Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-652-436/2017 ir pareiškėjo V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-653-436/2017, pradėta pagal apelianto V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21835-713/2017 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei L. S. Z. dėl garbės ir orumo gynimo.

Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas ir pareiškėjo (apelianto) V. J. Lietuvos apeliaciniam teismui adresuotas pareiškimas, kuriuo prašoma nušalinti Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2A-652-436/2017 nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad Kauno apygardos teismo pirmininko iniciatyva V. J. atžvilgiu buvo pradėta baudžiamoji byla Nr. 1-14-749/2016 (Nr. 1-398-749/2014) dėl Kauno apygardos teismo teisėjų pažeminimo ir nepagarbos teismui, todėl Kauno apygardos teismo teisėjai yra šališki, turi susidarę išankstinę nuomonę dėl V. J., priima jam nepalankius procesinius sprendimus, pažeidžia jo procesines teises. V. J. nušalinimo pareiškime vardija atskirus Kauno apygardos teismo teisėjus ir jų nagrinėtas bylas, kurios, pareiškėjo manymu, patvirtina neteisėtus šio teismo teisėjų veiksmus nagrinėjant bylas ir kartu sudaro nušalinimo pagrindą nuo pareiškėjo inicijuotos civilinės bylos nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. J. nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams reiškia tuo pagrindu, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-14-749/2016, kurioje V. J. buvo kaltintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 232 ir 290 straipsniuose, t. y. pažemino Kauno apygardos teismo teisėjus ir įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, jog nurodytoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti teisėjai dirba kartu su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjais, kurie apeliacine tvarka nagrinės V. J. skundą, leidžia abejoti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Šiuo pagrindu nušalinimą pareiškėjas grindžia jau ne pirmą kartą, dėl šių nušalinimo pagrindų yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2KT-73-943/2015, kuria buvo netenkintas pareiškėjo nušalinimo pareiškimas, grindžiamas analogišku pagrindu. Esant šioms aplinkybėms, šioje nutartyje pakartotinai nevertinami tie pareiškėjo argumentai, dėl kurių buvo pasisakyta, tačiau Civilinių bylų skyriaus pirmininkė dar kartą pažymi, kad apelianto teiginiai, susiję su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų įtaka civilines bylas nagrinėjantiems teisėjams, paremti tik pareiškėjo V. J. nuogąstavimu, o objektyvių duomenų, dėl teisėjų ketinimų paveikti konkrečią bylą nagrinėsiančius teisėjus, byloje nėra.

Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-749/2016 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pareiškėjas V. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje ir jam paskirta bauda, tačiau bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-531/2017 2017 m. sausio 9 d. nusprendžiu buvo nuspręsta panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. J. pagal Baudžiamojo kodekso 232 straipsnį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi, apeliacine tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą buvo pripažinta, kad pareiškėjas nepažemino Kauno apygardos teismo teisėjų.

Pareiškėjo argumentai, jog Kauno apygardos teismo teisėjai priima išimtinai V. J. nepalankius procesinius sprendimus, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi kaip ne kartą pareiškėjui buvo išaiškinta – procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

Byloje nesant pagrįstų duomenų, kad Kauno apygardos teisme nėra teisėjų galinčių objektyviai ir nešališkai išnagrinėti civilinę bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą ir pareiškėjui nepaneigus preziumuojamo teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principų, V. J. nušalinimo pareiškimas visam Kauno apygardos teismui netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Pareiškėjo V. J. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-652-436/2017 nagrinėjimo netenkinti.