Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas O.Zaicevas Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00059-2008-8

2011 m. lapkričio 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

išteisintųjų gynėjams advokatams Jonui Ivoškai, Sauliui Ženteliui, Arūnui Bertuliui, Vyteniui Dziegoraičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka pradėjusi nagrinėti baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros bei nukentėjusiojo V. P. ir jo atstovo Andriaus Chudenkovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-07-01 nuosprendžio, kuriuo D. S., I. K., ir D. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama sklypo, esančio Lvovo g. 21 A, Vilniuje, detaliojo plano viena iš rengėjų, žinodama, kad derinant šio detaliojo plano projektą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinėje statybų komisijoje 2006 m. liepos 26-27 d. protokolu Nr. 54 buvo pritarta detaliajam planui ir Pagrindiniam brėžiniui („Teritorijos naudojimo būdai, sklypų ribos, statybos ir tvarkymo reglamentai“) su 12 aukštų 52 metrų aukščio statiniu, kad atliekant viešo svarstymo procedūras ant to paties brėžinio pasirašė E. G. M. ir L. G. M., kad tas pats brėžinys buvo tikrinamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente, kuris dėl šio brėžinio ir detaliojo plano 2006-09-01 pateikė teigiamą išvadą Nr. (100)-11.81-311, laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2006-09-18 UAB „Senojo miesto architektai“ buveinėje, esančioje Šv.Ignoto g. 5 Vilniuje, nurodė D. B. paruošti sklypo, esančio Lvovo g. 21 A, Vilniuje, detaliojo plano Pagrindinį brėžinį („Teritorijos naudojimo būdai, sklypų ribos, statybos ir tvarkymo reglamentai“) su 15 aukštų 54 metrų aukščio statiniu bei nuskenuotomis nuo kitų dokumentų suderinimo su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu padalinio vedėju R. B. 2006-06-20, su Lietuvos teismo ekspertizės centro direktore G. J. – G. 2006-07-28, su UAB „Ibrahim“ direktoriumi V. B. 2006-07-28, su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miestovaizdžio skyriaus vedėja G. Č. 2006-08-08, su Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Eismo organizavimo poskyrio vedėju V. C. 2006-07-31, su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Sąlygų ir projektų derinimo poskyrio vyr. specialiste A. G. 2006-07-31 žymomis bei skaitmenizavimo savivaldybės įmonėje „Vilniaus planas“ 2006-06-12 žyma su L. Š. parašu, taip pat D. B. nurodė kompiuteriu sumaketuoti tekstą apie tokio brėžinio suderinimą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente ir išvados „Teigiama“ Nr. (100)-11.81-311 gavimą 2006-09-01, nors žinojo, kad padaryti pakeitimai bei pagamintas naujas brėžinys su išvardintais asmenimis derinami nebuvo ir neatitinka tikrovės; tokį brėžinį UAB „Senojo miesto architektai“ buveinėje, esančioje Šv.Ignoto g. 5 Vilniuje, laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2006-09-18 D. S. patvirtino savo parašu sklypo reglamentų lentelėje prie savo pavardės, o šį brėžinį patvirtinus ir I. K. bei D. B. savo parašais taip pat UAB „Senojo miesto architektai“ antspaudu, laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2006-09-18 pateikė jį Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui, esančiam Konstitucijos pr. 3 Vilniuje, parengimui sprendimo dėl detaliojo plano su pakeistais ir tikrovės neatitinkančiais sprendiniais tvirtinimo.

I. K. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama sklypo, esančio Lvovo g. 21 A, Vilniuje, detaliojo plano rengimo projekto vadove, žinodama, kad derinant šio detaliojo plano projektą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinėje statybų komisijoje 2006 m. liepos 26-27 d. protokolu Nr. 54 buvo pritarta detaliajam planui ir Pagrindiniam brėžiniui („Teritorijos naudojimo būdai, sklypų ribos, statybos ir tvarkymo reglamentai“) su 12 aukštų 52 metrų aukščio statiniu, kad atliekant viešo svarstymo procedūras ant to paties brėžinio pasirašė E. G. M. ir L G. M., kad tas pats brėžinys buvo tikrinamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente, kuris dėl šio brėžinio ir detaliojo plano 2006-09-01 pateikė teigiamą išvadą Nr. (100)-11.81-311, laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2006-09-18 UAB „Senojo miesto architektai“ buveinėje, esančioje Šv.Ignoto g. 5 Vilniuje, D. B., veikusiam pagal D. S. nurodymus, paruošus sklypo, esančio Lvovo g. 21 A, Vilniuje, detaliojo plano Pagrindinį brėžinį „Teritorijos naudojimo būdai, sklypų ribos, statybos ir tvarkymo reglamentai“ su 15 aukštų 54 metrų aukščio statiniu bei nuskenuotomis nuo kitų dokumentų suderinimo su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėju R. B. 2006-06-20, su Lietuvos teismo ekspertizės centro direktore G. J-G. 2006-07-28, su UAB „Ibrahim“ direktoriumi V. B. 2006-07-28, su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miestovaizdžio skyriaus vedėja G. Č. 2006-08-08, su Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Eismo organizavimo poskyrio vedėju V. C. 2006-07-31, su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Sąlygų ir projektų derinimo poskyrio vyr. specialiste A. G. 2006-07-31 žymomis bei skaitmenizavimo savivaldybės įmonėje „Vilniaus planas“ 2006-06-12 žyma su L. Š. parašu, taip pat sumaketavus tekstą apie tokio brėžinio suderinimą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente ir išvados „Teigiama“ Nr. (100)-11.81-311 gavimą 2006-09-01, I. K. žinodama, kad padaryti pakeitimai bei pagamintas naujas brėžinys su išvardintais asmenimis derinami nebuvo ir neatitinka tikrovės ir kad jis bus pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui, esančiam Konstitucijos pr. 3 Vilniuje, parengimui sprendimo dėl detaliojo plano su pakeistais ir tikrovės neatitinkančiais sprendiniais tvirtinimo, tokį žinomai netikrą dokumentą UAB „Senojo miesto architektai“ buveinėje, esančioje Šv.Ignoto g. 5 Vilniuje, laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2006-09-18 patvirtino savo parašu sklypo reglamentų lentelėje prie savo pavardės, o šį brėžinį patvirtinus ir D. S. bei D. B. savo parašais taip pat I. K. ar D. S. uždėjus UAB „Senojo miesto architektai“ antspaudą, laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2006-09-18 D. S. pateikė jį Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui, esančiam Konstitucijos pr. 3 Vilniuje, parengimui sprendimo dėl detaliojo plano su pakeistais ir tikrovės neatitinkančiais sprendiniais tvirtinimo.

D. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas sklypo, esančio Lvovo g. 21 A, Vilniuje, detaliojo plano vienas iš rengėjų, žinodamas, kad derinant šio detaliojo plano projektą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinėje statybų komisijoje 2006 m. liepos 26-27 d. protokolu Nr. 54 buvo pritarta detaliajam planui ir Pagrindiniam brėžiniui su 12 aukštų 52 metrų aukščio statiniu, kad atliekant viešo svarstymo procedūras ant to paties brėžinio pasirašė E. G. M. ir L. G. M., kad tas pats brėžinys buvo tikrinamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente, kuris dėl šio brėžinio ir detaliojo plano 2006-09-01 pateikė teigiamą išvadą Nr. (100)-11.81-311, laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2006-09-18 UAB „Senojo miesto architektai“ buveinėje, esančioje Šv.Ignoto g. 5 Vilniuje, D. S. nurodymu paruošė sklypo, esančio Lvovo g. 21 A, Vilniuje, detaliojo plano Pagrindinį brėžinį „Teritorijos naudojimo būdai, sklypų ribos, statybos ir tvarkymo reglamentai“ su 15 aukštų 54 metrų aukščio statiniu bei nuskanuotomis nuo kitų dokumentų suderinimo su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėju R. B. 2006-06-20, su Lietuvos teismo ekspertizės centro direktore G. J.-G. 2006-07-28, su UAB „Ibrahim“ direktoriumi V. B. 2006-07-28, su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miestovaizdžio skyriaus vedėja G. Č. 2006-08-08, su Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Eismo organizavimo poskyrio vedėju V. C. 2006-07-31, su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Sąlygų ir projektų derinimo poskyrio vyr. specialiste A. G. 2006-07-31 žymomis bei skaitmenizavimo savivaldybės įmonėje „Vilniaus planas“ 2006-06-12 žyma su L. Š. parašu, kompiuteriu sumaketavo tekstą apie tokio brėžinio suderinimą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente ir išvados „Teigiama“ Nr. (100)-11.81-311 gavimą 2006-09-01, nors žinojo, kad padaryti pakeitimai bei pagamintas naujas brėžinys su išvardintais asmenimis derinami nebuvo ir neatitinka tikrovės, tokį žinomai netikrą dokumentą UAB „Senojo miesto architektai“ buveinėje, esančioje Šv.Ignoto g. 5 Vilniuje, laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2006-09-18 D. B. patvirtino savo parašu sklypo reglamentų lentelėje prie savo pavardės, o šį brėžinį patvirtinus ir D. S. bei I. K. savo parašais taip pat vienai iš jų uždėjus UAB „Senojo miesto architektai“ antspaudą, minėtą netikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2006-09-18 D. S. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui, esančiam Konstitucijos pr. 3 Vilniuje, parengimui sprendimo dėl detaliojo plano su pakeistais ir tikrovės neatitinkančiais sprendiniais tvirtinimo.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-07-01 nuosprendžiu D. S., I. K. ir D. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro ir nukentėjusiojo V. P. bei jo atstovo Andriaus Chudenkovo skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino D. S., I. K. ir D. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., sudėties, nes neįrodytas tiesioginės tyčios, jų veiksmuose, buvimas, nenustatyta savanaudiškų ar kitokių asmeninių paskatų. Jų veiksmai pakeitus detaliojo plano brėžinio sprendinius iš 12 aukštų į 15 aukštų, bei vėlesnis nepateikimas šių sprendinių tvirtini Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente, pirmosios instancijos teismo vertinami kaip sąžiningas kaltinamųjų suklydimas taikant įstatymo normas.

Kolegija pirmosios instancijos teismo argumentus, jog neįrodyta, kad D. S., I. K. ir D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., atmeta kaip nepagrįstus.

Apylinkės teismas, nepagrįstai paneigė vieno iš pagrindinių detaliojo plano sprendinių – pagrindinio brėžinio – klastojimo faktą, vadovaudamasis pateikta išteisintųjų gynybos versija – prielaida dėl nepatyrusio specialisto galimai techninės klaidos padarymo.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad, rengiant Vilniaus miesto bendrąjį planą iki 2005 metų minima teritorija buvo valdoma valstybinės įmonės „Lietuvos telekomas“ ir todėl ji buvo pažymėta kaip visuomeninė teritorija. Privatizavus įmonę teritorijos naudojimas nepakito, o bendrojo plano sprendiniai nebuvo keičiami, kadangi to nereikėjo daryti remiantis kitų galimų veiklos rūšių aprašymu. 2004 Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2004 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 1-224 operatyviojo planavimo būdu buvo patvirtinta Vilniaus miesto centrines dalies papildomų apribojimų aukštuminiams pastatams statyti schema, papildanti Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius. Joje minima teritorija yra „B zonoje – teritorijos, kuriose galima statyti aukštuminius, (didesnius nei 12 aukštų ir 35m) pastatus“. Tie patys reglamentai buvo nustatyti ir Aukštybinių pastatų išdėstymo Vilniaus mieste specialiojo plano koncepcijoje, patvirtintoje Vilniaus miesto tarybos 2006 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-1231. Sprendiniai numatė aukštybinių pastatų statybos galimybę minėtoje teritorijoje. Planuojamoje teritorijoje taip pat galiojo Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2005 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1-661 aprobuota „Teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Neries upės raidos programa“, kurioje minimam sklypui buvo nustatytas aukštingumo apribojimas iki 12 aukštų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinėje statybų komisijoje 2006 m. liepos 26-27 d. protokolu Nr. 54 buvo pritarta detaliajam planui ir Pagrindiniam brėžiniui („Teritorijos naudojimo būdai, sklypų ribos, statybos ir tvarkymo reglamentai“) su 12 aukštų 52 metrų aukščio statiniu, pagrindinis brėžinys buvo suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėju R. B. 2006-06-20, su Lietuvos teismo ekspertizės centro direktore Gabriele Juodkaite-Granskiene 2006-07-28, su UAB „Ibrahim“ direktoriumi V. B. 2006-07-28, su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miestovaizdžio skyriaus vedėja G. Č. 2006-08-08, su Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Eismo organizavimo poskyrio vedėju V. C. 2006-07-31, su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Sąlygų ir projektų derinimo poskyrio vyr. specialiste A. G. 2006-07-31 bei skaitmenizavimo savivaldybės įmonėje „Vilniaus planas“ 2006-06-12 L. Š., o atliekant viešo svarstymo procedūras, ant to paties brėžinio pasirašė E. G. M. ir L. G. M., tas pats brėžinys buvo tikrinamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente, kuris dėl šio brėžinio ir detaliojo plano 2006-09-01 pateikė teigiamą išvadą Nr. (100)-11.81-311.

Siekdami įgyvendinti užsakovo AB „Teo LT“ pageidavimus D. S. davė nurodymus D. B., kuris, vykdydamas pastarosios nurodymus, laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2006-09-18 UAB „Senojo miesto architektai“ buveinėje, esančioje Šv.Ignoto g. 5 Vilniuje, paruošė sklypo, esančio Lvovo g. 21 A, Vilniuje, detaliojo plano pagrindinį brėžinį „Teritorijos naudojimo būdai, sklypų ribos, statybos ir tvarkymo reglamentai“ su 15 aukštų 54 metrų aukščio statiniu bei nuskanuotomis nuo kitų dokumentų suderinimo su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėju R. B. 2006-06-20, su Lietuvos teismo ekspertizės centro direktore G. J.-G. 2006-07-28, su UAB „Ibrahim“ direktoriumi V. B. 2006-07-28, su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miestovaizdžio skyriaus vedėja G. Č. 2006-08-08, su Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Eismo organizavimo poskyrio vedėju V. C. 2006-07-31, su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Sąlygų ir projektų derinimo poskyrio vyr. specialiste A. G. 2006-07-31 žymomis bei skaitmenizavimo savivaldybės įmonėje „Vilniaus planas“ 2006-06-12 žyma su L. Š. parašu, kompiuteriu sumaketavo tekstą apie tokio brėžinio suderinimą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente ir išvados „Teigiama“ Nr. (100)-11.81-311 gavimą 2006-09-01. Po ko D. S., I. K. ir D. B. pagal savo kompetenciją žinodami, kad padaryti pakeitimai bei pagamintas naujas brėžinys su išvardintais asmenimis derinami nebuvo ir neatitinka tikrovės, tokį žinomai netikrą dokumentą UAB „Senojo miesto architektai“ buveinėje, esančioje Šv.Ignoto g. 5 Vilniuje, laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2006-09-18 D. B. patvirtino savo parašu sklypo reglamentų lentelėje prie savo pavardės, o šį brėžinį savo parašais patvirtinus D. S. bei I. K. savo parašais bei uždėjus UAB „Senojo miesto architektai“ antspaudą, minėtą netikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2006-09-18 D. S. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui, esančiam Konstitucijos pr. 3 Vilniuje, parengimui sprendimo dėl detaliojo plano su pakeistais ir tikrovės neatitinkančiais sprendiniais tvirtinimo. D. S. teismo posėdyje patvirtino, kad tai ji davė nurodymą D. B. pakeisti brėžinį, pasididinant pastato aukštingumą (t.8 b.l. 31).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Dokumentas – kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, pagal savo pobūdį ir reikšmę esanti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2006).

Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Dokumentu gali būti pripažintas ir tekstas be parašo ir be anspaudo. Svarbu, kad tas įrašas, jį panaudojus, gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-662/2000, Nr. 2K-355/2009,).

Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo pakeitimas, o jo turinio pakeitimas suprantamas ir kaip atskirų dokumento dalių pakeitimas ar iškraipymas. Dokumentas laikomas suklastotu, jeigu įrašyta melaginga informacija, padirbtas parašas ar antspaudas, pašalinta (ištrinta ar kt.) tikro dokumento teksto dalis (pavyzdžiui žodžiai, skaičiai). Be to komentuojamo nusikaltimo dalykas „<...> paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ar savivaldybės institucijų normaliai veiklai. Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti šio nusikaltimo dalyku, jeigu juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui pasikeitimui ar pasibaigimui“ (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-200/2008).

Išteisintiesiems pakeitus detaliojo plano pagrindinio brėžinio turinį (pasikeitė aukštų skaičius – nuo 12 iki 15; pastato aukštis padidėjo 2 metrais – iki 54 m; papildomai atsirado antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė), tokiu būdu, siekiant įgyvendinti užsakovo AB „Teo LT“ pageidavimus bei išvengti privalomųjų procedūrų, numatytų Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 5 d. bei Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.4 p. (teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijos tikrinimo valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje etapas), nuo suderinto pirminio brėžinio buvo neteisėtai perkelti reikiamų asmenų parašai ir išvados be šių asmenų žinios ir sutikimo. Tokiu būdu buvo suklastotas tikras dokumentas bei pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai tvirtinti. Šiuo konkrečiu atveju teismui nėra svarbu, ar suklastotas tikras dokumentas atitiko vėliau pakeistos teritorijos raidos programos sprendiniams ar ne, kadangi yra konstatuotinas ne suklastoto tikro dokumento (pagrindinio brėžinio) sprendinių atitikimas vėliau patvirtintos raidos programos sprendiniams, bet paties šio dokumento suklastojimo faktas. Pažymėtina, jog visi asmenys, kurių parašai buvo nuskenuoti ant suklastoto dokumento, patvirtino, kad parašai buvo perkelti be jų sutikimo ir žinios.

Išteisintųjų D. S. ir I. K. argumentus, kad suderinimo vizos ant eilinių detaliojo plano brėžinių buvo nuskenuotos pagal tuo metu nusistovėjusią praktiką: sklypo (KAD. Nr. 0101/0100:300) Pavilionių kaime; Teritorijos prie sklypo (KAD. Nr. 0101/0167:0185) Salotės g. 59, Vilniuje; Ukmergės g. tarp Pašilaičių ir Fabijoniškių detaliųjų planų brėžiniai (t.6, b.l. 187) ir pirmosios instancijos teismo argumentus, kad šiuos detaliuosius planus ruošė – UAB „Priedanga“, UAB „Architektūra Humana“, „INFO – TEC“, o ne UAB „Senojo miesto architektai“, kas patvirtina tokios praktikos buvimą kolegija atmeta, kai nepagrįstus, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad šių dokumentų turinys buvo pakeistas, o pagrindiniame brėžinyje esančių asmenų parašai su išvadomis buvo nuskenuoti be šių asmenų sutikimo. Priešingu atveju yra pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradėti, kadangi panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų (dokumentų klastojimas) padarymas negali būti laikoma nusistovėjusia praktika.

Apylinkės teismas nevertino teismo posėdyje duotų liudytojos Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Miestovaizdžio skyriaus Želdinių poskyrio vedėjos G. Č. paaiškinimų iš kurių seka, kad dabar tokia praktika netaikoma, ant brėžinių vizos ir parašai nededami, nes to nenumato jokie norminiai aktai, tai paskatino iš dalies ir ši byla. Parašai dabar yra dedami, kai peržiūrima, susipažįstama su dokumentais.

Šio nusikaltimo sudėties objektyvioji pusė gali pasireikšti vienu ar keliais alternatyviais veiksmais – netikro dokumento pagaminimu, tikro dokumento suklastojimu, netikro ar suklastoto dokumento laikymu, netikro ar suklastoto dokumento gabenimu, netikro ar suklastoto dokumento siuntimu, netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu, netikro ar suklastoto dokumento realizavimu iš kurių bent vieno pakanka, kad veika būtų kvalifikuojama pagal BK 300 str. 1 d.

Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, jis neteisėtai suklastojo tikrą dokumentą ir norėjo taip veikti, motyvas ar tikslas kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys Nr. 2K-407/2008, Nr. 2K-426/2010), todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., sudėties nes neįrodytas tiesioginės tyčios, jų veiksmuose, buvimas, nenustatyta savanaudiškų ar kitokių asmeninių paskatų, taip pat atmestini kaip niekuo nepagrįsti.

Pagal savo kompetenciją (t.5 b.l. 181) tiek D. S. tiek ir I. K. negalėjo nežinoti, kad tokie jų veiksmai yra neteisėti, todėl jų argumentus, kad dėl jauno specialisto D. B. nepatyrimo įvyko techninė klaida, kolegija vertina kaip išteisintųjų gynybinę poziciją. Šiai pozicijai nepagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismas, visą dėmesį sutelkdamas ne į išteisintųjų padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., sudėties analizę, bet bandydamas įrodyti, kad suklastotas pagrindinis brėžinys atitiko 2006-10-25 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1366 pakeistos Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2005 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1-661 aprobuotos „Teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Neries upės raidos programos“ sprendinius. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent šio suklastoto dokumento pagrindu buvo pakeista visos teritorijos raidos programa, kas tik patvirtina, kad išteisintieji neteisėtais veiksmais sąmoningai siekė įgyvendinti užsakovo pageidavimus.

Kad išteisintosios D. S. ir I. K. buvo numačiusios, jog, nepavykus suklastoti dokumentą ar vėliau paaiškėjus šiai faktinei aplinkybei, dokumento suklastojimą pateikti kaip techninę klaidą ar jaunų specialistų aplaidumą dėl pernelyg didelio krūvio, patvirtina ne tik tai, kad detalųjį planą buvo pavesta rengti D. B., kuris tuo metu nebuvo tinkamai atestuotas, nebaigęs VGTU, būtent šią aplinkybę tiek išteisintieji, tiek ir pirmosios apylinkės teismas nurodė, pagrįsdami prielaidą dėl galimos techninės klaidos padarymo, bet ir tai, jog buvo siekiama, kad dokumentus, susijusius su sklypo, esančio Lvovo g. 21A, Vilniuje, detaliojo plano ir jo sprendinių tvirtinimu Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, rengtų jauna Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyriaus Miesto centrinės teritorijos poskyrio vyr. specialistė D. S..

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis ne prielaidomis, dėl galimos techninės klaidos atsiradimo, o byloje esančiais ištirtais įrodymais, paneigiančiais ar patvirtinančiais bent vieną bylai reikšmingą aplinkybę.

Pirmosios instancijos teismas nevertino teismo posėdyje perskaitytų D. S. parodymų, iš kurių seka, kad nors Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Neries upės raidos programos patikslinime ir sklypo Lvovo g. 21A, Vilniuje, detaliojo plano tvirtinimo“ projekte, aiškinamajame rašte dėl šio projekto, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl minėto Tarybos sprendimo projekte, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kolegijos protokolinio nutarimo dėl šio įsakymo projekte nurodoma, kad šių dokumentų rengėja yra ji, tačiau iš tikrųjų taip nėra, nes ji minėtų dokumentų nerengė, nė viename iš jų prie jos pavardės nėra jos parašo. Kas parengė tuos dokumentus ir kieno iniciatyva, ji nežino, tačiau juos jai buvo pateikusi sklypo, esančio Lvovo g. 21A, Vilniuje, detaliojo plano projekto vadovė I. K.. Ji pateikė visus tuos 4 dokumentus, tačiau tąkart nė viename iš jų nebuvo kieno nors parašo ar kokios nors vizos. Pateikusi visus tuos 4 dokumentus, I. K. paprašė jos juos pasirašyti kaip rengėjos. Ji (D. S.) pasakė, kad ji šių dokumentų nerengė, todėl negali juose pasirašyti. Iš esmės ji neatsisakė juose pasirašyti, tik paklausė, kodėl ji juose įrašyta, jei tų dokumentų nerengė, taip pat paprašė tuos dokumentus palikti, kad galėtų juos peržiūrėti, tačiau I. K. dokumentų nepaliko, pasiėmė juos su savimi ir išsinešė be jos parašo. Ji matė, kaip I. K. nuėjo pas poskyrio vedėją A. S. ir kalbėjosi su juo. Tuomet jis buvo Miesto centrinės dalies poskyrio vedėjas, o dabar yra Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas. Ar I. K. A. S. ko nors prašė, negali pasakyti, ar po jų pokalbio buvo priimtas koks nors sprendimas, nežino. Kažkiek vėliau jai kalbantis su A. S. apie to sklypo detalųjį planą, jis minėjo, kad yra kažkokių neatitikimų dėl aukštų skaičiaus ir toks detalusis planas negali būti patvirtintas, taip pat minėjo, kad viešo svarstymo metu visuomenei buvo pateiktas brėžinys su vienokiu aukštų skaičiumi, o norima pasitvirtinti kitokį. Kokiems parametrams pritarė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros departamentas ir ar jie skyrėsi nuo tų, kurie buvo patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, ji nežino. Po tų įvykių ji daugiau nematė ir nerengė kokių nors dokumentų, susijusių su sklypo, esančio Lvovo g. 21A, Vilniuje detaliuoju planavimu. Kas Vilniaus miesto savivaldybėje toliau tvarkė sklypo, esančio Lvovo g. 21A, Vilniuje, detaliojo planavimo dokumentus iki detaliojo plano ir jo sprendinių patvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, ji nežino (t. 1 b.l. 116-118).

Pirmosios instancijos teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvari­jų gatvių ir Neries upės raidos programos patikslinimo ir sklypo Lvovo g. 21A Vilniuje detaliojo plano tvirtinimo“ projekto (t.1, b.l. 147) parengimo data – 2006-09-01, aiškinamojo rašto dėl šio projekto (t.1, b.l. 148) parengimo data – 2006-09-08, Vilniaus miesto savivaldybės administraci­jos direktoriaus įsakymo dėl minėto Tarybos sprendimo projekto (t.1., b.l. 150) parengimo data – 2006-09-01, Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos kolegijos protokolinio nutarimo dėl šio įsakymo projekto (t.1, b.l. 149) parengimo data – 2006-09-01. Šių dokumentų parengimo datos kartu su D. S. parodymais paneigia išteisintųjų ir apylinkės teismo argumentus, kad pagrindinis brėžinys buvo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu, kadangi pasitarimas pas Vilniaus miesto merą vyko 2006-09-15, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-1366, kuriuo buvo pakeisti Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2005 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1-661 aprobuotos „Teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Neries upės raidos programos“, sprendiniai buvo priimtas 2006-10-25, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad 2006-09-15 pas Vilniaus merą vykusio pasitarimo metu buvo priimtas sprendimas – leisti tvirtinti suklastotą pagrindinį brėžinį.

Taip pat pažymėtina, jog minėtos programos patikslinimas, numatantis galimybę statyti 15 aukštų pastatą, nepaneigia D. S., I. K. ir D. B. pagrindinio brėžinio suklastojimo fakto.

Apylinkės teismas, byloje esančius įrodymus vertino atsietai nuo pareikšto kaltinimo, o darydamas išvadas dėl suklastoto dokumento sprendinių atitikimo pakeistos teritorijos raidos programos sprendiniams, vadovavosi tik eksperto, konsultanto G. T. 2011-03-21 konsultaciniu paaiškinimu, nevertindamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2009-02-25 specialisto išvadoje Nr. 4D-52 nurodytų argumentų, kad teisės aktai nenumato galimybės keisti detaliųjų planų dokumentus po to, kai jie nustatyta tvarka patikrinti. Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 7 d. nustatyta, kad detaliųjų planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka, kaip ir detalusis planas, o 27 str. 1 d. 3 p. nuostata numato, kad prieš teikiant tvirtinti detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 48 p. nustatyta, kad tikrinimui apskrities viršininko administracijai teikiami detaliojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) bei detaliojo planavimo procedūrų dokumentai. Todėl darytina išvada, kad Detaliojo plano pagrindinio brėžinio sprendinius patikrinus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente, jie negalėjo būti savavališkai patvirtinti, jeigu buvo pakeisti po šio patikrinimo; jau minėto įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai (išskyrus teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, leistiną pastatų aukštį, leistiną sklypo užstatymo tankumą, leistiną sklypo užstatymo intensyvumą) gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria; atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kiti įstatymo 23 str. 1 d. nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai (statinių statybos zona, statybos riba ar linija, komunalinių ar vietinių inžinierinių tinklų, teritorijos (žemės sklypo) inžinierinio aprūpinimo būdai ir komunikaciniai koridoriai, susisiekimo sistemos organizavimas, servitutai) statybos techninio projekto, o ne detaliojo plano rengimo metu gali būti tikslinami tiek, kiek jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų; nustačius statinio aukštį 52 m, o vėliau padidinus iki 54 m., buvo pakeisti detaliojo plano sprendiniai; kaip jau buvo minėta, Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 7 d. nustatyta, kad detaliųjų planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka, kaip ir detalusis planas, o 27 str. 1 d. 3 p. nuostata numato, kad prieš teikiant tvirtinti detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje; todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui patikrinus Detaliojo plano dokumentą, kuriuo numatyta 12 aukštų statinio statyba, kurio absoliuti altitudė 158 m., statinio aukštis iki kraigo 52 m, vėliau statinio aukštį padidinus iki 54 m, aukštų skaičių padidinus iki 15, šie detaliojo plano sprendinių pakeitimai galėjo būti patvirtinti tik atlikus teisės aktuose nustatytas detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų baigiamojo etapo (teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas ir teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 5 d.)) procedūras; todėl detaliojo plano pagrindinio brėžinio sprendinius aptarus su visuomene ir vėliau kuriuos nors iš tų sprendinių (aukštų skaičių, užstatymo intensyvumą, absoliučią altitudę ir kt.) keičiant ir didinant, prieš juos tvirtinant turėjo būti atliktas naujas viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas, tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje; detaliojo plano sprendiniai galėjo būti keičiami iki baigiamojo teritorijų planavimo dokumento etapo; vienas iš detaliojo planavimo procedūrų dokumentų yra savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos derinimo protokolas (t.2 b.l. 143 – 149, išvados 3, 4, 6 - 8 p.).

Nors D. S., I. K. ir D. B. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau BPK 3 straipsnyje yra numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 str. 1 d. 2 p., yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas.

Baudžiamosios atsakomybės senaties terminai bei jų skaičiavimo taisyklės nustatytos ne Baudžiamojo proceso kodekse, o Baudžiamojo kodekso 95 straipsnyje, todėl bylos nutraukimą taikant BPK 3 str. 1 d. 2 p. lemia tinkamas baudžiamosios teisės normos išsiaiškinimas ir pritaikymas.

BK 95 str. 1 d. nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 str. 1 d. 2 p., negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas.

Šiai aplinkybei paaiškėjus bylos parengimo nagrinėti arba jos nagrinėjimo teisme metu, byla nutraukiama teismo nutartimi (BPK 235, 254 straipsnio 4 dalis).

BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas netrukdo teismui vykdyti teisingumo, šio įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios teismą visais atvejais nutraukti procesą remiantis tik formaliu pagrindu, t. y. net ir tuo atveju, kai, pvz., iš kaltinamajame akte aprašytų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti neteisingai ir tai turi reikšmę senaties instituto taikymui.

Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, todėl darytina išvada, kad nepradėjus ar nebaigus bylos nagrinėti iš esmės teismo galutinis sprendimas, kuriuo byla nutraukiama, gali būti priimamas tik tada, kai pagal bylos medžiagą senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, jos baigtumo momentas) yra pakankamai akivaizdžios.

BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, skiriasi nuo išteisinamojo nuosprendžio, nes tik išteisinamasis nuosprendis reiškia, kad asmuo yra nekaltas, t. y. arba nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis 2K-P-100/2008).

Pagal BK 95 straipsnio nuostatas, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo 5 metai. Šioje byloje nustatyta, kad D. S., I. K. ir D. B. nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2006-09-18. Taigi konstatuotina, jog apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas dėl šių asmenų padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., suėjo 2011-09-18.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o baudžiamoji byla D. S., I. K. ir D. B., nutrauktina, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 d. 1 p., 3 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-07-01 nuosprendį, kuriuo D. S., I. K. ir D. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., panaikinti ir baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.