- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- e2S-1332-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00634-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- L. B., Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 3.1.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. S. ir D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4291-805/2022 pagal ieškovų D. S. ir D. S. ieškinį atsakovui R. B., tretiesiems asmenims L. B., Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarei G. P., antstolės N. J. kontoros antstolei N. J., dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai D. S. ir D. S. atsakovui R. B., tretiesiems asmenims L. B., Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarei G. P., antstolės N. J. kontoros antstolei N. J. pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 1 d. paprastąjį vekselį.
2. Ieškovai ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese antstolės N. J. kontoroje užvestoje vykdymo byloje Nr. 0092/22/00142 iki byla bus išspręsta iš esmės. Nurodė, kad prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia užkirsti kelią galimai žalai ieškovams ir naujiems ginčams tarp šalių atsirasti. Nurodė, jog šiuo metu vykdymo procese antstolės nurodymu yra atliekami periodiniai lėšų nurašymai iš ieškovų gaunamų pajamų. Tokiu būdu susidaro situacija, kad yra vykdomas išieškojimas pagal ieškovų ginčijamą tariamos skolos atsiradimo pagrindą (vekselį). Nesustabdžius atsakovo pradėtų priverstinio skolos išieškojimo veiksmų iki šio ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išieškojimo veiksmai gali būti iš dalies įvykdyti arba pabaigti įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Tai reikštų, kad ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo atveju bus įvykęs neteisėtas pinigų išieškojimas ir atsakovas bus gavęs piniginių lėšų kurios jam nepriklauso. Tokiu atveju, ieškovai turėtų ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą atsakovui dėl išieškotų lėšų susigrąžinimo, patirti papildomų išlaidų, dėl to tarp šalių galimai kiltų teisminiai ginčai ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovų D. S. ir D. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad tokiu atveju, jeigu iki ieškovų pareikšto ieškinio išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išieškojimo veiksmai gali būti iš dalies įvykdyti arba baigti vykdyti, įvykdžius vykdomąjį dokumentą, ieškovai neprarastų teisinės galimybės ginti savo interesus ir teises. Atsakovo reikalavimo teisę į ieškovą patvirtina vekselis bei jo pagrindu atliktas vykdomasis įrašas. Kol nėra išspręstas klausimas pagal ieškovų reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, atsakovo reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas gera valia negrąžintų nepagrįstai gautas lėšas, vengtų vykdyti teismo sprendimą, jei lėšos būtų iš atsakovo priteistos, slėptų savo pajamas ir turtą ar kitaip vengtų lėšų grąžinimo ieškovams. Teismas pripažino, kad nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, ieškovai neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
5. Teismas konstatavo, kad kol nėra išnagrinėtas ieškovų ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog vekselis negalioja, pagrįstumo klausimas, atsakovo reikalavimo teisė yra galiojanti bei vykdytina, todėl ieškovų mokėjimo prievolės vykdymo sustabdymas pažeistų bylos šalių interesų pusiausvyrą. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, jog nesustabdžius išieškojimo, ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas ar taps visiškai neįmanomas, tačiau ši priemonė negali būti taikoma siekiant išvengti tam tikrų papildomų išlaidų ar ieškovui kylančių tam tikrų nepatogumų. Ieškovai iš esmės nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl galimai jiems palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios lemtų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovai D. S. ir D. S. (toliau – ir apeliantai) prašo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4291-805/2022, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovų D. S. ir D. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, antstolės N. J. kontoroje užvestoje vykdymo byloje Nr. 0092/22/00142 iki byla bus išspręsta iš esmės, tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:
4.1. atsižvelgiant į tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės ir sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, Alytaus apylinkės teismo priimtas sprendimas dėl pirmosios sąlygos nebuvimo yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Ieškinyje apeliantai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimą tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kuriuos vertinant preliminariai, nėra pagrindo teigti, kad pagal apeliantų pareikštą reikalavimą apskritai negalėtų būti priimtas jiems palankus teismo sprendimas. Apeliantų vertinimu, teismas ieškinio (reikalavimo) tikėtumo vertinimui kėlė tokius pačius kokybinius reikalavimus, kurie privalomi priimant sprendimą dėl ginčo esmės bei nepagrįstai analizavo ir vertino įrodymų pakankamumo klausimą, kuris šioje proceso stadijoje nėra aktualus.
4.2. Šalindami teismo nustatytus ieškinio trūkumus bei teikdami patikslintą ieškinį, apeliantai nurodė, kad kartu su ieškiniu yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad prašomų išreikalauti dokumentų turėtojai atsisakė juos pateikti arba į prašymą neatsakė. Apeliantai kartu su ieškiniu pateikė 2013 m. rugpjūčio 1 d. paprastojo vekselio kopiją, visus jų žinioje esančius įrodymus, pagrindžiančius faktinį ieškinio pagrindą sudarančius argumentus, nurodė priežastis dėl kurių negali pateikti atskirų įrodymų, pridėjo tai patvirtinančius duomenis. Apeliantai mano, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikšto ieškinio reikalavimo negali būti priimtas apeliantams palankus teismo sprendimas.
4.3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnyje numatomų užtikrinimo priemonių taikymu siekiama, kad šalių padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą ir tai garantuotų galutinio teismo sprendimo įvykdymą. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra konservacinės paskirties laikinoji apsaugos priemonė, užtikrinanti padėties stabilumą. Išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymas iki ginčo išsprendimo iš esmės užtikrintų, kad laikinai nebus atliekami jokie išieškojimo veiksmai pagal galimai neteisėtą dokumentą ir nekils jokie kiti su atgręžtinio reikalavimo teisės realizavimu susiję teisiniai padariniai. Ieškinio netenkinimo atveju išieškojimo procesas būtų atnaujintas bendra tvarka. Teismas neįvertino, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki sprendimo įsiteisėjimo ir atgręžtinio reikalavimo teisės realizavimo bus tęsiamas ieškovų teisių pažeidimas, t. y. ieškovai patirs nepagrįstą materialinę žalą, susijusią su priverstinio išieškojimo vykdymu ir atgręžtinio reikalavimo teisės realizavimu.
4.4. Tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo metu gali pasikeisti (pasunkėti) ir atsakovo finansinė padėtis, palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra jokių galimybių numatyti, kokia bus atsakovo turtinė padėtis įsiteisėjus procesiniams sprendimams. Teismo reikalavimas pagrįsti atsakovo turtinę padėtį ateityje objektyviai neįgyvendinamas ir negali būti pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4.5. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių tarp šalių programuojami nauji teisiniai ginčai, kurie sąlygos ilgesnį teisinės taikos tarp šalių atkūrimą, ieškovų papildomas, visiškai nereikalingas išlaidas siekiant grąžinti išieškotas lėšas, kas visiškai nesidera su civilinio proceso tikslais.
4.6. Teismas neatkreipė dėmesio į ieškinyje išdėstytas aplinkybes apie tai, kad paprastąjį vekselį apeliantai pasirašė būtent dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų, t. y. atsakovui be jokio objektyvaus pagrindo reikalaujant jį sudaryti ir grasinant apeliantams nenaudingais ekonominiais padariniais. Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes apie atsakovo veiksmus, akivaizdu, jog yra reali grėsmė, kad teismui tenkinus apeliantų ieškinio reikalavimą, atsakovas gali būti nesąžiningas, pvz. nuslėpti realias savo pajamas bei turimą turtą, taip vengdamas išieškotų sumų grąžinimo apeliantams.
4.7. Pirmosios instancijos teismas ieškovų prašymą galėjo tenkinti ir iš dalies. Siekiant nepažeisti abiejų šalių interesų, teismas galėjo taikyti draudimą antstoliui išmokėti atsakovui iš ieškovės išieškotas pinigines lėšas. Tokiu atveju ir atsakovas būtų tikras, kad gaus antstolės išieškotas lėšas ieškinio atmetimo atveju, ir ieškovai būtų tikri, kad patenkinus ieškinį jie galės be jokių kliūčių susigrąžinti iš jų išieškotas, bet atsakovui nepervestas lėšas. To nepadaręs teismas pažeidė ieškovų interesus.
7. Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti apeliantų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas tuo, kad neišnagrinėjus ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių dėl vekselio negaliojimo pagrįstumo klausimo, atsakovo reikalavimo teisė į apeliantus yra galiojanti bei vykdytina. Be to, apeliantai neįrodė grėsmės jiems galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
12. Vertindamas, ar reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Draudimas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą spręsti dėl pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo, neapima teismo pareigos atlikti preliminarų (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-541-196/2016). Teikiant teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina taip pat pagrįsti, ar yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo apsunkinimo rizika. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-865-464/2016). Teismas savo iniciatyva negali atlikti šių įrodinėjimo veiksmų už suinteresuotą šalį ir jos interesais (t. y. būti aktyvesnis už pačią ginčo šalį), tokiu būdu pažeistų šalių rungimosi, jų procesinių teisių lygybės ir dispozityvumo principus (CPK 12 straipsnio, 13 straipsnis, 17 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju apeliantai suformulavo reiškiamą reikalavimą, nurodė jo faktinį pagrindą, taip pat įrodymus, kuriais tikėtinai galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą, nurodė įrodymus, kurių negali pateikti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti, jog apeliantų ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos ginčo objektas yra atsakovo reikalavimo teisė pagal apeliantų ieškiniu ginčijamą paprastąjį vekselį. Apeliantai byloje ginčija atsakovo teisę reikalauti bet kokios sumos išieškojimo pagal apeliantų pasirašytą vekselį. Pažymėtina, kad vykdomojo įrašo išdavimo pagal vekselį procedūros metu nėra tikrinamas kreditoriaus materialios reikalavimo teisės teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo reikalavimo teisė pagal apeliantų ginčijamą vekselį yra besąlygiškai galiojanti bei vykdytina prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones kontekste.
15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo apeliantams palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti teismo sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.???
16. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos prevenciniu tikslu, kuriuo siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamos padėties) išsaugojimą bei užkirsti kelią žalai atsirasti ar padidėti, kas tam tikrais atvejais irgi gali būti siejama su sprendimo suinteresuoto asmens atžvilgiu tinkamu įvykdymu ir lemti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju būtent ir yra susiklosčiusi tokia situacija, kai status quo išsaugojimas yra tikslingas ir būtinas.
17. Byloje nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į antstolį dėl piniginių sumų pagal išduotą vykdomąjį įrašą išieškojimo. Apeliantai teigia, kad iš jų gaunamų pajamų yra vykdomos išskaitos. Šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog yra pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai, t. y. pradėta vykdomoji byla nepaisant aplinkybės, kad apeliantai ginčija atsakovo reikalavimo teisę išieškoti pinigines sumas. Pažymėtina, kad vykdomoji byla vien skolos išieškojimu kreditoriui nesibaigia. Vykdomoji byla baigiama iš skolininko išieškojus ne tik skolą, bet ir vykdymo išlaidas antstoliui. Todėl, nagrinėjamu atveju, apeliantams ginčijant atsakovo reikalavimo teisę išieškoti iš jų pinigines lėšas, ir teismui jų reikalavimą pripažinus pagrįstu, gali susiklostyti situacija, jog bus pagrindas spręsti ne tik teismo sprendimo atgręžimo klausimą, tačiau ir kitų galimų nuostolių atlyginimo klausimą. Šios aplinkybės pripažintinos pakankamomis konstatuoti, jog yra būtina laikinąsias apsaugos priemones taikyti prevenciniu tikslu, užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamos padėties) išsaugojimą.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese antstolės N. J. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0092/22/00142 sustabdymas iki byla bus išspręsta iš esmės, pripažintina prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą). Sustabdžius išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje, kitos priverstinio išieškojimo užtikrinimo priemonės lieka nepakitusios. Tai pripažintina pakankama atsakovo interesų apsauga. Apeliantų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė užkerta kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esamai situacijai bei atsirasti naujiems ginčams.
19. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė proceso teisės normas, kas sudaro pagrindą manyti, jog dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalius). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Ieškovų D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdymo byloje Nr. 0092/22/00142, užvestoje antstolės N. J. kontoroje, iki teismo sprendimo civilinėje byloje pagal jų ieškinį priėmimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.