- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2-1406-807/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-21785-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Atsakovas
- P. D.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui P. D. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 754,05 Eur turtinės žalos atlyginimo, 58,63 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018-05-11 apie 12.15 val. Ateities g. 15A, Vilniuje, atsakovas P. D., važiuodamas dviračiu, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ši transporto priemonė įvykio metu ieškovės buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko) ir vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. Transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį jos apdraustai transporto priemonei atsirado 754,05 Eur žala ir ją kompensavo išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Dėl eismo įvykio kilimo yra atsakingas atsakovas, dėl tos priežasties jam tenka pareiga atlyginti atsiradusią žalą. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovui, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.
Atsakovo atsikirtimų esmė
Atsiliepimas
2. (duomenys neskelbtini) atsiliepimu nesutiko su ieškiniu ir nurodė, jog ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui. Teigia, kad ieškovo nurodytu laiku atsakovas nevažiavo; atsakovas važiavo kiemais, pėsčiųjų, dviračių takais ir greta pastato Ateities g. 15 A, Vilniuje – tai yra kita situacija nei važiuoti magistraline gatve, kuri įvykio atveju yra nutolusi 100 m. Administracinė byla išnagrinėta buvo aplaidžiai, kaip ir pats įvykio ištyrimas buvęs aplaidus ir nekvalifikuotas. Mano, kad jis turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju. Nors ieškovas nurodo, kad patyrė finansinių nuostolių, tačiau jis neinformavo atsakovo apie žalos nustatymą, jos apskaičiavimo pagrindą. Paršo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
3. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atstovė advokatė I. V. teismui pateiktais rašytiniais paaiškinimais nurodžiusi, jog yra paaiškintos visos bylos aplinkybės ir jos yra palaikomos, todėl ieškinį prašo tenkinti. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra sukėlęs eismo įvykį ir dėl to jis nubaustas. Be to, pareigūnai įvertino visas įvykio aplinkybes, kelio ženklus. Todėl atsakovo argumentai dėl atsakingo asmens yra nepagrįsti, atsakovas yra atsakingas už žalos atlyginimą. Nors atsakovas ginčija žalos dydį, tačiau jokių duomenų, kurie nuginčytų ieškovės dokumentus, neteikia. Prašo ieškinį tenkinti ir kartu priteisti 70,08 Eur teisinių paslaugų ir 18 Eur žyminio mokesčio išlaidų.
4. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas P. D., duodamas paaiškinimus teisme nesutiko su reikalaujama priteisti žala. Nurodė, kad paaiškėjo, jog jis nėra kaltas šioje situacijoje, nors visą laiką galvojęs, kad yra kaltas; administracinėje byloje nutarimas liko galioti. Paaiškino, kad įvykio dieną jis važiavęs dviračių taku iš parduotuvės į namus. Įvykio metu atvykus kelių policijai, po susidūrimo, V. Š. įvertino situaciją iš akies. Paaiškino, kad jis su dviračio rankena įbrėžė automobilio dureles. Automobilis buvo naujas, lizinginis (pirktas lizingo būdu), ir jis neturi priekaištų A. R.. Nurodė, kad pareigūnai (kurių vienas yra V. Š., o antro pavardės nepamena) net nesiteikė išlipti iš savo automobilio. Kitą dieną jis įsigilino į administracinį protokolą ir pamatė, kad yra remiamasi KET, kurie patvirtinti 2002 m. nutarimu, nors įvykio dieną galiojo kita redakcija; schemoje nebuvo nurodytas ženklas. Ieškovas remiasi neteisingai išnagrinėta administracine byla, kurioje pasivadovauta negaliojančia norma. Teismas nenagrinėjo administracinės bylos iš esmės, tik konstatavo, jog praleisti terminai. Nesvarbu, kad terminai praleisti, svarbu tai, kad byla neišnagrinėta. Teigia, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti, o atsakovo kaltų veiksmų nebuvo. Dėl žalos dydžio nustatymo, nurodo, kad apžiūra vyko be atsakovo dalyvavimo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. parodė, kad jis dirba Kelių policijos valdybos vyr. patruliu. Nepamena, ar buvo nuvykęs į įvykio vietą, tačiau mato tik pagal pateiktus dokumentus; kokią matęs situaciją – nepamena, taip pat sprendžia tik iš dokumentų. Tarnybinis (pranešimas) surašytas jo kolegos V. Š.. Apie įvykį pakomentuoti nieko negali.
6. Teismo posėdžio metu liudytojas V. Š. parodė, kad jis dirbo VPK kelių policijoje iki 2020 m., viso atidirbęs 28 metus. Patį įvykį atsimena silpnai, nors ir susipažinęs su administracine byla, tačiau vis tiek nelabai ką pamena. Paaiškino, kad atsakovo rodomas ženklas reiškia „sustoti draudžiama“ ir 50 m – nurodo jo galiojimo atstumą.
7. Teismo posėdžio metu liudytojas A. R. parodė, kad jis eismo įvykio metu vairavo automobilį O. Z. ir nebuvo kaltas dėl to įvykio. Paaiškino, kad dažnai važiuoja į tą teritoriją, kasdien, apie 3 metus. Ženklas rodomoje nuotraukoje reiškia „sustoti draudžiama“ ir nurodyta jo galiojimo zona. Paaiškino, kad jo transporto priemonei buvo braukta per šoną ir pažeistos kairės pusės galinės durelės, sparnas ir žibintas. Parodė, kad jis auto pažeidimų nenustatinėja, tai daro autoserviso atsakingi asmenys; automobilis buvo lizinginis (pirktas lizingo būdu).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti teismo motyvai
8. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018-05-11 apie 12.15 val. Ateities g. 15A, Vilniuje, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu transporto priemonę „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraudusi ieškovė transporto priemonių draudimu (Kasko). Dėl 2018-05-11 eismo įvykio ieškovė išmokėjo 754,05 Eur draudimo išmoką.
9. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio pagrindu, t. y. subrogacijos tvarka. CK 6.1015 straipsnis reglamentuoja subrogacijos teisinį santykį – draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui, t. y. kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.
Žemesnės instancijos teismas
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios keturios sąlygos: žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-580/2007, Nr. 3K-3-204/2014).
11. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal sutartį draudimo išmoką už sugadintą turtą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens - atsakovo.
Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės
12. Nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčijo 2018-05-11 eismo įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad jis yra eismo įvykio nukentėjusysis, bet ne kaltininkas. Teigė, kad pareigūnai neteisingai traktavo aplinkybes tiek dėl įvykio schemos (nenurodyti ženklai), dėl KET redakcijos. Atsakovo teigimu, administracinio nusižengimo byla yra neišnagrinėta, o ieškovas pareiškė ieškinį ne tam asmeniui.
13. Byloje esančiu 2018-05-11 administracinio nusižengimo protokolu ir 2018-06-01 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10-ANR_N-15186-2018 nustatyta, kad P. D., 2018-05-11 apie 12.15 val. Ateities g. 15A, Vilniuje, vairuodamas dviratį buvo neatsargus, važiuodamas pėsčiųjų takeliu ir įvažiuodamas į važiuojamąją dalį nedavė kelio iš dešinės, važiuojamąja dalimi važiuojančiam automobiliui „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė ir jį apgadino. Kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės nutarime nurodyta, kad kaltininkas pripažino administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išaiškinti.
14. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-23 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-76-1015/2019, nutarė P. D. skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018-12-06 sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje (ROIK Nr. 18083662504). Iš teismo nutarties matyti, kad pareiškėjas skundu nurodęs, kad 2018 m. lapkričio 12 d. susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga Kelių policijos valdyboje pastebėjo, kad byla ištirta neišsamiai, eismo įvykio vietos schema nubraižyta neteisingai, nes joje nenurodytas kelio ženklas Nr. 332 „sustoti draudžiama“ su papildoma lentele Nr. 805, nepažymėtos transporto priemonių judėjimo kryptys, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo turinys skiriasi nuo eismo dalyvių paaiškinimų turinio, taip pat pareiškėjas P. D. nebuvo supažindintas su eismo įvykyje dalyvavusio automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimais. Kaip nurodė skunde, visos šios aplinkybės įtakojo, kad kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas būtent jis (dviračio vairuotojas), o ne automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Taip pat teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko įvertinti savo veiksmus ir, nesutikdamas su protokole ir nutarime nurodytomis aplinkybėmis, apskųsti priimtą nutarimą, pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.
15. Atsakovui apskundus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-23 nutartį, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-76-1015/2019, apeliacinės instancijos teismas 2019-03-18 nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-23 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir P. D. apeliacinio skundo netenkino. Vilniaus apygardos teismas nutartyje pripažinęs, jog nėra pagrindo išvadai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties išvados yra nepagrįstos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjęs, jog aplinkybė, kad AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į pareiškėją su regresiniu reikalavimu, jokios įtakos, sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti administracinės bylos teiseną, neturi, todėl nors pareiškėjo kartu su skundu pateiktas raštas rodo, kad draudimo įmonė į pareiškėją kreipėsi 2018-07-23, t. y. po to, kai pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti, esminės juridinės reikšmės, sprendžiant dėl nutarties pagrįstumo, neturi.
16. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad administracinio nusižengimo byla tinkamai neišnagrinėta, tačiau kaip matyti, Vilniaus apygardos teismui palikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-23 nutartį, atsakovui priimtas sprendimas buvo nepalankus. Šioje civilinėje byloje atsakovas neteikė jokių įrodymų paneigti aplinkybei, kad dėl 2018-05-11 apie 12.15 val. Ateities g. 15A, Vilniuje, eismo įvykio metu apgadinto automobilio „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra kaltas ne atsakovas. Priešingai, atsakovas ir teismo posėdžio metu nurodęs, kad būtent jis su dviračio rankena apgadino minėtą automobilį. Be to, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, save kaltu dėl eismo įvykio atsakovas buvo pripažinęs ir anksčiau, institucijai priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10-ANR_N-15186-2018.
17. Atskirai akcentuotina, kad nors atsakovas, kaip minėta, nesutiko su išnagrinėtose administracinio nusižengimo bylose priimtais procesiniais sprendimais ir nagrinėjamoje civilinėje byloje teikė argumentus dėl jose netinkamai pritaikyto teisės akto bei kelio ženklų reikšmių, pažymėtina, kad minėtos aplinkybės nėra reikšmingos šioje civilinėje byloje, kadangi atsakovo kaltė dėl įvykio yra neginčijamai patvirtinta įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, kuriais nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo nesivadovauti. Be to, kaip nustatyta bylos medžiaga ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas siekė atnaujinti administracinės bylos teiseną dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byla Nr. II-76-1015/2019 ir), taip pat teikė dėl priimto teismo procesinio sprendimo apeliacinį skundą (Vilniaus apygardos teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-114-497/2019) bei kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (skundą atsisakyta priimti), tačiau teismų sprendimais atsakovo skundai buvo atmesti ir /ar nepriimti, procesas atnaujintas nebuvo.
18. Taigi nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad atsakovo kaltė bei neteisėti veiksmai, t. y. kad jis 2018-05-11 apie 12.15 val. Ateities g. 15A, Vilniuje, vairuodamas dviratį eismo įvykio metu apgadino automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pilnai įrodyti 2018-06-01 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10-ANR_N-15186-2018 ir vėliau priimtais įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais. Tai, kad atsakovas, vairuodamas dviratį padarė žalą (apgadino automobilį) parodo, kad jis nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, kad išvengtų žalos – atsakovo veikimas laikytinas neteisėtu (CK 6.246 straipsnis 1 dalis). Atsakovo kaltė nėra paneigta byloje esančiais įrodymais (CK 6. 248 straipsnio 3 dalis).
Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio
19. Bylos medžiaga matyti, kad pagal Audatex programą sudarytoje žalos sąmatoje nurodyta, kad automobilio „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto vertė sudaro 912,40 Eur. Pagal ieškovės pateiktus dokumentus Pranešimą apie žalos atlyginimą ir mokėjimo nurodymus bei Dėl išmokos išieškojimo, matyti, kad ieškovė išmokėjo 754,05 Eur (atskaičius PVM) draudimo išmoką už sugadinto automobilio „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą gavėjui UAB „Migras“, kuriam priklauso apgadintas automobilis.
20. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus pripažįsta, kad išmokėtos 754,05 Eur draudimo išmokos dydis yra pagrįstas, todėl, ją išmokėjusi ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 754,05 Eur dydžio draudimo išmoką iš žalą padariusio asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, nesutikdamas su žalos dydžiu, iš esmės apsiribojo tik deklaratyviais paaiškinimais, konkrečių įrodymų prašomam žalos dydžiui paneigti nepateikė, o atsakovo pasvarstymai apie nedalyvavimą nustatant žalos dydį, kurie yra irgi subjektyvaus pobūdžio, pripažintini nepagrįstais bei niekaip nepaneigiančiais ieškovės pateiktų įrodymų. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad žalos atsiradimą lėmė atsakovo neapdairus ir nerūpestingas elgesys, t. y. jeigu atsakovas, vairuodamas dviratį būtų buvęs atsargus, važiuodamas pėsčiųjų takeliu ir įvažiuodamas į važiuojamąją dalį būtų davęs kelią iš dešinės važiuojama dalimi važiuojančiam automobiliui „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nebūtų susidūręs su minėtu automobiliu ir nebūtų jo apgadinęs (CK 6.247 straipsnis).
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės 754,05 Eur dydžio žalos atlyginimo reikalavimas, kaip pagrįstas, yra tenkintinas ir priteistinas iš atsakovo (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl kompensacinių palūkanų
22. Pagal CK 6.260 straipsnio 2 dalį, praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius ir už atsitiktinai atsiradusį po termino praleidimo negalimumą įvykdyti prievolę. CK 6.261 straipsniu įstatymų leidėjas įtvirtino, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Kaip nustatyta CK 6.288 straipsnio 1 dalimi, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė reikalavimą dėl 58,63 Eur kompensacinių palūkanų, kurias skaičiuoja už 473 pradelstas dienas (nuo pareikalavimo vykdyti prievolę 2018-08-10 iki ieškinio teismui parengimo). Taigi šiuo atveju atsižvelgus į teisinį reglamentavimą ir tenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, yra tenkinamas ir išvestinis reikalavimas, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovei 58,63 Eur dydžio kompensacines palūkanas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų
24. Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito, todėl iš atsakovo priteistinos minėtos palūkanos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
25. Ieškovė nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 18 Eur dydžio žyminį mokestį ir turėjo teisinių paslaugų išlaidų 70,08 Eur sumai. Teismui tenkinus ieškinį pilnai, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 88,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo 14,96 Eur išlaidos iš priteistinos atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 754,05 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 05 ct) žalos atlyginimo, 58,63 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 63 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (812,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 88,08 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 14,96 Eur (keturiolika eurų 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.