- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2-279/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Taurus verslas“
- Ieškovas
- Nordea Bank Finland Plc
- Advokatai
- Giedrius Bučinskas
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Taurus verslas“ atstovo advokato Giedriaus Bučinsko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-7701-178/2010 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Taurus verslas“ dėl skolos išieškojimo, kur tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. Č.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su atsakovo prisiimtų prievolių pagal laidavimo sutartis neįvykdymu.
Šalies argumentai
Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo, kaip laiduotojo, skolos – 1 021 069,12 Lt (295722,08 EUR) ir 61 779, 88 Lt (17 892,69 EUR), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo kilnojamųjų, nekilnojamųjų daiktų, lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis (įskaitant BUAB ,,Alodas“) areštą ieškinio reikalavimo sumos ribose, atsakovui nepranešant apie prašymo nagrinėjimą, taip pat uždrausti BUAB ,,Alodas“ bankroto administratoriui UAB ,,Tigesta“ išmokėti atsakovui priklausančias pinigų sumas ar kitą turtą. Nurodė, kad atsakovui yra reiškiamas labai didelės sumos reikalavimas, atsakovo turtinė padėtis nėra gera, atsakovas nevykdo ieškovo reikalavimo sumokėti skolą už kredito gavėją, gali savo turtą perleisti tretiesiems asmenims. Be to, ieškovo žiniomis atsakovas yra privilegijuotas BUAB ,,Alodas“ kreditorius ir yra skelbiamos varžytynės, kurių metu bus parduodamas atsakovo naudai įkeistas BUAB ,,Alodas“ nekilnojamasis turtas, ir iš gautų lėšų pirma bus atsiskaitoma su atsakovu, tačiau minėtos lėšos gali būti paslėptos ir faktiškai atsakovo turte neatsidurti. Dėl viso to yra realus pavojus, kad ieškovo teisės, priverstinai vykdant sprendimą, gali būti pažeistos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė areštuoti atsakovo UAB ,,Taurus verslas“ 1 083 000 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, lėšas, esančias atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose bei įmonės kasoje, tačiau leisdamas atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose ir/ar įmonės kasoje esančiomis lėšomis, mokėti įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas, mokesčius valstybei bei atsiskaityti su ieškovu, taip pat uždraudė BUAB ,,Alodas“ bankroto administratoriui UAB ,,Tigesta“ išmokėti atsakovui priklausančias pinigų sumas ar kitą turtą. Teismas nurodė, kad ieškinio suma – 1 083 000 Lt yra didelė, o teismų praktikoje pripažįstama, jog didelė ieškinio suma yra reikšmingas kriterijus, lemiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Taigi yra pagrindas manyti, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto, lėšų arešto, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Taip pat nutartyje pažymima, kad, siekiant užtikrinti ieškinį, būtina ne tik areštuoti jau esamą turtą ar lėšas, tačiau ir imtis priemonių, kad nebūtų paslėptas (perleistas) ir turtas ar lėšos, kurias atsakovas gali gauti artimiausiu metu, dėl to taikytina ir ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė – draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui lėšas ar turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovo UAB ,,Taurus verslas“ atstovas advokatas G. Bučinskas atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais :
1) Teismas nepagrįstai atsakovo turto atžvilgiu taikė laikinąsias priemones, nes atsakovas ir trečiasis asmuo yra užtikrinę savo prievoles įkeitimu ir hipoteka (tretysis asmuo bei atsakovas pagal kredito sutartį Nr. 07/10/85D yra įkeitę 4 nekilnojamojo turto objektus, o tretysis asmuo pagal kredito sutartį Nr. KK 09/06/07D įkeitęs žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)), o įkeisto turto vertė viršija įsipareigojimus ieškovui pagal kredito sutartis Nr. 07/10/85D ir Nr. KK 09/06/07D. Taigi ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas priteisus lėšas pagal minėtas kreditavimo sutartis yra užtikrintas ir jo įvykdymas negali pasunkėti. Įrodymų, kad hipoteka užtikrinto turto vertė yra žymiai mažesnė už ieškovo ieškinio reikalavimą pagal šias kreditavimo sutartis, ieškovas nepateikė. Teismas šių aplinkybių nevertino, dėl to nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
2) Ieškovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė įrodymų, kad egzistuoja prielaidos galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymui.
3) Ieškovas, žinodamas, kad ieškovo turtinis interesas yra pakankamai užtikrintas (pats ieškovas, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias priemones atsakovo turto atžvilgiu, su ieškiniu pateikė įrodymus, kad ieškininis reikalavimas yra užtikrintas atsakovo ir trečiojo asmens hipoteka, kurio vertė viršija ieškovo ieškinio reikalavimą), piktnaudžiavo teise.
Žemesnės instancijos teismas
4) Teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principų, nes suvaržė atsakovo teises daugiau, negu reikia tikslui pasiekti ir suteikė ieškovui perdėto pranašumo.
5) Nutartimi taikytos taikytos laikinosios apsaugos priemonės daro žalą atsakovui, nepagrįstai varžo veiklą ir daro neigiamą įtaką atsakovo dalykinei reputacijai.
Atsiliepimas
Ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) atstovas advokatas M. Sakalauskas pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais :
1) Nurodo, kad būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika preziumuojama tuomet, kai ginčas kilęs dėl didelės ieškinio sumos. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl 1 082 849,07 Lt priteisimo. Su ieškiniu ieškovo pateikti atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad atsakovui ši suma yra didelė, o atsakovo finansinė padėtis nėra gera.
2) Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo reikalavimas yra apsaugotas. Tokių įrodymų, kad įkeisto turto likvidacinė vertė padengia susidariusią skolą, nėra gauta. Todėl apelianto teiginiai apie galimybę visiškai įvykdyti galimai palankų ieškovui sprendimą yra tik prielaidos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą patvirtina ir tai, kad su atsiliepimu pateikiamas antstolio turto aprašas liudija, kad antstolis aprašė atsakovo turtą tik 29 095 Lt vertei.
3) Apeliantas nenurodė pagrindų dėl CPK 145 str. 7 p. numatytos laikinosios priemonės neteisėtumo ir nesuformulavo atskirojo skundo pagrindo šiuo klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismas negali išeiti iš atskirojo skundo ribų ir panaikinti šios laikinosios priemonės savo iniciatyva.
Trečiojo asmens – M. Č. atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 144 str. 1 d. numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad ieškovas (pareiškėjas) turi teisę nuspręsti, ar ginti galimai pažeistas subjektines teises civilinio proceso nustatyta tvarka, kokio pobūdžio reikalavimus reikšti – turtinio ar neturtinio, jeigu turtinio, tai kokio dydžio, kurį asmenį (kuriuos asmenis) patraukti atsakovu (atsakovais) byloje (CPK 13 str.). Šalis, pareiškusi reikalavimus civilinio proceso tvarka bei kita šalis, kuriai pareikšti šie reikalavimai, turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1126/2009). Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, jei atsakovu byloje traukiamas ne pagrindinis skolininkas, bet laiduotojas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1401/2010), todėl nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar ieškovui įkeisto trečiojo asmens turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui.
Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo, kaip laiduotojo, 1 021 069,12 Lt (295722,08 EUR) ir 61 779, 88 Lt (17 892,69 EUR) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, jog be laidavimo sutarčių, 2007 m. spalio 24 d. Kreditavimo sutarties Nr. KK07/10/85D (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) ir 2009 m. birželio 8 d. Kreditavimo sutarties Nr. KK09/06/07D (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) įvykdymo užtikrinimui bankui buvo įkeistas ir pagrindiniam skolininkui M. Č. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Atsakovas įrodinėja, jog bankui įkeisto turto visiškai pakanka ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą kilo ginčas dėl ieškovui įkeisto trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertės. Turto vertei pagrįsti atsakovas kaip argumentus pasirinko Kreditavimo sutartyje Nr. KK07/10/85D ir Nr. KK09/06/07D nurodytus duomenis. Tretysis asmuo, remiantis Kreditavimo sutarties Nr. KK07/10/85D 3.1. p., minėtos sutarties įvykdymo užtikrinimui bankui įkeitė nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat, remiantis Kreditavimo sutarties Nr. KK09/06/07D 3.1 p., minėtos sutarties įvykdymo užtikrinimui bankui įkeitė ir nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šalys minėtų kreditavimo sutarčių sudarymo metu susitarė, kad trečiajam asmeniui suteikiama kredito suma 2007 m. spalio 24 d. Kreditavimo sutartimi Nr. KK07/10/85D turi sudaryti ne daugiau kaip 55 proc. nuo bankui įkeičiamo turto rinkos vertės, nustatytos bankui priimtinų turto vertintojų, o 2009 m. birželio 8 d. Kreditavimo sutartimi Nr. KK09/06/07D – ne daugiau 25 proc. nuo bankui įkeičiamo turto rinkos vertės, nustatytos bankui priimtinų turto vertintojų. Remiantis šiomis Kreditavimo sutartimis, apeliantas daro išvadą, kad bankui įkeisto trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, įvertinus tai, kad šio turto vertė pakankamajai viršija (pirmu atveju – 45 proc., antru atveju – 75 proc.) suteiktų trečiajam asmeniui kreditų sumas, visiškai pakanka ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Remiantis Registrų centro viešai skelbiamais duomenimis apie ieškovui įkeistų nekilnojamųjų objektų rinkos vidutines vertes nustatyta, kad vidutinė rinkos vertė buvo - 2007 m. spalio 23 d. negyvenamųjų patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 353 000 Lt, 2009 m. birželio 15 d. ½ dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 499 000 Lt, 2007 m. rugsėjo 24 d. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 202 209 Lt, 2007 m. spalio 23 d. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 244 445 Lt, 2007 m. spalio 23 d. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 374 000 Lt. Kadangi ieškovas reiškia reikalavimą dėl 1 082 849 Lt sumos priteisimo, nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertės (353 000 Lt + 499 000 Lt + 202 209 Lt + 244 445 Lt + 374 000 Lt = 1 672 654 Lt) nagrinėjamu atveju pakanka, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui. Pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Todėl tuo atveju, kai prievolės įvykdymas yra užtikrintas pagrindinio skolininko nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) ir įkeisto turto vertės pakanka ieškinio reikalavimui užtikrinti, papildomi suvaržymai atsakovo turtui ir lėšoms, kurių prašo ieškovas, būtų neproporcingi procese siekiamiems tikslams, t.y. suvaržytų atsakovo teises labiau, nei tai yra būtina būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, kad ieškovo reikalavimo, kilusio iš sudarytų kreditavimo sutarčių, patenkinimas gali būti įvykdytas iš įkeisto turto, nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus atsakovo turto suvaržymus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Jau egzistuojantis prievolės įvykdymo užtikrinimas turto įkeitimu iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų pirmiau minėtus duomenis apie įkeisto turto vertę ir patvirtintų, kad šio turto vertė yra iš esmės pasikeitusi ir jos nebepakaktų pareikštiems reikalavimams užtikrinti (CPK 178 str., 314 str.). Kaip minėta, kiekviena šalis privalo įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų, taip pat ir procesinių reikalavimų ar atsikirtimų, pagrindą (CPK 12 str.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat uždraudė BUAB ,,Alodas“ bankroto administratoriui UAB ,,Tigesta“ išmokėti atsakovui priklausančias pinigų sumas ar kitą turtą. Kadangi teisėjų kolegija, remdamasi šioje byloje pateiktais duomenimis, daro išvadą, kad ieškovui įkeisto turto realiai pakanka šioje byloje jo pareikšto reikalavimo įvykdymui užtikrinti, nėra objektyvaus pagrindo taikyti ir šių papildomų ribojimų atsakovui.
Dėl šių motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina, o ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui atmetamas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar atsisakymo jas taikyti neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Todėl pasikeitus aplinkybėms ieškovas gali pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, kartu pateikdamas įrodymus apie jų taikymo faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei UAB ,,Taurus verslas“.
Nutarties nuorašą siųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai