- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-24
- Bylos Nr.
- eCIK-975/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12536-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Simniškis (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- V. Z.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2019 m. liepos 19 d. gautu ieškovo V. Z. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo. Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, šia nutartimi paliko iš esmės nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą (patikslino bylinėjimosi išlaidų, susidariusių pirmosios instancijos teisme, paskirstymą), kuriuo atmestas ieškovo ieškinys atsakovams E. M. ir K. M. dėl žalos atlyginimo.
Ieškovo kasaciniame skunde argumentuojama, kad bylą nagrinėjusių teismų išvados yra priešingos imperatyvioms įstatymo normoms, nustatančioms skolininko pareigas, o prievolės, kurios tenka skolininkui, teismų procesiniais sprendimais perkeltos kreditoriui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio 5 dalis nustato kreditoriui alternatyvą – pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko prievolių vykdymo ar bankroto bylos iškėlimo. UAB „Arsima“ buvo pareiškusi ieškinį dėl avanso grąžinimo, o įstatymų leidėjo siūlymas, kad kreditorius inicijuotų skolininkui bankroto bylos iškėlimą, priešingai negu sprendė apeliacinės instancijos teismas, nėra imperatyvus. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalis kreditoriai turi teisę, o likvidatorius privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Vadinasi, kitaip negu konstatavo bylą nagrinėję teismai, ne kreditorius, o įmonės savininkas ar likvidatorius privalo nustatyti, kada atsirado įmonės nemokumas. Be to, ir ne kreditorius yra atsakingas už bendrovės apskaitos dokumentų praradimą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kreditorius atliko visus jam priskirtus veiksmus – pareiškė ieškinį teisme, kelis kartus perdavė teismo sprendimą vykdyti antstoliui, be to, skolininkui neatsiskaitant ir neinicijuojant bankroto (skolininkas, kaip įmonės akcininkas ir likvidatorius, buvo asmeniškai atsakingas už įmonės nemokumo būseną), siekė pareikšti netiesioginį ieškinį. Teismai nepagrįstai perkėlė skolininko prievoles kreditoriui ir taip ginčo aspektai liko neišspręsti.