Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. S. (T. S.) ir J. M. (J. M.) pareiškimą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įgijimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų T. S. ir J. M. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – (ne)pripažinimo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

4.1. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis pastatas-garažas, kurio bendras plotas 2 020,64 m², esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Nekilnojamasis daiktas), nuosavybės teise priklauso LŽŪB ,,V.“ apylinkės teismo 2007-09-06 sprendimo civ. b. Nr. 2-1844-562/2007 pagrindu;

4.3. VĮ Registro centro duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašas patvirtina, kad pareiškėjai LŽŪB ,,V.“ nariais buvo nuo 2021-03-30 iki 2025-01-02 (teismo pastaba –ŽŪB ,,V.“ likvidavimo); suinteresuotas asmuo A. J. Žemės LŽŪB ,,V.“ nare buvo nuo 1996-10-28 iki 2024-06-26; pareiškėjai T. S. ir J. M. buvo LŽŪB ,,V.“ pajininkai nuo 2021-03-01, o suinteresuotas asmuo A. J. nuo 2021-03-01 iki 2024-06-26;

4.4. LŽŪB ,,V.“ 2024-09-30 likvidacinės komisijos protokolinis sprendimas dėl LŽŪB ,,V.“ materialaus turto perdavimo pajininkams bei sprendimo pagrindu sudaryti LŽŪB „V.“ turto perdavimo aktai patvirtina, kad vadovaujantis ŽŪBĮ 31 straipsnio 3–5 dalimis, likvidacinė komisija nusprendė pajininkui T. S. perduoti nuosavybės teise 73 971 / 202 064 dalis (739,71 m²) garažo, kurio bendras plotas 2 020,64 m², esančio (duomenys neskelbtini); pajininkui J. M. perduoti nuosavybės teisę į 128 093 / 202 064 dalis (1 280,93 m²) garažo, kurio bendras plotas 2 020,64 m², esančio (duomenys neskelbtini);

4.5. LŽŪB ,,V.“ 2024-09-30 pajininkų sprendimu/pritarimu dėl LŽŪB ,,V.“ turto paskirstymo /likvidavimo akto nuspręsta pritarti bei patvirtinti LŽŪB ,,V.“ 2024-09-30 likvidacinės komisijos sprendimui ir konkrečiai pritarti bei patvirtinti, kad, be kita ko, bendrovės vienintelį ilgalaikį materialųjį turtą 2024-09-30 dienai sudaro garažas, kurio bendras plotas 2 020,64 m², esantis (duomenys neskelbtini);

4.6. LŽŪB ,,V.“ buvusios pajininkės ir narės, buvusios likvidacinės komisijos narės ir pirmininkės A. J. 2024-09-30 pritarimas, iš kurio matyti, kad A. J. sutinka, patvirtina ir pritaria 2024-09-30LŽŪB ,,V.“ likvidacinės komisijos protokoliniam sprendimui, taip pat LŽŪB ,,V.“ 2024-09-30 pajininkų sprendimui;

5. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 445 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-26 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-408-421/2015; 2020-11-04 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-284-219/2020).

6. Nekilnojamojo daikto (pastatų) valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad tam, jog būtų nustatytas nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-155/2010; 2010-12-21 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-543/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje buvusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-543/2010; 2015-06-26 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-408-415/2015). Taigi, turto valdymo nuosavybės teise juridinis faktas gali būti teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka tik tada, kai turtas buvo įgytas praeityje ir pareiškėjas nurodo (ir įrodo) vieną iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų.

7. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teisę į T. S. į 73 971 /202 064 dalis (739,71 m²) garažo, o J. M. į 128 093 / 202 064 dalis (1 280,93 m²) garažo įgijo ŽŪBĮ 31 straipsnio 5 dalies, LŽŪB „V.“ likvidacinės komisijos 2024-09-30 protokolinio sprendimo bei jo pagrindu sudarytų LŽŪB V.“ turto perdavimo aktų pagrindu, t. y. pripažinti juos likviduoto juridinio asmens (žemės ūkio bendrovės) turto savininkais. Nustatyta, jog nėra ginčo, kad Nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise pareiškėjai įgijo LŽŪB ,,V.“ likvidacinės komisijos protokolinio sprendimu (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

8. ŽŪBĮ 31 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad likviduojamos bendrovės turto perdavimas kiekvienam nariui ir pajininkui įforminamas likvidacinės komisijos protokoliniu sprendimu ir turto perdavimo aktu. Nustatyta, kad iš pareiškėjų pateikto likviduojamos LŽŪB „V.“ likvidacinės komisijos 2024-09-30 protokolinio sprendimo bei jo pagrindu sudarytų LŽŪB „V.“ turto perdavimo aktų matyti, kad pareiškėjams (LŽŪB „V.“ pajininkams) buvo perleistos nuosavybės teisės (atitinkamomis dalimis) į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjai pareiškime nurodo, kad likviduojamos žemės ūkio bendrovės turtas (ginčo garažas), įgytas praeityje ŽŪBĮ 31 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka, t. y. 2024-09-30, buvo perduotas kiekvienam nariui ir pajininkui ir įformintas likvidacinės komisijos protokoliniu sprendimu bei turto perdavimo aktais. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, tačiau VĮ Registro centro 2025-01-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Nagrinėjamu atveju pateikto turto perdavimo akto forma neatitinka įstatymų (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nustatytos notarinės formos. Pareiškėjai savo pareiškimą grindžia tuo, kad pareiškėjams šis turtas likvidacinės komisijos buvo perleistas nuo 2024-09-30 ŽŪBĮ 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, tačiau dėl nekilnojamojo turto buvo sudarytas sandoris paprasta rašytine forma, o ne notarine. Visgi, likvidavus žemės ūkio bendrovę pareiškėjai kitokia, išskyrus teisminę, tvarka negali gauti nuosavybės teisę į šį turtą patvirtinančių dokumentų.

9. Teismas, įvertinęs byloje rašytinę medžiagą, atsižvelgęs į aukščiau aptarto teisinio reguliavimo aiškinimą, sprendžia, jog nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo metu galiojantys teisės aktai nenumatė kitos turto perdavimo tvarkos, kaip tik likvidacinės komisijos protokoliniu sprendimu ir turto perdavimo aktu, kaip ir šioje byloje remiasi pareiškėjai, pateikti dokumentai, kurie expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) pagrindžia pareiškėjų T. S. ir J. M. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuoto asmens prieštaravimo, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas T. S. įgijo nuosavybės teisę į 73 971 / 202 064 dalis (739,71 m²) garažo, o pareiškėjas J. M. įgijo nuosavybės teisę į 128 093 / 202 064 dalis (1280,93 m²) garažo, esančio (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

tenkinti pareiškėjų T. S. (T. S.) ir J. M. (J. M.) pareiškime (dok. reg. Nr. CBP-4645) suformuluotą reikalavimą;

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas T. S. (T. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į 73 971 / 202 064 dalis (739,71 m²) garažo, kurio bendras plotas 2 020,64 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į 128 093 / 202 064 dalis (1 280,93 m²) garažo, kurio bendras plotas 2 020,64 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

nurodyti, jog juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjams nustatytinas siekiant įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą;

nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.