Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – F. (F.) M. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-26428-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos 2025 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-26428-2025 (toliau – ir Nutarimas) F. M. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 421 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2025 m. gegužės 16 d., 15.04 val., Vilniuje, pervažoje Pavilnys – Vilnius – N. Vilnia, vairuodamas autobusą Isuzu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į geležinkelio pervažą, esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 73.11, 168 ir 170 punktus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje. F. M. paskirta nuobauda – 380 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas F. M. pateikė skundą dėl minėto nutarimo. Skunde nurodė, jog pažeidimo vietoje yra užtvaras, todėl jeigu jis būtų važiavęs, degant raudonam šviesoforo signalui, užtvaras užsidarytų ir dėl to būtų padaryta žala. Šiuo atveju taip neįvyko.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis dirba UAB „A.“ autobuso vairuotoju. Įvykio dieną neturėjo dirbti, tačiau susirgo kitas vairuotojas ir jis sutiko padėti. Šiuo maršrutu važiavo pirmą kartą, kokį autobusą vairavo, tiksliai neprisimena, tačiau gali būti, kad autobuso Nr. (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, pripažino aplinkybę, kad jis 2025 m. gegužės 16 d., vairuodamas viešojo transporto autobusą, nepastebėjo, jog pervažoje degė raudonas šviesoforo signalas. Nurodė, jog prieš pareiškėjo vairuojamą autobusą važiavo kiti automobiliai, užtvaras buvo pakeltas. Jeigu būtų degęs raudonas šviesoforo signalas, užtvaras būtų nuleistas. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, kadangi dirba autobuso vairuotoju. Netekęs šios teisės, negalėtų dirbti, netektų pajamų ir neturėtų lėšų būsto nuomai apmokėti, negalėtų siųsti pinigų (duomenys neskelbtini) gyvenančiai šeimai (žmonai ir (duomenys neskelbtini) vaikams). Prašo sumažinti paskirtą baudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Jo gaunamas darbo užmokestis sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėnesį, už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius moka apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėnesį, kitų pajamų negauna; kreditų, kitų finansinių įsipareigojimų neturi.

Skundas netenkintinas.

ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> įvažiavimas į geležinkelio pervažą, esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis <......>, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Remiantis ANK 421 straipsnio 2 dalimi, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių. Pagal KET 73.11 punktą, raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. Remiantis KET 168 punktu, prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Be to, tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio; vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui (KET 170 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas F. M. nagrinėjamo įvykio metu, kuris yra užfiksuotas vaizdo įraše bei Institucijos pateiktose nuotraukose, 2025 m. gegužės 16 d., 15.04 val., Vilniuje, pervažoje Pavilnys – Vilnius – N. Vilnia, vairuodamas autobusą Isuzu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą, esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 73.11, 168 ir 170 punktus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje. Bylos nagrinėjimo metu dėl pažeidimo esmės ginčo nekilo. Tai, jog pareiškėjas važiavo per geležinkelio pervažą, esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, patvirtina byloje esančių įrodymų visumą. Pareiškėjo nuomone, jis buvo per griežtai nubaustas. Teismas pažymi, kad F. M. buvo paskirta faktiškai minimali nuobauda – 380 Eur bauda bei minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (2 mėnesiams). Teismo vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad Institucijos atstovas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pažeidė ANK nuostatas, susijusias su skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirtos nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės trukmės nustatymu.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo F. M. padarytas administracinis nusižengimas savo esme yra šiurkštus ir pavojingas KET pažeidimas, keliantis realų pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui. Šis KET pažeidimas buvo įvykdytas Vilniaus mieste, pareiškėjui vairuojant ne asmeninę (lengvąją) transporto priemonę, bet viešojo susisiekimo maršrutinį autobusą, t. y. jam atliekant tiesiogines savo, kaip UAB „A.“ vairuotojo, pareigas. Pažeidimas buvo padarytas šviesiu paros metu, esant geroms oro sąlygoms ir matomumui. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nepastebėjo degančio raudono šviesoforo signalo, kuris buvo akivaizdžiai matomas. Taigi vairuodamas autobusą, pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir atsakingas, nesivadovavo draudžiančiu eismą šviesoforo signalu ir grubiai pažeidė eismo per geležinkelių pervažas taisykles, tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir autobuso keleiviams. Juolab kad vos pravažiavus pareiškėjo vairuojamam autobusui, užsidarė ir pervažos pakeliamas užtvaras. Šios aplinkybės didina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą.

Taip pat nustatyta, jog pareiškėjas yra brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą bei šeimą – yra vedęs, turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, pastoviai dirba UAB „A.“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Teismų informacinės sistemos LITEKO bei bylos duomenimis, anksčiau neteistas, nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus ar nusižengimus. Kita vertus, skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažinta, kad šiuo atveju nenustatyta nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjas, tik teismo posėdžio metu jam parodžius byloje esančius vaizdo įrašus, pripažino, kad jis padarė pažeidimą. Iki tol teigė, kad KET jis nepažeidė ir buvo nepagrįstai nubaustas. Dėl to nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Be to, vien ta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui yra būtina, siekiant atlikti darbines funkcijas, nesudaro pagrindo neskirti specialios teisės atėmimo.

Šiuo atveju aplinkybių, sudarančių pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, pagrindo nėra. Skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra. Be to, teismas sprendžia, jog pareiškėjui šiuo nutarimu paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl nurodytų aplinkybių administracinėn atsakomybėn patraukto F. M. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti F. (F.) M. skundo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-26428-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.