Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl nuteistosios J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 245 straipsnyje, ir jai paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant jai BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą – būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi jai nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės apribojimo, ir jai paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte, 6 dalies 1 punkte numatyti draudimai ir įpareigojimai: 1) visą bausmės laiką uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja G. A.; 2) visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytos Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiais paskirtų ir atliktų bausmių dalys. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 14 d. Bausmės pabaiga 2021 m. vasario 12 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Vilniaus regiono skyrius) teikimas, kuriuo siūloma nuteistajai J. G. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Nurodė, kad Vilniaus regiono skyrius nuteistosios J. G. priežiūrą vykdo nuo (duomenys neskelbtini). Nuteistoji priežiūros metu draudimo bendrauti su nukentėjusiąja G. A. nepažeidė, nuo 2011 m. gegužės 27 d. dirba J. įmonėje, administracine tvarka nebausta, naujos nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau nevykdo teismo paskirto įpareigojimo – visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, t. y. ji 2020 m. birželio 16 d., 2020 m. rugsėjo 17 d., 2020 m. rugsėjo 29 d. nebuvo namuose, todėl buvo įspėta, tačiau ir toliau nevykdo šio teismo paskirto įpareigojimo, paskirtu laiku neatvyksta į Vilniaus regiono skyrių, jokių duomenų apie save nepateikia, bendrauja tik telefonu. Telefoninio pokalbio metu informavo, kad pareigūnams, vykdantiems naktinį patikrinimą, ir toliau neatidarys durų.

Teismo posėdžio metu probacijos skyriaus atstovė teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Prokurorė nurodė, jog atsižvelgiant į teikimo duomenis, aplinkybę, jog nuteistoji turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, kurių gyvenamoji vieta yra nustatyta su (duomenys neskelbtini), prašo teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas atmestinas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 461 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais. BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Sprendžiant klausimą, ar nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą bausmę, būtina atsižvelgti ir į priežastis, dėl kurių jis nevykdė jam paskirtų įpareigojimų. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai. Sprendžiant laisvės apribojimo pakeitimo į areštą klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis protingumo, teisingumo bei proporcingumo principais.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus regiono skyriaus teikimu, nuteistosios J. G. asmens bylos duomenimis, taip pat patikrinęs teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatė, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje J. G. elgesys kontroliuojamas nuo (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu J. G. paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant jai BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą – būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi jai nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės apribojimo, ir J. G. paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte, 6 dalies 1 punkte numatyti draudimai ir įpareigojimai: 1) visą bausmės laiką uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja G. A.; 2) visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi. 2020 m. kovo 10 d. nuteistoji atvyko į skyrių ir pasirašytinai buvo supažindinta su planu, aptarti teismo įpareigojimai (a. b. l. 27-33). Nuteistoji priežiūros metu draudimo bendrauti su nukentėjusiąja G. A. nepažeidė (a. b. l. 35-36), nuo 2011 m. gegužės 27 d. dirba J. įmonėje (a. b. l. 41), administracine tvarka nebausta (a. b. l. 44), naujos nusikalstamos veikos nepadarė (a. b. l. 39-40). Iš teismui pateiktos J. G. asmens bylos duomenų matyti, kad joje yra užfiksuota, jog 2020 m. birželio 16 d. apie 01.42 val., 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 22.30 val., 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 00.35 val. nustatyti jos buvimo namuose fakto nepavyko (2020 m. birželio 16 d. nepasakė telefonspynės kodo, patikrinti nebuvo galimybės, 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 22.30 val. languose degė šviesa, tačiau durų niekas neatidarė, 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 00.35 val. durų niekas neatidarė) (a. b. l. 35-36). 2020 m. liepos 16 d. nuteistoji buvo įspėta (a. b. l. 46). Teikime nurodoma, kad po paskirto įspėjimo ir toliau nuteistoji nevykdo šio teismo paskirto įpareigojimo, t. y. paskirtu laiku neatvyksta į Vilniaus regiono skyrių, jokių duomenų apie save nepateikia, bendrauja tik telefonu. Telefoninio pokalbio metu informavo, kad pareigūnams, vykdantiems naktinį patikrinimą, ir toliau neatidarys durų (a. b. l. 30-31).

Minėtos aplinkybės leidžia teismui teigti, kad duomenų, jog J. G. laisvės apribojimo laikotarpiu tris kartus nevykdė jai teismo paskirto įpareigojimo – būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, yra. Tačiau, įvertinęs pateiktą medžiagą, nuteistosios asmenybę, charakteristiką bei elgesį laisvės apribojimo bausmės metu, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad tik pakeitus J. G. laisvės apribojimą į areštą, bus pasiekti bausmės tikslai ir tinkamai įgyvendintas teisingumo principas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros principu – aprobuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Probacijos metu turi būti vadovaujamasi ir pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principais – probuojamajam turi būti taikomos proporcingos ir veiksmingos priemonės, neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Susipažinus su bylos medžiaga ir įvertinus nuteistosios padarytus probacijos sąlygų pažeidimus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju patenkinus Vilniaus regiono skyriaus teikimą būtų pažeisti minėti principai. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono skyrius J. G. elgesį kontroliuoja nuo (duomenys neskelbtini). Beveik per aštuonių mėnesių laikotarpį J. G. namie nakties metu nebuvo rasta tik tris kartus, nėra padariusi administracinių nusižengimų, priežiūros metu naujų ikiteisminių tyrimų nuteistosios atžvilgiu nepradėta, ji dirba, tinkamai vykdo teismo paskirtą draudimą bendrauti su nukentėjusiąja G. A.. Nagrinėjamu atveju teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji nėra linkusi sistemingai ir piktybiškai pažeidinėti probacijos sąlygas. Be to, nuteistoji turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus ((duomenys neskelbtini)), kurių gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimas į areštą nebūtų proporcinga priemonė J. G. probacijos sąlygų nevykdymui. Šiuo atveju dar nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atitinkamas J. G. elgesys bausmės vykdymo metu buvo tiek neigiamas, kad būtų pagrindas laisvės apribojimo bausmę keisti į griežtesnę bausmę – areštą. Todėl Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajai J. G. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, 49 ir 65 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajai J. G. netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.