- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- e2-1431-931/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Raimondas Garlauskas, Jurgita Lingienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. N. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. S. 2 297,40 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys yra nekilnojamojo turto, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0587 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovė ir atsakovas yra bendraskoliai pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su banku Luminor Bank, kuri šiuo metu yra nutraukta ir vykdomas priverstinis skolos išieškojimas.
Atsiliepimas
Atsakovas name (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2015 m. lapkričio mėnesio. Ieškovė nurodė, kad už miesto komunikacijų paruošiamuosius darbus ji sumokėjo 300 EUR, todėl ½ šios sumos (150 EUR) priteistina iš atsakovo, kaip iš bendrasavininkio.
Nuo 2017 m. lapkričio 30 d. A. S., ieškovės neinformavęs, nustojo mokėti paskolos įmokas bankui ir visas paskolos įmokas bankui ieškovė mokėjo viena. Į atsakovą ieškovė kreipėsi ne kartą ragindama jį vykdyti savo prievoles, tačiau į tai jis nereagavo ir nepateikė jokių pasiūlymų dėl esamos problemos sprendimo. Ieškovė viena vykdė prievolę kreditoriui laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio (imtinai).
2019 m. lapkričio mėn. ieškovė taip pat nustojo mokėti paskolos įmokas ir palūkanas, informavo apie tai kreditorių Luminor Bank AS.
2019 m. vasario 18 d. buvo padarytas notaro vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-1749 ir 2019 m. gegužės 7 d. buvo priimtas antstolio D. Kisieliaus patvarkymas Nr. S-19-174-6607 nukreipti išieškojimą į ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).
Kadangi ieškovės su atsakovu prievolė yra solidari, atsakovas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9 straipsnio 1 dalimi privalo kompensuoti ieškovei – 218 EUR už 2017 metus (A. S. mėnesio įmoka bankui yra 218 eurų, jis nemokėjo bankui 2017 m. gruodžio mėn.) bei 1 929,40 EUR už 2018 metus, iš viso 2 147,40 EUR už įmokas bankui, kurias ieškovė mokėjo už jį. 2018 m. sodų bendrijoje, kurioje yra namas, buvo vykdomi miesto komunikacijų įvedimo paruošiamieji darbai (miesto kanalizacijos įvedimas), todėl sodo bendrijai buvo papildomai sumokėta 300 EUR sumą už šių darbų.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime nurodo, jog nutraukus 2017 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių santuoką, atsakovo naudai iš ieškovės buvo priteista 5 641,43 EUR, iš kurių 1 998,45 EUR sudaro kompensacija už atsakovo sumokėtą didesnę paskolos ir palūkanų dalį pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su banku Luminor Bank. Ieškovė atsakovui priteistos sumos nesumokėjo. Skolos išieškojimas perduotas vykdyti antstoliui. Ieškovė privalėjo pateikti visus išsamius duomenis apie kredito sutarties vykdymą (paskolos dalies, palūkanų mokėjimą), o ne selektyviai parinkti vieną laikotarpį ir teigti, kad šį laikotarpį ji sumokėjo daugiau nei atsakovas. Ieškovė nepateikė įrodymų, ar ji asmeniškai sumokėjo paskolos dalį už atsakovą. Atsakovo abejones dėl šios aplinkybės patvirtina prie ieškinio pateikta el. laiško kopija, kurioje esančioje lentelėje minimi trečiojo asmens L. K., kaip paskolos mokėtojo, duomenys. Atsakovas nėra sudaręs jokio susitarimo ar suteikęs kokį nors leidimą tretiesiems asmenims už jį (atsakovą) vykdyti prievoles bankui.
Prie ieškinio yra pridėtas tik 2018 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 279, kuriame nurodyti duomenis leidžia teigti, kad jame nurodytas asmuo L. K. atliko (duomenys neskelbtini) 300 EUR mokėjimą. Mokėjimo nurodyme nėra nurodyta, kad mokėjimas atliktas už ieškovę ar atsakovą. Nėra galimybės konstatuoti, kad būtent ieškovė sumokėjo 300 EUR. Atsakovas patvirtina, kad jis su L. K. neturėjo jokio susitarimo dėl to, kad pastarasis atliktų už atsakovą kokius nors mokėjimus. Net ir laikant, kad mokėjimas buvo atliktas vykdant atsakovo, kaip daikto bendraturčio, prievolę trečiajam asmeniui ((duomenys neskelbtini)), lieka neaišku, už ką buvo atliktas mokėjimas, už kokias paslaugas, pagal kokią prievolę ar sutartį.
Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo pabrėžė, kad pats atsakovas sutinka, jog nevykdė savo prievolės bankui ieškinyje nurodomu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. lapkričio mėnesio, tačiau dėl tokio nevykdymo atsakovas kaltina ieškovę teigdamas, kad ji pati ankstesniu laikotarpiu netinkamai vykdė savo prievolę kreditoriui
Laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio iki 2018 m. lapkričio mėnesio, kai atsakovas nustojo mokėti paskolos bei palūkanų įmokas bankui ir visas paskolos ir su juo taikiai šiuo klausimu sutarti nepavyko, paskolą bei palūkanų įmokas ir delspinigius bankui už abu bendraskolius mokėjo ieškovė bei jos vardu bei lėšomis veikiantys du asmenys – ieškovės sūnus L. K. ir dabartinis ieškovės draugas, (duomenys neskelbtini) pilietis M. R. G., su kuriuo ji gyvena faktinėje šeimoje (sugyventinis). Ieškovės sūnus L. K., darydamas pavedimus bankui, veikė pagal 2018 m. kovo 15 d. įgaliojimą, kuriuo L. K. (ieškovės sūnui) buvo suteikta teisė atstovauti ieškovei visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose savo nuožiūra sudarant ieškovės vardu bet kurias sutartis ir susitarimus, susijusius su ieškovei priklausančio turto eksploatacija ir aptarnavimu, ieškovės vardu mokėti visus mokesčius ir mokėjimus, susijusius su aukščiau minėtu turtu, atstovauti jai gaunant pažymas, pažymėjimus, išrašus, atsiskaitymų (mokėjimų) knygeles ir bet kuriuos kitus dokumentus visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, teikiančias eksploatavimo ir aptarnavimo, ryšio, komunikacijų ir bet kurias kitokias paslaugas, taip pat gaunant pažymas ir kitus dokumentus apie bet kuriuos įsiskolinimus, susijusius su aukščiau minėto turto eksploatacija ir aptarnavimu.
L. K. veikė savo motinos R. N. vardu, taip pat jos lėšomis ir ginčo laikotarpiu sumokėjo šalių kreditoriui 370 EUR.
Jis, turėdamas motinos įgaliojimą, sumokėjo už savo motiną jos paskolos įmokas, panaudodamas jam perduotas R. N. pinigines lėšas. Taip buvo daroma todėl, kadangi minėtu laikotarpiu ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini), turėjo banko sąskaitas tik užsienyje (veikiančių sąskaitų Lietuvoje nebeturėjo), o tarptautinių pavedimų darymas kiekvieną mėnesį yra susijęs su dideliais kaštais (banko komisiniais mokesčiais). Todėl buvo priimtas sprendimas, kad dalį paskolos įmokų už bendraskolius ieškovę ir atsakovą mokės L. K., veikdamas pagal ieškovės įgaliojimą bei naudojamas motinos jam perduotus grynuosius pinigus.
Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovės sūnus dengė dalį įmokų, dėl jis ginčo laikotarpiu neprieštaravo. Dalį įmokų – 2 216,74 EUR sumokėjo ir ieškovės sugyventinis M. R. G. Jis taip pat veikė ieškovės vardu bei panaudojo lėšas, esančias jo vardu atidarytoje banko sąskaitoje ((duomenys neskelbtini)), kurioje buvo apskaitomis bendros jo paties bei sugyventinės R. N. piniginės lėšos.
Pats atsakovas savo laiške ieškovei nurodė, jog sutinka ir net reikalauja, kad ji kartu su sugyventiniu M. R. G. dengtų ir jo paskolos dalį. Kadangi abu asmenys veikė ieškovės vardu ir jos lėšomis, jie nelaikytini trečiaisiais asmenimis CK 6.50 straipsnio prasme.
Dėl šios priežasties laikytina, kad visą solidariąją prievolę laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio iki 2018 m. lapkričio mėnesio vykdė viena ieškovė.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame triplike nurodė, kad duomenys apie tai, kad mokėjimus Luminor bankui atlikinėjo tretieji asmenys (kaip teigia ieškovė, L. K. ir M. R. G.), reiškia, kad ieškovė vienasmeniškai pasitelkė šiuos asmenys savo įsipareigojimų Luminor bank vykdymui.
Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad trečiųjų asmenų – L. K. ir M. G. atlikti mokėjimai laikytini mokėjimais ir už atsakovą. Atsakovas mano, kad ieškovė, kaip bendraskolė, su atsakovu pagal kreditavimo sutartį turėjo elgtis sąžiningai ir atskleisti žinias atsakovui (informuoti atsakovą) apie tai, kad ieškovės ir atsakovo bendrą prievolę vykdys tretieji asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimai pagal kreditavimo sutartį buvo atlikti trečiųjų asmenų, kurie apie tai, kad įvykdys prievolę už atsakovą jam nepranešė, o iš jų gautas pinigines lėšas kreditorius – Luminor bankas įskaitė kaip dalies atsakovo įsipareigojimų įvykdymą, o gavęs skolininko atsakovo prieštaravimus kreditorius atsisakė priimti prievolės įvykdymą iš trečiųjų asmenų, laikytina, kad dėl sumokėtų sumų (įvykdytos prievolės) už atsakovą (jeigu tai laikyti pagrįstais veiksmais) atlyginimo reikalavimo teisė priklauso tretiesiems asmenims, o ne ieškovei.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio argumentus ir prašė ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (sutartyje kartu vadinami „kredito gavėjas“) su AB DnB NORD banku 2010 m. lapkričio 15 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB DnB NORD bankas (dabartinis pavadinimas Luminor Bank AS) suteikė ieškovei ir atsakovui 167 979,61 EUR dydžio kreditą. Pagal minėtą sutartį galutinis kredito grąžinimo terminas – 2038 m. spalio 31 d. Kredito paskirtis: gyvenamajam namui su žemės sklypu, esantiems (duomenys neskelbtini), pirkti; gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ar be jų remontuoti; AB SEB banko suteiktam kreditui, kuris buvo skirtas butui ((duomenys neskelbtini)), refinansuoti (35 378,22 EUR). Taip pat nustatyta, kad 2013 m. liepos 15 d. ieškovė ir atsakovas su AB DnB NORD banku sudarė susitarimą dėl 2010 m. lapkričio 15 d. Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo ir bendrosios dalies išdėstymo nauja redakcija.
Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 11 punkte nustatyta, kad kredito gavėjo banke atidaryta banko sąskaita R. S. vardu Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2017 m. birželio mėnesio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat nustatyta, kad kredito gavėjas sutinka, jog visas pagal sutartį kredito gavėjo bankui grąžintinas ir mokėtinas pinigų sumas (kreditą, palūkanas, netesybas ir pan.) bankas nurašytų nuo sąskaitos, nurodytos 11 punkte.
2013 m. liepos 15 d. susitarimu išdėstytoje kreditavimo sutarties bendrųjų sąlygų redakcijos 65 punkte nustatyta, kad jei kredito gavėjo pusėje yra asmenų daugetas, t. y. kredito gavėjo pusėje yra du ar dargiau asmenų (bendraskolių), tai: kredito gavėjai turi teisę paimti kreditą tiek abu kartu, tiek kiekvienas atskirai, be to, tiek visą kreditą, tiek jo dalį (65.1 punktas); sutartyje numatytos sąlygos taikomos abiem kredito gavėjams, jei sutartyje nenustatyta kitaip (65.2 punktas); už sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą kredito gavėjai atsako solidariai (65.3 punktas); bankas turi teisę reikalauti iš abiejų kredito gavėjų arba iš bet kurio iš jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę pagal sutartį, tiek ir bet kurią jos dalį, taip pat savo nuožiūra turi teisę prievolės neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu padarytus nuostolius ar jų dalį reikalauti atlyginti iš abiejų kredito gavėjų kartu arba iš bet kurio iš jų atskirai (65.4 punktas). Pagal 2013 m. liepos 15 d. susitarimu išdėstytoje kreditavimo sutarties bendrųjų sąlygų redakcijos 67 punktą, be banko raštiško leidimo kredito gavėjas neturi teisės perleisti savo įsipareigojimų ir teisių pagal sutartį tretiesiems asmenims.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nutraukti sutuoktinių A. S. ir R. S. (dabartinė pavardė – N.) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini); tenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir nutraukus santuoką santuokinių turtą padalinti taip: ieškovui A. S. ir atsakovei R. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ 0,0587 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ½ vidutinė rinkos vertė yra 12 200 EUR ir po ½ pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 168,47 m² bendro ploto, kurio ½ vidutinė rinkos vertė yra 42 700 EUR, esančių (duomenys neskelbtini); tenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dalyje dėl prievolės vykdymo šalių kreditoriui AB DNB bankas pagal 2010 m. lapkričio 15 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais, nustatant, kad ieškovas A. S. ir atsakovė R. S. šią prievolę po santuokos nutraukimo vykdo solidariai.
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą dalyse dėl aukščiau nurodytų reikalavimų sprendimą paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Ginčo byloje, kad ieškovė ir atsakovas yra solidariosios prievolės kreditoriui Luminor Bank AS subjektai, nėra.
Ieškovė teigia, kad nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. spalio mėn.(imtinai) solidariąją prievolę kreditoriui vykdė ji viena. Ieškovė nurodo, jog pagal kreditavimo sutartį bankui sumokėjo įmokas už 2017 m. gruodžio mėn. ir 2018 metus, iš viso 4 294,80 EUR, kurių ½ dalį, t. y. 2 147,40 EUR, prašo priteisti iš atsakovo, kaip solidaraus skolininko.
Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis).
Iš atsakovo pateiktų procesinių dokumentų ir atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad atsakovas neginčija aplinkybės, jog jis ieškovės nurodomu laikotarpiu 2017 m. gruodžio - 2018 m. lapkričio mėnesiais prievolės pagal 2010 m. lapkričio 15 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė.
Ginčo byloje, kad laikotarpiu 2017 m. gruodžio mėnesį – 2018 m. spalio mėnesį iš R. N. pagal kredito sutartį sąskaitos buvo padengta 4294,80 Eur suma, nėra. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai ir šalių atstovų paaiškinimai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas pats savo procesiniuose dokumentuose (triplike) pripažįsta, kad duomenys apie tai, kad mokėjimus kreditoriui atliko L. K. ir M. R. G., reiškia, kad ieškovė vienasmeniškai pasitelkė šiuos asmenis savo įsipareigojimų Luminor bank AS vykdymui. Atsakovas pats nurodo, kad nei L. K., nei M. R. G. jo vardu ar įgaliojimu įmokų kreditoriui nemokėjo.
Pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį, prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Remiantis CK 6.50 straipsnio 2 dalimi, kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį.
Atsakovas į bylą teikė susirašinėjimo su Luminor Bank AS atstove išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 29 d. pateikė bankui užklausą apie tai, ar tarp Luminor Bank ir bendraskolės R. N. yra sudaryti kokia nors sutartis, numatanti, kad jos sūnus L. K. turi teisę (įgaliojimus) atlikti mokėjimus pagal 2010 m. spalio 15 d. Kreditavimo sutartį. Luminor Bank AS atstovės 2018 m. lapkričio 29 d. atsakyme nurodyta, kad tarp Banko ir R. N. sudaryto atskiro susitarimo dėl sūnaus L. K. mokėjimų duomenų Bankas neturi. Atsakovo prašymą bankas traktuoja kaip prieštaravimą, kad trečiasis asmuo mokėtų už R. N. ir atsakovo įsipareigojimus. Bankas nepriims prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens.
Tačiau šis Luminor bank AS atsakymas į atsakovo užklausą nepatvirtina, kad L. K. kada nors vykdė prievolę asmeniškai pagal 2010 m. lapkričio 15 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš kreditoriaus laiško atsakovui, taip pat iš kreditoriaus pateikto kredito likučio pasikeitimų laikotarpiu 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 3 d. (el. byla, t. I, b.l. 5,6,7) kaip keitėsi kredito likutis pagal šalių su kreditoriumi sudarytą kreditavimo sutartį. Duomenų, kad kreditą dengė tretieji asmenys savo vardu, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė nei šalių kreditorius, nei atsakovas A. S. Kreditoriaus išduoti lėšų judėjimo R. N. (buvusi S.) išrašai patvirtina, kad kredito dalis, palūkanos, netesybas ir kt. mokesčiai buvo nurašomi iš solidariosios skolininkės R. N. vardu pagal kredito sutartį atidarytos sąskaitos (duomenys neskelbtini).
Teismas daro išvadą, kad su kreditoriui Luminor bank AS prievolę laikotarpiu 2017 m. gruodžio – 2018 m. spalio mėnesiais vykdė solidarioji skolininkė R. N.
Tai, kad į R. N. sąskaitą pavedimus darė tretieji asmenys patvirtina egzistavus civilinius teisinius santykius būtent tarp ieškovės ir tų asmenų.
Tą patvirtina ir bylą pateikti notaro 2018 m. kovo 15 d. patvirtintas R. N. įgauliojimas ir 2020 m. sausio 8 d. M. R. G. reikalavimo perleidimo sutartis, remiantis kuriais darytina išvadą, kad jokių pretenzijų minėti asmenys atsakovui A. S. neturi.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas neišreiškė valios, nei kad ieškovė, nei kad tretieji asmenys vykdytų jo prievolės dalį.
Kaip jau minėta, teismas nustatė, kad jokie tretieji asmenys jo prievolės dalies nevykdė. O visą prievolę kreditoriui vykdė solidarioji skolininkė R. N.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad esant solidariajai prievolei, prievolės pareiga kreditoriui neskaidoma į dalis, šalių tarpusavio susitarimas kreditoriaus neliečia, todėl atsakovui nevykdant įsipareigojimo pagal teismo sprendimą, ieškovė pati ar su trečiųjų asmenų pagalba turėjo ne tik kad teisę bet ir pareigą kreditoriui vykdyti prievolę.
Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų.
Konstatavus, kad ieškovė kreditoriui įvykdė prievolę pagal kredito sutartį, sumokėdama 4294,80 Eur sumą, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo pusę įvykdytos prievolės dalies.
Atsakovo nurodyti argumentai, kad iki santuokos nutraukimo ir nutraukus santuoką tam tikrą laikotarpį ieškovė pati nevykdė savo prievolės, kad teismui nutraukus šalių santuoką iš ieškovės atsakovui buvo priteista dalis jo sumokėtų įmokų, nagrinėjamoje byloje nevertintini. Kaip nurodo pats atsakovas, jo sumokėta skolos dalis yra įvertinta ir iš ieškovės priteista teismo sprendimu, dėl priteistos sumos išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdymui. Šioj byloje yra nagrinėjamas tik solidariosios prievolės vykdymas laikotarpiu 2017 m. gruodžio – 2018 m. spalio mėnesiais.
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas atlygino ieškovei bent dalį iš jam tenkančios kredito įmokų sumos už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. spalio mėn. (įskaitytinai) (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ieškovei iš atsakovo priteisiant 2 147,40 EUR skolą.
Pažymėtina, kad, nors ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovo skolą už ieškovės sumokėtus sodo bendrijos mokesčius, tačiau teismo posėdžio metu jos atstovė patikslino, kad ieškovė šių mokesčių dalies priteisimo iš atsakovo neprašo.
Dėl kompensacijos už miesto komunikacijų įrengimą
Ieškovė nurodo, kad į sodo namą buvo įvestos miesto komunikacijos, kurių paruošiamųjų darbų kaina – 300 EUR, ją sumokėjo ieškovė, todėl ½ šios sumos (150 EUR) kompensuotina iš atsakovo. Ieškovė teigia, jog miesto komunikacijų įvedimas į sodų bendriją žymiai padidino gyvenamojo namo vertę rinkoje. Į bylą ieškovė teikė L. K. 2018 m. rugpjūčio 17 d. atlikto mokėjimo nurodymo Nr. 279 kopiją.
Teismas, nustatydamas, ar atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovės išlaidas, susijusias su bendro turto remontu, turi vadovautis CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas savininkų sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1421-230/2014).
Kadangi byloje nenustatyta, jog atsakovas išreiškė akivaizdų sutikimą atlyginti ieškovei dėl sodo namui įvestų miesto komunikacijų patirtas išlaidas, turi būti sprendžiama, kiek šios ieškovės patirtos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, vykdant bendro turto savininkų pareigą išlaikyti ir išsaugoti turtą, t. y. kiek atlikti darbai yra susiję su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1421-230/2014).
CK 4.76 straipsnyje yra numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Taigi bendraturtis turi pareigą apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, tačiau šiuo atveju įstatymas nenustato konkretaus šią bendraturčių pareigą apibrėžiančių veiksmų turinio. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
Ieškovė nurodė, kad sodų bendrijos vardu buvo priimtas sprendimas, jog privalu įsivesti miesto komunikacijas, kas ženkliai padidino gyvenamojo namo rinkos vertę, tai, ieškovės nuomone, naudinga tiek ieškovei, tiek atsakovui. Pažymėtina, kad ieškovė į bylą neteikė įrodymų apie tai, kokie konkretūs darbai buvo atlikti (CPK 178 straipsnis).
Nesant bendraturčio (atsakovo) sutikimo dėl miesto komunikacijų įvedimo atlikimo, ieškovė, reikalaudama atlyginti jos patirtas išlaidas, privalėjo pagrįsti, kad jos atlikti statybos darbai buvo būtini atlikti dėl netinkamos gyvenamojo buto būklės ir jo neatitikimo privalomiesiems reikalavimams, dėl ko ji, vykdydama savininkės pareigą tinkamai išlaikyti turtą, ėmėsi šių darbų.
Teismo nuomone, nėra pakankamai įrodymų pripažinti jog šie ieškovės apmokėti miesto komunikacijų į sodo namą įvedimo darbai buvo būtini turtui išsaugoti (CPK 178 straipsnis). Ieškovės apmokėti darbai, negavus bendrasavininkio (atsakovo) sutikimo, kai šios išlaidos nebuvo susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, buvo atlikti veikiant savo rizika, todėl atsakovui neatsirado pareigos atlyginti šių išlaidų. Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad atlikti darbai nėra susiję daikto išsaugojimu ir išlaikymu. Taigi, nesant įrodymų, jog atsakovas sutiko prisidėti prie miesto komunikacijų į sodo namą įvedimo, t. y. kad tarp bendraturčių buvo susitarimas dėl bendro turto pagerinimo, pripažintina, jog ieškovė veikė ir patyrė išlaidas savo rizika, todėl neturi teisės į patirtų išlaidų kompensavimą, kadangi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 147,40 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovės materialaus pobūdžio reikalavimus tenkino iš dalies, t. y. 94,21 procentų reikalavimų.
Ieškovės atstovė 2020 m. sausio 9 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, jog iš viso patirta 1 590 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš kurių – 990 EUR ieškinio parengimas ir žyminis mokestis, 600 EUR dubliko ir atskirojo skundo parengimas. Ieškovė teikė įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas: 2019 m. liepos 6 d. mokėjimo nurodymą Nr. 592 dėl 69 EUR žyminio mokesčio, 2019 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 593 dėl 21 EUR žyminio mokesčio (žyminio mokesčio mokėjimus už ieškovę atliko jos atstovė advokatė), 2019 m. liepos 24 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 2019-07-24 už advokatės teisines paslaugas (990 EUR sumai), sąskaitą-faktūrą Nr. 2020-01-05 (600 EUR sumai) bei 2019 m. liepos 30 d. ieškovės atlikto mokėjimo nurodymą 690 EUR sumai.
Atsakovas teikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2019 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymą Nr. 105 (dėl 38 EUR žyminio mokesčio), 2019 m. liepos 30 d. sąskaitą Nr. 2019/017 už advokato teisines paslaugas (500 EUR sumai) ir 2019 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymą, 2019 m. rugsėjo 17 d. sąskaitą Nr. 2019/020 už advokato teisines paslaugas (150 EUR sumai) ir 2019 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo nurodymą, 2019 m. spalio 10 d. sąskaitą Nr. 2019/028 už advokato teisines paslaugas (350 EUR sumai) ir 2019 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymą, 2020 m. sausio 3 d. sąskaitą Nr. 2020/001 už advokato teisines paslaugas (150 EUR sumai) ir 2020 m. sausio 3 d. mokėjimo nurodymą, 2020 m. rugsėjo 7 d. sąskaitą Nr. 2020/023 už advokato teisines paslaugas (200 EUR sumai) ir 2020 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo nurodymą. Nustatyta, kad atsakovas patyrė 1 350 EUR dydžio išlaidas už advokato teisines paslaugas.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.)
Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą).
Kaip minėta, ieškovė į bylą pateikė įrodymus tik dėl 690 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurias sumokėjo atstovei advokatei už žyminį mokestį bei teisines paslaugas. Už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė turėjo sumokėti 90 EUR žyminį mokestį (52 EUR + 38 EUR). Nustatyta, kad už ieškovę žyminį mokestį sumokėjo jos atstovė advokatė. 2019 m. liepos 30 d. ieškovė mokėjimo nurodymu kompensavo atstovei advokatei 90 EUR žyminį mokestį bei apmokėjo 600 EUR už teisines paslaugas.
Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje taip pat prašė laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo. Vilniaus regiono apylinkės teismas, kuris bylą nagrinėjo iki perdavimo pagal teismingumą 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismui, 2019 m. liepos 17 d. priėmė nutartį, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo tenkintas. Tačiau Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1575-852/2019 nutarė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju nėra pagrindo ieškovei priteisti dalies žyminio mokesčio, sumokėto už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (38 EUR). Proporcingai patenkintų ieškovės materialaus pobūdžio reikalavimų daliai jai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 48,99 EUR dalis žyminio mokesčio (52 EUR x 94,21 proc.) bei 565,26 EUR išlaidos už advokatės teisines paslaugas (600 EUR x 94,21 proc.). Iš viso ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 614,25 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos. Likusioje dalyje, byloje nesant įrodymų, kad ieškovė faktiškai apmokėjo už advokatės suteiktas paslaugas, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kaip minėta, atsakovas sumokėjo 38 EUR žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria jo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei patyrė 1 350 EUR dydžio išlaidas už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, atmetė ieškovės prašymą, atsakovo naudai iš ieškovės priteistinas 38 EUR žyminis mokestis. Remiantis atmestų ieškovės materialaus pobūdžio reikalavimų dalimi (5,79 proc.), atsakovui proporcingai priteistinos jo patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas, t. y. 78,17 EUR (1 350 EUR x 5,79 proc.). Iš viso atsakovui iš ieškovės priteistinos 116,17 EUR bylinėjimosi išlaidos.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovei iš atsakovo, tiek atsakovui iš ieškovės yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, šioje dalyje teismas taiko įskaitymą, atima mažesnę priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iš didesnės ir priteisia ieškovei iš atsakovo 498,08 EUR bylinėjimosi išlaidas (614,25 EUR – 116,17 EUR).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalys, tenkančios kiekvienai iš šalių, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės R. N. ieškinį atsakovui A. S. tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 147,40 EUR (dviejų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt septynių eurų 40 ct) skolą už kredito įmokas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 147,40 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško 498,08 EUR (keturių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.