Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. V. 2024 m. liepos 9 d. apie 7.18 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,69 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. V. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. V. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis yra 30 parų. Teismo vertinimu, tokio dydžio arešto bausmė – mažesnė, nei tokios bausmės rūšies vidurkis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kad ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausmė yra per griežta.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę bausmę – 20 parų arešto bausmę.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Kaip matyti iš šios teisės normos turinio, paskirta arešto bausmė gali būti atidedama tik tuo atveju, kai asmuo tokios rūšies bausme nuteisiamas pirmą kartą, t. y. asmuo turi atitikti vieną iš dviejų galimų sąlygų – nebūti anksčiau teistas arba jam ankstesniu nuosprendžiu / nutartimi / teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta kitokios rūšies, ne arešto, bausmė: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti A. V. skirtinos arešto bausmės vykdymą. Kaltinamasis iš tiesų praeityje anksčiau daug kartų trauktas baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 100–130), tačiau pažymėtina, kad jis pagal paskutinį nuosprendį atliko laisvės atėmimo bausmę 2018 m. liepos 18 d. Taigi A. V. padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką praėjus beveik 6 metams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Toks laikas laikomas dideliu, kad būtų galima teigti, jog A. V. paskutiniu metu pakeitė savo požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Jo teistumas yra išnykęs. Be to, per paskutinius trejus metus kaltinamasis nė karto nebuvo baustas administracine tvarka. Tai teigiamai apibūdina jo asmenybę. Taigi pripažintina, kad A. V. padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. A. V. yra vedęs, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo. Kaltinamojo teigimu, jis susitarė dėl darbo naujoje darbovietėje. Taigi, būdamas laisvėje, jis galės greičiau įsidarbinti. Teismas nenustatė aplinkybių, kad A. V. dabartiniu metu būtų tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Tokio sprendimo priėmimui neįpareigoja nei prokurorės kitokia nuomonė, nei kaltinamojo ir jo gynėjos neišreikšta pozicija šiuo klausimu. A. V. gana seniai buvę patraukimai baudžiamojon atsakomybėn negali būti esminis veiksnys netaikant arešto bausmės vykdymo atidėjimo.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti A. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant:

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Pažymėtina, kad, A. V. netinkamai vykdant arešto bausmės vykdymo atidėjimą, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą dėl tokio atidėjimo panaikinimo ir kaltinamojo pasiuntimo atlikti arešto bausmę.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

A. V. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,69 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį ryte prekybos centro automobilių aikštelėje ir atsitrenkė į prekybos centro laiptus. Tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į A. V. nustatyto neblaivumo laipsnį (nežymiai viršija 1,51 promiles, nuo kurių atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį); į tai, kad kaltinamasis praeityje trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau teistumas yra išnykęs, jis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką (prokurorė baigiamojoje kalboje neteisingai nurodė, kad šiuo atveju A. V. taikoma BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklė, kad gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų, nes šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamajam nebuvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų); A. V. nėra baustas administracine tvarka; nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Taigi A. V. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 9 mėnesiams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. liepos 11 d.

Skirti dar mažesnį specialios teisės atėmimo terminą nesudaro pagrindo tai, kad, pasak A. V., jis rūpinasi dviem žmonos dukromis. Pažymėtina, kad dukros nebėra mažametės (kaltinamojo teigimu, joms (duomenys neskelbtini) metų), nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jos turėtų kokių nors ilgalaikių sunkių sveikatos problemų. Taigi akivaizdu, kad jos yra pakankamai savarankiškos ir gali pačios nuvykti viešuoju transportu į mokymo įstaigas ar kitur. Tai, kad A. V. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbinantis, nėra ta aplinkybė, kuri lemtų aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymą minimaliam terminui. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti, kai ši speciali teisė tiesiogiai nėra reikalinga.

Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant ar rūpinantis šeima yra natūralus nusikalstamos veikos padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs kaltinamojo gyvenime kilę paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju baudžiamoji atsakomybė būtų beprasmiška, ji negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties A. V. neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kaltinamajam yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise ir nevaržomai dirbti bei rūpintis šeima.

Sprendžiant dėl specialios teisės neturi reikšmės, kad už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai neblaivumo laipsnis užtraukia administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalis), įstatymas nustato galimybę skirti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Baudžiamasis įstatymas ir ANK reglamentuoja atsakomybę už skirtingo pavojingumo teisės pažeidimus, taip pat nustato skirtingo laipsnio poveikio priemones teisės pažeidimus padariusiems asmenims. BK reglamentuoja konkrečias bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones nusikalstamas veikas padariusiems asmenims ir ANK nustatytas reguliavimas neturi įtakos sprendžiant dėl kaltininko baudžiamosios atsakomybės laipsnio.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju A. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, naudodamasis automobiliu Toyota Prius, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – MB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 35). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – MB „(duomenys neskelbtini)“, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Toyota Prius, 2011 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra nuo 7770 iki 8860 Eur (1 t., b. l. 37–38). Byloje taip pat yra pateikta 2024 m. gegužės 8 d. automobilio nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 8 500 Eur (1 t., b. l. 46–48). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teigiama, kad bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-279-1073/2020). Šioje byloje nėra pateiktas specialisto atliktas konkrečios transporto priemonės – Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – įvertinimas, todėl teismas vadovaujasi mažiausia VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio Toyota Prius, 2011 m., vidutine kaina Lietuvoje su PVM – 7770 Eur (imama kaltinamajam palankiausia transporto priemonės vertė). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti tokios VšĮ „Emprekis“ pažymos turiniu. Nors 2024 m. gegužės 8 d. automobilio nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 8 500 Eur, tačiau tai nelaikytina specialisto atliktu šios transporto priemonės įvertinimu. Be to, kaltinamasis tik išsinuomojo, o ne nusipirko automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. taigi jis neišreiškė valios, pavyzdžiui, sumokėdamas 8500 Eur už aptariamą automobilį pirkimo–pardavimo atveju, kad transporto priemonės vertė gali būti būtent tokia.

Kaltinamasis po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo pateikė prie skundo, įvardyto apeliacinio skundu, interneto tinklapyje įkeltus www.autoplius.lt automobilio Toyota Prius, 2011 m., pardavimų skelbimus (kainos atitinkamai nuo 4500 Eur iki 6000 Eur) (2 t., b. l. 18–20). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuose skelbimuose automobilių pardavėjai nurodė transporto priemonių pardavimo kainas tokias, kurias mano, jog transporto priemonės yra vertos, t. y. pateikė savo subjektyvią nuomonę dėl automobilių pardavimo kainų. Taigi automobilių pardavėjai skelbimuose gali nurodyti ne tik A. V. pateiktas pardavimo kainas, bet ir kitas, pavyzdžiui, didesnes kainas už VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą automobilio Toyota Prius, 2011 m., vidutinę kainą Lietuvoje. Pavyzdžiui, tame pačiame interneto tinklapyje automobilių Toyota Prius pardavimo kaina siekia ir, pavyzdžiui, 7550 Eur (https://m.autoplius.lt/skelbimai/toyota-prius-1-8-l-hecbekas-2011-benzinas-elektra-26560650.html), ir 8200 Eur (https://m.autoplius.lt/skelbimai/toyota-prius-1-8-l-hecbekas-2011-benzinas-elektra26452978.html). Galiausiai pagal viešai prieinamus duomenis (http://www.emprekis.lt/about.php) matyti, kad VšĮ „Emprekis“ nustato vidutines transporto priemonių kainas, be kita ko, įvertindamas kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Todėl kaltinamojo pateikti dokumentai ir jais grindžiami samprotavimai, kuriais nesutinkama su byloje nustatyta automobilio Toyota Prius verte, negali būti laikomi tinkamais įrodymais, paneigiančiais VšĮ „Emprekis“ pažymą.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (7700 Eur) išieškojimas iš A. V. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. A. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis suprato, kad jis, būdamas neblaivus, vairuoja svetimą transporto priemonę. Taigi A. V. savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką ir pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, o teismo posėdžio metu nurodė, kad susitarė dėl naujo darbo. A. V. nurodyta aplinkybė, kad automobilio konfiskuotinos turto vertės išieškojimas bus didelė finansinė našta jo šeimai, nėra esminė aplinkybė sprendžiant dėl turto konfiskavimo proporcingumo. Baudžiamosiose bylose sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės apimties negalima teikti prioritetą tik kaltinamojo interesams, o būtina įvertinti ir visuomenės interesą, kad kaltinamasis patirtų pakankamus suvaržymus dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Negatyvūs, nepalankūs kaltinamojo gyvenime kilę paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingai, nei nurodyta skunde, įvardytame apeliacinio skundu, šiuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl turto konfiskavimo dydžio neturi reikšmės tai, kad BK nustato, kad už nesunkų nusikaltimą baudos dydis yra 2500 Eur (50 MGL). Pažymėtina, kad bauda už tokios kategorijos nusikaltimus yra nustatyta nuo 50 iki 2000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Vadinasi, 2500 Eur dydžio bauda yra minimali, kurią teismas gali skirti už nesunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau tai nereiškia, kad būtent tokio dydžio baudos ir yra skiriamos nesunkių nusikaltimų bylose. Kiekvienoje byloje bausmės skyrimo klausimas sprendžiamas individualiai. Be to, šiuo atveju A. V. nėra skiriama finansinio pobūdžio bausmė – bauda.

Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo A. V. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė – vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 7700 Eur. Nustatyti mažesnę pinigų sumą arba baudžiamojo poveikio priemonės apskritai neskirti šiuo atveju nėra pagrindo. Teismo nesaisto priešinga kaltinamojo ir jo gynėjos nuomonė.

Pažymėtina, kad A. V. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą. Nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenustato galimybės teismui išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

A. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto A. V.) paėmimas (1 t., b. l. 82–93). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taip pat priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti A. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti A. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 11 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 700 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus eurų) – valstybės naudai.

A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto A. V.) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:

1. susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas vilnius@probacija.lt);

2. atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas;

2) mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (1-2729-1100/2024). Sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.