikiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismui pateikė tik turto vertės nustatymo pažymas. Siekdamas išsklaidyti apelianto abejones apeliacinės instancijos teismui ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė turto vertinimo ataskaitų originalus. Teisėjų kolegija pažymi, kad su atskiruoju skundu ieškovo pateiktos turto vertinimo ataskaitos priešingai negu teigia apeliantas atitinka Turto vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje turto vertinimo ataskaitai keliamus reikalavimus, todėl pripažįstamos tinkamais įrodymais, patvirtinančiais realią turto rinkos vertę. Ieškovo pateiktos turto vertinimo ataskaitos yra parengtos atitinkamą kvalifikaciją turinčių turto vertintojų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiose ataskaitose nurodyta turto verte. Be to, apeliantas, nesutikdamas su ieškovo pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis, nepateikė neginčijamų įrodymų, paneigiančių ataskaitose nurodytą turto vertę.

Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir dėl priešieškinio pagrįstumo teismas nepasisako. Todėl apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su priešieškinio pagrįstumu, negali turėti reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Dėl priešieškinio pagrįstumo teismas pasisakys, išsprendęs bylą iš esmės.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepagrįstai taikė įkeisto turto likvidacinę, o ne rinkos vertę, skundžiama nutartis keistina, sumažinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą nuo 1 072 000 Lt iki 821 000 Lt. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad turto vertė yra reliatyvus dalykas, kurį įtakoja objektyvūs ir/ar subjektyvūs veiksniai ir kurį galima tiksliai nustatyti tik tada, kai daiktas realizuojamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį pakeisti: sumažinti turto arešto mastą iki 821 000 Lt (aštuonių šimtų dvidešimt vieno tūkstančio).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašą išsiųsti šalims ir Turto arešto aktų registrui.

Teisėjai Algirdas GailiūnasNijolė PiškinaitėVigintas Višinskis