Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. (P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. (P.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2729-1100/2024 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 6 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu A. V. (P.), be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 9 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 11 d.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šis nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 26 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. gegužės 22 d. gautas nuteistojo A. V. (P.) prašymas sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminą. Prašyme nurodoma, kad 2025 m. gegužės 26 d. suėjo pusė šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, nuteistasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, gailėjosi ir skaudžiai išgyveno dėl savo neatsakingo elgesio. A. V. (P.) padarė išvadą, kad visi teisei priešingi veiksmai buvo padaryti dėl alkoholio, todėl nuo 2024 m. gruodžio 1 d. pradėjo gydytis reabilitacijos-adaptacijos centre (duomenys neskelbtini). Numatyta gydymo trukmė yra pusantrų metų. Nuteistasis sąžiningai laikosi gydymosi programos, nedaro pažeidimų, gilinasi į savo ligos gijimo galimybes ir pasekmes. Tai daro norėdamas išsaugoti šeimą. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga, nes jis dirbs darbą, kurio funkcijoms atlikti reikės pačiam važiuoti į skirtingus objektus, be to, reikia vežti vaikus į mokyklą ir įvairius užsiėmimus. Praėjus daugiau nei metams po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, jam reikės iš naujo įgyti šią teisę, o tai jam brangiai kainuos. Jis, grįžęs po reabilitacijos, neturės papildomų pinigų šiai teisiai įgyti. Prie prašymo pridėta VšĮ (duomenys neskelbtini) pažyma ir nuteistojo charakteristika.

Nuteistojo A. V. (P.) prašymas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju A. V. (P.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2729-1100/2024 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 9 mėnesiams. Šis nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Griežtas įstatyme nustatytų procedūrų laikymasis yra būtina sąlyga siekiant išvengti procesinių teisės pažeidimų bei užtikrinant tinkamą visų bylos aplinkybių įvertinimą ir priimtų sprendimų pagrįstumą.

Remiantis BPK 362 straipsniu, vykdymo stadijoje teismas nagrinėja klausimus, susijusius su nuosprendžių vykdymu. Tuo metu nustatyti, ar A. V. (P.) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas – yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, vykdymo stadijoje negalima. Šį klausimą buvo galima spręsti nagrinėjant bylą teisme iš esmės. A. V., nesutikdamas su jam paskirtu teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminu, turėjo teisę skųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį apeliacine tvarka (per nustatytą terminą paduodamas apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui).

Baudžiamojo poveikio priemonės yra susijusios su skiriamomis bausmėmis, t. y. jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 68 straipsnio 1 dalis). Taigi skiriant asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę, siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonė, kaip ir bausmė, bet kokiu atveju nuteistajam sukelia tam tikrus neigiamus padarinius. Įprastas žmogaus gyvenimas gali būti apsunkintas, tačiau tai nereiškia, kad represinio pobūdžio priemonė yra neproporcinga. Tam tikri apribojimai ar asmens suvaržymai yra natūralus nusikalstamos veikos padarymo rezultatas, kurio kaltininkas turėtų tikėtis, esant neteisėtiems jo veiksmams. Teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nelaikomas neproporcingu ir įstatymams prieštaraujančiu kaltininko teisių suvaržymu tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonė apsunkina asmens darbinę veiklą, bet iš esmės neužkerta kelio ja užsiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010). Taigi prašymo argumentai dėl A. V. (P.) darbinės veiklos (šiuo metu nedirba, bet ketina dirbti darbą, kurio funkcijoms atlikti reikės pačiam važiuoti į skirtingus objektus), šeiminės padėties (reikia vežti vaikus į mokyklą ir įvairius užsiėmimus) laikytini kaip neturintys teisinės reikšmės.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu A. V. (P.) baudžiamojo poveikio priemonė ir jos terminas nustatytas jau įvertinus aplinkybes, kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas teigiamai vertina, kad nuteistasis nuo 2024 m. gruodžio 1 d. pradėjo gydytis reabilitacijos-adaptacijos centre (duomenys neskelbtini), tačiau tai taip pat nesudaro pagrindo tenkinti aptariamo jo prašymo. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad, praėjus daugiau nei metams po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, jam reikės iš naujo įgyti šią teisę, o tai jam brangiai kainuos.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. V. (P.) prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o prašyme nurodytos faktinės aplinkybės dėl patiriamų nepatogumų, kas iš esmės patvirtina, kad nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemone yra daromas poveikis, nėra teisiškai reikšmingos, todėl detaliau nevertintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo A. V. (P.) prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.